Dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-2036-805/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00407-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.3;

(S)

2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.1.7.1.14; 3.1.7.6; 3.1.7.8;

3.2.6.1;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 17 d.

Alytus

Alytaus

sekretoriaujant G. Z.,

dalyvaujant ieškovo D. R. atstovei advokato padėjėjai M. Š.,

atsakovei I. R.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei I. R., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriui dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo.

Teismas

nustatė :

Ieškovas D. R. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašo:

pripažinti, kad T. R. nėra I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o I. R. nėra T. R. dukra bei pripažinti negaliojančiomis (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis grafose „duomenys apie tėvą“;

nustatyti, kad D. R. yra I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o ji yra jo dukra;

pakeisti I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), pavardę „R.“ pagal jos biologinio tėvo D. R. pavardę.

Ieškovas D. R. ieškinyje nurodė, kad atsakovės I. R. santuoka su T. R. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Atsakovė su T. R. dar iki santuokos įregistravimo nesugyveno, pykosi, taikėsi. Tam tikrais etapais atsakovė palaikė artimus ryšius su ieškovu, ko pasėkoje ji pastojo ir ėmė lauktis kūdikio. T. R. pastaraisiais metais nuolat vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovė, sudarant santuoką su T. R., tikėjosi, kad jiems pavyks sukurti darnią šeimą, tačiau T. R. nuolat girtaujant, ji jį paliko ir apsigyveno su ieškovu. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą I. R.. Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad I. R. tėvas yra T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo atsakovės sutuoktinis. Tačiau T. R. faktiškai nėra I. R. biologinis ir socialinis tėvas. Nepilnamečio vaiko I. R. biologinis ir socialinis tėvas yra ieškovas D. R.. T. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovas su atsakove kartu gyvena ieškovo seserei nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo pat pradžių žinojo, kad yra I. R. tėvas, nuo dukros gimimo ieškovas aktyviai dalyvauja jos gyvenime, kartu su atsakove rūpinasi dukros poreikiais, suteikia dukrai tinkamą gyvenamąją vietą, pilnai dukrą išlaiko. Kad I. R. yra ieškovo dukra patvirtina ir (duomenys neskelbtini) DNR Tėvystės ataskaita, kurioje nurodyta, kad D. R. negalima atmesti kaip I. R. biologinio tėvo, nes, remiantis DNR Tėvystės ataskaitoje išvardytų STT lokusų analize, D. R. tėvystės tikimybė yra 99,999996 procentų. T. R. tėvystę būtina nuginčyti siekiant apginti nepilnametės I. R. interesus. Nuginčijus T. R. tėvystę ir pripažinus negaliojančiomis vaiko gimimo įraše dalis grafose „duomenys apie tėvą“, bus galimybė vaiko gimimo įraše įrašyti tikrąjį biologinį vaiko tėvą, kuris yra ir socialinis vaiko tėvas. Kadangi šalys gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kartu rūpinasi ir išlaiko nepilnametę dukrą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti klausimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, bendravimo tvarkos ar gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovo D. R. atstovė advokato padėjėja M. Š. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad nors mergaitės I. R. gimimo įraše tėvu nurodytas T. R., tačiau jis nėra biologinis ir socialinis tėvas. Tikras mergaitės tėvas yra ieškovas D. R.. Byloje pateikta DNR Tėvystės ataskaita, kurioje nurodoma, kad D. R. tėvystės tikimybė yra 99,999996 procentų. Ieškovas yra įsitikinęs, kad jis yra I. R. tėvas. Mergaitės I. R. tėvu nurodytas T. R., kadangi mergaitė gimė (duomenys neskelbtini), atsakovei būnant santuokoje su T. R. (atsakovės santuoka su T. R. sudaryta(duomenys neskelbtini)), kuris (duomenys neskelbtini)mirė. T. R. nesirūpino I. R.. T. R. ir atsakovė praktiškai negyveno kartu. Dar būnant santuokoje su T. R., atsakovė palaikė ryšius su D. R.. Nustačius, kad I. R. tėvas yra D. R., pakeistina ir dukros pavardė, nurodant jos pavardę,,R.“. Dėl trečiojo reikalavimo – pakeisti I. R. pavardę į „R.“, mano, kad jis yra išvestinis, susijęs su pagrindiniu reikalavimu, todėl turėtų būti tenkinamas kartu su kitais reikalavimais, kad ieškovui nereiktų kreiptis papildomai į notarą ar teismą. Rengiant ieškinį, atsakovė dėl trečiojo reikalavimo neprieštaravo, tačiau nagrinėjant bylą matyti, kad atsakovė prieštarauja, jog nustačius, kad dukros tėvas yra D. R., vaiko gimimo įraše būtų nurodyta vaiko pavardė,,R.“. Mano, kad atsakovės atsikirtimai, prieštaraujant dukros pavardės pakeitimui tikslu, kad dukros pavardė,,R.“ liktų tokia pat kaip ir kitų šeimos narių, yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai, nes atsakovės kitų trijų turimų vaikų pavardės yra U.ir B., atsakovė jauna moteris, jos pavardė ateityje gali keistis jai ištekėjus. Todėl turėtų būti tenkinamas ir trečiasis reikalavimas.

Atsakovė I. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovė I. R. teismo posėdyje sutiko su ieškinio pirmu ir antru reikalavimu, ieškinyje nurodytų aplinkybių ji neginčijo, tačiau nesutiko su trečiuoju reikalavimu – pakeisti I. R. pavardę į „R.“ pagal jos biologinio tėvo D. R. pavardę. Atsakovė nurodė, kad dukra I. R. gimė (duomenys neskelbtini), todėl mergaitės tėvu gimimo įraše nurodytas T. R.. Ji nesutinka, jog dukrai būtų duota jos biologinio tėvo pavardė. Nurodė, kad, jai būnant nėščiai su I., D. R. ją sumušė. Su D. R. ji pragyveno tik 5 dienas. Kai ji pranešė D. R., jog laukiasi nuo jo vaiko, jis nenorėjo duoti dukrai savo pavardės kol neįsitikino po DNR Tėvystės tyrimų, jog jis yra vaiko tėvas. Kai ji laukėsi nuo D. R. dukros, pradėjo bendrauti su T. R., kuriam atsakovė iš karto pranešė, kad laukiasi vaiko nuo kito vyro – D. R., nes buvo įsitikinusi, kad dukra yra nuo D. R.. Atsakovė ir T. R. kartu apsigyveno. T. R. sutiko vesti atsakovę ir jos vaikui duoti savo pavardę. Po T. R. mirties, ją su dviem vaikais laikinai gyventi pas save priėmė ieškovas, su kuriuo pragyveno 1,5 mėnesio, kol ji gavo socialinį būstą. Vėliau ieškovas,,spaudė“ atsakovę, jog ji duotų dukrai jo pavardę. Pradžioje atsakovė su tuo sutiko, tačiau vėliau nesutiko, jog dukros pavardė būtų,,R.“, kadangi nenorėjo, jog dukros I. pavardė skirtųsi nuo jos ir sūnaus pavadės. DNR tėvystės tyrimus inicijavo ne ieškovas, o jo sesuo, kuri ir apmokėjo minėtų tyrimų atlikimą. Ieškovas niekur nedirba, neturi pajamų, išlaikymo dukrai neteikia. Jis supranta, kad pripažinus jį dukros tėvu, privalės teikti išlaikymą dukrai. Be dukros ir sūnaus, atsakovė turi dar tris vaikus, kurių pavardės yra U. ir B.. Dukros B. gyvena pas globėjus, sūnus U. – pas savo biologinį tėvą. Atsakovė nemato perspektyvos gyventi kartu su ieškovu, kadangi ieškovas slapčia vartoja narkotines medžiagas, nenori dirbti, atsisako registruotis Užimtumo tarnyboje, kai pavartoja narkotinių medžiagų, būna agresyvus, nuolat prašo jos pinigų, mano, kad jis ir ateityje neišlaikys dukros. Gyvenant kartu su ieškovu, jis dažniausiai būdavo užsidaręs, tačiau kartais palaikydavo dukrą, padėdavo vaiką nuprausti, dukrą myli, dukra jį atpažįsta.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius į bylą pateiktoje išvadoje nurodė, kad institucija bendravo tiek su ieškovu, tiek ir su atsakove, išklausė jų paaiškinimus. Šiuo metu atsakovė su dviem vaikais gyvena dviejų kambarių socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Persikėlė gyventi skyrium nuo ieškovo, nes ieškovas niekur nedirbo, dukra nesirūpino, neprisidėjo prie dukros išlaikymo, jai pačiai tekdavo prisidėti prie ieškovo išlaikymo. Pažymėjo, kad atsakovė sutinka, jog būtų nustatyta dukros I. R. tėvystė ir D. R. teismine tvarka būtų pripažintas I. R. tėvu, tačiau nesutinka dėl dukros pavardės pakeitimo, nori, kad dukrai liktų turima pavardė „R.“, kad visų šeimos narių, t. y. mamos ir vaikų, pavardė būtų vienoda – R.. Institucija mano, kad T. R. tėvystę būtina nuginčyti, siekiant apginti nepilnametės I. R. interesus, nes tik nuginčijus vaiko motinos sutuoktinio tėvystę, tikrasis vaiko tėvas teismo gali būti pripažintas pareiškimu arba tėvystę gali nustatyti teismas. Nuginčijus T. R. tėvystę I. R. atžvilgiu, būtina nustatyti I. R. tėvystę ir jos gimimo dokumentuose įrašyti tikrovę atitinkančius duomenis.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. V. teismo posėdyje institucijos išvadą palaikė ir nurodė, kad nuginčijus T. R. tėvystę I. R. atžvilgiu, būtina nustatyti I. R. tėvystę, ir tik tuomet atsiras pagrindas vaiko gimimo dokumentuose įrašyti tikrovę atitinkančius duomenis.

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo

Ieškovas prašo teismo nustatyti, kad T. R. nėra I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, I. R. nėra T. R. dukra bei pripažinti negaliojančiomis (duomenys neskelbtini)gimimo įrašo Nr. 91 dalis grafose „duomenys apie tėvą“; nustatyti, kad D. R. yra I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o ji yra jo dukra.

Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis)). Bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis). Byloje ginčo dėl tėvystės nuginčijimo/nustatymo neliko. Atsakovė I. R. su šiais ieškinio reikalavimais sutiko, ieškinį pripažino CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė I. R., kurios gimimo įraše Nr. 91 tėvu nurodytas T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina – I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. 11 matyti, kad Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) I. R. ir T. R. sudarė santuoką. T. R. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 3.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos priemonės. Byloje pateiktoje Endeavor DNA Labaratories 2024 m. spalio 31 d. DNR Tėvystės ataskaitoje, pasirašytoje kokybės vadybininko D. S. ir laboratorijos direktoriaus (duomenys neskelbtini), pateikta išvada, kad D. R. tėvystės vaiko I. R. atžvilgiu tikimybė yra 99,999996 procentų.

Pagal CK 3.140 straipsnio 1 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Vaiko (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 91 patvirtina, kad I. R. tėvu įrašytas T. R., su kuriuo vaiko motina (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką.

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio. 1 dalis). Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės santuoka su T. R. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Atsakovė su T. R. dar iki santuokos įregistravimo pykosi ir taikėsi. Tam tikrais etapais atsakovė palaikė artimus ryšius su ieškovu, ko pasėkoje ji pastojo, ėmė lauktis ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą I. R., kurios gimimo įraše nurodytas tėvu tuo metu buvęs atsakovės sutuoktinis T. R. (miręs (duomenys neskelbtini)), kuris nėra biologinis ir socialinis I. tėvas, kadangi I. R. biologinis ir socialinis tėvas yra ieškovas D. R.. Ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausta atsakovė, kuri iš esmės su pirmais ieškinio reikalavimais sutiko ir jiems neprieštaravo.

Įvertinus ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovo atstovės ir atsakovės paaiškinimus teismo posėdyje apie tai, kad T. R., kuris vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu, negali būti laikomas tikruoju I. R. tėvu, kadangi atsakovė palaikė artimus santykius su ieškovu, ko pasėkoje pastojo, tačiau, atsakovei siekiant sukurti šeimą ir T. R. sutinkant ją vesti bei duoti būsimam vaikui savo pavardę ir vaiko gimimo įraše būti įrašytu vaiko tėvu, taip pat įvertinus byloje pateiktą atlikto DNR tyrimo išvadą, kuri patikimai patvirtina, kad I. R. biologinis tėvas yra ieškovas D. R., dėl ko T. R. negali būti laikomas vaiko tėvu, atsakovei sutinkant su ieškinio reikalavimais dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, yra pakankamas pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti ir nustatyti, kad T. R. nėra I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o I. R. nėra T. R. dukra, taip pat nustatyti, kad D. R. yra I. R. biologinis tėvas, o ji yra jo dukra (CPK 178, 185, 187 straipsnis, CK 3.148 –3.152 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai šioje dalyje yra patenkinti, turi būti panaikinti Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 91 duomenys apie I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą – pakeisti I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), pavardę į „R.“ pagal jos biologinio tėvo D. R. pavardę, kuris yra išvestinis iš pirmų dviejų reikalavimų.

Atsakovė nesutinka su ieškovo prašymu dėl nepilnametės dukros pavardės pakeitimo, motyvuodama tuo, jog norinti, kad dukrai liktų turima pavardė „R.“, kad visų jos šeimos narių, t. y. mamos ir vaikų (kito sūnus) pavardė būtų vienoda – R..

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334,,Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo (Suvestinė redakcija nuo 2024 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Įsakymas) 54 punktą civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu. Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus (Įsakymo 56 punktas). Registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną) (Įsakymo 57 punktas). Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, gimimo įraše paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei notaro ar teismo patvirtintame pareiškime dėl tėvystės pripažinimo, notaro patvirtintame pareiškime dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ar prašyme įregistruoti tėvystės pripažinimą nenurodyta kitaip (Įsakymo 59 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodyto Įsakymo 54 ir 59 punktus, į tai, kad civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, bei į tai, kad civilinės metrikacijos įstaiga, atlikdama registraciją, privalo remtis tik įsiteisėjusiu sprendimu, kuris įsiteisėja tik po 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, be to, esant atsakovės prieštaravimams dėl vaiko pavardės keitimo, ieškovo prašymas dėl vaiko pavardės pakeitimo šiuo atveju paliktinas nenagrinėtu.

Pažymėtina, kad ieškovas ir atsakovė, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, esant įregistruotam tėvystės nuginčijimui ir tėvystės nustatymui civilinės metrikacijos įstaigoje, šalių sutarimu gali neteismine tvarka kreiptis dėl vaiko pavardės pakeitimo (CK 2.18 straipsnis).

Išaiškintina šalims, kad pavardės keitimas galimas bendru tėvų pareiškimu civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“, TAR, 2016-12-28, Nr. 2016-29704).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai įstatymai numato privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, teisė perkelti ginčo nagrinėjimą į teismą šalims suteikiama tik nepavykus išspręsti kilusio ginčo ikiteismine tvarka. Šalys negali naudotis ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka formaliai ir tik tam, kad susidarytų prielaidos kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-701/2016). Šiame kontekste pažymėtina, kad šeimos ginčuose yra ypač aktualus ne tik ginčo išsprendimas, bet ir taikos tarp ginčo šalių atkūrimas. Būtent dėl šių aplinkybių įstatymu buvo nustatyta privalomoji ginčo teisena nagrinėjamų šeimos ginčų mediacija (Įstatymų projektų Reg. Nr. XIIP-4439 – XIIP-4441 aiškinamasis raštas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turėtų būti išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. ATS-2025-01403 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš 2025 m. kovo 28 d. pažymos Nr. APD-2025-03812 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui išlaidas sudaro 336,66 Eur, kurios tenkinus ieškinį, turėtų būti priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės į valstybės biudžetą taip pat turėtų būti priteistina 110,00 Eur žyminio mokesčio už ieškovo reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus, turėtų būti priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas įvertinęs ginčo pobūdį, byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad ieškinys būtų tenkintas netgi ir tuo atveju, jeigu šalys procese būtų pasikeitusios vietomis, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl pirmųjų ieškinio reikalavimų nekilo, atsakovė su ieškiniu sutiko, šios rūšies bylose taikos sutartis tarp šalių nėra galima, atsakovė iš esmės nėra atsakinga dėl aplinkybių, kuriomis buvo pareikštas ieškinys tėvystei nuginčyti ir tėvystei nustatyti, atsakovė atvyko ir dalyvavo teismo posėdyje, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, dėl ko byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nedirba, viena augina du mažamečius vaikus, jos gaunamas pajamas sudaro išmokos iš valstybės, spręstina, kad šioje byloje valstybei susidariusios 462,52 Eur bylinėjimosi išlaidos (336,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, mokėtinas 110,00 Eur žyminis mokestis, 15,86 procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o I. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o I. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Išaiškinti, kad vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų pareiškimu civilinės metrikacijos įstaigoje.

Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė