Civilinė byla Nr. 2A-56-883/2019
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02918-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3.4.; 2.3.3.7.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.1.7.12.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.18.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MzctNjM2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-537-636/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-537-636/2018">2-537-636/2018</a> pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui J. Š., dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, ir prašė gimimo liudijime padaryti įrašą, kad atsakovas A. Š. yra nepilnamečio vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti nepilnamečio D. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina D. M., priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B. po 250 Eur mėnesinių periodinių išmokų iki sūnus sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio sūnaus naudai už laikotarpį nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05 po 120 Eur už kiekvieną praėjusį mėnesį, iš viso 4 320 Eur. Nurodė, kad su atsakovu pradėjo bendrauti 2002 metais, vaiko susilaukė 2004 m., atsakovas neteikia vaikui išlaikymo.
2. Atsakovas A. Š. pateikė atsiliepimus į ieškinį, su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovas nesutiko su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu, kad iš jo būtų priteistas ieškovės reikalaujamas 250 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečio sūnaus naudai; atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu, kad iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas būtų priteistas už tris paskutinius metus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad atsakovas A. Š. yra D. B. tėvas, nurodė įregistruoti Mažeikių rajono CMS gimimų aktų registracijos knygoje ir padaryti įrašą D. B. gimimo liudijime, kad D. B. tėvas yra A. Š.. Pirmosios instancijos teismas sprendimu D. B. suteikė pavardę Š. vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove D. M., nustatė atsakovo A. Š. bendravimo su sūnumi tvarką, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki D. B. pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui už tris metus nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05 po 120 Eur kas mėnesį, iš viso 4 320 Eur. Teismas priteisė iš A. Š. 330 Eur DNR ekspertizės išlaidų Valstybinei teismo medicinos tarnybai, taip pat 284 Eur žyminio mokesčio ir 447,00 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai sumokėti valstybei.
4. Byloje atlikus DNR ekspertizę, buvo pateiktas ekspertizės aktas, kurio išvada patvirtina, jog D. B. yra A. Š. biologinis tėvas su 99,9999999996 proc. tikimybe. Įvertinęs, kad tėvystę po ekspertizės atlikimo pripažino ir pats atsakovas, ieškovės paaiškinimus, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovas A. Š. yra D. B. tėvas. Nustatęs tėvystę D. B., teismas suteikė jam jo tėvo pavardę – Š. (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.167 straipsnio 1, 2 dalys).
5. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės sūnus D. B. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri tinkamai rūpinasi ir prižiūri sūnų, nepilnamečiui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, institucijos, teikiančios išvadą, atstovas neprieštarauja, kad nepilnamečio D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, teismas sprendė, kad nustačius nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą su motina (ieškove), bus užtikrinti nepilnamečio interesai, todėl nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnis); ieškovę įpareigojo leisti vaiko D. tėvui A. Š. be apribojimų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D., nurodė, kad atsakovas turi teisę dalyvauti savo nepilnamečio D. B. auklėjime ir bendrauti su juo savo nuožiūra, be apribojimų, iš anksto informavęs vaiko motiną; įpareigojo šalis netrukdyti viena kitai realizuoti savo teises ir pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.
6. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių pajamas, turtinę padėtį, išlaikytinius, atsižvelgęs, kad šalių sūnus yra 14 metų amžiaus, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2017-10-16 iki sūnaus pilnametystės. Teismas taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimą po 120 Eur kas mėnesį už tris metus, kuriuos atsakovas neteikė išlaikymo, nes vaikas turi teisę iš išlaikymą nuo gimimo dienos, o ne nuo tada, kai nustatoma tėvystė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MzctNjM2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-537-636/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-537-636/2018">2-537-636/2018</a> dalį ir nesuteikti D. B. pavardės „Š“; priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur; patenkinus ieškovės D. M. pareikštą ieškinį ir patikslintą ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Skundžiamas sprendimas priimtas teismui netinkamai aiškinus ir taikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias pavardės vaikui suteikimą ir pakeitimą bei teismo vaidmenį nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimą. Keičiant jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę turi būti gaunamas tiek kito iš tėvų sutikimas, tiek paties vaiko, kuriam yra sukakę 10 metų, sutikimas. Ieškovė apskritai nereiškė reikalavimo pakeisti vaiko pavardę iš „B.“ į „Š.“.
7.2. Ieškovė nepagrindė įrodymais reikalavimo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vaikui teismas vertino tik apelianto elgesį, tačiau visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nevertino pačios ieškovės elgesio, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismas nevertino, kad ieškovės ir atsakovo galimybės išlaikyti nepilnamečius vaikus yra iš esmės tapačios. Teismas neatsižvelgė į tai, ar atsakovas pajėgus teikti 150 Eur dydžio išlaikymą.
7.3. Kadangi skundžiamu sprendimu teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, teismas neturėjo pagrindo iš apelianto priteisti 300 Eur DNR ekspertizės išlaidų Valstybinei teismo medicinos tarnybai, taip pat negalėjo priteisti ir 284 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 447 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai sumokėti valstybei.
8. Atsiliepimo į apeliacinį skundą byloje negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl pavardės „Š.“ D. B. suteikimo, dėl priteisto išlaikymo dydžio ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ginčo
10. Byloje nustatyta, kad ieškovei D. M. (buvusi B.) (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B., jo mama nurodyta ieškovė (D. B.), duomenų apie tėvą nėra. DNR ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Š. (atsakovas) yra D. B. biologinis tėvas su 99,9999999996 proc. tikimybe.
11. Ieškovė D. M. ieškiniu prašė gimimo liudijime padaryti įrašą, kad apeliantas (atsakovas) A. Š. yra nepilnamečio vaiko D. B., (duomenys neskelbtini), tėvas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Š. yra D. B. tėvas, o D. B. yra A. Š. vaikas. Taip pat nurodė įregistruoti Mažeikių rajono CMS gimimų aktų registracijos knygoje ir padaryti įrašą D. B. gimimo liudijime, kad D. B. tėvas yra A. Š..
Dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo
12. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškovės pateiktą reikalavimą, nustačius tėvystę D. B. suteiktina jo tėvo pavardė „Š.“. Apeliantas su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka ir nurodo, kad keičiant jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę turi būti gaunamas tiek kito iš tėvų sutikimas, tiek paties vaiko, kuriam yra sukakę 10 metų, sutikimas, be to ieškovė nereiškė reikalavimo pakeisti vaiko pavardę iš „B.“ į „Š.“.
13. CK 3.167
14. Vaiko vardas ir pavardė keičiami vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R- 333, nustatytais pagrindais ir tvarka. Šių taisyklių 12 punkte nustatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiama, jeigu norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės) (12.1 punktas). Šių taisyklių 13 punkte numatyta, jog jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Taigi, minėtos taisyklės numato galimybę pakeisti vaikui pavardę, kai yra nustatoma tėvystė. Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, minėtų taisyklių 25 punkte numatyta, jog, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepilnamečiui D. B. suteikė jo tėvo pavardę, nors ieškovė nei ieškiniu, nei patikslintu ieškiniu tokio reikalavimo nereiškė. Pažymėtina, kad keisti vaiko pavardės neprašė ir apeliantas.
16. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).
17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002). Dabartiniu metu suteikiant vaikui pavardę remtis papročiais, jog vaikui suteiktina tėvo pavardė, neteisinga, kadangi visuomeniniais santykiai keičiasi ir buvimas tėvu negali būti vienintelis pakankamas kriterijus vaiko pavardės parinkimui. Vaikas turi pavardę, nuo pavardės suteikimo yra praėję daugiau kaip keturiolika, ieškovė su atsakovu bendro ūkio nevedė, dėl tėvystės nustatymo kreipėsi praėjus trylikai metų nuo vaiko gimimo, apeliantas prie nepilnamečio vaiko priežiūros bei auklėjimo neprisidėjo. Vaikas šiuo metu auga su ieškove, su kuria gyvens ir po tėvystės nustatymo. Atstovaujant vaiką įvairiose institucijose tiek vaikui, tiek juo besirūpinančiam asmeniui yra patogiau, nes vien iš pavardės matyti giminystės ryšys, dėl ko dažnai nereikalaujama pateikti papildomų dokumentų.
18. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, jog vaiko pavardės pakeitimas nebuvo būtinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
20. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje
21. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
23. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
24. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
25. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš A. Š. nepilnamečiui vaikui D. B. 120 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis įmokomis kiekvieną mėnesį iki D. B. pilnametystės, patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. B. priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutiko su ieškovės prašomu 120 Eur dydžio išlaikymu. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, jai yra mokamas 600 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį, kad ieškovė be sūnaus D. B. augina dar vieną nepilnametį vaiką, turi įsiskolinimų kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovas iki šiol savo sūnui D. B. išlaikymo neteikė. A. Š. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, kuris, kai jam darbdavys suteikia darbo, vidutiniškai siekia 2 730 Eur per mėnesį. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2017-11 iki 2018-03 apskritai nedirbo, o 2018 m. kovo mėnesį dirbo tik 40 valandų. Byloje pirmosios instancijos teismas taip pat vertino tai, kad atsakovas turi tris dukras, iš kurių dvi yra nepilnametės, kita – studentė. A. Š. bendrąją jungtine nuosavybės teise su sutuoktine turi nekilnojamojo turto – statinių, žemės sklypų, Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas nustatė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį.
27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame teismo sprendime nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vaikui teismas vertino tik apelianto elgesį, tačiau visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nevertino pačios ieškovės elgesio siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Apelianto nuomone, teismas taip pat nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog vien tik apeliantas turi pareigą siekti uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. A. Š. apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone priteistas 150 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui nėra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
28. Nagrinėjant šiuos apeliacinio skundo argumentus, svarbu atsižvelgti į tai, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Be to, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
29. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, kad sūnui D. B. vidutiniškai per mėnesį reikia 300 Eur būtiniesiems poreikiams tenkinti, t. y. – maitinimui namuose – 90 Eur per mėnesį, maitinimui mokykloje – 60 Eur, kanceliarinėms priemonėms – 20 Eur per mėnesį, transportui – 10 Eur, drabužiams, avalynei, patalynei – 60 Eur, higienos reikmenims, kirpyklai – 15 Eur, laisvalaikiui – 10 Eur, sveikatos priežiūrai – 15 Eur, taip pat per mėnesį vaikui reikia 20 Eur išlaidoms, jam tenkančioms kaip komunalinių paslaugų daliai (vandeniui, elektrai, dujoms, malkoms). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat vertino tiek ieškovės, tiek apelianto gaunamas pajamas, šeimyninę padėtį, ir, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai D. B. priteisė 150 Eur dydžio išlaikymą. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Skundžiamo sprendimo priėmimo metu minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis buvo 400 Eur, taigi pusė minėtos minimalios algos – 200 Eur. Matyti, kad teismo priteisto išlaikymo dydis sudaro 75% orientacinio minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio.
30. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tačiau su šiuo apelianto argumentu taip pat nesutiktina. Nagrinėjant šiuos apelianto teiginius dėl proceso teisės normų pažeidimo, būtina atsižvelgti į tai, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą ieškinį atmesti, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, kaip minėta, nagrinėjo šalių (ieškovės ir apelianto) turtinę, šeimyninę padėtį, vertino šalių nepilnamečio vaiko poreikius, šalių argumentus dėl priteistino išlaikymo dydžio ir, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai sprendė, kad D. B. priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas. Teisėjų kolegijos vertinimu šalių pajamos yra pakankamos teikti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties – D. B. gimė (duomenys neskelbtini), jam greitai sukaks 15 metų, o tokio amžiaus vaikų poreikiai natūraliai sparčiai didėja, siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš A. Š. 330 Eur DNR ekspertizės išlaidų Valstybinės medicinos tarnybai, 284 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) bei 447 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai sumokėti valstybei. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme ir nurodo, kad teismas ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkino tik iš dalies, tačiau iš apelianto nepagrįstai ir neteisėtai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.
32. CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 330 Eur DNR ekspertizės išlaidų Valstybinės medicinos tarnybai. Kadangi DNR ekspertizė buvo atlikta ieškovės iniciatyva, o atlikus DNR ekspertizę buvo patvirtina atsakovo tėvystė, išlaidos dėl ekspertizės atlikimo priteisiamos iš atsakovo.
34. Byloje taip pat matyti, kad ieškovė patikslintu ieškiniu pakeitė ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio, t. y. vietoje 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinio išmokų paprašė 250 Eur dydžio išmokų, laikytina, kad teismas ieškovės reikalavimo netenkino visa apimtimi. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio buvo tenkintas 60%, tačiau be šio reikalavimo buvo tenkinti ir kiti ieškovės reikalavimai (priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka), todėl, teismas vertina, kad buvo tenkinta 75% ieškovės reikalavimų, todėl, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., iš atsakovo priteistos išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti mažintinos iki 75%, t. y. iki 335,25 Eur (447 Eur*0,75). Kadangi ieškovei 2018 m. sausio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo suteikta antrinės teisinė pagalba 100%, bylinėjimosi išlaidos antrinei teisinei pagalbai mokėtinos valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Taip pat iki 75% mažintinos iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) ir iš A. Š. priteisiama 213 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teisme gautas apelianto prašymas priteisti iš ieškovės jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš apelianto į bylą pateiktų duomenų matyti, kad už apeliacinio skundo parengimą jis advokatui V. J. sumokėjo 480 Eur. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 90 Eur dydžio žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. tenkintos apeliacinio skundo dalys dėl pavardės keitimo bei bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo, tačiau atmestas apelianto reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, todėl, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad buvo tenkinta 66% apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgdamas į išdėstytą įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantui A. Š. iš ieškovės D. M. priteistina 316,8 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, bei 59,40 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su išlaikymo nepilnamečiui šalių sūnui nustatymu, todėl ginčijamas teismo sprendimas šioje dalyje yra teisės ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteistino materialinio išlaikymo nustatymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pavardės vaikui suteikimą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nepagrįstai šalių nepilnamečiui sūnui D. B. nustatė tėvo pavardę „Š.“, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį dėl pavardės „Š.“ suteikimo nepilnamečiui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) panaikinti.
Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš apelianto A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 213 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir 335,25 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai sumokėti valstybei.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliantui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 316,8 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme bei 59,4 Eur žyminio mokesčio.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius
Irena Stasiūnienė
