Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-4019-1151/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00723-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5;

3.2.3.1; 3.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, T. K. bei valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1. pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame suformulavo reikalavimą nustatyti juridinį faktą, kad jo velionė motina J. P. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos V. A. palikimą, pradėdama faktiškai valdyti V. A. palikimą sudarantį turtą. Pareiškime nurodė, kad:

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė V. A.. Mirties momentu V. A. buvo našlė. Pirmosios eilės įpėdiniais senelės mirties momentu buvo mirusiosios vaikai: V. A. (miręs), M. P. (mirusi), T. K. ir pareiškėjo motina J. P. (mirusi). Nei vienas iš šių asmenų į notarų biurą dėl V. A. palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas;

1.2. apie tai, jog jo motina J. P., kaip įstatyminė įpėdinė, po V. A. mirties nesikreipė į notarą dėl V. A. turto paveldėjimo pareiškėjui tapo žinoma tik savo motinos J. P. mirties (duomenys neskelbtini), kai jis, kaip vienintelis įstatyminis motinos įpėdinis, kreipėsi į notarų biurą dėl motinos palikimo priėmimo. Pareiškėjo motinai J. P. po V. A. mirties priėmus palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti ir nesikreipus dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui į paveldimą gali būti išduotas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas V. A. palikimo priėmimo faktas;

1.3. senelei V. A. iki mirties asmeninės nuosavybės teisėmis valdė sekantį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., bei 1/6 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Būtent šį paminėta nekilnojamąjį turtą (toliau – Turtas) ir paveldėjo pareiškėjo motina J. P., kadangi iš karto po savo motinos V. A. mirties, pareiškėjo motina pradėjo valdyti savo mirusios motinos Turtą ir savininko teises į šį Turtą įgyvendino iki savo mirties;

1.4. iš karto po pareiškėjo senelės V. A. mirties, pareiškėjo motina J. P., kartu su sutuoktiniu ir pareiškėju buvo nuvykę į aukščiau nurodytą Turtą, iš kur pasiėmė V. A. priklausiusius dokumentus, knygas, papuošalus, dalį rūbų, baldų. Dalyvaujant pareiškėjui, J. P. kaimynei padovanojo V. A. priklausiusius rūbus, knygas. Po V. A. mirties J. P. rūpinosi Turtu ir jį prižiūrėjo, su visa savo šeima apsilankydavo bei laikinai gyvendavo. Kadangi bute yra tik krosninis šildymas, rudens–žiemos laikotarpiu J. P. pirkdavo malkas, jas veždavo į butą, tam, kad rudenį ir žiemą bute būtų palaikoma tinkama temperatūra. Pavasarį ir vasarą J. P. su šeima praleisdavo bute daug laiko, ypač savaitgaliais. Šiltaisiais metų laikotarpiais, šiame bute gyvendavo ir pats pareiškėjas. Iki 2014 m. butu naudojosi, jį valdė ir prižiūrėjo išimtinai tik J. P. ir jos šeima. Nuo 2014 m. J. P. ir šalimais esančio buto (duomenys neskelbtini) savininkė I. Č. susitarė, kad butu laikinai naudosis ir prižiūrės I. Č., tačiau vasaros pabaigoje – rudens pradžioje J. P. su savo šeima atvykdavo grybauti ir gyvendavo šiame bute. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. P. po savo motinos V. A. mirties, priėmė V. A. palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti;

1.5. pareiškėjas, būdamas V. A. anūkas ir J. P. sūnus, patvirtina, kad iš karto po senelės V. A. mirties jo motina J. P. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti velionės V. A. palikimą. Kaip minėjo, pareiškėjo motina J. P. ne tik, kad priėmė visą velionės V. A. turėtą kilnojamąjį turtą, bet ir valdė, rūpinosi ir prižiūrėjo kaip savo nuosavą V. A. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kadangi laikė save vienintele V. A. priklausiusio turto savininke. Po V. A. mirties, joks kitas asmuo dėl V. A. palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė.

2. Suinteresuotas asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo A. P. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

3. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo A. P. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4. Nustatyta, kad V. A., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad pas V. A. buvo 4 vaikai: V. A. (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)), T. K. (gimė (duomenys neskelbtini)), Marija Peško (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) ir J. P. (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 10-14);

5. Iš Gyventojų registro pažymos taip pat matyti, kad J. P. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle; jos sutuoktinis S. P., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); jos vienintelis vaikas - pareiškėjas A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7).

6. Iš NTR duomenų bazės išrašų registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. A. nuosavybės teisės registruotos į nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., bei 1/6 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Nurodytas nekilnojamasis turtas V. A. įsigytas 1992 m., jai jau būnant našle (el. b. l. 17–28).

7. Testamentų registro išrašo duomenimis testamentų registre neregistruota palikėjos V. A. testamentų, palikėjos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. (el. b. l. 29-31). Taip pat Testamentų registro išrašo duomenimis pareiškėjas priėmė savo motinos J. P. palikimą (el. b. l. 33–35).

8. Pareiškėjo A. P. teigimu, po pareiškėjo močiutės V. A. mirties pareiškėjo motina J. P. velionės sutuoktinės palikimą priėmė faktiškai pradėjusi aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.

9. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2011">3K-3-381/2011</a>).

10. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis (įpėdinis) siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir; 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį (turtą) valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo (turtu) naudojasi, moka už jį (turtą) mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų (daiktų) tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų (daiktų) naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQwLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-340-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-340-378/2020">e3K-3-340-378/2020</a>, nutarties 27–28 punktai).

11. Pareiškėjas nurodė, kad po V. A. mirties pastarosios dukra J. P. visą laiką nepertraukiamai valdė paveldimą turtą, t. y. pastaroji iš karto po savo motinos V. A. mirties iš karto nuvyko į motinos nekilnojamąjį turtą, paėmė visus jos asmeninius daiktus, po to mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, rūpinosi paliktu butu. Aptartas aplinkybes įrodinėja ir notariškai patvirtintais liudytojų M. B. ir I. Č. parodymais, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, kad po V. A. mirties, turtu toliau naudojosi, prižiūrėjo ir rūpinosi vien tik pastarosios dukra J. P.. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad jo (pareiškėjo) motina J. P. po savo motinos (pareiškėjo senelės) V. A. mirties faktiškai pradėjo valdyti pastarosios turtą, juo (turtu) rūpindamasi kaip savo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad J. P. po savo motinos (pareiškėjo senelės) V. A. mirties išlaikė ir rūpinosi paliktu turtu kaip savu. Mirusiosios V. A. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais J. P. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po V. A. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusios V. A. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais po V. A. mirties J. P. faktiškai pradėjo turtą valdyti ir juo (turtu) rūpintis kaip savu ir tai neprieštarauja įstatymo keliamiems reikalavimams (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiais veiksmais pareiškėjo motina J. P. išreiškė savo valią ir įgyja visas teises į palikimą.

12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad J. P. po savo motinos V. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo A. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po J. P. mirties.

13. Kadangi paveldint galioja universalumo principas, t. y. palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie (įpėdiniai) ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas, be to, įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo, nes palikimas priimamas visas ir besąlygiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzctNDY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-437-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-437-469/2018">3K-3-437-469/2018</a>, nutarties 18–19 punktai), todėl konkretus paveldimas turtas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nevardijamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

tenkinti pareiškėjo A. P. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) po V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionės V. A. palikimą, pradėjusi jį (palikimą) faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui A. P. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas

[pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu]

Julius Lankelis