Dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą byloje duodanti institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba)

Civilinė byla Nr. e2-1299-1231/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00114-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 17 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,

dalyvaujant ieškovei E. V., jos atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

atsakovui R. K., jo atstovei advokatei Irenai Malinauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui R. K. dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą byloje duodanti institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba).

Teismas

nustatė:

ieškovė E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K., kuriuo prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-805-759/2014 priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo R. K., jį padidinant ir nuo ieškinio padavimo teisme dienos priteisti iš atsakovo R. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. K. ir dukrai E. K. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo R. K. ieškovės E. V. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria nepilnamečių vaikų R. K. ir E. K. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka ir iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300 Lt (86,89 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nuo išlaikymo vaikams priteisimo 2014 metais iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, smarkiai išaugo prekių ir paslaugų kainos, o Lietuvoje buvo pakeista valiuta. Nurodo, kad už priteistą sumą vaikų poreikių nebeįmanoma patenkinti, juo labiau, kad atsakovas net ir šį priteistą išlaikymą vaikams moka nereguliariai. Priteisto išlaikymo atsakovas niekada neindeksavo. Nurodo, kad sūnus R. K. yra 17 metų amžiaus, gyvena kartu su ieškove, mokosi koledžo dieniniame skyriuje ir šių mokslo metų pabaigoje planuoja pradėti studijas universitete. D. E. K. taip pat gyvena su ieškove, jai dabar yra 13 metų, mokosi mokykloje 8-oje klasėje, todėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams nepakanka net minimaliems jų poreikiams tenkinti. Nepilnamečiai vaikai yra gabūs mokiniai, todėl jiems mokslas sekasi gerai, tačiau mokymuisi ir mokslo priemonėms reikia skirti pakankamai daug piniginių lėšų, t. y. kasmet reikia nupirkti tinkamus drabužius, mokymosi priemones, turėti kompiuterį, telefoną, jiems būnant koledže reikalingi pietums dienpinigiai ir panašiai, kad jie nesijaustų nuskriausti prieš savo bendraamžius ir nebūtų traumuojami. Tam, kad vaikai užaugtų visavertėmis asmenybėmis, turi būti patenkinti jų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikai yra bręstančios asmenybės ir sparčiai auga, todėl drabužius gana greitai išauga, kitus, naujus rūbus ir apavą, tenka pirkti dažnai. D. E. K. yra paauglė, todėl mergaitei tokiame amžiuje apranga ir drabužiai turi itin didelę reikšmę. Be jau išvardintų vaikų minimalių poreikių, jiems reikia užtikrinti teisę į poilsį bei laisvalaikį. Kadangi atsakovas prie savo vaikų išlaikymo praktiškai neprisideda, todėl juos išlaiko ieškovė viena. Ieškovė dirba ir gauna 1507 (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų (toliau - svarai) (į rankas) mėnesinę algą. Taip pat gauna po 42 svarus už abu vaikus iš valstybės ((duomenys neskelbtini) - „vaiko pinigai“). Taip pat ieškovė gauna paramą iš valstybės, kuri yra mokama dėl nepakankamų pajamų šeimoje - 1010 svarų per mėnesį. Daugiau jokių kitų pajamų ieškovė neturi, todėl iš jos gaunamų pajamų turi išlaikyti tiek būstą, tiek save, tiek nepilnamečius vaikus. Nurodo, kad pagal ieškovės gaunamas pajamas ji viena neįstengia išlaikyti šeimos ir užtikrinti savo vaikams bent minimalių poreikių patenkinimą. Ieškovė yra sudariusi vaikų poreikių lentelę iš kurios matyti, kad vaikų minimalūs poreikiai į mėnesį yra 1322 svarai, apie 1600 Eur. Į lentelę įtrauktos būtinosios išlaidos, tokios kaip būsto nuoma, maistas, sąskaitos už elektrą, dujas, vandenį. Taip pat įtrauktos išlaidos už transportą (neįtrauktas automobilio lizingas) - kurą ir eksploatacines išlaidas, kadangi ieškovė vaikus veža į mokyklas ir pasiima iš jų 5 dienas per savaitę. Sūnus mokosi koledže, kuris nutolęs apie 40 minučių pėsčiomis į vieną pusę, o dukra mokosi mokykloje kitame mieste, kuri nutolusi apie 11 km nuo namų, todėl automobilis šeimoje yra būtinas ir kuro bei eksploatacinės kelionių išlaidos yra neišvengiamos. Vaikai namuose žiūri televizorių, naudojasi internetu, turi mobiliuosius telefonus, ieškovė periodiškai jiems perka vitaminus, vaistus, jei suserga, taip pat jiems reikalingos kasdienės higienos priemonės ir panašiai. Nurodo, kad sūnus R. K. kiekvieną dieną naudoja kompiuterį mokslams, hobiui ir laisvalaikiui, todėl būna su tuo susijusių išlaidų, o dukra E. K. yra ypatingai meniška asmenybė, kurianti, tapanti ir užsiimanti įvairia kūrybine veikla, tad ieškovė jai perka įvairiausias priemones išreikšti kūrybai, nuo teptukų, dažų ir vilnos dekoracijoms, iki drobių paveikslams. Nurodo, kad pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą, kuriuo pakeista atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, ieškovė vaikus turi parvežti atostogoms į Lietuvą dviem savaitėms vasaros metu ir vienai savaitei bet kuriuo metu kasmet, tačiau atsakovo nemokumas labai stipriai paveikė ieškovės galimybes laikytis šio įsipareigojimo, jai paprasčiausiai trūksta lėšų lėktuvų bilietams įsigyti. Ieškovė nori dažniau vaikus parvežti į Lietuvą, ypatingai vasaros metu, tačiau lėktuvo bilietai kainuotų 1000-1200 svarų liepos ar rugpjūčio mėnesiais, tokios išlaidos ieškovei yra nepakeliamos, kuomet atsakovas praktiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo.

Atsakovas R. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, jog savo pareigą visada vykdė, kuomet leido finansinės galimybės, išskyrus laikotarpį, kuomet susirgo ir gydėsi, stacionare po tris savaites ir ambulatoriškai apie tris metus, pats buvo likęs visiškai be pajamų, kas įtakojo išlaikymo vaikams teikimo reguliarumą. Sutinka, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams dienos, vaikų poreikiai išaugo, tačiau ne tokia apimtimi, kokia tvirtina ieškovė. Mano, kad ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams yra aiškiai per didelis ir neįrodytas pateiktais įrodymais. Įvertinęs savo turtinę padėtį ir finansines galimybes, mano, kad šiuo metu jis galėtų teikti vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui ne daugiau kaip po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ši suma yra adekvati, protinga ir pakankama, nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti ir atitinka įstatymo nustatytą protingumo kriterijų bei atsakovo finansines galimybes. Vaikai jokių specialiųjų poreikių neturi. Ieškovės nurodyti poreikiai ir nurodytos išlaidų sumos yra akivaizdžiai perdėtos, deklaratyvios ir neprotingos, įvertinant ir tai, kad vaikai ir jų tėvas gyvena skirtingose šalyse, kuriose pragyvenimo lygis ir gaunamos vidutinės pajamos ženkliai skiriasi. Atsakovo nuomone ieškovės pateikti išlaidų nepilnamečiams vaikams fragmentai neatitinka faktinės padėties, yra deklaratyvūs, nepagrindžiantys tokių išlaidų būtinumo. Ieškovės per mėnesį patiriamos išlaidos, maistui, nuomai, mokesčiams už dujas, internetą, turėtų būti dalijamos penkių asmenų šeimai, o ne trijų, kadangi ieškovės šeima gyvena su sugyventiniu ir jo vaiku. Mano, kad ieškovė teismui pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas užimant menedžerės pareigas. Tuo tarpu atsakovo mėnesinės pajamos į rankas siekia 856 Eur. Mano, kad ieškovė privalo prie vaikų išlaikymo prisidėti didesnėmis lėšomis, nes jos mėnesinės pajamos yra vos ne du kartus didesnės. Ji turi galimybę vaikus aprūpinti brangiais daiktais bei skirti didesnes lėšas vaikų poreikiams patenkinti, nes (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygis yra aukštesnis. Ieškovė nesitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos užsienio valstybėje ir vienašališkai nusprendė gyventi (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis ir kainos žymiai didesnės nei Lietuvoje, dėl ko ieškovė turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas, pav. būsto, tenkinant vaikų poreikius aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėje. Nurodo, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių - sveikatos būklės, negali susirasti darbo, kurį dirbdamas gautų didesnes pajamas, nors deda dideles pastangas. Per mėnesį vidutiniškai gauna 850 Eur, iš kurių per 100 Eur privalo skirti vaistams (serga cukriniu diabetu, aukštas kraujospūdis, kraujagyslių ligos), dar tiek turi skirti būtiniems tyrimams atlikti, nuvykimui ir parvykimui iš medicinos įstaigų. Taip pat jis dėl ligos negali valgyti visų maisto produktų ir jam reikalingos didesnės lėšos tinkamų dietinių maisto produktų įsigijimui, kurie yra brangesni. Nurodo, kad atsakovui yra patvirtinta hipertenzinė širdies liga, nutukimas, antro tipo cukrinis diabetas, mišri hiperlipidemija, obstrukcinis miego apnėjos sindromas, nenormali kepenų funkcija, KP dilatacija II, DP dilatacija I, dyslipidaemija. Pablogėjus sveikatai jį ištinka panikos priepuoliai. Cukriniu diabetu serga daugiau kaip aštuonis metus, dažnai lankosi pas gastroenterologą, privalo laikytis gydytojo paskirtos specialios dienos. Dietiniam maistui reikalinga minimaliai apie 300 Eur suma per mėnesį. Privalo prisidėti prie būsto išlaikymo išlaidų, kadangi name gyvena ir paslaugomis naudojasi tik su savo mama. Nurodo, kad atsakovas kreipėsi į banką dėl sąskaitos ir banko kortelės pagamino atsakovo vardu, kuria naudojasi sūnus, kad galėtų nusiimti nuo banko sąskaitos atsakovo ir senelės, vaikų laisvalaikiui ir smulkioms reikmėms skirtas lėšas. Paskutinį kartą atsakovas su mama vaikams pravedė 100 Eur Šv. Kalėdoms. Nurodo, kad kai 2023 metais vaikai buvo grįžę į Lietuvą, sūnui nupirko kompiuterį už 1800 Eur, o dukrai planšetę už 500 Eur, kuriuos išvykdami išsivežė į (duomenys neskelbtini). Ieškovė klaidina teismą nurodydama bilietų grįžimo į Lietuvą kainas, tuo manipuliuodama ji pažeidinėja teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką su vaikais. Dėl kvėpavimo sutrikimo (staiga sustoja kvėpavimas) miego metu, atsakovui reikalinga įsigyti aparatą, kuris palaikytų pastovų kvėpavimą miegant, jo kaina 3600 Eur, tačiau atsakovas rizikuoja savo sveikata, nes negali nusipirkti dėl lėšų stokos. Iš gaunamų pajamų ne visada mėnesio pabaigoje turi lėšų maisto įsigijimui. Nekilnojamojo turto neturi. Gyvendamas su mama, naudojasi visais jai priklausančiais daiktais, nes pats neišgali jų įsigyti. Kiekvieną mėnesį privalėtų susimokėti ir pusę komunalinių mokesčių, bet ne visada išgali tai padaryti. Turi 24 metų senumo lengvąjį automobilį, kuris dažnai genda ir reikalingos lėšos remontams ir kurui. Nurodo, kad atsakovas sutinka, kad būtų padidinta vaikų išlaikymui skirta pinigų suma iki 150 Eur vienam vaikui.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateiktoje išvadoje nurodo, kad atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir vaikų interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prieštarauti ieškiniui iš esmės neturi pagrindo. Prašomo priteisti išlaikymo dydis iš esmės siejamas tik su minimaliais vaikų poreikiais. Atsakovas yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, atsakovas neturi. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsižvelgiant į būtinus vaikų poreikius, nepilnamečių R. K. ir E. K. išlaikymo dydį padidinus iki 400 Eur kas mėnesį nebus pažeisti vaikų interesai. Motina E. V., su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, geriausiai žino jų poreikius. Nurodo, kad ieškovės pateikti ieškinio reikalavimai, atitinka nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovė E. V. ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad ji sudarė vaikų poreikių lentelę, pagal visas sąskaitas, sutartis, banko sąskaitos išrašus ir susumavo kas kiek konkrečiai kainuoja. Paprastai vaikus išlaikyti kainuoja dar daugiau, nes būna ir netikėtų išlaidų, kartais būna, kad vienas iš vaikų netikėtai suserga ir reikia pirkti vaistų. Sūnus ir dukra mokosi koledžuose. Nuo namų iki sūnaus koledžo pėsčiomis apie 30-40 min., tad ryte nuveža sūnų ir tada nuveža dukrą apie 14 km. Kartais, jeigu sūnus anksčiau baigia mokyklą ir ieškovė nėra baigusi darbo, ir yra geras oras, jis pats pareina namo. Ieškovės pajamos yra iš trijų šaltinių: alga į rankas 1507,64 svarai, kadangi ieškovė dirba 30 valandų per savaitę; vaiko pinigai 42,55 svarai per savaitę už 2 vaikus; pašalpa 1010 svarų, jeigu trūksta pinigų šeimai. Dukra bandė eiti į karate, bet jai nepatiko, o sūnui labiausiai patinka su kompiuteriu programuoti, jis būrelių nelanko, bet būna su kompiuteriu išlaidų, dukra artistiška, meniška, piešia, vilna velia, meistrauja pakabukus ir pan., todėl reikia pirkti pieštukus, flomasterius, vilną ir t. t. Atsakovas reguliariai mokėjo iki 2019 metų imtinai, nuo 2020 metų pradėjo praleisti mokėjimus, 2020 metais buvo padaręs 5 mokėjimus, 2021 metais 3 mokėjimus, yra susidaręs įsiskolinimas 8000-9000 Eur sumos. Atsakovo bendravimas su vaikais yra labai minimalus, kartą į metus, o atsakovo mama bendrauja su vaikais į savaitę kartą. Kiek jai žinoma sūnus R. K. pradėjo susirašinėti su tėvu per „Discord“. Sūnų močiutė per gimtadienį pasveikina, dukrą dažniausiai pamiršta, o tėvas retai pasveikina vaikus. Paaiškino, kad ji ilgą laiką dirbo 16-20 valandų per savaitę, nes (duomenys neskelbtini) tėvai privalo vaikus nuvesti į mokyklą ir parvesti iš jos. Dabar ji dirba 5 valandas ofise, o likusias atidirba iš namų. Vaikai sveikatos problemų neturi, dukrai E. K. buvo didelis vitaminų trūkumas, užrašė pas daktarus, kad padarytų kraujo tyrimus, trūko geležies, vitamino D, iki šiol geria vitaminus. R. K. nešioja akinius, nes regėjimas jo blogas. Atsakovas niekada neindeksavo išlaikymo, tačiau šių metų kovo mėnesį turėjo vykti posėdis dėl vykdomo rašto išdavimo dėl išlaikymo. Į apskaičiuotas išlaidas nėra įtrauktas automobilio lizingas, mokėjimas už baldus, pav.: nauja patalynė, čiužinys, persikrausčius į naujus namus dukrai reikėjo naujų baldų. Papildomas išlaidas per mėnesį sudaro mažesni pirkiniai - rūbai, nors rūbai įtraukti į lentelę, bet retkarčiais reikia daugiau rūbų nupirkti, papildomos išlaidos vaistams, vitaminams, pramogoms. Paskutinius du metus neskraido, nori parskristi vasarai į Lietuvą, bet bilietai per brangūs, trims vasarą kainuoja apie 1300 Eur pirmyn ir atgal. Ji skaičiavo skrydžius pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kurioje numatyta, kad ji vasarą dviem savaitėms ir vieną savaitę bet kuriuo kitu metu turi grįžti su vaikais. Sūnus jau nenešioja uniformos į koledžą, o dukra nešioja pilną uniformą ir sportinę aprangą. Pavadinimas „Counsil tax“ t. y. mokesčiai už saugumą gyvenamajame rajone ir panašiai. Po ieškinio pateikimo atsakovas vėl pradėjo pervesti priteistą išlaikymą. Ji nekilnojamojo turto neturi, papildomų pajamų negauna. Į gaunamas pajamas ji neįskaičiuoja teikiamo atsakovo išlaikymo sumos. Kiekvieną mėnesį neperka vaikams rūbų, bet paskaičiavo, kiek per metus gaunasi išlaidų pirkiniams. Ji gyvena su draugu. Jos lizingu įsigytas automobilis naudojamas šeimos poreikiams. Sūnui kompiuterį nupirko močiutė, turbūt atsakovas šiek tiek pridėjo. Planšetę dukrai pirko močiutė, telefoną pirko močiutė. Kai atsakovas pradėjo neteikti išlaikymo, tai pirmą kartą jį atleido iš darbo, po to vėl susirado kitą darbą, vėl atleido ir išėjo. Vaikams gali būti skiriamas maitinimas koledže, bet reikia uždirbti tam tikrą pinigų sumą, ji uždirba daugiau, todėl vaikai negauna nemokamo maitinimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. paaiškino

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė E. V. ir atsakovas R. K. yra nepilnamečio vaiko E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametis, tėvai. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-805-759/2014 patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. K. ir E. K., teikimo. Minėtos sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad R. K. teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1767-675/2015 pakeista Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-805-759/2014 patvirtina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius.

Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>). Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiams vaikams reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos, lėšos laisvalaikiui, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

Nagrinėjamu atveju iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-805-759/2014, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, matyti, kad R. K. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. K. ir nepilnametei dukrai E. K. po 300 Lt (86,89 Eur). Nutarties priėmimo metu šalių sūnus buvo 7 metų amžiaus, o dukra 3 metų amžiaus. Šiuo metu sūnui jau yra 18 metų, o dukrai 13 metų, todėl sutiktina, jog augant vaikams, jų poreikiai natūraliai padidėjo dėl amžiaus. Pastebėtina, jog šalių sūnus ir dukra mokosi koledžuose, ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus nešioja akinius, nes jo prastas regėjimas, dukra vartoja vitaminus. Akivaizdu, jog per vienuolika metų nuo 2014 metų iki šios civilinės bylos inicijavimo padidėjo vaikų poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi, pasikeitė vaikų laisvalaikio praleidimo būdas, atsirado papildomų užsiėmimų, išaugo įvairių būtiniausių prekių kainos dėl infliacijos. Be to, pasikeitus valiutai iš lito į eurą, priteistas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį dabar atitinka tik 86,89 Eur, tuo tarpu minimalus atlyginimas nuo sprendimo priėmimo išaugo apie 3 kartus, todėl toks periodiškai mokamas išlaikymo dydis, teismo vertinimu, jau yra nebepakankamas patenkinti paauglio vaiko, t. y. šalių sūnaus ir nepilnametės dukros poreikių, todėl neabejotinai šalių vaikams išlaikyti yra reikalinga didesnė išlaikymo suma.

Pastebėtina, jog ieškovė priteistą išlaikymą prašo padidinti nuo 86,89 Eur (ieškinyje padaryta skaičiavimo klaida ir nurodyta 86,86 Eur) iki 400 Eur, pateikė vaikų poreikių lentelę, pagal kurią sūnui ir dukrai kas mėnesį reikalinga apie 1544,70 Eur suma (kiekvienam atskirai po 772,35 Eur), susidedanti iš šių išlaidų: 426,60 Eur maistui, 291,51 Eur nuomai, 75,84 Eur dujoms ir elektrai, 24,99 Eur vandeniui, 63,99 Eur „Counsil tax“ (mokesčiai už saugumą gyvenamajame rajone ir panašiai), 118,50 Eur transportui, po 77,03 Eur vaikų mokyklos pietums, 11,85 Eur mobiliajam ryšiui, 16,59 Eur internetui, 7,11 Eur TV (Netflix, Disney+), 59,25 Eur rūbams/avalynei, 8,30 Eur uniformai, 29,63 Eur vitaminams/vaistams, 47,40 Eur higienai, buities reikmenims, 23,70 Eur mokyklinėms prekėms/daiktams, 59,25 Eur laisvalaikiui, 67 Eur skrydžiams, 59,25 Eur papildomos išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius išlaidas už nuomą ir komunalines paslaugas, ir nors kitų vaikų išlaikymo išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, tačiau, kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Vis dėl to, teismo vertinimu, ne visos ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus ir dukters išlaikymui yra būtinos ir prie jų turi prisidėti atsakovas.

Iš teismui pateiktos vaikų poreikių lentelės matyti, kad ieškovė apskaičiavusi, jog abiem vaikams kiekvieną mėnesį tenka 67 Eur skrydžiams, tačiau šiuo atveju pastebėtina, jog pati ieškovė nusprendė su nepilnamečiais vaikais apsigyventi kitoje valstybėje ir kreipėsi į teismą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo. Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1767-675/2015 nustatytos bendravimo tvarkos matyti, kad sprendimu nustatyta atvežti nepilnamečius vaikus R. K. ir E. K. į Lietuvą dviem savaitėms vasaros atostogų metu. Nurodyta, kad kelionės išlaidas iš (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje apmoka pati ieškovė E. V., o atsakovas R. K. pats pasiima vaikus iš Ukmergės ir juos atgal parveža į Ukmergę savo lėšomis sutarta su ieškove E. V. data ir laiku. Taip pat nustatyta grįžti su nepilnamečiais vaikais R. K. ir E. K. savaitei per Kalėdų ar Velykų šventes ar bet kuriuo kitu metu, tačiau iš anksto prieš septynias kalendorines dienas suderinus su atsakovu R. K. apie atvykimo datą ir laiką. Nurodyta, kad turėtas kelionės išlaidas ieškovė E. V. ir atsakovas R. K. kiekvienas pasilieka sau. Pastebėtina, jog tiek iš pačios ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, tiek atsakovo paaiškinimų darytina išvada, jog ieškovė nesilaiko įtvirtintos bendravimo tvarkos, ieškovė nurodė, jog paskutinį kartą į Lietuvą buvo grįžusi 2023 metais, atsakovas taip pat patvirtino šias aplinkybes. Teismo vertinimu, šiuo atveju pačiai ieškovei nusprendus apsigyventi su nepilnamečiais vaikais kitoje valstybėje, o teismui nustačius atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė privalo tam tikru laikotarpiu atvežti nepilnamečius vaikus į Lietuvą ir pati apmokėti šių kelionių išlaidas, nėra pagrindo teigti, kad minėtos išlaidos turėtų būti įtrauktos prie vaikų išlaikymo poreikių, kadangi šiuo atveju būtent ieškovei tenka pareiga apmokėta šių kelionių išlaidas. Be to, teismas patikrinęs viešai skelbiamą informaciją, nustatė, kad 2025 metų vasaros ir žiemos sezonais skelbiamos skrydžių kainos yra svyruojančios priklausomai nuo pasirinktų avialinijų ir su pigesnes paslaugas teikiančiomis avialinijomis skrydžių bilietus galima įsigyti ir už žymiai pigesnę sumą nei nurodo ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos sumos vaikų poreikių lentelėje, būtinos dukters ir sūnaus išlaikymui, yra pagrįstos tik iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta šalių nepilnametės dukros ir sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga bendra pinigų suma - 1544,70 Eur (kiekvienam atskirai po 772,35 Eur), yra grindžiama įvertinus išlaikymo išlaidas, sūnui ir dukrai su motina gyvenant (duomenys neskelbtini). Vis tik pastebėtina, jog minėtos išlaikymo išlaidos iš esmės atitinka ir Lietuvoje įtvirtintą orientacinį išlaikymo dydžio kriterijų - minimalios mėnesinės algos dydį atskaičius mokesčius, todėl nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymui patiriamos didesnės išlaidos.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., ar tos pajamos reguliarios, taip pat lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2010">3K-3-101/2010</a>).

Pastebėtina, jog nutartimi patvirtinant šalių taikos sutartį, kuria taip pat buvo susitarta ir dėl išlaikymo vaikams dydžio, nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos aplinkybės apie šalių turtinę padėtį, finansines galimybes ir nepilnamečių vaikų poreikius. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia 1507,40 svarus (1743,97 Eur) per mėnesį. Nustatyta, kad ieškovės šeima gauna 1010 svarų (1168,51 Eur) socialinę išmoką, taip pat šalių vaikams skiriama 42,55 svarų (49,23 Eur) - kiekvienam apie 21,28 svarų (24,62 Eur) per savaitę išmoka, t. y. 98,48 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis, ieškovė nuomojasi būstą už kurį mokama nuomą (366,16 svarus (423,62 Eur) per mėnesį), taip pat ieškovė yra įsigijusi automobilį už kurį moka lizingą.

Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti vaikams ieškovės prašomo išlaikymo. Nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia apie 856 Eur. Atsakovas nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su motina jai priklausančiame name, atsakovui nuosavybės teise priklauso 2000 metų transporto priemonė.

Atsakovas taip pat įrodinėjo, jog dėl prastos sveikatos jo galimybės dirbti yra apribotos. Teismo vertinimu, į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog šiuo metu atsakovas turi rimtų sveikatos problemų, t. y. jam yra nustatyta hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), nutukimas dėl kalorijų pertekliaus, 2 tipo cukrinis diabetas, mišri hiperlipidemija, obstrukcinis miego apnėjos sindromas, taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad buvo atliktas širdies vainikinių arterijų angiografijos procedūra (koronarografija). Pažymėtina, jog nedarbingumas atsakovui nėra nustatytas (darbingumo lygio nustatymo pažymos byloje nėra). Be to, netgi asmeniui turint tam tikrų sveikatos problemų, galimybės įsidarbinti, dirbti ir gauti darbo užmokestį nėra apskritai išnykusios. Pažymėtina, jog darbai darbo rinkoje neapsiriboja vien daug fizinės jėgos, ištvermės reikalaujančiais darbais, atsižvelgiant ir į tai, kaip pats atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, jog turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą vadybos srityje, t. y. srityje, kuri nereikalauja fizinio darbo.

Vis tik, neabejotina, kad dėl objektyvių priežasčių (sveikatos problemų) atsakovo galimybės papildomai dirbti, įvertinus jo darbo pobūdį, šiuo metu yra ribotos. Tačiau vien tai, kad atsakovas negali dirbti papildomo darbo ir turi tam tikrų sveikatos problemų, negali būti vertinama kaip pakankama priežastis, dėl kurios Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams neturėtų būti padidintas. Pastebėtina, jog pats atsakovas šiuo atveju sutinka, kad išlaikymas turėtų būti padidintas ir sutinka vaikams skirti periodiškai po 150 Eur kiekvienam, t. y. atsakovas pats įvertinęs savo galimybes nurodė galintis skirti vaikams bendrą 300 Eur išlaikymo sumą. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog šalių sūnus bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametis, todėl manytina, jog atsakovo galimybė skirti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai atitinkamai išaugs.

Paminėtina, jog tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Atkreiptinas dėmesys, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kartu pažymėtina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (pvz., gali gerokai skirtis tėvų pajamos). Dėl to CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Kai pagal faktines aplinkybes abiejų tėvų galimybės teikti išlaikymą iš esmės vienodos, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios. Konkreti kiekvieno iš tėvų skirtinų vaikui išlaikyti lėšų suma priklauso nuo byloje nustatytų kiekvieno iš jų turtinių galimybių: turimo turto, gaunamų pajamų, būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ny8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-77/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-77/2008">3K-3-77/2008</a>; kt.). Teismo vertinimu, atsižvelgus į vaikų poreikius, jų amžių, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, taip pat jų sveikatos būklę, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas šiuo metu dėl egzistuojančių sveikatos problemų ir pakankamai menko gaunamo darbo užmokesčio, nėra visiškai pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą vaikams. Tuo tarpu ieškovės pajamos šiuo konkrečiu atveju yra didesnės, apie galimas ieškovės sveikatos problemas ar ribotą darbingumą duomenų byloje nėra, todėl šiuo momentu vertintina, kad ieškovė gali prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo.

Teismų praktikoje nustatyta, kad valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Taigi, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas vaikui skiriamų išmokų dydžiu ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Byloje nustatyta, kad šalių vaikams skiriama 42,55 svarų (49,23 Eur) – kiekvienam apie 21,28 svarų (24,62 Eur) per savaitę išmoka, t. y. iš viso po 98,48 Eur per mėnesį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš tėvų priteistinas išlaikymas taip pat mažinamas (duomenys neskelbtini) vaikams mokamų išmokų suma.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į vaikų amžių, į tai, jog bylos nagrinėjimo metu šalių sūnus tapo pilnametis, todėl atsakovui išliks pareiga išlaikyti tik vieną nepilnametį vaiką, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą - įrodymus apie vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo šiuo metu ribotas galimybes gauti papildomų pajamų dėl egzistuojančių sveikatos problemų, ieškovės prašymas padidinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi 2.1 punktu civilinėje byloje Nr. 2-1151-832/2012 nustatytą išlaikymą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų E. K. išlaikymui po 270 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. sausio 14 d.), iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Tvarkyti išlaikymui skirtas pinigines lėšas išimtinai vaikų interesams tenkinti uzufrukto teise paliktina ieškovė E. V. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnis)

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovė šioje byloje patyrė 1527,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato pagalbos išlaidos, vertimo ir mediatoriaus paslaugos. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas 58,48 procentais (183,11 Eur / 313,11 Eur x 100), kadangi ieškovė šioje byloje reiškė reikalavimą dėl kasmėnesinio išlaikymo padidinimo 313,11 Eur suma (400 Eur – 86,89 Eur), o šiuo sprendimu išlaikymas padidintas 183,11 Eur suma (270 Eur – 86,89 Eur), todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 893,14 Eur (1527,25 Eur x 58,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1000 Eur, todėl atmetus 41,52 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų (100 proc. – 58,48 proc.) proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 415,20 Eur (1000 Eur x 41,52 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį ir abiejų šalių naudai iš priešingos šalies priteisus bylinėjimosi išlaidas už patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų dalį, teismo vertinimu, siekiant supaprastinti teismo sprendimo vykdymą, būtina atlikti priešpriešinių priteistų sumų įskaitymą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai iš viso 477,94 Eur (893,14 Eur – 415,20 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. Už ieškinį šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 99 Eur (183,11 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai x 3 proc. x 75 proc.), kuris ir priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija), nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-805-759/2014, nepilnamečiams vaikams E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį, ir priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. sausio 14 d.) iki E. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. sausio 14 d.), iki R. K. pilnametystės (2025 m. kovo 26 d.).

Pavesti ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 477,94 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 99 Eur (devyniasdešimt devynių) žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas vykdymo šioje dalyje nesustabdo.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis