Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti) nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-3982-1151/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00706-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.;

3.2.3.1.; 3.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti) nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – D. Č., biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

1. pareiškėja T. E. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame suformulavo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina V. Č. priėmė savo sutuoktinio M. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį (palikimą) valdyti. Nurodė, kad:

1.1. pareiškėjos tėvai M. Č. ir V. Č. be pačios pareiškėjos turėjo dar vieną sūnų – D. Č.. Pareiškėjos tėvų paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Tėvų santuokos metu motina V. Č. 1992-04-28 sutartimi privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau – Butas);

1.2. pareiškėjos tėvas M. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėjos motina V. Č. nesikreipė dėl palikimo priėmimo nes buvo tikra, kad Butas yra jos (V. Č.) asmeninė nuosavybė. Butą motinai buvo suteikusi darbovietė ir motina jį (butą) privatizavo savo vardu;

1.3. pareiškėjos motina V. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina buvo sudariusi du testamentus, datuotus 2012-11-12 ir 2014-10-02, kuriais paliko pareiškėjai jai (motinai) priklausantį turtą: pirmuoju testamentu – pinigines lėšas, o antruoju – Butą. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus rajono 4-ąjį notaro biurą, o notarė Vilija Partraukienė išdavė liudijimą. Dokumentų tvarkymo eigoje paaiškėjo, kad kadangi motina nepriėmė palikimo po tėvo mirties, ½ dalis Buto teisine prasme vis dar yra mirusio tėvo nuosavybė;

1.4. po savo sutuoktinio mirties pareiškėjos motina V. Č. gyveno, mokėjo visus mokesčius ir valdė Butą kaip savo. Kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto po pareiškėjos tėvo mirties nebuvo likę. Po savo sutuoktinio mirties pareiškėjos motina visus likusius mirusio vyro asmeninius daiktus taip pat priėmė faktiškai valdyti kaip savo.

2. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos T. E. pareiškimą prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad negavusi pranešimo apie galimą palikėjų V. Č. ir M. Č. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta.

k o n s t a t u o j a:

3. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos T. E. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4. Nustatyta, kad:

4.1. pareiškėjos T. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais buvo M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir V. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini); pareiškėjos tėvai santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini), turėjo dar vieną vaiką – sūnų D. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5–10, 13, 19);

4.2. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjos motinos V. Č. nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas: 40,34 m2 ploto butas, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 34). Pareiškėjos motinos nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 1992-04-28 (el. b. l. 33), t. y. nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjos motinai V. Č. būnant santuokoje su pareiškėjos tėvu M. Č.. Nors minėtas nekilnojamasis turtas registruotas tik pareiškėjos motinos V. Č. vardu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis (turtas) įgytas santuokos su M. Č. metu (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), todėl konstatuotina, kad aptartas nekilnojamasis turtas pareiškėjos tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. preziumuojama, kad pareiškėjos tėvui M. Č. priklausė ½ dalis aukščiau paminėto nekilnojamojo turto, įgyto santuokos su V. Č. metu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalis);

4.3. iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėjos tėvo M. Č. vardu neregistruota sudarytų testamentų, taip pat neįregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų;

4.4. iš Vilniaus rajono savivaldybės 4-ojo notarų biuro notarės Vilijos Partraukienės liudijimo matyti, kad pareiškėjos motinos V. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos (V. Č.) dukra (T. E.) (el. b. l. 25–27);

4.5. pareiškėja teikė sąskaitas bei atliktus mokėjimus, kurie patvirtina, jog pareiškėjos motina V. Č. iki mirties mokėjo už Butui teiktus komunalinius patarnavimus bei kitas paslaugas, teiktas adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 28–33).

5. Pareiškėjos T. E. teigimu, po M. Č. mirties pareiškėjos motina V. Č. velionio palikimą priėmė faktiškai pradėjusi aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.

6. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2011">3K-3-381/2011</a>).

7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQwLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-340-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-340-378/2020">e3K-3-340-378/2020</a>, nutarties 27–28 punktai).

8. Pareiškėja nurodė, kad po M. Č. mirties pareiškėjos motina toliau liko gyventi tame pačiame Bute, po sutuoktinio M. Č. mirties pareiškėjos motina V. Č. toliau rūpinosi Butu, naudojosi visais likusiais daiktais, t. y. pareiškėjos motina priėmė savo sutuoktinio palikimą. Šią aplinkybę patvirtina ir jau minėtos komunalinių paslaugų sąskaitos bei šių paslaugų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, taip pat pareiškėjos motinos Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos motina V. Č. iki mirties gyveno Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu matyti, kad pareiškėjos motina faktiškai priėmė savo sutuoktinio (o pareiškėjos tėvo) palikimą, tačiau iki savo mirties tinkamai neįformino visų dokumentų. Atsižvelgiant į tai, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, akivaizdu, jog pareiškėjos motina V. Č. laikytina priėmusia visą sutuoktinio palikimą.

9. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo valdyti sutuoktinio paliktą turtą, juo (turtu) rūpindamasi kaip savo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos motina V. Č. po sutuoktinio M. Č. mirties rūpinosi namų ūkyje esančiu turtu. Mirusiojo M. Č. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais pareiškėjos motina V. Č. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą, toliau liko gyventi tame pačiame Bute. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po pareiškėjos tėvo M. Č. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Šiais veiksmais pareiškėjos motina V. Č. išreiškė savo valią ir įgijo visas teises į palikimą, atitinkančias įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos motina V. Č. po savo sutuoktinio (o pareiškėjos tėvo) M. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos T. E. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po motinos V. Č. mirties.

11. Teismas pakartotinai pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina V. Č. priėmė sutuoktinio palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo (turto) dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2007">3K-3-171/2007</a>). Kai nėra įpėdinių ginčo aptartus klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

12. Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

tenkinti pareiškėjos T. E. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė velionio M. Č. palikimą, pradėjusi jį (palikimą) faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai T. E. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas

[pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu]

Julius Lankelis