Baudžiamoji byla Nr. 2K-506/2011
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01914-2008-9
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.10.1
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 4 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, nuteistąjį V. S. įpareigojant:
per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėjus dirbti, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos;
per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti; atsiprašyti nukentėjusiųjų J. M. ir I. M.;
atlyginti nukentėjusiosioms padarytą turtinę žalą: I. M. per šešis mėnesius, J. M. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. S. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 100 valandų nemokamų darbų, nustatant trijų mėnesių terminą jiems atlikti.
Iš V. S. nukentėjusiajai I. M. priteista 5609,55 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2150 Lt proceso išlaidų, o nukentėjusiajai J. M. – 6000 Lt turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu patenkinus prokuroro skundą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendis pakeistas: pašalinta nuosprendžio dalis dėl išnykusių V. S. teistumų; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. S. paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas trejiems metams, paskiriant įpareigojimus bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus; V. S., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, paskirta laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, į bausmės laiką įskaitant dvi paras, išbūtas sulaikyme nuo 2008 m. spalio 25 iki 27 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos; vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. S. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Kitą nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
V. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. 2008 m. spalio 25 d., apie 7.55 val., Vilniaus r., kelio Vilnius-Švenčionys 31,15 km, vairuodamas automobilį „Renault Escape“ (duomenys neskelbtini), važiuodamas Švenčionių link, pažeidė nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. galiojančių Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14 punktų, nustatančių, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui; draudžiančių vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, reikalavimus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (2,45 promilės etilo alkoholio) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (ji buvo atimta už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus), vairuodamas transporto priemonę užmigo, dėl to nebevaldomas automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kelkraštį ir partrenkė važiuojamosios dalies pakraščiu ar kelkraščiu (tiksli partrenkimo vieta nenustatyta) ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį nukentėjusįjį L. M., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, paliekant galioti šią Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio dalį. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo, kasatorius prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis V. S. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas bei padarė esminių BPK pažeidimų, nes netinkamai įvertino kai kurias bylos aplinkybes, dėl to buvo pažeisti bausmės skyrimo principai ir kasatoriui paskirta per griežta bausmė.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų. Spręsdamas dėl BK 75 straipsnio taikymo teismas turi atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, jo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kasatorius pabrėžia, kad tokiais atvejais ypatingas teismo dėmesys turi būti skirtas kaltininko asmenybės įvertinimui, nes nuo to priklauso, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nors paskyrė V. S. penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo trejiems metams, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Buvo atsižvelgta ir į kasatoriaus asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (V. S. vedęs, išlaiko du nepilnamečius vaikus, turėjo darbą, iš dalies atlygino padarytą žalą, kurią visą įsipareigojo atlyginti gavęs darbą). Išskirtinai neigiamų aplinkybių, dėl kurių paskirtos bausmės vykdymas negalėtų būti atidedamas, apylinkės teismas nenustatė. Kasatoriaus manymu, šis teismas padarė teisingą išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, atsižvelgė tik į kasatorių neigiamai apibūdinančią aplinkybę, o būtent į tai, kad jis praeityje buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Kasatorius pažymi, kad nebuvo įvertinta tai, kaip realus paskirtos bausmės vykdymas paveiks teigiamus jo socialinius ryšius bei asmenybę. Skunde daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nesilaikė pareigos savo išvados pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei padarė esminių BPK pažeidimų.
Nuteistasis V. S. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų, o eismo įvykis, dėl kurio nuteistas, jam tapo skaudžia gyvenimo pamoka. Be to, kad nuteistajam nebūtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, teisiamajame posėdyje neprieštaravo ir nukentėjusioji I. M. V. S. teigia, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, negalės nukentėjusiosioms atlyginti jų patirtos žalos, dalį kurios jau yra atlyginęs, o likusią – įsipareigojo atlyginti.
Kasaciniame skunde pateikdamas alternatyvų prašymą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo kasatorius nurodo, kad paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė tinkamai neindividualizuota ir aiškiai per griežta, be to, prieštaraujanti teisingumo principui.
Kasatorius primena, kad pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnis, reglamentuojantis bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustato kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas kasatoriui penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidėjo, todėl toks teismo sprendimas nuteistąjį tenkino. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek kitiems proceso dalyviams (išskyrus prokurorą) nekilo abejonių dėl to, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus jos vykdymą. Laisvės atėmimo penkeriems metams bausmė, nors ir artima BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijos vidurkiui, tačiau nagrinėjamu atveju aiškiai per griežta ir švelnintina, nes nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, priešingai – ją lengvina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatorius mano, kad taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad atlyginta dalis padarytos žalos. Kasatoriaus įsitikinimu, reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė neatitinka bausmės paskirties, prieštarauja BK 54 straipsnyje numatytiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl kasatoriui paskirtos bausmės dydžio nesprendė, visapusiškai neįvertino su tuo susijusių bylos aplinkybių.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. Meška prašo skundą atmesti.
Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino laisvės atėmimo bausmes vykdymo atidėjimą, nurodydamas, kad pagal galiojančią teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio bei sukelia sunkius padarinius ir nustatoma, kad jis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, bausmės vykdymo atidėjimas paprastai netaikomas.
Atsiliepime pabrėžiama, kad V. S. po įvykio nustatytas 2,45 promilės girtumas, nusikalstamą veiką jis padarė, esant dviems neišnykusiems ir nepanaikintiems teistumams, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. gegužės 14 d. už vairavimą esant neblaiviam V. S. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Ta aplinkybė, kad V. S., žinodamas, jog jam atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad vairavo neblaivus, vėl sėdo apsvaigęs nuo alkoholio už automobilio vairo, rodo didelį V. S. cinizmą ir visišką įstatymų ignoravimą bei negerbimą. Akivaizdu, kad kasatorius iš savo elgesio nepasimokė, toliau piktybiškai darė analogiškus teises pažeidimus, o tai privedė prie labai sunkių padarinių. Prokuroras daro išvadą, kad minėtų aplinkybių visuma neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsiliepime nepagrįstu laikomas kasatoriaus argumentas, kad teismas ignoravo jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes – į jas atsižvelgta parenkant bausmes rūšį ir dydį, todėl reikalavimas dar kartą tų pačių aplinkybių pagrindu dar ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą yra nepagrįstas. Prokuroras pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl ta aplinkybė, kad nukentėjusioji neprieštaravo bausmės vykdymo atidėjimui, dar nesudaro teismui prielaidos taikyti šią normą.
Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš kasacinio skundo turinio ir alternatyvaus prašymo akivaizdu, jog net ir pats kasatorius abejoja savo prašymo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas pagrįstumu. Prašydamas švelninti bausmę, V. S. nurodo tas pačias jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kaip ir prašyme taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, teigdamas, kad paskirtoji penkerių metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Papildomų argumentų, kuo gi paskirtoji bausmė neatitinka įstatymo reikalavimų, kasatorius nepateikia. Prokuroro teigimu, nuteistajam paskirta bausmė yra žemesnė už sankcijos vidurkį. V. S. turimi socialiniai ryšiai jo nuo nusikalstamos veikos nesulaikė – kasatorius, jau būdamas baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, vėl neblaivus vairavo automobilį. V. S., nors ir prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, tačiau nukentėjusiosios neatsiprašė, todėl apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir V. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra jokio pagrindo svarstyti bausmės švelninimo klausimo, yra pagrįsta.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios dvi sąlygos atidėti bausmės vykdymą nuteistajam V. S. tinka: jis nuteistas už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimu penkeriems metams; galimybė atidėti bausmės vykdymą už neatsargius nusikaltimus nuteistiems asmenims šioje BK normoje siejama su šešerių metų riba.
Pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio taikymą motyvavo tuo, kad kaltinamasis po eismo įvykio nėra padaręs teisės pažeidimų, išlaiko du mažamečius vaikus, sutinka atlyginti turtinę ir iš dalies atlygino neturtinę žalą vienai iš nukentėjusiųjų, kuri laisvės atėmimo bausmės neprašė, akcentuodama žalos atlyginimo svarbą. Iš šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad BK 75 straipsnis nuteistajam V. S. pritaikytas netinkamai. Priešingai negu pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmesni nuteistojo teistumai šio nusikaltimo padarymo metu nebuvo išnykę. Be to, praeityje V. S. ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, už tai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. Šio eismo įvykio metu nuteistasis buvo girtas, jo kraujyje rasta 2,45 promilės etilo alkoholio, draudimas vairuoti transporto priemones tebegaliojo. Iš šių aplinkybių teismas sprendė esant didelį V. S. cinizmą ir visišką įstatymų negerbimą bei ignoravimą. Pabrėžęs, kad nuteistasis piktybiškai darė analogiškus teisės pažeidimus, o tai privedė prie labai sunkių padarinių, apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą esant pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė pareigos šią savo išvadą pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pateikdamas tuos pačius argumentus, kuriais pirmosios instancijos teismas pritaikė jam BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio akivaizdžiai matyti, kad būtent pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nuteistajam V. S., neatsižvelgė į bylos aplinkybes, rodančias dėsningą nuteistojo pirmesnio elgesio ir nagrinėjamo nusikaltimo bei kilusių padarinių ryšį, pernelyg sureikšmindamas nuteistojo elgesio po nusikalstamos veikos (po eismo įvykio nėra padaręs teisės pažeidimų) svarbą. Dalis šio teismo išvadų (dėl teistumų išnykimo) iš viso neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nenustačius bent vienos iš įstatymo pritaikymui būtinų sąlygų (šiuo atveju pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo), tas įstatymas negali būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, įvykdė savo paskirtį ir užtikrino, kad neįsiteisėtų neteisėtas bei nepagrįstas nuosprendis.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo nebuvo ginčijamas nuteistajam V. S. paskirtos laisvės atėmimo penkeriems metams teisingumas, ir apeliacinės instancijos teismas pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas šio klausimo nenagrinėjo.
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Ši įstatymo nuostata užkerta kelią nagrinėti kasatoriaus argumentus dėl BK bendrosios dalies normų pažeidimo, nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, juo labiau kad tie argumentai susiję su paties kasatoriaus pateikiamu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, kuris iš viso nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. S. kasacinį skundą.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Vytautas Greičius
Vladislovas Ranonis
