Baudžiamoji byla Nr. 1S-19-332/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54735-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.; 2.14.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apylinkės prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarties.
Teismas
n u s t a t ė :
2018 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose buvo gautas Šiaulių apylinkės prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. 2018 m. gruodžio 13 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-446/2019, kurioje M. G. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu (b. l. 110).
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjos 2019 m. sausio 8 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje M. G. kaltinamas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį perdavė Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokurorei, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti (b. l. 125–126). Teismas nutartyje padarė išvadą, jog, atsižvelgus į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokurorės 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimas užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-54735-18 buvo panaikintas, konstatavus baudžiamojo proceso pažeidimus, susijusius su nukentėjusiojo teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, teisėja neturi teisinio pagrindo nagrinėti 2018 m. gruodžio 13 d. prokurorės pareiškimo ir, vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalimi, byla perduoti nagrinėti teisme, todėl byla grąžinama prokurorei nustatytiems pažeidimams pašalinti (BPK 254 straipsnio 3 dalis).
Šiaulių apylinkės prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė R. M. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui ir prašo panaikinti 2019 m. sausio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį, kuria panaikintas 2018 m. gruodžio 13 prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorė nurodo, kad teismui, kuriam yra pateiktas prokuroro pareiškimas dėl teismo baudžiamojo įsakymo surašymo, kilus abejonių dėl bylos aplinkybių, kurias galima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu (šiuo konkrečiu atveju dėl nukentėjusiojo pozicijos byloje), vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 423 straipsniu, teismas privalo bylą perduoti nagrinėti teisme savo iniciatyva.
Pažymi, kad BPK 420 str. reglamentuoja teisėjo sprendimus gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. BPK 420 str. nurodyta, kad teisėjas: 1) surašo teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoda bylą nagrinėti teisme BPK 423 str. numatytais atvejais; 3) nutraukia baudžiamąjį procesą BPK 424 str. numatytais atvejais. Sprendimą surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 str. 1 d. 1 p.) teisėjas priima tik tuo atveju, kai išnagrinėjus prokuroro pareiškimą dėl teismo baudžiamojo įsakymo surašymo ir kartu pateiktą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nekyla abejonių dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltinamojo kaltės, siūlomos kaltinamajam sankcijos ir pan. Tačiau, jeigu teisėjui dėl paminėtų aplinkybių kyla abejonės ir jų negalima pašalinti neišnagrinėjus bylos teisme, jis priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme (BPK 420 str. 1 d. 2 p.). Prokurorės teigimu, teismas abi nutartis priėmė nepagrįstai, kadangi BPK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatytas teismo galimų sprendimų sąrašas yra baigtinis ir BPK 420 straipsnis bylos perdavimo prokurorui nenumato, nėra numatytas ir prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu panaikinimas, tačiau teismas turi galimybę (BPK 420 str. 1 d. 2 p.) baudžiamąją bylą nutartimi perduoti teisminiam nagrinėjimui, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu.
Mano, kad šiuo atveju teismui kilus abejonių, dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teismas turėjo pasinaudoti galimybe perduoti bylą nagrinėti teisme, tačiau to nepadarė. Prokurorės nuomone, teismo situacijos įvertinimas, kaip teisės spragos ir sprendimo priėmimo metu teisės analogijos taikymas, bei konstatavimas, kad panaikinus prokurorės sprendimą dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo, teisėja neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėti prokurorės pareiškimo ir, vadovaudamasi BPK 420 str. 1 d., bylą perduoti nagrinėti teisme, yra niekuo nepagrįsti. Taip pat pažymi, kad nors 2018 m. gruodžio 31 d. nutartyje teismas nurodė, kad prokurorui būtina įsitikinti, ar nukentėjusysis po to, kai gavo jo pranešimą apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra padavęs skundo dėl tokio prokuroro sprendimo, tačiau įstatymai tokio įpareigojimo prokurorui nenumato. Tvirtina, kad dydžio bei jos atlyginimo reikalavimo klausimai yra išimtinai nukentėjusiojo asmens apsisprendimas, todėl tai nelaikytina esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais. Nurodo, kad šiuo atveju teismas turėjo vadovautis specialiuoju reglamentavimu ir priimti vieną iš BPK 420 str. nurodomų galimų sprendimų, kadangi teismui suteikta teisė ir pareiga, jei kyla klausimai dėl žalos atlyginimo, perduoti bylą nagrinėti teisme. Pažymi, kad teismas nenurodo priežasčių, kodėl kilusios abejonės nebuvo galima pašalinti nagrinėjimo teisme metu, o gavęs nukentėjusiojo R. P. skundą, kuriuo jis nesutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, turėjo priimti nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme, o tokiu atveju nukentėjusysis R. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo teisę pateikti teisminio nagrinėjimo metu BPK X skyriuje numatyta tvarka.
Atsiliepimų į prokurorės skundą negauta.
Skundas atmestinas.
Įvertinęs skundo argumentus ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir prokurorės skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti.
BPK 418 straipsnio
Kaip teisingai nurodoma skunde, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, teismas ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų: (1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; (2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; (3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Vien aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi panaikino pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, savaime nereiškia, kad tokiu atveju byla turėtų būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Taigi šioje baudžiamojoje byloje susiklostė tokia situacija, kad po to, kai teisme buvo gautas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo priimtas galutinis ir neskundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimas minėtą prokuroro pareiškimą panaikinti. Ikiteisminio tyrimo teisėjai panaikinus prokuroro sprendimą (pareiškimą) dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnyko bylos (teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso) pagrindas. Todėl skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, kad šiuo atveju teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, neturėjo galimybės priimti nei vieno iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų: surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais ar nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais, kadangi procesas dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo buvo nutrauktas. Kitos šios kategorijos bylų nagrinėjimą reglamentuojančios nuostatos susiklosčiusios situacijos taip pat nereglamentuoja.
Atsižvelgiant į tai, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką tokiu atveju daryti, todėl teismas pagrįstai rėmėsi bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. Pavyzdžiui, BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjA4LTg5MS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-208-891/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-208-891/2018">1S-208-891/2018</a>, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNTQ2LTgxMy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-546-813/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-546-813/2016">1S-546-813/2016</a>). Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir baudžiamąją bylą grąžino prokurorei.
Prokuroro argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nurodytus pažeidimus dėl nukentėjusiojo teisės pareikšti civilinį ieškinį ir kt., teismas galėjo išspręsti perdavęs bylą nagrinėti teisme, nepagrįsti. Kaip jau minėta, šioje situacijoje, kai yra panaikintas prokuroro sprendimas dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo, apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nagrinėti šį pareiškimą ir, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalimi, šią bylą perduoti nagrinėti teisme. Šiuo konkrečiu atveju valstybinio kaltinimo palaikymas teisme gali būti įmanomas tik prokurorui priėmus naują sprendimą dėl kreipimosi į teismą (su kaltinamuoju aktu ar nauju pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a:
atmesti Šiaulių apylinkės prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.
Teisėjas Raimundas Jurgaitis
