Baudžiamoji byla Nr. 1-83-1194/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22794-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1;

1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

Lietuvos Respublikos vardu

2025 m. kovo 26 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė,

sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei, Agnei Janickienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,

kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,

nukentėjusiajam N. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu, nuotoliniu būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams su įpareigojimais;

2) Kauno miesto apylinkės 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

3) Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais;

4) Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, pagal šį nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais;

5) Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, pagal šį nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams su įpareigojimais;

6) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, pagal šį nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

7) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

8) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė;

9) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

11) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalyje (5 veikos), 159 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

12) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

13) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 18 parų arešto bausmė;

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 10 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

15) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

16) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2024 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

1. A. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent – jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 15 d., 10.00 val. iki 2024 m. birželio 15 d., 23.00 val., svetimo turto pagrobimo tikslu, atėjo į nerakinamą ir nesaugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Elektrėnai, Pergalės g., ties pastatu pažymėtu Nr. 2, kur priėjęs prie N. V. nuosavybės teise priklausančio automobilio Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas iš anksto pagrobtu automobiliui priklausančiu užvedimo rakteliu, atrakino automobilį ir jį pagrobė, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam N. V. 8 400 Eur vertės turtinę žalą.

2. Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad paprašė mašinos pasivažinėti, jam nedavė. Kada tai tiksliai buvo, neatsimena. Jo draugė V. išėjo į darbą. Jis paėmė automobilio raktą ir nuėjo pasivažinėti. Vėliau automobilį grąžino. Kelias dienas pasivažinėjo ir atidavė. Automobilio raktelį pasiėmė nuo spintelės. Tuomet apsirengė, išėjo į lauką, atsirakino mašiną, įsėdo ir išvažiavo. Neturėjo tikslo nei automobilio parduoti, nei sugadinti. Norėjo tik pasivažinėti. Neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl automobilio jam nedavė pasivažinėti. Važinėjo Kauno mieste. Vieną naktį automobilyje nakvojo. Planavo važinėti dvi dienas, bet gavosi keturios. Grąžino automobilį savininkui, nes tai jo daiktas. Telefono neturėjo. Pasiskolino iš draugo telefoną, suvedė automobilio duomenis į Regitros internetinį puslapį ir pamatė, kad automobilis yra ieškomas. Po dviejų dienų automobilį grąžino, nes tą pačią dieną bijojo važiuoti, kad policija nesustabdytų. Bijojo policijos, todėl grąžino. Būtų ir ankščiau grąžinęs, bet bijojo. Pasiryžo, paprašė mamos, kad jį palydėtų, ir grąžino automobilį. Pastatė automobilį prie Lidl aikštelės ir vėliau atidavė raktelius. Būtų ir ankščiau grąžinęs, bet bijojo, kad nepagautų. Klaidą padarė, nes per ilgai turėjo automobilį. Automobilio savininko telefono numerio atmintinai nežinojo, todėl jam nepaskambino. Mama jį palydėjo į Elektrėnus, kad pastarasis parvežtų automobilį saugiai. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad neturėjo tikslo nei automobilio parduoti, nei sugadinti. Su V. nebendravo, nes ji jam pridarė problemų. N. V. miegojo, o A. V. dirbo, kai jis paėmė automobilio raktus. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltę pripažįsta pilnai. Nepripažįsta tik to, kad yra kaltinamas vagyste. Jei būtų pavogęs daiktą, būtų jo negrąžinęs. Prisipažįsta, kad pasisavino, pagrobė ir važinėjo. Jei tyrėja nebūtų taip gražiai nusišypsojusi, jis būtų davęs kitokius parodymus. Jam jos pagailo, todėl tokie parodymai. Jis sutinka, kad pasisavino savo naudojimui, bet nepavogė, nes grąžino. Kaltę pripažįsta, su viskuo sutinka. Kaltu prisipažįsta. Iki įvykio su A. V. važinėjo tuo automobiliu, jis jį vairuodavo, vežiodavo ją. Iki šio įvykio šį automobilį vairavo. Vienas šio automobilio iki įvykio nevairavo. Prašė atsižvelgti į tai, kad su V. vedė bendrą ūkį ir neturėjo jokio pagrindo vogti. Jei būtų norėjęs pavogti, būtų jau ir ankščiau pavogęs. Prašo atsižvelgti į tai, kad jei automobilis būtų registruotas V. vardu, nebūtų bylos, teismo posėdžio. Prašo jį išteisinti, nes nesijaučia padaręs šią nusikalstamą veiką.

3. Išklausius kaltinamojo duotus parodymus, teismas sutiko su prokurorės nuomone, kad tokių kaltinamojo parodymų negalima laikyti visišku kaltės prisipažinimu, kadangi jis neigia nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, ir nuspendė bylą nagrinėti atliekant pilną įrodymų tyrimą – apklausti nukentėjusįjį ir liudytojus.

4. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos metu kaltinamasis A. K. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, esmę suprato, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Vasaros laikotarpiu jis bendravo su A. V., kuri gyvena Elektrėnuose, Pergalės gatvėje, tikslesnio jos adreso neatsimena. Bendravimo laikotarpiu jų nesiejo artima aplinka, jis tiesiog nuvykdavo pas ją pabūti kelioms dienoms ir tiek. Tikslios datos neatsimena, tačiau galimai įtarime nurodytu laikotarpiu jis atvyko kelioms dienoms pas A. V.. Šio atvykimo metu A. V. jam pati pasisakė ir pasigyrė, jog jos sūnus įsigijo automobilį Audi „A6“ (valstybinių numerių neatsimena), pro buto langą ji jam rodė nesaugomoje aikštelėje stovintį sūnaus automobilį, tad jam buvo žinoma, kur jos sūnus jį palieka stovėti. Jau neatsimena, ar pati A. V. jam rodė, kur namuose laikomi atsarginiai automobilio raktai, ar jis juos pats pas A. V. kambaryje pamatė, bet jam buvo žinoma kur jie guli. Taip pat tikslios dienos neatsimena, tačiau galimai 2024 m. birželio 15 d., kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, kiek pamena pirmoje dienos pusėje, iki vidurdienio, būnant A. V. namuose tik jam ir A. V. sūnui, kuris miegojo savo kambaryje, jis iš A. V. kambaryje esančios spintos paėmė jos sūnui priklausančio automobilio raktelius, po ko išėjęs iš A. V. namų nuėjo prie automobilio, jį atsirakino su prieš tai pagrobtu raktu, į jį atsisėdo ir išvažiavo į Kauną, šitokiu būdu jis pagrobė A. V. sūnui priklausantį automobilį Audi „A6“. Tikslo parduoti pagrobto automobilio jis neturėjo, neketino iš pagrobto automobilio pasipelnyti, tačiau jam kelioms dienoms buvo reikalingas automobilis, o jis žinojo, jog leidimo jo pasiskolinti jis tikrai negaus, dėl to jis ir priėmė sprendimą jį pagrobti. Kuomet pagrobė automobilį su juo kelias dienas visais įmanomais būdais bandė susisiekti A. V., jis vengė su ja bendrauti, tad ji susisiekė su jo motina ir jai pasakė, kad policijoje pateikė pareiškimą dėl to, jog jis pagrobė A. V. sūnui priklausantį automobilį. Kuomet jis sužinojo, jog dėl automobilio vagystės pranešta policijai, tikslios dienos neatsimena, bet galimai praėjus 3-4 dienoms, jis pats automobilį atvairavo iki parduotuvės „Lidl“, esančios Elektrėnuose ir stovėjimo aikštelėje paliko stovėti automobilį, o automobilio raktus grąžino A. V. prie jos namų. Pagrobęs automobilį jis jo nesugadino ir su juo jokių pažeidimų ar nusikaltimų neįvykdė. Nors pagrobęs automobilį tikslo jo parduoti neturėjo, tačiau jis puikiai suvokia, jog padarė nusikaltimą, nes be leidimo pasiėmė automobilį ir jo, kurį laiką negrąžino savininkui ir tokiais savo veiksmais jis įvykdė nusikaltimą – pagrobė A. V. sūnui priklausantį automobilį Audi „A6“. Dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 118-121).

5. Nukentėjusysis N. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai atsimena jau to įvykio. Buvo atsikėlęs apie pirmą valandą. Tuo metu A. buvo išėjęs iš namų ir negrįžęs. Apie 9 valandą nuėjo prie mašinos ir mašinos jau nebuvo. Jo raktai buvo jo kambaryje ant spintelės. Jo rakteliai buvo, bet pas mamą nebuvo. Skambino kaltinamojo mamai, aiškinosi kur jis, tuomet paskambino policijai. Automobilis Audi „A6“ yra jo, jis juo naudojasi. Automobilis buvo aikštelėje prie kiemo. Paliko automobilį ir buvo namuose. Jau dvi dienas su juo nevažinėjo, jis stovėjo. Kai jam reikėjo automobilio, jo nebebuvo. Nuėjo prie automobilio ir ten jo nebuvo. Aiškinosi, kur automobilis. Skambino A., nes pagalvojo, kad jis paėmė, nes jo nebuvo ir raktelių nebuvo. A. neduodavo automobilio. Daugiau mama aiškinosi, kur automobilis, skambino kaltinamojo mamai, nes jis nekėlė ragelio. Nepavykus susisiekti su A., paskambino policijai dėl vagystės. Su A. K. nėra jokių santykių, tai mamos draugas. Jis (nukentėjusysis) tik gyvena pas mamą. Automobilis priklauso jam (nukentėjusiajam). Pirko automobilį lizingu kartu su mama. Mama moka už automobilį, bet jis registruotas jo vardu. Mama neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis šiuo automobiliu naudojosi. Mama faktiškai moka lizingo įmokas. Kai pamatė, kad nėra automobilio, galvojo, kad A. grąžins. Jis buvo dingęs ir automobilio raktelių nebuvo, todėl pagalvojo, kad kaltinamasis paėmė. Su kaltinamuoju nesutarimų, konfliktų nebuvo. A. neprašė jo leisti pasivažinėti šiuo automobilio. Tai pirmas jo (nukentėjusiojo) automobilis. Nežino apie tai, kad A. turėjo tvarkyti rūsį. Mama paklausė, nes nežinojo, ar jis yra namuose ir ar yra raktai nuo rūsio. Jie žadėjo tvarkyti rūsį, mama su A.. Rūsiu naudojasi bendrai. Pirmą kartą girdi apie tai, kad mama duodavo kaltinamajam vairuoti jo automobilį. Nežino, kad mama tą automobilį vairuodavo, kai važiuodavo į kaimą. Kiek žino, automobilis buvo aikštelėje. Nežino apie tai, kad mama buvo nuvažiavusi pas kaltinamąjį tuo automobiliu.

6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu apklaustas nukentėjusysis N. V. parodė, apie įvykį nori parodyti, kad 2024 m. birželio 14 d. jis naudojosi jam priklausančiu automobiliu Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o vakare sugrįžęs namo jis pastatė automobilį į aptvertą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu Pergalės g., Elektrėnai, netoliese statybinių prekių parduotuvės,,BIKUVA“, jį užrakino gamykline signalizacija. 2024 m. birželio 15 d. apie 23.00 val., jis nuėjo iki tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje buvo palikęs savo automobilį, tačiau jo ten neberado. Neradęs savo automobilio, jis grįžo namo ir pradėjo aiškintis, kur jis gali būti dingęs. Pirmiausiai pasiteiravo savo motinos A. V., ar ji nieko nežino apie automobilio dingimą, tačiau ji apie tai nieko nežinojo. Paskui jis pasižiūrėjo ar yra atsarginiai rakteliai nuo automobilio, kuriuos jis laikė motinos kambario spintelės stalčiuje. Nuėjęs iki motinos kambario jis pastebėjo, kad yra dingę ir automobilio atsarginiai rakteliai. Pastebėjęs, kad nėra ir atsarginių raktelių, jis suprato, kad juos gali būti paėmęs motinos draugas A. K., kuris šiąnakt miegojo pas juos namuose, tačiau jis nuolatos su jais negyvena. Jis kartu su motina bandė skambinti A. K., tačiau su juo susisiekti nepavyko, taip pat jie bandė skambinti ir A. K. giminaičiams, su tikslu išsiaiškinti, kur jis šiuo metu yra, tačiau niekas iš giminių jo taip pat nematė. Motina jam buvo minėjusi, kad tarp jos ir A. K. buvo kilęs kažkoks konfliktas, kurio metu A. K. jos akivaizdoje sudaužė savo telefoną, tačiau tikslesnių konflikto detalių jis pasakyti negali, todėl mano, kad A. K. po to konflikto ir galėjo pasiimti jo automobilį. Jis nori paminėti, kad vakar 2024 m. birželio 15 d. atsikėlė apie 13 val. dienos, tačiau A. K. pas juos namuose jau nebuvo, jo automobilis KASKO draudimu nebuvo draustas, patirtą žalą dėl automobilio vagystės jis vertina apie 8 400 Eur. Jis šios vagystės įvykdymu įtaria A. K., kuris gyvena Kauno mieste, jo tikslios gyvenamosios vietos pasakyti negali. Poziciją dėl civilinio ieškinio teikimo jis pateiks tyrimo metu. Daugiau reikšmingos informacijos apie įvykį pateikti neturi (1 t., b. l. 10, 78-80).

7. Nukentėjusysis N. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju papildomos apklausos metu parodė, kad A. K. yra jo motinos A. V. draugas, jų nesieja artima aplinka, juos sieja tik draugiškas bendravimas. A. K. maždaug du mėnesius bendrauja su jo motina, jis maždaug kartą į savaitę su nakvyne atvyksta pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Nors A. K. ne kartą lankėsi jų namuose, tačiau jis asmeniškai su juo artimesnio ryšio nepalaiko ir su juo nebendrauja, tik iš mandagumo pasisveikindavo. A. K. buvo žinoma, kad jis turi jam nuosavybės teise priklausantį juodos spalvos, universalo kėbulo automobilį Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat A. K. buvo žinoma, jog automobilį jis palieka stovėti nerakinamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Pergalės g., šalimais jo gyvenamojo namo. A. K. tai buvo žinoma, nes ši aikštelė matosi pro buto langus, kaip jis supranta motina A. K. pro langą rodė, kur jis laiko automobilį. Ji tai padarė nepagalvojusi apie A. K. planus, tiesiog motina didžiavosi, jog jis vairuoja tokį automobilį ir nieko nepagalvojusi A. K. jį parodė. Automobilis VĮ „Regitra“ registruotas jo vardu, automobiliu naudojasi tik jis, jo motina neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilis 2023 m. vasario 9 d. pirktas pagal pirkimo-pardavimo sutartį būtent už tokią sumą, kuri buvo nurodyta sutartyje, t. y. už 8 400 Eur. Automobilis pirktas iš lizingo, mėnesines įmokas už automobilį moka arba jis, arba jo motina, tačiau kaip ir nurodė automobilio savininkas yra jis. Prie automobilio yra jam priklausantys du raktų komplektai, t. y. vienas komplektas, kurį sudaro du užvedimo rakteliai ir antras komplektas, kurį sudaro atsarginis vienas atrakinimo ir užvedimo paskirtį atliekantis raktas. Būtent atsarginis raktas buvo laikomas motinos kambaryje esančioje spintelėje, vieta, kurioje buvo laikomas raktas buvo lengvai prieinama. Pagrindiniai raktai visada būdavo šalia jo arba rūbuose. 2024 m. birželio 13 d. pas juos į namus atvyko A. K., kuris liko jų namuose iki 2024 m. birželio 15 d. 2024 m. birželio 14 d. apie 22.00 val. jis su jam priklausančiu automobiliu grįžo iš pasivažinėjimo ir jį kaip visada paliko stovėti prieš tai nurodytoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Grįžęs nurodytą valandą jis nuėjo į namus. Juose buvo motina su A. K.. Grįžęs nuėjo miegoti, automobilio raktai buvo jo viršutiniuose rūbuose, kuriuos jis nusirengė savo kambaryje. Kitą dieną, t. y. 2024 m. birželio 15 d. jis prabudo apie 10.00 val., prabudo nuo vaikščiojimo bute, suprato, kad vaikšto A. K., nes tokią valandą motina jau buvo darbe. Nekreipęs dėmesio į A. K. vaikščiojimus jis dar užmigo. Prabudo apie 13.00 val., prabudus A. K. namuose jau nebebuvo. Tą pačią dieną apie 23.00 val., susiruošęs pasivažinėti jis nuėjo iki automobilio ir atėjęs į aikštelę automobilio neberado, tiesiog jo nebuvo toje vietoje kur jį buvo palikęs 2024 m. birželio 14 d., 22.00 val. Apsidairęs visoje aikštelėje ir nepastebėjęs savo automobilio jis suprato, kad kažkas jį pagrobė. Jam iš karto kilo įtarimas, kad tai padarė A. K., kadangi jis juo visiškai nepasitikėjo, mandagiai bendravo tik dėl to, jog jis motinos draugas, tačiau jo neprisileisdavo, numanė, jog jis nekokios reputacijos. Kai jis nerado automobilio iš karto susisiekė su motina, ji taip pat įtarė, jog automobilį pagrobė A. K.. Nieko nelaukęs jis grįžo namo, nuėjo į motinos kambarį ir patikrino vietą, kurioje buvo laikomas atsarginis automobilio raktas, nurodytoje vietoje rakto nebebuvo. Sekančią dieną jis Elektrėnų policijos komisariate pateikė pareiškimą dėl pavogto jo automobilio. Parašius pareiškimą jo motina ir iki jį teikiant ir jį pateikus bandė susisiekti su A. K., kuris vis žadėjo grąžinti automobilį, bet vilkino tai padaryti. Motina minėjo, jog A. K. ją kaltino, kad jis parašė pareiškimą, teigė, kad jie šeima ir niekas taip nedaro, bet jis dar kartą pabrėžia, jog jo motinos ir A. K. artima aplinka nesieja ir jie nėra šeimos nariai. Taip pat jis patvirtina, jog A. K. nei anksčiau, nei šio įvykio metu jo niekada neprašė paskolinti jam savo automobilio, A. K. niekada su juo nevažinėjo ir net jei šio įvykio metu A. K. jo būtų prašęs duoti jam automobilį, jis A. K. jo tikrai nebūtų davęs. Tad A. K. be jo žinios ir leidimo pagrobė atsarginius automobilio raktus ir jais painaudodamas iš nerakinamos automobilio stovėjimo aikštelės pagrobė jam priklausantį automobilį Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jį pagrobęs vengė grąžinti ir su motinos nuolatiniais prašymais grąžinti, A. K. su jam priklausančiu automobiliu 2024 m. birželio 19 d. apie 10.00 val. atvažiavo ir paliko jį stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Lidl“, esančios Sabališkių g. 1F, Elektrėnai, apie tai pranešdamas jo motinai. Taip pat jo motinai atvežė ir atidavė pagrobtą atsarginį raktą. Motina nuėjo iki palikto stovėti jo automobilio, jį patikrino ir apie tai jį informavo. Tuomet jis pats parsivarė automobilį į prie jo namų esančią aikštelę ir jį detaliai apžiūrėjęs nurodo, jog A. K. pagrobęs jam priklausantį automobilį neapgadino jo nei vidaus, nei išorės, taip pat A. K. nesugadino ir atsarginio užvedimo rakto, kurį kaip jau ir nurodė A. K. taip pat grąžino. Nors A. K. ir gražino jam priklausantį automobilį bei atsarginį užvedimo raktelį, tačiau jis jam pretenzijų turi, nes jis automobilį pasisavino be jo žinios ir leidimo, per A. K. tokius veiksmus jis patyrė nepatogumų, kadangi negalėjo per tas dienas kol jis negrąžino automobilio su juo nuvykti į reikiamas vietas. Automobilis ir atsarginis raktas nesugadinti, tad civilinio ieškinio jis nereikš, tačiau kaip ir nurodė A. K. įvykdė vagystę, už kurią jo suvokimu A. K. turi atsakyti įstatymų numatytą tvarka. Taip pat nurodo, jog jo automobilyje nėra įrengto vaizdo stebėjimo registratoriaus. Daugiau papildymų neturi, nurodė visas jam žinomas aplinkybes (1 t., b. l. 71-75).

8. Liudytoja A. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog nagrinėjama byla yra dėl automobilio vagystės. Ji šeštadienį atsikėlė ir išėjo į darbą. A. K. liko miegoti. Jis buvo be telefono. Automobilio rakteliai buvo palikti ant sekcijos. Matė, kad sūnus yra prisijungęs per „messenger“ programėlę ir ji jam parašė žinutę klausdama, ar A. K. jau atsikėlęs. Sūnus atrašė, kad girdėjo, kaip jis nesenai išėjo. Ji buvo kalbėjusi su A., kad jis eis į rūsį pasitvarkyti ir vėliau ateis su jos jaunesniu sūnumi pas ją į darbą. Taigi, sūnus pasakė, kad jo namuose nėra, ji toliau dirbo. Apie 14 val. parašė nukentėjusiajam N. V. žinutę, ar A. yra namuose. Jis atsakė, kad jo namuose nėra. Tuomet paklausė, ar yra rūsio raktai. Jis atsakė, kad yra. Pagalvojo, kad A. išėjo kažkur pasivaikščioti. Darbą baigė 20 val., namo grįžo apie 20.30 val. Einant namo prisiminė, kad automobilio rakteliai buvo palikti namuose ir pagalvojo, ar kaltinamasis nebus jų pasiėmęs. Priėjus prie namų pamatė, kad automobilio aikštelėje nėra. Namuose automobilio raktelių taip pat nebuvo. Tuomet suprato, kad A. pavogė automobilį. Apie tai sūnui kol kas nieko nesakė. Galvojo, gal netoli kur nors nuvažiavo ir tuoj grąžins. Galbūt iki mamos nuvažiavo ir tuoj parvažiuos. Davė laiko. Vėliau sūnus nieko nesakęs išėjo su draugu, nes norėjo kažkur išvažiuoti. Apie 23.30 val. jis atėjo ir pasakė, kad kieme nėra automobilio. Tuomet nieko nuo jo nebeslėpė ir pasakė, kad jau senai pamatė, kad kieme nėra automobilio. Davė dar šiek tiek laiko A.. Galvojo, kad jis sugrįš ir grąžins automobilį. Nesulaukus A. apie 24 val. paskambino pareigūnams, kurie užfiksavo jų pareiškimą. Naktį apie 1.30 val. 15 dieną paskambino pareigūnai ir išsivežė sūnų duoti parodymams. Eidama iš darbo pagalvojo, kad A. K. galbūt pavogė sūnaus automobilį, nes yra girdėjusi iš jo artimo žmogaus, kad jis buvo kažkada pavogęs automobilį, bet vėliau jį grąžino. Sūnus yra automobilio vienintelis valdytojas, tai kaip ji galėjo leisti vairuoti kitam žmogui? Ji moka įmokas už sūnaus automobilį. Sūnus pats vairuodavo savo automobilį. Sūnus A. K. neleisdavo naudotis jo automobiliu. Jis beveik niekam neleisdavo naudotis savo automobiliu. Nuo šeštadienio keturias dienas jai reikėjo dirbti. Pirmadienį A. pamatė, kad automobilis yra ieškomas ir prieš pietus jai paskambino per „messeger“ programėlę žadėdamas grąžinti automobilį į darbo pabaigą apie 20 val., bet ji jo taip ir nesulaukė. Sekančią dieną kartojosi ta pati istorija. Trečiadienį jo mama jai paskambino ir paprašė susitikti. Jis paliko automobilį prie „Lidl“ parduotuvės ir raktelius perdavė jai paaiškindamas, kur paliko automobilį. Vakare nuėjo ir pasiėmė automobilį. Tą dieną buvo pas pareigūnus parodymams duoti. Prieš tai jo mama jai paskambino, po to A. jai įteikė automobilio raktelius, o vėliau jį nuvyko į policijos komisariatą. Jos sūnus keturias paras neturėjo savo automobilio. Kaltinamasis nurodė dvi versijas, kodėl jis paėmė automobilį. Pirma versija – jis paėmė automobilį su tikslu, kad aš ji jo neapkęstų ir paliktų. Antra versija – jam reikėjo pas kažką kažkur nuvažiuoti. Jis jai taip viską paaiškino, o kur jis buvo ji nežino. Jos kaltinamasis nevežiodavo su šiuo ar kitu automobiliu bendrais reikalais. Yra važiavę su A. ir jo mama viename automobilyje. Jo mama vairuoja, o jie šalia sėdėjo. Nevažiavo A. K. vairuojamame automobilyje. Kaltinamajam lyg buvo sakyta, kad nukentėjusysis neduos jam automobilio. Ji sakė, kad A. K. negali naudotis N. V. automobiliu. Automobilio valdytojas yra vienas – jos sūnus ir jo valdyti daugiau niekas negali. A. K. neprašė automobilio pavažinėti. Tiesiog buvo kalbėta su kaltinamuoju, kad automobilio savininkas yra vienas ir jam niekas neleis jo vairuoti. Jie apie viską bendravo, nes bandė kurti santykius. A. K. tikrai nėra prašęs naudotis tuo automobiliu. Jos žiniomis, kaltinamasis neprašė jos sūnaus naudotis jo automobiliu. Kai kaltinamasis grąžino automobilį, važiavo juo pas kaltinamąjį norėdama viską išsiaiškinti ir padėti tašką. Vieną kartą važiavo Audi „A6“ automobiliu, vairuojamu kaltinamojo A. K. – tuomet jis labai prašė, kad ji nerizikuotų ir leistų jam vairuoti. Važiavo su kaltinamuoju į Vilnių ir nupirkti jam Opel automobilį. Yra nupirkusi kaltinamojo vardu automobilį Opel Zafira. Nežino, kur dabar tas automobilis – gal pardavė. Kai buvo paimtas automobilis Audi „A6“, kaltinamasis Opel Zafira automobilio jau neturėjo.

9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. V. parodė, kad 2024 m. birželio 14 d. apie 20.00 val., pas ją į namus atvyko jos sugyventinis A. K. (apie 30 m. amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), telefono numerio nežino, bendrauja per „messenger“), kuris liko nakvynei. Ji gyvena su dviem sūnumis iš kurių vienas – N. V. pilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini). N. V. turi automobilį Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį lizingu už 8 400 eurų įsigijo ir moka įmokas ji nuo 2023 m. vasario mėn., tačiau automobilis registruotas N. V. vardu, nes ji šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo (atimta teisė vairuoti 5 m., iki 2025 m. 12 mėn.). Automobiliu naudojasi tik jos sūnus N. V.. 2024 m. birželio 15 d. apie 07.30 val., ji išėjo į darbą (duomenys neskelbtini), kur ji dirba pardavėja, namuose liko A. K. ir jos sūnūs N. V., U. ir K.. Apie 9 val. ji per „messenger“ K. parašė „ką veikia?“, K. atrašė, kad A. K. ką tik išėjo, ji manė, kad tvarkytis į rūsį, nes apie tai kalbėjo iš vakaro. Apie 15 val., per „messenger“ ji parašė N. V., pas jį klausė ar yra A. K., N. V. atrašė, kad nėra. Taip pat ji pasidomėjo ar yra raktai nuo rūsio, N. V. atrašė, kad yra. Darbą ji baigė 20 val. Grįžusi namo pastebėjo, kad jos kambaryje nėra raktų nuo automobilio Audi „A6“, kurie buvo ant sekcijos, matomoje vietoje. Kitas raktas buvo pas sūnų N. V., kurį jis laikydavo savo kambaryje. Ji klausė N. V. kur raktas nuo automobilio, jis atsakė, kad jo neėmė, tada ji suprato, kad raktą galėjo paimti A. K.. Tada ji bandė susisiekti su A. K. motina R. K., gyvenančią tuo pačiu adresu kaip ir A. K., tačiau jo motina informavo, jog nežino kur gali būti jos sūnus A. K., su juo nebendravo. A. K. telefono neturėjo, nes prieš kelias dienas jos akivaizdoje savo telefoną sulaužė. A. K. motina buvo nuvykusi pas A. K. buvusią draugę K. L., gyvenančią Kaune, tačiau prie jos namų nei N. V. automobilio, nei A. K. nerado. Tą dieną A. K. nei su ja, nei su savo motina nesusisiekė. Kitą dieną, 2024 m. birželio 16 d. ji iš ryto vėl išėjo į darbą, jokių žinių iš A. K. nebuvo. Tada ji su N. V. nusprendė kreiptis į policiją, kur sūnus N. V. parašė pareiškimą dėl automobilio vagystės, nes nei sūnus, nei ji A. K. naudotis automobiliu neleido, jis tai padarė paslapčia. 2024 m. birželio 17 d. apie 18 val. su ja per „messenger“ susisiekė A. K. ir pradėjo priekaištauti dėl to, kad jie parašė pareiškimą dėl automobilio vagystės, sakydamas – „juk mes šeima“. Pokalbis baigėsi barniu. A. K. žadėjo automobilį atvaryti iki 2024 m. birželio 17 d. 20 val., jis sakė, kad su automobiliu viskas gerai, tačiau tą dieną, jai grįžus po darbo 20.20 val., A. K. automobilio jai neatvarė, su A. K. nebuvo galimybės susisiekti. 2024 m. birželio 18 d. jai būnant darbe, su ja vėl susisiekė A. K., kuris žadėjo parvaryti automobilį, tačiau to nepadarė. 2024 m. birželio 19 d. apie 10 val., su ja susisiekė A. K. motina, kuri paklausė ar ji viena (be pareigūnų) ir ar gali nusileisti į namo kiemą, kur A. K. pasiimtų savo daiktus. Ji nusileido, tačiau kol A. K. neatidavė automobilio raktų, ji nedavė jo daiktų. Iš pradžių A. K. nenorėjo atiduoti, tačiau jo motina liepė grąžinti automobilio raktus, ką jis ir padarė. A. K. pasakė, kad automobilis Audi „A6“ stovi prie parduotuvės „LIDL“, automobilių stovėjimo aikštelėje, Elektrėnuose. Jiems išvažiavus su automobiliu Opel Zafira, pilkos spalvos, kurį vairavo A. K. motina, ji viena nuėjo į „LIDL“ aikštelę ir rado N. V. automobilį Audi „A6“, kuris buvo atrakintas. Apžiūrėjusi automobilį jokių apgadinimų ji nepastebėjo, komplektacija kaip ir tvarkinga, dokumentai (TP reg. liudijimas, apžiūros talonas, draudimas) palikti daiktadėžėje. Automobilį vėliau apžiūrės pats N. V. ir informuos, jeigu pastebės kokių trūkumų ar apgadinimų (1 t., b. l. 84-87).

10. Liudytoja R. Š. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad A. K. buvo pasiėmęs automobilį, važinėjosi. Tai buvo tamsus Audi automobilis. Vėliau grąžino. Sūnus iš A. buvo paėmęs automobilį, turbūt ji jam davė. Nežino, kodėl jis buvo paėmęs automobilį. Jis grąžino automobilį, kartu grąžino. Ji kartu važiavo grąžinti automobilį. A. vėliau atvažiavo pas juos, po to kai grąžino automobilį. A. su A. K. susitaikė, tuomet važiavo į kaimą. Ji (liudytoja) važiavo savo automobiliu, o sūnus su Audi automobiliu. A. paskambino ir pasakė, kad A. K. išvažiavo ir negrįžta, paprašė, kad sūnus pas ją grįžtų. Ji su sūnumi namo parvažiavo dviese. Sūnus jai paskambino ir ji jam pasakė, kad A. ieško automobilio. Sūnus pasakė, kad grąžins, bet nežino kaip jam reikės grįžti. Pasiūlė važiuoti kartu ir jį parvežti. Grąžino tvarkingą automobilį, jokių pretenzijų A. neturėjo. Po automobilio grąžinimo A. K. ir A. susitaikė, buvo atvažiavę. Vairavo A.. Vėliau jie kartu važiavo į kaimą, vairavo sūnus. Važiavo jis dar į parduotuvę, A. jam leido. Ir ankščiau jis vairuodavo, A. jam duodavo, pati matė. Tai jau senokai buvo.

11. 2024 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22794-24, dėl to, kad laikotarpyje nuo 2024 m. birželio 14 d., 22.00 val. iki 2024 m. birželio 15 d., 23.00 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu Pergalės g., Elektrėnai, ties pastatu pažymėtu Nr. 2, buvo pavogtas N. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), priklausantis automobilis Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė apie 8 400 Eur. Dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-5).

12. 2024 m. birželio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu duomenimis nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2024 m. birželio 14 d., 22.00 val. iki 2024 m. birželio 15 d., 23.00 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu Pergalės g., Elektrėnai, ties pastatu pažymėtu Nr. 2, buvo pavogtas N. V. priklausantis automobilis Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra apie 8 400 Eur. N. V. prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir surasti nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis (1 t., b. l. 9).

13. 2024 m. birželio 26 d. pakvitavimo duomenimis, nukentėjusiajam N. V. grąžinti jam priklausančio automobilio Audi „A6“ užvedimo rakteliai (1 t., b. l. 67, 68).

14. 2024 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros duomenimis nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Pergalės g., Elektrėnai, ties pastatu pažymėtu Nr. 2, apžiūros objektas yra automobilių stovėjimo aikštelė. Į įvykio vietą patenkama nuo Pergalės g. pusės, aikštelės teritorija yra aptverta metaline tvora, yra įrengti metaliniai vartai ties įvažiavimu, kurie yra atidaryti, aikštelės kairėje pusėje, už tvoros yra autoserviso pastatas, ant kurio sienų yra užrašai,,DEKKAS F1“. Patekus pro atidarytus aikštelės vartus, patenkama į automobilių aikštelės teritoriją, kurioje yra pastatytų daug automobilių. Priekyje, dešiniame aikštelės kampe yra pastatytas sidabrinės spalvos „Peugeot“ markės automobilis, minėto automobilio dešinėje pusėje kitų automobilių nėra. Aikštelės grindinys yra asfaltas – žvyras, vietomis yra auganti žolė. Apžiūrint aikštelėje esančias transporto priemones, nustatyta, kad automobilyje „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengtas vaizdo stebėjimo registratorius, kuris yra nukreiptas tiesiai į įvykio vietą. Aikštelės teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 11).

15. 2024 m. birželio 26 d. daiktų apžiūros duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam N. V. dalyvaujant, nerakinamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Pergalės g., Elektrėnai, apžiūrimas jam nuosavybės teise priklausantis juodos spalvos, universalo kėbulo automobilis Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu apžiūrėtas automobilio vidus, apžiūrint sugadinimų ar pažeidimų atsiradusių po automobilio vagystės neužfiksuota. Apžiūrint automobilio išorę, ant kėbulo sugadinimų ar pažeidimų atsiradusių po automobilio vagystės neužfiksuota (1 t., b. l. 51-60).

16. 2024 m. birželio 26 d. daiktų apžiūros duomenimis nustatyta, kad apžiūrimi 2024 m. birželio 16 d. nukentėjusiojo N. V. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu pateikti jam priklausančio automobilio Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo rakteliai, 2 vnt. Apžiūros metu du originalūs „Audi“ užvedimo rakteliai sukabinti ant metalinio žiedo. Apžiūros metu fiksuojamas vienas iš užvedimų raktelių su geležte skirta automobilio spynelės rankinio atrakinimo funkcijai. Abiejų užvedimo raktelių korpusai plastikinės konstrukcijos, juodos spalvos su sidabrinės spalvos detalėmis. Ant užvedimo raktelio su geležte nugarinės dalies fiksuojamas sidabrinės spalvos „Audi“ logotipas (keturi persipynę ratai), ant priekinės dalies – fiksuojami 3 (trys) įspaudžiami mygtukai su funkcijomis – atrakinti, pakelti bagažinės dangtį, užrakinti. Ant užvedimo raktelio be geležtės fiksuojamas sidabrinės spalvos „Audi“ logotipas (keturi persipynę ratai). Apžiūros metu ant užvedimo raktelių pažeidimų ar sugadinimų neužfiksuota (1 t., b. l. 61-66).

17. Policijos registruojamų įvykių registro išrašo duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 15 d., 23.12 val., pranešėja A. V. pranešė, kad aikštelėje už gatvės dingo jos sūnui priklausantis automobilis Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gamybos. Paskutinį kartą matė ryte, buvo užrakintas, dokumentai liko viduje (1 t., b. l. 32-36).

18. 2024 m. liepos 26 d. kitų objektų (BPC) apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas BPC Vilniaus skyriaus skaitmeninis garso įrašas: BPC skambučio įrašas (ID 92285502514, skambučio pradžia_ 2024 m. birželio 15d. 23_12_12). Garso įrašo trukmė 01 min. 28 s. Į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Paleidus garso įrašą girdimas operatorės bei moters balsai: 112: 112. (duomenys neskelbtini): laba diena, labas vakaras. 112: labas vakaras. (duomenys neskelbtini): norėčiau pranešti, kad mašina dingo. 112: kokiu adresu jinai stovėjo? (duomenys neskelbtini): Pergalės 19, aikštelėje. 112: čia koks miestas? (duomenys neskelbtini): Elektrėnai. 112: čia kieme, gatvėj stovėjo? (duomenys neskelbtini): už gatvės yra aikštelė tokia ir jinai tenais stovėjo. 112: leistinoje vietoje? (duomenys neskelbtini): taip, leistinoje vietoje. 112: kada paskutinį kartą ją matėte? (duomenys neskelbtini): vakar vakare. 112: tai nuo vakar jinai dingo, taip? (duomenys neskelbtini): nu šiaip iš ryto dar mačiau eidama į darbą. 112: tai nuo ryto dingo? (duomenys neskelbtini): nu nedingo, buvo dar stovėjo. 112: kokia markė? valstybiniai numeriai? (duomenys neskelbtini): Audi A6, (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini)? (duomenys neskelbtini): taip. 112: toliau. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). 112: užrakinta buvo? (duomenys neskelbtini): taip. 112: kokios spalvos? (duomenys neskelbtini): juodos. 112: kelintų metų gamybos? (duomenys neskelbtini): 2009. 112: dokumentai kur buvo? pas Jus ar viduj? (duomenys neskelbtini): mašinoje. Čia sūnaus mašina yra, bet mums pirmas kartas, tai „biški“ stresas yra. 112: kokiu adresu gyvenate? (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). 112: kas praneša? vardas, pavardė? (duomenys neskelbtini): A. V. 112: koks vardas? (duomenys neskelbtini): A.. 112: gerai, laukite policijos. (duomenys neskelbtini): ačiū. (1 t., b. l. 37-39).

19. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilis Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso N. V. (1 t., b. l. 43).

20. „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio Audi „A6“ vertė – 6 160 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 44).

21. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Irmanto Dievižio tarnybinio pranešimo duomenimis, dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22794-24 ir vykdant darbą karštais pėdsakais, buvo apvažiuotos Elektrėnų mieste esančios automobilių stovėjimo aikštelės, patikrinti namų kiemai, tačiau dingusi transporto priemonė nepastebėta. Taip pat buvo bandoma mobiliaisiais telefonais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susisiekti su nusikalstamą veiką galimai įvykdžiusiu A. K., tačiau su asmeniu susisiekti nepavyko, telefonai buvo išjungti. Paskelbta automobilio „Audi“ paieška (1 t., b. l. 30, 31).

22. Ieškomų kelių transporto priemonių registro duomenimis, 2024 m. birželio 16 d. paskelbta automobilio Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paieška (1 t., b. l. 45, 46).

23. Ieškomų kelių transporto priemonių registro duomenimis, 2024 m. birželio 28 d. nutraukta automobilio Audi „A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paieška. Paieškos nutraukimo pagrindas – objektas surastas (1 t., b. l. 47, 48).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

24. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už vagystę, t. y. svetimo turto pagrobimą. Vagystės (BK 178 straipsnis) dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtNDg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-489/2018">2K-61-489/2018</a>).

25. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – pagrobė svetimą turtą, t. y. N. V. 8 400 Eur vertės priklausantį automobilį. Šias išvadas teismas daro įvertinęs šiame nuosprendyje 4-9, 11-13, 17-19, 21-23 punktuose, iš dalies 2, 10 punktuose, aptartų įrodymų visumą.

26. A. K. ikiteisminio tyrimo metu pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, parodė, kad nors pagrobęs automobilį tikslo jo parduoti neturėjo, tačiau jis puikiai suvokia, jog padarė nusikaltimą, nes be leidimo pasiėmė automobilį ir jo, kurį laiką negrąžino savininkui ir tokiais savo veiksmais jis įvykdė nusikaltimą – pagrobė A. V. sūnui priklausantį automobilį Audi „A6“. Tačiau teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad nepripažįsta tik to, kad yra kaltinamas vagyste. Jei būtų pavogęs daiktą, būtų jo negrąžinęs. Prašo atsižvelgti į tai, kad su A. V. vedė bendrą ūkį ir neturėjo jokio pagrindo vogti. Jei būtų norėjęs pavogti automobilį, būtų jau ir ankščiau pavogęs. Prašo atsižvelgti į tai, kad jei automobilis būtų registruotas A. V. vardu, nebūtų bylos, teismo posėdžio. Prašo išteisinti, nes nesijaučia padaręs šią nusikalstamą veiką. Tačiau teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Kaltinamojo kaltę, kaip minėta, patvirtina bylos įrodymų visuma, tarp jų liudytojos A. V., nukentėjusiojo parodymai, iš dalies liudytojos R. Š. parodymai, duoti (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu) dėl kaltinamajam šioje byloje pareikšto kaltinimo, kurie yra nuoseklūs ir iš esmės neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Teismui nėra pagrindo netikėti nuosekliais liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais.

27. Kaltinamojo gynėjas pasisakydamas baigiamojoje kalboje nurodė, kad nagrinėjant bylą išsiaiškinta, kad A. K. gyveno su sugyventine A. V. jos bute, vedė bendrą ūkį, naudojosi viskuo kas yra bute, tvarkė sandėliuką, tai yra gyveno tarsi šeimoje. Taigi A. K. naudojosi turtu buvusiu toje šeimoje, taip pat ir automobiliu. Darytina išvada, kad A. K. suvokia tą turtą, kaip bendro naudojimo, taip pat ir automobilį. Paėmė automobilį kurį laiką juo pasinaudoti. Neneigė, kad automobilis pas jį ir jį grąžino atgal, kai buvo paprašytas tai padaryti. Mano, kad šiuo atveju yra susiklostę šeimyniniai santykiai, bet ne teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja baudžiamasis kodeksas. Šiuo atveju susiklostę šeimyniniai santykiai ir ginamojo atžvilgiu baudžiamasis procesas turėtų būti nutrauktas, jis turėtų būti išteisintas ir baudžiamoji atsakomybė jam netaikyta. Be to, įmokas už automobilį, kaip nustatyta byloje, mokėjo A. V.. Tai yra bendras šeimos turtas. Registracija sūnaus vardu nėra joks įrodymas.

28. Pagal teismų praktiką kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti automobiliu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjMtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-63-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-63-648/2016">2K-63-648/2016</a>, 2K-406-507/2016). Vis dėlto, šiuo atveju teismas nenustatė, jog A. K. N. V. priklausantį automobilį siekė paimti tik laikinai, t. y. nesiekdamas jo užvaldyti ir naudoti savo nuožiūra.

29. Teismų praktikoje nurodyta, kad motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų, turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia ir jis apibrėžiamas nevienodai (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg3LTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-187-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-187-895/2017">2K-187-895/2017</a>).

30. Šiuo atveju atmestini gynėjo argumentai, kad tarp šalių buvo susiklostę šeimyniniai santykiai, jog A. K. naudojosi turtu buvusiu toje šeimoje, taip pat ir automobiliu. Byloje nustatyta, kad automobilio Audi „A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra N. V. ir A. K. neturėjo jokios teisės naudotis automobiliu. Pats A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bendravimo laikotarpiu su A. V. jų nesiejo artima aplinka, jis tiesiog nuvykdavo pas ją pabūti kelioms dienoms ir tiek; jis žinojo, jog N. V. leidimo pasiskolinti jo automobilį tikrai negaus, dėl to jis ir priėmė sprendimą jį pagrobti (žr. šio nuosprendžio 4 punktą). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad paprašė automobilio pasivažinėti, jam nedavė, todėl jis paėmė automobilio raktą ir nuėjo pasivažinėti (žr. šio nuosprendžio 2 punktą). A. K. nuosekliai teigė, kad negavęs leidimo, savavališkai paėmė automobilio raktelius, tačiau tvirtino, kad norėjo pasivažinėti, neketino vogti, todėl teisiamojo posėdžio metu prašė jį išteisinti.

31. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

32. Nustatant tikruosius A. K. ketinimus vertinama tai, kad jis siekdamas užvaldyti svetimą automobilį, negavęs leidimo, savavališkai paėmė automobilio raktelius. Be to, kaip jis pats teigė teisiamojo posėdžio metu – bijojo policijos, todėl grąžino automobilį (žr. šio nuosprendžio 2 punktą). Pažymėtina ir tai, kad A. K. pasiskolinęs iš draugo telefoną, suvedė automobilio duomenis į VĮ „Regitra“ internetinį puslapį ir pamatė, kad automobilis yra ieškomas (žr. šio nuosprendžio 2 punktą). Šiuo atveju darytina išvada, kad A. K. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir tai, jog dėl jo tokių veiksmų bus kreiptasi į policiją, todėl tikrino duomenų bazes dėl automobilio paieškos. Būtent tokie kaltinamojo veiksmai tik įrodo, jog jis suvokė, kad automobilis nėra šeimos turtas ir jis juo naudotis be leidimo neturi teisės. Visi šie veiksmai rodo, A. K. siekį užvaldyti konkretų automobilį ir juo naudotis kaip savo, tai yra jį pasisavinti BK 178 straipsnio prasme.

33. Aptarti A. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, taip pat byloje surinkti ir ištirti įrodymai, taip pat aptarti A. K. veiksmai, suteikia pagrindą išvadai, jog šiais veiksmais jis įgyvendino objektyviuosius nusikalstamos veikos – vagystės, požymius.

34. Aptartų duomenų visumoje A. K. versija, jog jis ketino tik pasivažinėti pasisavintu automobiliu be jokio konkretaus tikslo, vogti neketino, nėra pagrįsta. Vertinant šios A. K. versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, ar savo padėtį sušvelninti asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiais atvejais kaltininko parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų baudžiamosios bylos duomenų visumoje. Atmetant A. K. versiją, be jau aptartų aplinkybių, vertinama ir jo bei jo gynėjo nurodoma aplinkybė, jog tiriamo įvykio metu jis turėjo automobilį, kuris registruotas N. V. vardu, tačiau įmokas už automobilį, kaip nustatyta byloje, mokėjo jo A. V.. Teismo vertinimu ši aplinkybė nepaneigia A. K. tikslo užvaldyti automobilį, kadangi, kaip minėta, automobilio savininkas yra N. V.; automobilis buvo paimtas be leidimo (savavališkai) ir grąžintas tik, tada, kai tapo žinoma, jog jis yra ieškomas, kaip pats kaltinamasis parodė, kad bijojo policijos, todėl grąžino automobilį.

35. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog 2024 m. birželio 26 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad A. K. teistas 16 kartų – daugiausia už vagystes (paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 18 d. nuosprendžiu už automobilio „Seat Leon“ vagystę). Minėtos aplinkybės charakterizuoja A. K., rodo jo sistemingą analogiškų nusikalstamų veiksmų susijusių su svetimų automobilių vagystėmis darymą. Šie duomenys, nors ir nepatvirtina A. K. kaltės padarius šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jie duomenų visumoje charakterizuoja asmenį, padeda teismui sprendžiančiam apie asmens turėtą tikslą, formuoti vidinį įsitikinimą ir atskleidžia A. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį analogišką nagrinėjamoje byloje inkriminuotos veikos pobūdžiui.

36. Taigi, aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas A. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. K. bausmės skyrimo

37. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

38. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

39. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-603/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-603/2010">2K-603/2010</a>, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

40. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

41. A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

42. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, žala nepadaryta; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas šešiolika kartų, daug kartų baustas administracine tvarka (18 kartų už smulkias vagystes laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2024 m. liepos 26 d.), nepriklauso asmenų, stebimų dėl priklausomybių, stebimų dėl psichikos emocijų grupei. A. K. yra ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, po paskirtų bausmių jis daro įvairaus pobūdžio nesunkius, apysunkius nusikaltimus, nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu yra teisiamas padarė neišnykus teistumui, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

43. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nuteistasis toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydamas naujas nusikalstamas veikas (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę) bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo A. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

44. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2025 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme.

45. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju yra formalūs pagrindai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į šio nuosprendžio 41-43 punktuose išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone nėra jokio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

46. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į A. K. paskirtą bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2025 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

47. Byloje gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teismui paliekama teisė spręsti dėl galimybės išieškoti iš kaltinamojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo būtinas.

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. anksčiau teistas šešiolika kartų, advokato dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (BPK 51 straipsnio 2 dalis), duomenų apie A. K. turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. K. nepriteistinos.

49. Byloje kaltinamajam nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Kaltinamasis A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl skirti kardomąją priemonę nėra tikslinga.

50. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – optinė kompiuterinė laikmena su bendrojo pagalbos centro įrašu, esanti baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą – 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį – 6 (šešis) mėnesius šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę bausmę paskirti 3 (trejus) metus ir 3 (trys) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2025 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. kovo 26 d.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – optinę kompiuterinę laikmeną su bendrojo pagalbos centro įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš A. K. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Silvija Bunkuvienė