Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir dvišalės restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. e2A-16-368/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10143-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.;

(S)

2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.4.2.7.; 3.3.1.18.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) P. V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. Č. patikslintą ieškinį atsakovei S. P. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir vienašalės restitucijos taikymo bei atsakovės S. P. priešieškinį ieškovui P. V. Č. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir dvišalės restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje – Vilniaus 45-ojo notaro biuro notarė J. K., E. P., V. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. V. Č. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2016 m. spalio 13 d. dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytas tarp dovanotojo P. V. Č. ir apdovanotosios S. P., negaliojančiomis dėl apgaulės; taikyti vienašalę restituciją; priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000 Eur neturtinę žalą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove, kuri buvo atstovaujama savo motinos E. P., 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure sudarė žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovei du žemės sklypus už 1000 Eur. V. P. išreiškė norą nupirkti daugiau ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto ir jie sutarė sudaryti 21 315 Eur (už vieną – 7 315 Eur, o kitą – 14 000 Eur) vertės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Tą pačią dieną jie nuvyko pas notarą, kur ieškovas pirmą kartą pamatė S. P.. Tvirtina, kad buvo įtikintas, jog sudaro pirkimo-pardavimo sandorius, dėl to notarų biure pasirašė dvi dovanojimo sutartis, kuria atsakovei neatlygintinai buvo perleisti du žemės sklypai ir dar vienas nekilnojamojo turto objektas - žemės sklypas, gyvenamasis ir kiti pastatai. Sandoriai atsakovo iniciatyva patvirtinti 2016 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure. Teigė, kad itin prastai girdi, turi regos problemų, dėl to nesuprato, ką jam sako sandorius tvirtinusi notarė, o V. P. įtikintas, kad tai pirkimo-pardavimo sandoriai, dokumentų neskaitė ir netikrino, o tik pasirašė nurodytoje vietoje. Nesulaukęs atsiskaitymo už parduotą turtą, 2016 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į notarų biurą, kur jam buvo išduoti dovanojimo sutarčių dublikatai ir suprato, kad buvo apgautas, dėl ko kreipėsi į policiją. Ieškovas su atsakove nebuvo pažįstami, sandorių sudarymo dieną susitiko pirmą kartą, nebuvo giminės ir ieškovas neturėjo jokio tikslo jai dovanoti savo turtą. Trečiasis asmuo V. P. ir atsakovė S. P. jį tyčia nesąžiningai suklaidino dėl esminių sandorio aplinkybių, siekdami kartu su atsakove įgyti didelės vertės svetimą turtą (CK 1.91 str.). Savo turtą siekė ne dovanoti, o parduoti, iki ginčijamų sandorių sudarymo skelbė tai dienraštyje “Savaitė”. Su atsakovės S. P. priešieškiniu nesutiko.

2. Priešieškiniu atsakovė S. P. prašė pripažinti 2016 m. spalio 13 d. dovanojimo sutartis sudarytas tarp dovanotojo P. V. Č. ir apdovanotosios S. P., negaliojančiomis ab initio (CK 1.80, 1.87 str.); taikyti dvišalę restituciją, priteisiant S. P. iš ieškovo 14 000 Eur, o ieškovui iš atsakovės – ginčo sandoriais perleistą turtą, taip pat procesines palūkanas ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jokios apgaulės, sudarant ginčo sandorius, nebuvo. Ieškovas gerai suprato sandorių esmę ir išreiškė valią juos sudaryti. Prieš ginčijamų sandorių sudarymą atsakovė sumokėjo ieškovui 14 000 Eur piniginę kompensaciją, kurios dydis buvo iš anksto suderintas su ieškovu. Įforminti dovanojimo sandorius pasiūlė pats ieškovas, motyvuodamas paprastesne dovanojimo sandorio sudarymo procedūra, siekiant išvengti specialių reikalavimų pastatų ir žemės ūkio paskirties žemės pardavimui taikymo. Dėl to ginčijami sandoriai yra apsimestiniai (CK 1.87 str.), tačiau ginčijami sandoriai negali būti pripažįstami galiojančiomis pirkimo-pardavimo sutartimis, nes nebuvo laikytasi žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarkos, numatytos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, o parduodant pastatus (jų dalis) - Statybos įstatymo 431 straipsnio 3 dalies 3 punkte (dabar galiojančio statybos įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 3 punktas) (būtinas pastatų energinis sertifikavimas). Dėl to prašo pripažinti sandorius negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.) ir taikyti dvišalę restituciją, priteisiant atsakovei iš ieškovo 14 000 Eur, o ieškovui iš atsakovės – ginčo sandoriais perleistą turtą. Atsakovė S. P. už jai perleidžiamą namų valdą, ir du žemės sklypus ieškovui sumokėjo 14 000 Eur. Pinigų perdavimą abi šalys patvirtino raštiškai, pasirašydamos kasos išlaidų orderio formoje. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovo ginčijamomis dovanojimo sutartimis šalys siekė pridengti kitą – namų valdos ir dviejų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorį, taip siekiant išvengti įstatymuose numatytų reikalavimų taikymo. Nepaisant to, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė gerai suprato sudaromų dovanojimo sandorių esmę ir turinį bei norėjo juos sudaryti. Ieškovo P. V. Č. valios defektą, sudarant dovanojimo sandorius, lėmė ne trečiojo asmens V. P. apgaulė, bet ieškovo siekis pridengti realiai sudaromą ir vykdomą pirkimo – pardavimo sandorį. Su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.

3. Trečiasis asmuo Vilniaus 45-ojo notarų biuro notarė J. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo sandorių sudarymo metu notarei nekilo abejonių dėl ieškovo gebėjimo suvokti ginčo dovanojimo sutarčių prasmę ir pasekmes, priešingu atveju – ji būtų atsisakiusi tvirtinti minėtus sandorius.

4. Trečiasis asmuo E. P. nurodė, kad ji ginčo sandorių sudarymo metu nedalyvavo, dėl to apie sandorių sudarymo aplinkybes plačiau pasisakyti negali.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino nuo sudarymo momento negaliojančia 2016 m. spalio 13 d. ieškovo P. V. Č. ir atsakovės S. P. sutartį notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovei buvo perleisti du žemės sklypai ir taikė vienašalę restituciją – grąžinti juos grąžino ieškovui. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė ir paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas yra išsilavinęs asmuo, anksčiau dirbęs nekilnojamojo turto brokeriu, ginčo sandoriai yra patvirtinti notarės, jie buvo sudaryti notarės biure, dalyvaujant ginčo šalims, išaiškinus sutarties šalims sudaromų sandorių esmę ir pasekmes, t. y. kad ginčo sandoriais ieškovas savo turtą perleidžia atsakovei neatlygintinai, todėl padarė išvadą, kad ieškovas suprato, jog 2016 m. spalio 13 d. sudaro dovanojimo sutartis, o nebuvo įtikintas ir apgautas atsakovės ir trečiųjų asmenų. Bylos faktines aplinkybės, šalių išdėstytos pozicijas bei byloje esančių duomenų visuma teismui leido spręsti, kad dovanojimo sandoriais buvo dengiami pirkimo-pardavimo sandoriai, už kuriuos atsakovė sumokėjo ieškovui 14 000 Eur, todėl šio sandorio nepripažino negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

7. Dėl dviejų žemės sklypų perleistų atsakovei dovanojimo sandoriu, kuriuo buvo pridengtas pirkimo-pardavimo sandoris, teismas sprendė, kad toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes nebuvo laikytasi žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarkos, numatytos įstatyme, pagal kurią pirmumas įsigyti tokią žemę suteikiamas kaimyninių sklypų savininkams. Dėl šios priežasties teismas pripažino 2016 m. spalio 13 d. dovanojimo sutartį niekine (CK 1.80 straipsnis) ir negalioja nuo sudarymo momento – ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantas (ieškovas) P. V. Č. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2017 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti, atsakovės S. P. priešieškinį atmesti, priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas ir bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas suprato sudaromų sandorių esmę ir jų pasekmes, siekiant išvengiant specialių turto perleidimo procedūrų. Ieškovas neturėjo jokio pagrindo ir motyvo dovanoti jam priklausantį turtą visiškai svetimiems ir nepažįstamiems žmonėms, jis siekė tą turtą parduoti ir apie tai skelbė viešai, tačiau nei iš atsakovės, nei sandorio įforminimu besirūpinusio V. P. pinigų už ginčo sutartimis perleistą turtą jis nei iki sandorio sudarymo, nei vėliau negavo. Be to, energetinio naudingumo sertifikato gavimo procedūra nėra tiek sudėtinga, kad asmuo siektų išvengti jos ir stengtųsi pirkimo-pardavimo sandorį pridengti dovanojimo sutartimi, kartu prisiimdamas dėl to kylančią riziką, todėl tokie teismo argumentai, yra nelogiški ir neįtikinami. Ieškovo suklydimą dėl sudarytų dovanojimo sandorių esmės lėmė ne tik trečiojo asmens V. P. apgaulė, bet ir tai, kad ginčo sandorį tvirtinusi notarė neišaiškino sudaromų sandorių esmė ir pasekmės, byloje taip pat nėra įtikinamų įrodymų, kad ieškovui buvo perduoti 14 000 Eur.

8.2.Teismo sprendime nurodyta ieškovą charakterizuojanti informacija, kuri reikšminga vertinant jo gebėjimą suvokti su atsakove sudarytų sandorių esmę ir jų pasekmes, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovas objektyviai neatitinka tą charakteristikų, kurios jam priskiriamos Teismo sprendime. Ieškovas yra garbaus amžiaus (jam 77 metai), jis serga keliomis lėtinėmis ligomis, jis nėra ir niekada nebuvo profesionaliu nekilnojamojo turto brokeriu, kaip teigiama sprendime ir neturi nekilnojamojo turto sandorių sudarymo patirties, o vienkartinių reikalų su nekilnojamojo turto sandoriais jis turėjo prieš 25 metus. Todėl sudarydamas ginčo sandorius notarų biure Ieškovas tikėjosi, jog bus apsaugotas nuo bet kokios apgaulės ar kitokio jo teisių pažeidimo.

9.

9.1.Reikšdamas ieškinį CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovas turėjo įrodyti, kad buvo apgautas. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nesuprato, jog 2016 m. spalio 13 d. sudaro dovanojimo sutartis, o buvo įtikintas ir apgautas atsakovės ir trečiųjų asmenų. Be to, kreipdamasis į teismą, ieškovas apskritai neįrodinėjo, kad jam nebuvo išaiškinta sudaromų sandorių esmė ir pasekmės, o sandorių negaliojimą grindė tuo, jog buvo apgautas. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, kad ieškovui nebuvo išaiškinta sudaromų sandorių esmė ir pasekmės, todėl naikinti sandorių šiuo pagrindu negalima. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė sumokėjo ieškovui už perleistą turtą 14 000 Eur, todėl teismas pagrįstai ieškovo sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. JK-8446) pripažino pirkimo — pardavimo sutartimi.

9.2.Priešingai nei nurodo apeliantas, teismo sprendime nurodyta ieškovą charakterizuojanti informacija, kuri reikšminga vertinant jo gebėjimą suvokti su atsakove sudarytų sandorių esmę ir jų pasekmes, yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais ir atitinka tikrovę. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas neneigė teismo sprendime nurodytų aplinkybių, kurias jis ginčija apeliaciniame skunde. Kita vertus, šios aplinkybės neturi esminės reikšmės, sprendžiant ginčą iš esmės, t. y., vertinant ginčijamų sandorių teisėtumą.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. P. prašo ieškovo P. V. Č. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jos naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia analogiškais argumentais kaip ir atsakovė S. P. ir trečiasis asmuo V. P.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo) P. V. Č. apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl sudarytų notarine forma dovanojimo sutarčių teisėtumo.

13. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure ieškovas P. V. Č. su atsakove S. P., atstovaujama savo motinos E. P., sudarė žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovei du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už 1000 Eur (e. b. l. 8-15, 1 t.). 2016 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure ieškovas P. V. Č. ir atsakovė S. P. sudarė dvi dovanojimo sutartis: notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei neatlygintinai buvo perleisti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei neatlygintinai buvo perleistas žemės sklypas, gyvenamasis ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17-33, 35-45, 1 t.). 2015 m. balandžio 30 d., gegužės 29 d., rugsėjo 10, 17 d., žurnale „Savaitė“ ieškovas skelbė parduodąs sodybą su ūkiniais pastatais, 13 arų namų valda ir 2 ha žemės už 30 400 Eur (e. b. l. 46-53, 1 t.). 2017 m. sausio 20 d. medicininėje pažymoje nurodoma, kad P. V. Č. serga pirmine arterine hipertenzija, turi klausos nervų pažeidimą, aukšto laipsnio toliaregystę, kataraktą ir kt. (e. b. l. 143-144, 1 t.). Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas daugiausia bendravo ir sandorio aplinkybes derino su trečiuoju asmeniu V. P. P. V. Č. yra dirbęs nekilnojamojo turto brokeriu prieš maždaug 25 metus (e. b. l. 149, 1 t.). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros rašte nurodoma, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad V. P. piktnaudžiaudamas pasitikėjimu apgavo kelis asmenis įtikinęs juos pasirašyti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau pinigų už turtą nesumokėjo (e. b. l. 169, 1 t.). Ieškovo iniciatyva 2016 m. gruodžio mėn. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad V. P., E. P. ir S. P. apgaule iš jo išviliojo nekilnojamąjį turtą, pasirašant ne pirkimo-pardavimo, o dovanojimo sutartį (e. b. l. 176-177, 1 t.). 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes V. P., E. P. ir S. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių (e. b. l. 146-155, 1 t.).

14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas suprato sudaromų sandorių esmę ir jų pasekmes, siekiant išvengiant specialių turto perleidimo procedūrų, energetinio naudingumo sertifikato gavimo procedūra nėra tiek sudėtinga, kad asmuo siektų išvengti jos ir stengtųsi pirkimo-pardavimo sandorį pridengti dovanojimo sutartimi, kartu prisiimdamas dėl to kylančią riziką. Teigia, kad suklydimą dėl sudarytų dovanojimo sandorių esmės lėmė ne tik trečiojo asmens V. P. apgaulė, bet ir tai, kad ginčo sandorį tvirtinusi notarė neišaiškino sudaromų sandorių esmė ir pasekmės, byloje taip pat nėra įtikinamų įrodymų, kad ieškovui buvo perduoti 14 000 Eur. Be to, nurodo, kad sprendime nurodyta ieškovą charakterizuojanti informacija, kuri reikšminga vertinant jo gebėjimą suvokti su atsakove sudarytų sandorių esmę ir jų pasekmes, nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir pageidauja, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

15. Teisėjų kolegija išaiškina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Helle prieš Suomiją, 1997 m. gruodžio 19 d., p. 2930, par. 59–60). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

Dėl žodinio proceso

16. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad šioje byloje būtina tirti teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, kurių netyrė (arba tyrė paviršutiniškai, neišsamiai) pirmosios instancijos teismas, ir jas vertinti. Dėl šios priežasties, teisingam ginčo išsprendimui, apelianto nuomone, apeliacinės instancijos teismui yra būtina tiesiogiai apklausti ieškovą ir įsitikinti, kad tiek atsakovės (ir trečiųjų asmenų), tiek ir bylą nagrinėjusio teismo, ieškovui priskirtos asmeninės (dalykinės) charakteristikos, kurios neva netrukdė jam inicijuoti ir sudaryti ginčo sandorius, yra pramanytos ir neatitinkančios tikrovės.

17. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija primena, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis). Tai reiškia, jog šis apelianto prašymas teismui nėra privalomas. Teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka) byla yra nagrinėjama iš esmės, t. y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis). Poreikis apeliacinėje instancijoje nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka gali kilti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų faktinių aplinkybių nenustatė (neišsiaiškino), nors jos galėtų būti reikšmingos ginčo išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, neištyrė visų pateiktų įrodymų, nesiaiškino visų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus turi galimybę nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir tokiam vertinimui atlikti nėra būtinas žodinis nagrinėjimas. Atsižvelgdama į tai, kad teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl apelianto prašymas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (CPK 322 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

18. Minėta, jog tarp šalių kilo ginčas dėl sudarytų notarine forma dovanojimo sutarčių teisėtumo. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas suprato sudaromų sandorių esmę ir jų pasekmes, siekiant išvengiant specialių turto perleidimo procedūrų, nes energetinio naudingumo sertifikato gavimo procedūra nėra tiek sudėtinga, kad asmuo siektų išvengti jos ir stengtųsi pirkimo-pardavimo sandorį pridengti dovanojimo sutartimi, kartu prisiimdamas dėl to kylančią riziką. Anot ieškovo, suklydimą dėl sudarytų dovanojimo sandorių esmės lėmė ne tik trečiojo asmens V. P. apgaulė, bet ir tai, kad ginčo sandorį tvirtinusi notarė neišaiškino sudaromų sandorių esmė ir pasekmės, byloje taip pat nėra įtikinamų įrodymų, kad ieškovui buvo perduoti 14 000 Eur.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. To paties straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2013">3K-3-264/2013</a>; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjktOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-329-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-329-916/2015">3K-3-329-916/2015</a>). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2011">3K-3-126/2011</a>).

21. Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovės, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas pradinį ieškinį reiškė CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, nurodė, kad buvo apgautas atsakovės motinos E. P., kuri jį aktyviais nesąžiningais veiksmais įtikino, kad bus sudaromi pirkimo-pardavimo, o ne dovanojimo sandoriai, tuo tarpu atsakovė nuo ieškovo nuslėpė svarbias sandorio aplinkybes nepasakydama, kad pasirašomos dovanojimo sutartys, kurių jis nebūtų pasirašęs, jei būtų žinojęs. Savo turtą siekė nuo pat pradžių parduoti atlygintinai, o ne padovanoti neatlygintinai, pasitikėdamas atsakove ir jos motina, dokumentų neperskaitė, o tik pasirašė, kur jam buvo nurodyta. Ką jam sako notarė, dėl rimtų klausos sutrikimų gerai negirdėjo, su notare aktyviai nebendravo. Patikslintame ieškinyje ieškovas jau nurodo, kad buvo įtikintas atsakovės tėvo V. P., kuris kartu su atsakove tyčią nesąžiningai jį suklaidino. Ieškinyje ieškovas taip pat teigė, kad nesuprato sudaro sandorių esmės, buvo apgautas, apeliaciniame skunde jis jau pateikia kitą poziciją, kad sudaromų sandorių esmės jam neišaiškino notarė. Ieškovas taip pat neigia gavęs 14000 Eur iš atsakovės, nors bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas juos gavo. Dokumente „Kasos išlaidų orderis Nr. Patvirtina šį mokėjimą“, nurodyta, kad jis išduodamas P. V. Č., išdavimo pagrindas: „už namų valdą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini). Prie skilties gavau ranka parašyta „keturiolika tūkstančių eurų“ ir yra gavėjo parašas. Ir nors ieškovas P. V. Č. nesutinka, kad įrašas kvite keturiolika tūkstančių eurų ir parašas skiltyje “gavau” yra jo, tačiau byloje atlikta rašysenos ekspertizė, kurios metu padaryta išvada, kad rankraštinį įrašą – „Keturiolika tūkstančių Eurų“, esantį minėtame 2016 m. spalio 12 d. kasos išlaidų orderio eilutėje „Gavau“, parašė P. V. Č. Be to, pinigų perdavimo faktą akcentavo ir atsakovė, ir patvirtino liudytojas B. B.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie skirtingi ieškovo argumentai, nurodomų aplinkybių keitimas, leidžia teismui spręsti apie ieškovo pozicijos nenuoseklumą ir procesinio elgesio prieštaringumą. Pradiniame ir patikslintuose ieškiniuose nurodytos aplinkybės, kad ieškovas buvo apgautas, t. y. įtikintas skirtingų asmenų dėl sudaromų sandorių esmės, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad notarė neišaiškino sudaromų sandorių esmės, logiškai nesuderinamos su pradine ieškovo pozicija, iš ko lieka nebeaišku, kokios visgi aplinkybės lėmė apelianto apsisprendimą sudaryti ginčo sandorius. Nesant aiškių ir konkrečių aplinkybių, turėjusių lemiamą įtaką apelianto apsisprendimui sudaryti ne atlygintinas, o neatlygintinas dovanojimo sutartis, apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto pozicija dėl valios sudaryti ginčijamus sandorius formavimosi aplinkybių vertina kaip nepatikimą. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nesuprato, jog 2016 m. spalio 13 d. sudaro dovanojimo sutartis, o buvo įtikintas ir apgautas atsakovės ir trečiųjų asmenų ar sandorį sudarė dėl notarės netinkamai atliekamų pareigų, kuri jam neišaiškino sudaromo sandorio esmės. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo sandoriai yra patvirtinti notarės, jie buvo sudaryti notarės biure, dalyvaujant ginčo šalims, išaiškinus sutarties šalims sudaromų sandorių esmę ir pasekmes, t. y. kad ginčo sandoriais apeliantas savo turtą perleidžia atsakovei neatlygintinai.

23. Ieškovas apeliuoja į tai, kad sprendime nurodyta ieškovą charakterizuojanti informacija, kuri reikšminga vertinant jo gebėjimą suvokti su atsakove sudarytų sandorių esmę ir jų pasekmes, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, tačiau tokie ieškovo argumentai yra paneigti byloje surinktais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo dokumentuose (2017-01-17 Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime netenkinti skundo) nurodyta, kad apeliantas anksčiau yra dirbęs nekilnojamojo turto brokeriu, apklaustas nurodė, kad išmano nekilnojamojo turto registravimo ir pardavimo procedūras, be to, prieš sudarant ginčo dovanojimo sandorius buvo sudaręs nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, kas leidžia daryti apeliacinės instancijos teismui tikėtiną prielaidą, jog apeliantas puikiai suvokė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo atlygintinai ir dovanojimo neatlygintinai sandoriai savo esme skiriasi. Paminėtina ir tai, kad apelianto tvirtinimas, jog dėl garbingo amžiaus ir regos bei klausos susilpnėjimo jis negalėjo suprasti visos su dovanojimo sandorio įforminimu jam pateikiamos informacijos, prieštarauja paties apelianto elgesiui ir veiksmams sandorio sudarymo metu – atvykęs pas notarę jos neinformavo, kad turi regos ar klausos problemų, nesakė, kad neišgirdo ar nesuprato jam pateikiamos informacijos, neprašė paaiškinti neišgirstų ar nesuprastų sandorio sudarymo metu išsakytų aplinkybių. Priešingai, iš notarės paaiškinimų matyti, kad jai nekilo jokių abejonių, jog apeliantas gali turėti sveikatos problemų ir dėl to netinkamai suvokti sudaromų sandorių esmę. Reikšminga ir tai, jog pati atsakovė pripažino ir patvirtino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kad ginčijami sandoriai iš tiesų ir buvo pirkimas-pardavimas, o ne dovanojimas, nes apeliantui buvo perduoti 14 000 Eur bei teikdama teismui priešieškinį prašė sandorius pripažinti negaliojančiais, taikant restituciją, kas dar labiau sustiprina apeliacinės instancijos teismo nuomonę, jog atsakovės teiginiai, kad dovanojimo sandorių norėjo pats ieškovas tikslu išvengti specialiųjų įstatymo nustatytų procedūrų, parduodant žemės ūkio paskirties žemę ir gyvenamąjį namą, yra pagrįsti.

24. Nors apeliantas ir tvirtina, kad nesiekė išvengti specialių turto perleidimo procedūrų, nes energetinio naudingumo sertifikato gavimo procedūra nėra tiek sudėtinga, kad asmuo siektų išvengti jos ir stengtųsi pirkimo-pardavimo sandorį pridengti dovanojimo sutartimi, kartu prisiimdamas dėl to kylančią riziką, tačiau tokie apelianto argumentai laikytini deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Kaip matyti iš sudaryto kito sandorio – dviejų žemės sklypų perleidimo, sandoris sudarytas nesilaikant žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarkos, pagal kurią pirmumas įsigyti tokią žemę suteikiamas kaimyninių sklypų savininkams. Apeliantas nepateikė kaimyninių sklypų savininkas pasiūlymo įsigyti jo turimus du žemės sklypus, kas leidžia teismui spręsti apie apelianto nesąžiningą elgesį, todėl labiau tikėtina atsakovės versija, kad sudarydamas ir kitą sandorį – perleisdamas atsakovei namą, siekė išvengti specialių turto perleidimo procedūrų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šia atsakovės pozicija, kurią pagrindžia kiti byloje esantys duomenys. Priešingai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmiau paminėti duomenys rodo, kad ieškovas aiškiai suprato, kad pasirašo dovanojimo sandorius, kuriuo savo turtą neatlygintinai perleidžia atsakovei. Juo labiau, ieškovas nuo pat pradžių siekė ir turėjo tikslą savo nekilnojamąjį turtą parduoti.

25. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pirkimo-pardavimo sutartį, dengiamą dovanojimo sandoriu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento ir paliko galioti 2016 m. spalio 13 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dengiamą pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovei buvo perleistas žemės sklypas, gyvenamasis ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) kadangi už sandorio objektą buvo atsiskaityta – atsakovė sumokėjo ieškovui 14 000 Eur ir nenustatyta, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

26. Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>, 2010 m. birželio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010 m. kovo 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>).

27. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai) ir padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, todėl proceso teisės normų nepažeidė, nuo materialiųjų teisės normų, ir kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo. Tai, kad teismas vertino įrodymus kitaip nei tikėjosi apeliantas, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu. Skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2017 m. spalio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apelianto P. V. Č. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktas).

28. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto P. V. Č. priteistinos atsakovės S. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) P. V. Č. atsakovės S. P. ir trečiojo asmens E. P. naudai po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Egidijus Mockevičius

Rasa Bartašienė

Irena Stasiūnienė