Baudžiamoji byla Nr. 2K-504/2011
Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00352-2010-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.2.8; 2.1.7.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams.
Priteista iš D. S. nukentėjusiam M. V. 2622 Lt turtinei, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2700 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, Valstybinei ligonių kasai 1951,29 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų.
D. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,
n u s t a t ė :
D. S. nuteistas už tai, kad tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė M. V. sveikatą, t. y. 2010 m. gegužės 27 d., apie 23.00 val., Panevėžio r., Miežiškių sen., Miežiškių k., Taikos g. 1-ojo namo kieme, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tyčia šešiolika kartų peiliu dūrė M. V. į krūtinę, nugarą ir kojas, taip padarydamas durtines-pjautines kiaurymines ir aklas žaizdas įvairiose kūno vietose. Dėl durtinių–pjautinių žaizdų krūtinėje ir pilve su kairiojo plaučio ir plonųjų žarnų sužalojimu nukentėjusiam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendį ir jį išteisinti (bylą nutraukti) arba sušvelninti paskirtą bausmę.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis spėjimais, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kasatorius teigia, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, jis nepadarė; priešingai nei nustatė teismas, pats buvo užpultas ir sužalotas grupės neblaivių nepažįstamų asmenų. Kasatoriaus manymu, nukentėjusysis M. V. jį apkaltino dėl savanaudiškų paskatų, norėdamas pasipelnyti. Pasak kasatoriaus, jam neprireikė griebtis peilio, nes yra boksininkas (sambo–pankrationo kovotojas) ir toks kovos būdas kaip žalojimas peiliu ar apskritai dalyvavimas muštynėse jam nepriimtinas; peilio jis neturėjo ir prieš nieką jo nepanaudojo. Iš tikrųjų 2010 m. gegužės 27 d., apie 23.00 val., jam su drauge N. S., jos broliu A. S. ir I. T. būnant kieme, atėjo E. Č. ir pradėjo užgaulioti N. S., kurią kasatorius užtarė. Po kelių minučių E. Č. atėjo su 6-7 neblaiviais vaikinais ir užpuolė kasatorių bei A. S., mėtė į juos butelius; vienas iš jų (M. S.) puolė jį (D. S.) iš nugaros, užlaužė rankas, o tuo metu kiti mušė į nugarą, krūtinę, šonus, pakaušį. Šiomis aplinkybėmis kasatorius neturėjo galimybės gintis. A. S. po jam suduotų smūgių prarado sąmonę. Tik po to, kai N. S. papurškė iš dujų balionėlio, kasatorius galėjo išsivaduoti iš V. S. glėbio, o vienas iš jį užpuolusių asmenų, pas kurį matė peilį ir kuris artinosi prie kasatoriaus, atsitraukė. Kasatoriaus manymu, šis vaikinas galėjo peiliu sužaloti V. V., nes buvo tamsu ir didelė sumaištis. Kasatorius pažymi, kad, N. S. paskambinus į policiją, vaikinai pradėjo skirstytis ir, atvykus policijos pareigūnams, M. V. kieme jau nebuvo (jis labai greitai nuėjo link Taikos g. 1A namo, esančio maždaug už 200 m nuo konflikto vietos). Pareigūnai sulaikė kasatorių, nepaisydami jo nurodytų įvykio aplinkybių; sulaikymo metu pas jį peilio nebuvo, prašė, kad apieškotų kitus konflikte dalyvavusius asmenis, tačiau to nebuvo padaryta. Kasatorius nurodo sulaikymo metu prašęs ikiteisminio tyrimo tyrėjos skirti ekspertizę kūno sužalojimų laipsniui nustatyti, tačiau ekspertizė paskirta tik advokatės prašymu po 19 dienų, kai daug sužalojimų jau buvo išnykę. 2010 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 725/10(05) jam (D. S.) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimo pilvo srityje. Tai, kad kasatorius buvo mušamas, patvirtina jo drabužių ir švarko audinio mechaniniai pažeidimai, užfiksuoti daiktų apžiūros protokole. Nors, M. V. teigimu, jį sužalojo kasatorius, tačiau jo rankos ir drabužiai buvo švarūs, ant baltos spalvos švarkelio – tik keli lašai kraujo. N. S. patvirtino kasatoriaus išdėstytas aplinkybes, kad peilį turėjo ne vienas, o keli vaikinai; kažkurio iš jų pamestą peilį N. S. surado ir atidavė policijos pareigūnams. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jį užpuolusiems vaikinams nebuvo nustatinėjamas girtumo laipsnis, nors visi jie pripažino tą dieną vartoję alkoholinius gėrimus; nukentėjusiajam buvo nustatytas 2,06 promilės girtumas.
Kasatoriaus manymu, teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes nepagrįstai atmetė teisingus liudytojų N. S., A. S. ir I. T. parodymus ir rėmėsi tikrovės neatitinkančiais, prieštaringais nukentėjusiojo M. V., liudytojų V. S., E. Č. (beje, pagrindinio liudytojo, tačiau nedavusio parodymų teisiamajame posėdyje), D. K., E. S., E. T., I. S., J. S., E. M. parodymais.
Kasatorius teigia, kad nepagarbiai su jo drauge elgęsi ir jį bei A. S. užpuolę ir sužaloję asmenys pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė visuomenės rimtį, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Teismas pagrįstai pripažino, kad M. V. su grupe neblaivių asmenų ėjo aiškintis santykių neturėdamas tam jokio pagrindo, ir tai galėjo sudaryti grėsmingumo įspūdį. Kasatorius pažymi, kad po šio įvykio A. S. buvo užpultas ir sumuštas tos pačios gaujos dar du kartus – 2010 m. liepos 24 d. ir lapkričio 4 d., – tačiau teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą ir nepareikalavo iš policijos šiuos įvykius patvirtinančios medžiagos.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, neišklausęs ir neįvertinęs nuteistojo, kaip nepagrįstai užpulto asmens, parodymų, apsiribodamas tik pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nepagrįstai atmetė jo apeliacinį skundą. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos chuliganiškos paskatos konstatuotos be pagrindo.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasatorius pagrįstai pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo M. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų. Teismų išvada dėl kasatoriaus kaltės įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padaryta įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kasatoriaus teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, yra deklaratyvūs. Įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to nori nuteistasis, nėra pagrindas teigti, kad baudžiamąją bylą teismas išnagrinėjo šališkai.
Pasak prokuroro, nuteistojo skundo teiginius, kad jis buvo užpultas grupės jaunuolių ir, gindamasis nuo jų, peilio nenaudojo, kad vykstant grumtynėms nukentėjusįjį galėjo netyčia sužaloti peiliais ginkluoti nukentėjusiojo draugai, paneigia byloje surinkti įrodymai. Jie patvirtina, kad įvykio vakarą nuteistasis pirmiausia konfliktavo su E. Č.. Vėliau į kiemą atėjo nukentėjusysis M. V. su V. S., E. Č., E. S., G. M., D. K.. M. V. priėjus prie D. S. ir paklausus, ko šis triukšmauja ir muša E. Č., nuteistasis sudavė smūgį galva nukentėjusiajam ir taip pradėjo muštynes. Įvykio aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo teigti, jog, suduodamas smūgius peiliu nukentėjusiajam, D. S. buvo būtinosios ginties situacijoje. Nukentėjusiojo ir tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymais nustatyta, kad grumtynių su M. V. metu D. S. panaudojo peilį, tuo tarpu peilius pas kitus asmenis teigia matę tik bylos baigtimi suinteresuotas D. S. ir jo draugė N. S.. Tai, kad peilį turėjo tik D. S., netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad nei D. S. kūne, nei jo drabužiuose nerasta nė vieno pažeidimo, kuris galėjo būti padarytas duriančiu–pjaunančiu įrankiu. Tai, kad sužalojimus peiliu nukentėjusiajam M. V. padarė nuteistasis, pavirtina teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 806/10 (05) bei nukentėjusiojo drabužių apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Prokuroras pažymi, kad D. S. kaltę iš dalies patvirtina ir jo draugės liudytojos N. S. elgesys po nukentėjusiojo sužalojimo – ji paėmė iš nusikaltimo vietos peilį, jį paslėpė, o policijos pareigūnams padavė kitą peilį (tai patvirtina liudytojų I. S. ir I. S. parodymai). Akivaizdu, kad taip N. S. siekė padėti D. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Į šią aplinkybę atsižvelgė teismas, vertindamas N. S. parodymų patikimumą.
Prokuroras nurodo, kad, nuteistasis, suduodamas nukentėjusiam daugybinius smūgius peiliu į gyvybei pavojingas kūno vietas, numatė galinčius kilti padarinius ir, nors savo sąmonėje jų nedetalizavo, tačiau jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Todėl D. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nuteistasis įvykdė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, už kurį įstatyme numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgęs į tai, kad D. S. anksčiau neteistas, tačiau penkis kartus baustas administracine tvarka, apibūdinamas patenkinamai, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, teismas paskyrė jam tik nežymiai sankcijos vidurkį viršijančią bausmę. Prokuroro manymu, D. S. paskirta bausmė tinkamai individualizuota ir nėra per griežta. Taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų nėra pagrindo.
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasatorius D. S. teigia, kad nuteistas nepagrįstai, nes jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Argumentuodamas šiuos teiginius nuteistasis kasaciniame skunde išdėsto kitokias įvykio aplinkybes, negu nustatė teismai, ir nurodo, kad byla išnagrinėta šališkai, nes teismai nepatikėjo jo parodymais, atmetė, kasatoriaus manymu, teisingus N. S., A. S. ir S. T. parodymus ir rėmėsi tikrovės neatitinkančiais kitų įvykio liudytojų parodymais, be to, nepagrįstai atmetė kasatoriaus prašymą išreikalauti iš policijos vėlesnius įvykius, susijusius su A. S. užpuolimu, patvirtinančią medžiagą. Be to, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai atmetęs jo apeliacinį skundą, apsiribojo pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.
Kasatoriaus argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad juose padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių atitinka įrodymų turinį, įrodymų vertinimas atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje itin detaliai ir kruopščiai išanalizuoti visi bylos įrodymai – tiek teisinantys, tiek kaltinantys, jie palyginti tarpusavyje ir, išsamiai išnagrinėjus turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes, atskleidus visą įvykio eigą, padarytos motyvuotos išvados dėl D. S. kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, įrodytumo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo paduotą apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas pagrindė ištirtais įrodymais; savo nutartyje, kuria atmetė apeliacinį skundą, teismas taip pat motyvuotai pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo ir paneigė D. S. versiją kaip neatitinkančią tikrovės. Nepaisant to, nuteistasis kasaciniame skunde iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde ir kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavo ir nuteistasis D. S., jo prašymą pakartotinai apklausti liudytojus N. S. ir A. S. (dėl to, kad jų parodymai įvertinti neteisingai) teismas motyvuotai atmetė. Šie liudytojai išsamiai buvo apklausti teisiamajame posėdyje, o jų parodymų turinio vertinimui neturi svarbos formali pakartotinė apklausa; apeliacinės instancijos teisme gali būti atliekamas įrodymų tyrimas tuo atveju, jei jis atliktas neišsamiai, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenurodo nei pats kasatorius. Iš bylos duomenų matyti, kad prie apeliacinio skundo D. S. pateikė teismui Panevėžio rajono policijos komisariato pranešimus bei nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (jie yra byloje) dėl A. S. pareiškimų, t. y. dėl kasaciniame skunde minimų 2010 m. liepos 24 d. ir 2010 m. lapkričio 4 d. įvykių, susijusių su A. S. Šių aplinkybių neištyrimo nagrinėjant kasatoriaus bylą laikyti BPK pažeidimu nėra jokio pagrindo, nes jos nesusijusios su 2010 m. gegužės 27 d. D. S. padarytos veikos įrodinėjimu (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Taigi kasatoriaus teiginiai, kad jo kaltė neįrodyta, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų kasatorius, nereiškia teismų šališkumo. Iš tiesų D. S. argumentai subjektyviai interpretuojant įvykio aplinkybes atmesti remiantis objektyviai egzistuojančiais faktais. Teismų išvados apie tai, kad kasatorius dėl mažareikšmės dingsties, chuliganiškų paskatų tyčia šešiolika kartų žalodamas peiliu padarė nukentėjusiajam M. V. sunkų sveikatos sutrikdymą, yra grindžiamos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Pagal teismų sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes D. S. veika pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota tinkamai, o paskirta bausmė neprieštarauja BK bendrosios dalies, reglamentuojančios bausmių skyrimo klausimus, nuostatoms.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Aldona Rakauskienė
Dalia Bajerčiūtė
