Dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Civilinė byla Nr. 2A-89-372/2019

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01844-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3.4.; 2.3.3.5.; 2.3.5.2.1.;3.1.7.6; 3.3.1.14.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-475-1009/2018 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei E. R. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – N. R., ir E. R. ieškinį atsakovui N. R. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – A. R., išvadą teikianti institucija byloje –Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad su atsakove E. R. susipažino 2011 metų pavasarį. 2011 metų vasaros pradžioje jam E. R. pasakė, kad yra nėščia ir kad jis yra kūdikio tėvas. Gimus dukrai A. R. jis sutiko, kad dukros gimimo įraše tėvu būtų įrašytas jis, nors tuo ir abejojo. (duomenys neskelbtini) jis ir atsakovė susituokė. Pirmaisiais santuokinio gyvenimo metais jam nekilo abejonių dėl dukters tėvystės, tačiau vėliau pradėjo įtarti, kad gal jis nėra mergaitės tėvas, tačiau jokių įrodymų neturėjo. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu santuoka tarp jo ir atsakovės buvo nutraukta dėl jo kaltės. Atsakovė dėl išlaikymo nepilnametei dukrai nesikreipė nei į jį asmeniškai, nei į antstolį. 2017 m. vasarą gavo duomenų, kad nėra dukters biologinis tėvas, atsakovė tai patvirtino. Ieškovas prašė pripažinti teismo, kad A. R. nėra jo dukra.

2. 2018 m. balandžio 9 d. buvo iškelta ir kita civilinė byla pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui N. R., trečiajam asmeniui A. R., institucijai teikiančiai išvadą byloje (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, kuriuo ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovas N. R. yra A. R. tėvas, o A. R. yra jo dukra. Ieškinyje taip pat keliamas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam priteisimo klausimas.

3. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarė sujungti civilines bylas, vertindamas aplinkybę, kad bylose yra tapačios šalys ir jų reiškiami reikalavimai yra tarpusavyje susiję.

4. Atsiliepime į A. R. ieškinį E. R. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iš tiesų nėra biologinė A. R. duktė. Apie tai jis žinojo, nes jie pradėjo bendrauti tuo metu, kai ji jau laukėsi vaiko. Atsakovė nesutiko, su ieškovo teiginiu, jog ji įtikino ieškovą pripažinti tėvystę. Ieškovas pats savanoriškai pripažino tėvystę gimusiai dukrai. Kol santykiai tarp jų buvo geri, dukters tėvystės klausimas nebuvo keliamas.

5. N. R. atsiliepime į A. R. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas A. R. net žinodamas apie tai, kad A. R. nėra biologinė jo dukra, pareiškimu pripažino savo tėvystę ir daugiau nei 6 metus nesiėmė jokių veiksmų, kad tai nuginčytų, turėtų būti pripažinta, kad A. R. praleido vienerių metų senaties terminą tėvystei nuginčyti. Siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik ieškovo A. R. teiginiai, kad, jo nuomone, nesant biologinės tėvystės, būtina ją nuginčyti, bet ir socialinis ryšys su vaiku, vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. A. R. nuo pat A. R. gimimo prisiėmė jos tėvo statusą, vaidmenį, teises ir pareigas. Mergaitė augo A. R. ir E. R. šeimoje, todėl akivaizdu, kad augo žinodama ir laikydama ieškovą savo tėvu. Nepilnametė A. R. nuo gimimo savo tėvu pripažįsta A. R.. Vaikui per daugiau nei 6 metus galėjo susiformuoti prisirišimas, pagarba, emocinis ryšys su ieškovu A. R.. Tokio amžiaus mergaitei sunku bus išaiškinti, kad A. R. nuo šiol nebebus jos tėvu ar priversti jos nebemylėti, nutraukti ryšius su jos tiek metų laikytu tėvu. Taigi šiuo atveju saugant nepilnamečio vaiko interesus, psichologinę ir fizinę raidos darną, A. R. tėvystės nuginčijimas yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. ieškiniu nereiškia reikalavimo dėl mergaitės tėvystės nustatymo, ieškinys turėtų būti atmestas ir šiuo pagrindu.

6. N. R. atsiliepime į E. R. ieškinį dėl tėvystės nustatymo nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, manė, kad jis ne tik nepagrįstas, bet ir savarankiškai negali būti tenkinamas, nes juo reiškiamas tik tėvystės nustatymo reikalavimas, kuomet tėvas nepilnametei A. R. jau yra nustatytas. Prašė taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime į ieškinį nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir atsiliepime į A. R. ieškinį. Papildomai nurodė, kad jis prieš ketverius sukūrė savo šeimą, kurioje augina du vaikus, todėl dabar, po 7 metų, pareikšti reikalavimai šioje civilinėje byloje iš esmės griauna jo šeimą. Visą šį laikotarpį jo vaidmuo nebuvo reikalingas (duomenys neskelbtini) gyvenime, nes iki šiol A. R. nekilo noras atsisakyti tėvo pareigų, todėl E. R. taip pat nekilo poreikis nustatyti biologinę vaiko tėvystę. Akivaizdu, kad tiek E. R., tiek A. R. vaiko tėvystės klausimus sprendžia remdamiesi savo patogumo, naudingumo kriterijais, o ne vaiko interesais. Teismui tenkinus ieškinius būtų suponuota situacija, kuomet tėvai savo tarpusavio santykius, materialinius klausimus spręstų ginčydami vaiko tėvystę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinius tenkino visiškai. Nuginčijo ieškovo A. R. tėvystę A. R. atžvilgiu ir nustatė, kad A. R. nėra A. R. tėvas, o A. R. nėra A. R. duktė. Panaikino A. R. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), atliktame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus, įrašytus duomenis apie tėvą – A. R.. Pripažino, kad N. R. yra A. R. biologinis tėvas, o A. R. yra N. R. dukra. Suteikė A. R. pavardę pagal tėvą,,(duomenys neskelbtini)“. Nustatė nepilnametės A. R. gyvenamąją vietą su mama E. R., jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo N. R. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 100 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

8. Teismas nustatė, kad N. R. yra A. R. biologinis tėvas. Ieškovas A. R. maždaug nuo 2012 m. pabaigos yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų. Ieškovas kaip tėvas mergaite rūpinosi labai trumpą laiką, dar tuo laikotarpiu, kai mergaitė buvo kūdikis, dar nesuprato tėvo reikšmės jos gyvenime. Socialinis ryšys tiek iš tėvo (ieškovo), tiek iš vaiko pusės nėra susiformavęs. Teismas vertindamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytą aplinkybę, jog visos bylos šalys galimai žinojo apie (duomenys neskelbtini) biologinį tėvą ir nei viena jų nesiėmė aktyvių veiksmų užtikrinti mažametės teisę žinoti savo kilmę, taip pat vertindamas N. R. nurodytą aplinkybę, kad niekuomet nėra matęs (duomenys neskelbtini), yra sukūręs kitą šeimą, teisminis procesas tik daro nepataisomą žalą jo šeimai, darė išvadą, kad jeigu paaiškėtų, jog atsakovas N. R. visgi nuo pat (duomenys neskelbtini) gimimo žinojo, kad galimai yra mergaitės tėvas – jis savo neveikimu prisidėjo prie A. R. ir E. R. pažeidžiant mažametės (duomenys neskelbtini) teisę žinoti savo kilmę.

9. Teismas nurodė, kad nors N. R. prašė taikyti ieškinio senatį tėvystei nuginčyti, tačiau nagrinėjamu atveju, byloje dėl tėvystės nuginčijimo jis nėra atsakovas, tėra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, tuo tarpu E. R. neprašė taikyti ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti, todėl teismas jos netaiko (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CPK 41 straipsnis), o ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio terminas nenustatytas. Taip pat teismas nurodė, kad tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Teismo nuomone, N. R. vaiko interesus nagrinėjamoje byloje tariamai iškelia tik siekdamas pagrįsti savo reikalavimą ir išvengti su tėvystės nuginčijimu ir nustatymu susijusių jo teisių ir pareigų, o ne siekdamas apsaugoti mergaitę ir užtikrinti jos interesus. Teismas vertindamas išimtinai mažametės mergaitės interesus, ir tai, kad nėra susiklostęs socialinis ryšys tarp vaiko ir tėvu įrašyto A. R., vaiko norą turėti tikrąjį tėvą, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo nėra pagrindo.

10. Teismas vertindamas N. R. atsiliepimuose į ieškinius nurodytą teiginį, kad saugant nepilnamečio vaiko interesus, psichologinę ir fizinę raidos darną tėvystės nuginčijimas negalimas, nes tarp mergaitės ir ieškovo A. R. susiformavo socialinis tėvo ir dukters ryšys, ji laiko jį savo tėvu, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, nes tarp mergaitės ir tėvu įrašyto ieškovo A. R. nėra socialinio ryšio, mergaitė nori turėti tėvą, nuginčijus tėvystę mergaitė neliks be tėvo ir bus nustatyta tikroji vaiko kilmė. Taip pat pažymėjo, kad nepilnametės mergaitės motinos, A. R. ir N. R. veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmė mergaitės nesančio biologiniu tėvu, taigi ir prigimtinių pareigų perkėlimą kitam asmeniui, o ne biologiniam vaiko tėvui pripažintini netinkamu (nesąžiningu, neatidžiu ir nerūpestingu) įstatyme (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 2 dalis) nustatytų pareigų vykdymu.

11. Teismas nustatė, kad mažametė mergaitė nuo gimimo gyvena su motina, kuri ja rūpinasi, išlaiko. N. R. nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžių metu neišreiškė noro, kad mergaitė gyventų su juo, priešingai nurodė, kad tai kenktų jo esamai šeimai. Tad, teismas, darė išvadą, kad ginčo dėl mažametės gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, jos gyvenamojoje vietoje.

12. Teismas taip pat nurodė, kad N. R. atsiliepime į ieškinį dėl prašomo priteisti išlaikymo nepasisakė, nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėti ar aplinkybes, kodėl negali teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymo. E. R. prašė iš N. R. priteisti išlaikymą mėnesinėmis išmokomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės. Todėl, teismas atsižvelgdamas į tai, kad N. R. turi dar du nepilnamečius vaikus, vertino, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti prašomo dydžio išlaikymą vaikams, nes jis yra darbingo jauno amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra.

13. Vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsniu), atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą, bei tai, jog A. R. dar labai jauno amžiaus, jos socializacija, identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra galutinai susiformavęs, o vaiko pavardės pakeitimas nepažeistų vaiko identiškumo, išsaugotų su jo individualybe susijusius tėvo ir vaiko ryšius, teismas sprendė ieškovės E. R. prašymą suteikti dukrai biologinio tėvo pavardę, tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atsakovas N. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir E. R. bei A. R. ieškiniams taikyti senatį bei juos atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovui N. R. nustatė dvigubą procesinę padėtį – tiek trečiojo asmens, tiek atsakovo, ir taip sukūrė pagrindą manipuliuoti jo teisėmis bylos procese. Tokiu būdu buvo iš atsakovo atimta teisė į teisminę gynybą bei priimtas sprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

14.2. Pirmosios instancijos teismas atsakovui siekė užkirsti kelią jam tenkančiomis procesinėmis teisėmis ir gintis nuo pareikšto ieškinio, pateikiant prašymą taikyti ieškinio senatį.

14.3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atskirai spręsti dėl dvigubų reikalavimų, t. y. tiek dėl tėvystės nuginčijimo, tiek dėl faktinės tėvystės nustatymo, kas lėmė klaidingą išvadą dėl senaties taikymo nagrinėjamos bylos atveju.

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo N. R., A. R. ir E. R. veiksmus/neveikimą, lėmusį mergaitės teisių ir pareigų prisiėmimą ne biologiniam tėvui, kaip nesąžiningus, priešingus teisei.

14.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp mergaitės ir A. R. nėra socialinio ryšio, mergaitė neturi tėvo ir jį būtina nustatyti.

14.6. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-136/2014 buvo išspręsti A. R. ir E. R. santuokos nutraukimo klausimai, kartu išspręsti tiek A. R. gyvenamosios vietos, tiek jos išlaikymo klausimai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą negalėjo iš naujo nagrinėti tapačių klausimų. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą būtų suponuojama situacija, kai, remdamasi įsiteisėjusiais teismo sprendimais, E. R. galėtų reikalauti dukrai išlaikymo tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. R. prašo atsakovo N. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas nagrinėjamojoje byloje N. R. tiek atsakovu, tiek trečiuoju asmeniu siekė kuo aiškiau nurodyti šalių procesinę padėtį.

15.2. Pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė, kad byloje dėl tėvystės nuginčijimo (pagal A. R. ieškinį), N. R. yra tretysis asmuo, o ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas.

15.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dalyje dėl ieškinio senaties netaikymo priėmė, tinkamai įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertindamas išimtinai mažametės mergaitės interesus, jos norą turėti tikrąjį tėvą, atsižvelgdamas į tai, kad tarp A. R. ir mergaitės nesusiklostė socialinis ryšys, o DNR ekspertizė patvirtino (duomenys neskelbtini) tėvystę.

15.4. Atsakovas N. R. akivaizdžiai vengia prisiimti tėvo pareigas mažametės dukters atžvilgiu.

16. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo A. R. ieškinys atsakovei E. R. dėl tėvystės nuginčijimo, bei tenkintas ieškovės E. R. ieškinys atsakovui N. R. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Iš atsakovo N. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovo A. R. ieškinio atžvilgiu, kuriuo buvo prašyta nuginčyti tėvystę, N. R. nėra atsakovas ir teismas negali jo prašymu taikyti ieškinio senatį tėvystei nuginčyti.

20. Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje nurodyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Lietuvos Respublikos CK 3.150 straipsnio 1 dalis numatyta, kad nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

21. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-169/2010).

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 13 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovo A. R. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo. 2018 m. balandžio 6 d. teismui pateiktas E. R. ieškinys dėl tėvystės nustatymo. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarta sujungti civilines bylas Nr. 2-475-1009/2018 ir Nr. 2-5944-1009/2018, suteikiant bylai vieną numerį Nr. 2-475-1009/2018. Iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 3 d. gimusios A. R. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad mergaitės tėvu nurodytas yra A. R., motina – E. K. (dabar (duomenys neskelbtini)). 2011 m. lapkričio 15 d. E. R. ir A. R. (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą dėl tėvystės nustatymo, kuriuo prašė A. R. pripažinti A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, įrašyti gimimo akto įraše žinias apie tėvą ir suteikti jai pavardę A. R..

23. Nustatyta, kad ieškovas A. R. ir E. R. susituokė (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-136/2014 ieškovo A. R. ir E. R. santuoka nutraukta, nustatyta A. R. gyvenamoji vieta bei priteistas išlaikymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. R. biologinis tėvas yra N. R.. Pokalbio su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, E. R., nurodė, kad su A. R. negyvena maždaug nuo 2012 m. pabaigos. Nuo to laiko jis yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų, dukra nesidomi, nelanko, neišlaiko. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 papildomoje išvadoje, nurodyta, kad A. R. nepažįsta ir nežino, kas yra jos tėtis.

24. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčo klausimą, vadovavosi išimtinai prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, taip pat byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, jų visuma. Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, teismas priėmė vaiko interesus labiausiai atitinkantį sprendimą. Byloje esanti medžiaga, t. y. DNR ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Vaiko teisių apsaugos skyrių išvados, A. R. noras ir teisė turėti tikrąjį tėvą, neabejotinai patvirtina padarytą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo nėra pagrindo, o atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas atskirai sprendė tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimus, kas lėmė klaidingą išvadą dėl senaties taikymo nagrinėjamos bylos atveju, laikytinas visiškai nepagrįstu. Kaip ir minėta, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, išimtinai įvertino A. R. interesus, atsižvelgė į tai, jog tarp mergaitės ir ieškovo A. R. nėra susiklosčiusio socialinio ryšio, mergaitė nuo pat kūdikystės nei faktinio, nei biologinio tėvo nežinojo, atlikta DNR ekspertizė patvirtino atsakovo N. R. tėvystę. Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas prioritetiškai vadovavosi vaiko interesais ir toks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą iš naujo išnagrinėjo tapačius klausimus, kurie buvo išspręsti civilinėje byloje Nr. 2-31-136/2014 pagal ieškovės E. R. pareikštą ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Atsakovo teigimu, palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą būtų suponuojama situacija, kai, remdamasi įsiteisėjusiais teismo sprendimais, atsakovė E. R. galėtų reikalauti dukrai išlaikymo tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo skundo argumentus vertina kritiškai ir laiko nepagrįstais. Pabrėžtina, kad CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31-136/2014 priteistas iš A. R. materialinis išlaikymas A. R., (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 86,89 Eur (300 Lt) nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ieškovas A. R. nėra A. R. biologinis tėvas, o A. R. nėra jo dukra, ieškovui nelieka pareigos mokėti atsakovės dukrai materialinį išlaikymą.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>,ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą – nusprendęs suteikti A. R., (duomenys neskelbtini), pavardę pagal tėvą „(duomenys neskelbtini)“, neteisingai nurodė nepilnametės vardą ir pavardę dalyse dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, t. y. nurodyta A. R., o turėjo būti A. R.. Tai laikytina rašymo apsirikimais, kurių ištaisymas nepakeis sprendimo esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šiuos rašymo apsirikimus (CPK 276 straipsnis).

28. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nepažeidė prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodomus, todėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. R. prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovei E. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nustatyta, jog byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių apie prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ištaisyti rašymo apsirikimą taip:

„Nustatyti nepilnametės A. R., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. R., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. balandžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė Burbulienė

Vytautas Kursevičius

Birutė Simonaitienė