Dėl servituto pakeitimo

Civilinė byla Nr. e2A-69-267/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02364-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.;3.3.1.20.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6133-841/2018 pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei G. Š. dėl servituto pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti G. Š. ir E. Š. susitarimu nustatytą ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-10-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-442-776/2010 patvirtintą servitutą – ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlm, adresu: (duomenys neskelbtini) (viešpataujančio daikto), savininkui – pareiškėjai G. Š. – į visą 0,4443 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (tarnaujančius daiktus), suteikiant viešpataujančio daikto savininkui (pareiškėjai G. Š.) neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku naudotis šiuo žemės sklypu, pastatu, daržine ir šuliniu. Ieškovas prašė nustatyti servitutą pagal MB „Altagis“ parengtą 2018-07-13 žemės sklypo – 0,4443 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), servitutų planą – atsakovei G. Š. priklausančio viešpataujančio daikto reikmėms 92 servitutą – kiti servitutai (tarnaujantis daiktas) 562 m2 žemės sklypo plotui, suteikiant teisę viešpataujančio daikto savininkui neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku naudotis šuliniu, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Panaikinti servitutą pastatui daržinei, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę G. Š. nukelti du šiltnamius nuo ieškovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 0,4443 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad būtina pakeisti servitutą, susiaurinant jo apimtį pagal jo pasiūlytą patikslintą planą, nes atsakovė trukdo ieškovui naudotis jam priklausančia namo, ūkinių pastatų dalimis, sklypu, atsakovė užrakina patalpas, neįleidžia ieškovo. Atsakovė ieškovo neatsiklaususi yra atlikusi tam tikrus namo remonto darbus, pasistačiusi priestatą bei šiltnamius, kuriems leidimo iš atsakovo neprašė. Atsakovas jam priklausančią dalį rengiasi parduoti, yra sudaręs preliminarią sutartį, tačiau pirkėjas nepirks iš jo jam priklausančios dalies, kol servitutas nebus sumažintas. Šalys nuolat konfliktuoja, pakeitus servitutą ieškovo prašomu būdu neliktų konfliktų.

2. Atsakovė G. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad toks servituto sumažinimas pažeistų jos ir šalių nepilnamečio vaiko teises. Dar prieš skyrybas ieškovas išėjo gyventi pas kitą moterį, nesinaudojo ir neketino naudotis jam priklausančia namo dalimi, nors galėjo įsirengti atskirą įėjimą per verandą ir gyventi. Atsakovė patvirtino, kad visas patalpas laiko užrakintas, nes atvykęs atsakovas pasiima iš patalpų jai priklausančius daiktus, abi šalys ne kartą kreipėsi į policiją, atsakovė net buvo nubausta už tai, kad neįleidžia ieškovo. Atsakovė sutiktų pirkti ieškovui priklausančią pastatų ir sklypo dalį už 5000 Eur, tačiau ieškovas už tokią sumą parduoti atsisako. Pakeitus servitutą ieškovo prašomu būdu, konfliktų nesumažėtų, nes naudotis bendromis patalpomis su svetimu žmogumi būtų dar sudėtingiau, atsakovė nebeturėtų kur pasidėti daiktų, laikyti automobilį, nebeturėtų daržo, o šalių sūnus netektų savo kambario, nes dabar gyvena ieškovui priklausančioje namo dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo E. Š. 73,71 Eur už suteiktą atsakovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 8,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad šalys nesutaria, į ginčą dėl statinių ir sklypo naudojimo buvo įtrauktos įvairios institucijos, atsakovė bausta administracine tvarka už trukdymą ieškovui naudotis jam priklausančiomis patalpomis. Ieškovas per notarą raštu 2017-01-24 siūlė atsakovei pirkti jam priklausantį žemės sklypą, dalį namo ir statinius už 15000 Eur, 2018-03-07 raštu siūlė pakeisti servituto turinį, atsakovė sutiko pirkti turtą už 10000 Eur, pakeisti servituto turinį nesutiko. Teismas pažymėjo, kad byloje šalys nesutaria dėl servituto pakeitimo, servitutas buvo nustatytas šalių susitarimu, patvirtintas teismo sprendimu. Ieškovas santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi suteikė atsakovei servitutą į visą jo turimą žemės sklypą bei statinius, o šioje byloje siekia minėtą servitutą žymiai apriboti. Teismas sprendė, kad nepateikta įrodymų, jog aplinkybės iš esmės pasikeitė ar atsirado nenumatytų aplinkybių. Pripažino, kad ieškinį patenkinus ir pakeitus servitutą, būtų itin apribotos atsakovės teisės naudotis žemės sklypu, ji netektų galimybės naudotis pastatais, neturėtų kur pasidėti būtiniausių daiktų, laikyti automobilį. Ieškovas suteikė atsakovei labai plataus turinio servitutą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad patenkinus ieškovo ieškinį, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo ir teisinių santykių stabilumo principai, todėl ieškinį atmetė.

5. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo – pakeisti servitutą, teismas netenkino ir reikalavimo įpareigoti atsakovę G. Š. nukelti du šiltnamius nuo ieškovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas E. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai viešpataujančio daikto savininko – atsakovės interesams suteikė didesnę svarbą nei tarnaujančio daikto – ieškovo, taip paneigė ieškovo teisėtą interesą naudotis nuosavybės teise. Teismas sureikšmino ieškovo ketinimą parduoti turtą ir preliminariosios sutarties sudarymą, paneigdamas ieškovo, kaip savininko nuosavybės teisės turinį ir teisėtą interesą naudotis asmenine nuosavybe, patekti prie nuosavybės teise turimų pastatų ir jais laisvai disponuoti.

6.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino nereikšmingus įrodymus faktinėms aplinkybėms nustatyti. Teismas spręsdamas servituto pakeitimo klausimą turėjo vertinti, ar yra pasikeitusios aplinkybės ar atsirado nenumatytų aplinkybių, dėl kurių prašoma pakeisti servituto turinį, o ne gilintis į šalių ketinimus. Teismas neįvertino, kad atsakovė neleido ieškovui naudotis namų valda, neturėdama ieškovo sutikimo 2017 m. pastatė pavėsinę, nemoka šalių sutarto dydžio žemės mokesčio, kliudo naudotis ieškovui namų valda, turi raktus, be ieškovo sutikimo pastatė ir šiltnamius, buvo bausta administracine tvarka. Tokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė teisėmis į servitutą naudojasi nesąžiningai, varžo ieškovo teises, riboja nekilnojamųjų daiktų panaudojimo galimybes.

6.3. Apelianto teigimu, teismas nevertino viešpataujančio daikto paskirties ir ieškovo pateikto MB „Altagis“ 2018-07-13 žemės sklypo servitutų plano. Teismas turėjo vertinti viešpataujančio daikto tikslinę paskirtį, apibrėžti atsakovei servitutu suteikiamų teisių ribas taip, kaip prašo ieškovas, o ne sutapatinti atsakovei suteiktų žemės sklypo naudojimo ir disponavimo teisių ir toliau toleruoti atsakovės norą naudotis svetimu daiktu taip, kaip tik jai naudinga ir patogu.

6.4. Teismas pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalį sprendimo nemotyvavo, neįvertino įrodymų, kad suteiktu servitutu naudotis žemės sklypu nebuvo suteikta atsakovei teisė statyti statinius, pati atsakovė pripažino, kad šiltnamius pastatė neturėdama ieškovo sutikimo.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. Š. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį šalys pasirašė laisva valia, gerai apgalvoję galimas pasekmes ateičiai. Ieškovas sutiko nustatyti servitutą tuo tikslu, kad vaikams būtų palengvintas gyvenimas, kad darže galėtų užauginti daržovių, kad būtų kur pasidėti daiktus. Visą laiką atsakovė viena rūpinosi vaikais bei sodyba. Tiek santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tiek ir servitutą galima pakeisti tik tada, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės arba atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa nebeįmanoma arba labai sudėtinga. Ieškovas servituto pakeitimo aplinkybių atsiradimo ir pasikeitimo nenurodė ir jų neįrodė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Šioje byloje kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį dėl servituto turinio pakeitimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Taigi teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsnis).

10. CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą. Ši teisė siejama su iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis ar nenumatytų aplinkybių atsiradimu, dėl kurių servitutu suteikiamų teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas ar labai sudėtingas.

11. Servituto pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nustatyta, kad servitutas gali pasibaigti tik šiais pagrindais. Tai reiškia, kad ši norma nustato ribotą ir išsamų servituto pasibaigimo pagrindų sąrašą. Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra servituto pasibaigimo pagrindas, kuris yra nurodytas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga išnykus jo būtinumui. Tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkams nesusitarus, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CPK 4.135 straipsnio 2 dalis).

12. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovui E. Š. ir atsakovei G. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1 Al m, esančio (duomenys neskelbtini).

13. Be to, ieškovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,4443 ha, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Glp; pastatas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Ilm, pastatas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilm, pastatas daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5Ilm, pastatas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 611 p, pastatas malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7Ilm, kiti inžineriniai statiniai šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

14. Šiaulių rajono apylinkės teismas, 2010-10-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-442-776/2010, nutraukdamas E. Š. ir G. Š. santuoką, padalijo santuokoje įgytą turtą, nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką tarp bendraturčių:

a) G. Š. atskirai naudotis tenka gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlm, šiomis patalpomis: kambariu 1-6, 14,37 kv. m, kambariu 1-7, 13,47 kv. m;

b) E. Š. atskirai naudotis tenka gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1 Alm, šiomis patalpomis: kambariu 1-4, 10,17 kv. m, veranda, žymėjimas 3alp, 1- 5, 15,64 kv. m;

c) G. Š. ir E. Š. bendrai naudotis tenka gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlm, šiomis patalpomis: virtuve 1-3, 10,11 kv. m, priestatu, žymėjimas lalp (koridorius 1-1, 4.55 kv. m, sandėliu 1-2, 6.64 kv. m.).

15. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-10-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-442-776/2010, šalių susitarimu nustatytas ir patvirtintas ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlm, adresu: (duomenys neskelbtini) (viešpataujančio daikto), savininkui – pareiškėjai G. Š. - servitutas į visą 0,4443 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujančius daiktus), suteikiant viešpataujančio daikto savininkui (G. Š.) neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku naudotis šiuo žemės sklypu, pastatu, daržine ir šuliniu. Servitutas į daiktines teises pagal šį teismo sprendimą registruotas VĮ „Regitra“ nekilnojamojo turto registre.

16. Ieškovas prašo pakeisti G. Š. ir E. Š. susitarimu nustatytą ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-10-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-442-776/2010 patvirtintą servitutą – ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlm, adresu: (duomenys neskelbtini) (viešpataujančio daikto), savininkui – G. Š. – servitutą į visą 0,4443 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). (tarnaujančius daiktus), suteikiant viešpataujančio daikto savininkui (pareiškėjai G. Š.) neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku naudotis šiuo žemės sklypu, pastatu, daržine ir šuliniu. Nustatyti servitutą pagal MB „Altagis“ parengtą 2018-07-13 žemės sklypo – 0,4443 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), servitutų planą – atsakovei G. Š. priklausančio viešpataujančio daikto reikmėms 92 servitutą – kiti servitutai (tarnaujantis daiktas) 562 m2 žemės sklypo plotui, suteikiant teisę viešpataujančio daikto savininkui neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku naudotis šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Panaikinti servitutą pastatui-daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę G. Š. nukelti du šiltnamius nuo ieškovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 0,4443 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

17. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė, naudodamasi nustatytu servitutu, varžo ieškovo teises, riboja nekilnojamųjų daiktų naudojimo galimybes, disponavimo teisę tokia apimtimi, kuri nėra pateisinama būtinumu naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančia dalimi siekiant patekti į gyvenamąjį namą, atlikti jo priežiūros, remonto darbus. Atsakovė G. Š. įgyvendindama servituto suteikiamas teises, pažeidinėja ieškovo, kaip turto ir tarnaujančio daikto savininko teises: apsėjo žemės sklypą, pastatė priestatą, neturėdama kito bendraturčio sutikimo. Be to, ketindamas parduoti asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, ieškovas nori naujam savininkui perduoti mažiausiai jo teises varžančius ir plačiausias naudojimo galimybes suteikiančius nekilnojamuosius daiktus.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog aplinkybės iš esmės pasikeitė ar atsirado nenumatytų aplinkybių, t. y. neįrodė, jog pasikeitė kokios nors aplinkybės, kurios lėmė servituto nustatymą.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovė po santuokos nutraukimo ieškovo neįsileidžia į namų valdą, trukdo patekti į pastatus esančius kieme. Be to, teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovo ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą, taip paneigdamas apelianto, kaip savininko, nuosavybės teisės turinį. Tokiai apelianto pozicijai teisėjų kolegija pritaria. Nagrinėjamu atveju ieškovo sprendimas parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir atsakovės neteisėti veiksmai trukdant savininkui naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, bei įgyvendinti savininko teises, teisėjų kolegijos vertinami kaip iš esmės pasikeitusių aplinkybių ir nenumatytų aplinkybių visuma, kurios suteikia E. Š. teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių (inter alia (be kita ko), 2006 m. kovo 14 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Tik savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia, 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių apsaugą, turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyrą (2008 m. spalio 30 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus (inter alia, Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimas; 2013 m. spalio 9 d. nutarimas, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019).

21. Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra, inter alia (be kita ko), detalizuotas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų). Žinoma, kad servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės, tačiau nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė bausta administracine tvarka už trukdymą ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, todėl toks atsakovės, kaip viešpataujančio daikto savininkės, elgesys, kuomet ieškovui, kaip tarnaujančio daikto savininkui, trukdoma naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės lemia apelianto, kaip nekilnojamojo turto savininko, nuosavybės teisės pažeidimą. Šiuo atveju servitutu viešpataujančiojo daikto savininkui nustatytų teisių įgyvendinimas tapo vyraujančiu ir iš esmės paneigiančiu tarnaujančiojo daikto savininko teisių turinį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ketinimas parduoti nuosavybės teise turimą turtą negali lemti savininko teisių suvaržymo, todėl ir šios teisės įgyvendinimo kontekste negali būti paneigtas nuosavybės teisės turinys.

Dėl žemės sklypo servituto turinio (dydžio) sumažinimo

22. Nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Naudotis daiktu reiškia pritaikyti daikto naudingąsias savybes ir tokiu būdu gauti naudos. Atitinkamai naudojimosi galimybių sumažinimas yra nuosavybės teisių ribojimas. Savininko galimybė naudotis daiktu gali sumažėti nustačius galimybę daiktu ar jo dalimi naudotis ir kitam asmeniui servituto pagrindu (pvz., nustačius kelio servitutą susisiekimui, panaudojus sklypo dalį svetimam pastatui pastatyti, dalyje patalpų įrengus kito asmens įrenginius), apribojus daikto savininko veiksmus (nustačius draudimus, sąlygas vykdyti veiklą ar atlikti tam tikrus veiksmus ir kt.). Tokiu atveju tarnaujančiojo daikto savininkas netenka galimybės visa apimtimi naudotis savo daiktu, jo vertingosiomis savybėmis. Galimybė naudotis daiktu gali būti sumažinta (sumažėti) taip, kad savininkas apskritai neturėtų galimybės naudotis visu savo daiktu (pavyzdžiui, dėl nustatyto servituto savininkas netektų galimybės naudoti visą žemės sklypą, patalpas, pastatą ir kt.) ar esmine dalimi savininko teisių. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, ar apribojimai tik sumažina naudojimosi daiktu galimybes, ar iš viso pašalina galimybę naudotis daikto vertingosiomis savybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDE1LTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-415-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-415-695/2018">e3K-3-415-695/2018</a>).

23. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei G. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1 Al m, esančio (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei servituto pagalba būtina naudotis žemės sklypu. Ieškovas prašo nustatyti servitutą pagal MB „Altagis“ parengtą 2018-07-13 žemės sklypo – 0,4443 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), servitutų planą – atsakovei G. Š. priklausančio viešpataujančio daikto reikmėms 92 servitutą – kiti servitutai (tarnaujantis daiktas) 562 m2 žemės sklypo plotui. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pateiktu žemės sklypo servituto mažinimo planu, teigia, kad jame nėra nurodytas pastatytas šiltnamis, kanalizacijos šulinys, drabužių džiovykla, prie kurių būtų uždraustas priėjimas. Vertinant žemės sklypo servituto turinio (dydžio) sumažinimą būtina nustatyti statiniams tinkamai eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dydį, kuris užtikrintų realią galimybę atsakovei naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu turtu bei išvengti ateityje galbūt kilsiančių konfliktinių situacijų. Teismo vertinimu privalu atsižvelgti į nuosavybės teise valdomo sklypo naudojimo būdą, paskirtį, ginčo servituto nustatymo eigą bei prasmę.

Dėl daržinės servituto pabaigos sąlygų

24. Servituto, kaip daiktinės teisės, varžančios tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę, nustatymas pateisinamas objektyvaus būtinumo egzistavimu, tokio būtinumo išnykimas, pasikeitus aplinkybėms, sudaro pagrindą servitutui pasibaigti (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 4. 112 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą. Plačiau servituto pabaigos dėl pasikeitusių aplinkybių pagrindas atskleistas CK 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas. Aiškinant šią teisės normą kasacinio teismo pasisakyta, jog servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi būti iš esmės pasikeitusios konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).

25. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu panaikinti servitutą pastatui – daržinei nurodydama, kad neturės kur laikyti malkų, daržovių, pjūklo, kitų įrankių ir prietaisų bei automobilio.

26. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas; kt.). Ta pati taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl servituto pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019), todėl sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl servituto pastatui daržinei, unikalus Nr. 9196-0020-2053, panaikinimo, būtina nustatyti, ar egzistuoja servituto pabaigos, išnykus servituto būtinumui, sąlygos.

Dėl kitų savininko teisių gynimo būdų šioje byloje

27. Vertindamas susiklosčiusią faktinę situaciją šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad savininkui išlieka teisė naudotis ir kitomis civilinėmis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis. Šiuo atveju savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, kaip bendraturtė, norėtų pasinaudoti pirmumo teise ir įsigyti ieškovui nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau realiai šalys nesutaria dėl turto vertės, todėl siūlytina galimybė kilusį ginčą spręsti teisminės mediacijos procese.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Šį argumentą patvirtina CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, tirtinų šioje byloje aplinkybių apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog bylos negalima tinkamai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla visa apimtimi perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą pagal ginčo šalių pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus patvirtinančius įrodymus bei šioje nutartyje nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, privalės įvertinti, ar ieškovo prašomas patvirtinti servituto mažinimo planas yra teisingas ir proporcingas, užtikrina abiejų bylos šalių interesus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danutė Burbulienė

Vytautas Kursevičius

Birutė Simonaitienė