Baudžiamoji byla Nr. 2K-86/2014
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00085-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1.;
1.2.23.3;
1.2.29.3.;
2.1.7.1.;
2.1.7.4.1;
2.1.4.4.2.1;
2.3.2.2.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo I. L. vairuotojo pažymėjimu) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. vasario 8-9 d. įvykdyto neteisėto disponavimo narkotine medžiaga (heroinu) laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams, 302 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo L. K. asmens tapatybės kortele) laisvės atėmimu vieneriems metams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. kovo 15 d. įvykdyto neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga (diazepamu) laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. kovo 15 d. įvykdyto neteisėto disponavimo narkotine medžiaga (heroinu) laisvės atėmimu penkeriems metams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. kovo 15 d. įvykdyto neteisėto disponavimo narkotine medžiaga (metadonu) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. birželio 1 d. įvykdyto neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis (morfinu ir tramadoliu) laisvės atėmimu dvejiems metams, 258 straipsnio 2 dalį areštu dešimčiai parų, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. birželio 1 d. įvykdyto neteisėto disponavimo narkotine medžiaga (metadonu) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. birželio 1 d. įvykdyto neteisėto disponavimo narkotine medžiaga (heroinu) laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta bausmė šešeri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.
Be to, R. B. išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl E. G. dokumentų neteisėto įgijimo ir laikymo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti R. B. priklausantys 971,50 Lt.
Skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 31 d. nuosprendis, kuriuo, be kita ko, panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalis dėl R. B. nuteisimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. B. dėl šio kaltinimo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Tuo pačiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžiu nuteisti D. K. (D. K.), A. Z., V. L. (V. L.), I. B., A. L., J. B. (J. B.), D. S., V. K., O. D. (O. D.), S. P. (S. P.), G. S. (G. S.), D. J., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su I. B., iki 2011 m. vasario 7 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, kaip užstatą, kad I. L. atiduotų skolą už ankščiau įsigytą narkotinę medžiagą – heroiną, kurią R. B. ir I. B. bendrai buvo įgiję, laikė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, ir pardavė, paėmė I. L. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis kartu su I. B. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2011 m. kovo 15 d., kol apie 14.25 val. kratos metu nurodytą fizinio asmens dokumentą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
R. B. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su I. B., 2011 m. vasario 8 d., apie 22.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, iš D. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, po 180 Lt už gramą įgijo miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2011 m. vasario 9 d., kol apie 12.25 val. vieną popierinį lankstinuką su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, I. B. už 50 Lt pardavė M. B.
R. B. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentus. Jis 2011 m. kovo 10 d., apie 19-20 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, neteisėtai, kaip užstatą, kad L. K. atiduotų 50 Lt skolą už įsigytą narkotinę medžiagą – heroiną, kurią R. B. buvo įgijęs ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, įgijo L. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2011 m. kovo 15 d., kol apie 14.25 val. kratos metu nurodytą fizinio asmens dokumentą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
R. B. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su I. B., iki 2011 m. kovo 15 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 15 vnt. „Relanium 5 mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas 2 ml“ ampulių su skysčiais, kurių sudėtyje buvo 0,15 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurią neteisėtai atsigabeno į savo gyvenamąją vietą ir laikė joje iki 2011 m. kovo 15 d., kol apie 14.25 val. kratos jo gyvenamojoje vietoje metu 15 vnt. ampulių su šia psichotropine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai.
R. B. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su I. B., 2011 m. kovo 15 d. apie 6 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, iš A. L. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 1600 Lt įgijo ne mažiau kaip 2,599 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,01 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią iš karto savo gyvenamojoje vietoje I. B. išfasavo į ne mažiau kaip 36 vnt. folijos lankstinukų ir toliau neteisėtai laikė iki 2011 m. kovo 15 d., kol apie 14.25 val. kratos nurodytame bute metu 36 vnt. folijos lankstinukų su šia narkotine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai.
R. B. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su I. B., 2011 m. kovo 15 d. apie 12.55 val. Klaipėdos priklausomybės ligų centre, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 46, teisėtai pagal gydytojo paskyrimą įgijo 96 ml gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,058 g narkotinės medžiagos – metadono, kurią tą pačią dieną, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, automobiliu (duomenys neskelbtini) atgabeno iki namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol jis prie nurodyto namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį Klaipėdoje, Jūros g. 1, kur apie 14 val. asmens kratos metu pas jį šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su I. B., iki 2011 m. birželio 1 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 5 ampules su užrašu „Morphin 1% 1 ml“ su skysčiais, kurių sudėtyje bendrai buvo ne mažiau kaip 0,050 g narkotinės medžiagos – morfino, ir ne mažiau kaip 17 vnt. tablečių su užrašu „Tramadol 100 mg“, kurių sudėtyje bendrai buvo ne mažiau kaip 1,700 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, kurias neteisėtai atsigabeno į Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esantį butą ir laikė jame iki 2011 m. birželio 1 d., kol apie 22.05 val. kratos šiame bute metu anksčiau nurodytas narkotinę ir psichotropinę medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su I. B., iki 2011 m. birželio 1 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, Klaipėdos priklausomybės ligų centre, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 46, teisėtai pagal gydytojo paskyrimą įgijęs ne mažiau kaip 257 ml rausvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 1,048 g narkotinės medžiagos – metadono, atsigabeno į Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) esantį butą ir kartu su I. B., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai laikė bute iki 2011 m. birželio 1 d., kol apie 22.05 val. kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su I. B., 2011 m. birželio 1 d. apie 15.35 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, iš A. L. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, po 200 Lt už gramą įgijo miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,165 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai laikė iki 2011 m. birželio 1 d., kol apie 22.05 val. kratos nurodytame bute metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
R. B. taip pat yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau šios veikos padarymo faktinės aplinkybės su paduotu kasaciniu skundu nėra susijusios.
Kasaciniu skundu nuteistojo R. B. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 31 d. d. nuosprendį ir bylą R. B. nutraukti arba, jei teismas nenustatytų nuosprendžių panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindų, pakeisti skundžiamus nuosprendžius, sumažinant R. B. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą L. K. asmens dokumentu paskirtą bausmę iki trijų mėnesių laisvės atėmimo.
Kasatorius nurodo, kad teismai, nesant pakankamų kaltės įrodymų, pripažino R. B. kaltu dėl neteisėto disponavimo I. L., L. K. asmens dokumentais, taip iš esmės pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalį, nukrypdami nuo teismų praktikos. Pagal teismų praktiką, vertindamas asmenų parodymų savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, teismas turi atsižvelgti į asmens santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-399/2011). Anot kasatoriaus, liudytojų I. L. ir L. K. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, liudytojai turi savo interesų byloje, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių aplinkybių neanalizavo. Antai liudytojas I. L. teigė, kad narkotinių medžiagų R. B. ir I. B. be pinigų neduodavo, tačiau prieštaraudamas sau taip pat nurodė, kad yra gavęs narkotinės medžiagos palikdamas kaip užstatą vairuotojo pažymėjimą. Liudytojai I. L. ir L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti, kaip jie pirko narkotines medžiagas, t. y. apie jų padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnyje, tačiau apklausų metu nebuvo laikomasi BPK 82 straipsnio 3 dalyje nurodytų liudijimo ypatumų. Liudytojai už padarytas nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti, todėl yra pagrindas teigti, kad jie davė R. B. kaltinančius parodymus mainais į policijos pareigūnų pažadą, kad jiems nebus taikoma baudžiamoji atsakomybė. R. B. prisipažinimas neteisėtai disponavus I. L. ir L. K. asmens dokumentais neturėtų būti vertinamas kaip jo kaltę dėl šių nusikaltimų patvirtinantis įrodymas, nes, esant tik šiam įrodymui, dėl neteisėto disponavimo E. G. asmens dokumentais R. B. buvo išteisintas.
Kasatorius nurodo, kad teismai, nesant pakankamai įrodymų, pripažino R. B. kaltu dėl 2011 m. vasario 8-9 d. įvykdyto neteisėto disponavimo heroinu, turint tikslą jį platinti, taip iš esmės pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalį, nukrypdami nuo teismų praktikos. Pagal BPK 276 straipsnio taisykles ir teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2008, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje 1A-94/2011) ikiteisminio tyrimo metu duoti asmenų parodymai, taip pat asmenų paaiškinimai teisme dėl parodymų keitimo priežasčių negali būti laikomi įrodymais. Pažeisdami šias įstatymo nuostatas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai grindė savo išvadas apie bylos aplinkybes R. B., I. B., M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, R. B., I. B. teisme duotais paaiškinimais dėl parodymų keitimo priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant gynybos prašymo, liudytojas M. B. nebuvo apklaustas teisme, tačiau jo parodymais buvo grindžiamos teismo išvados. Akivaizdu, kad tokia situacija pažeidžia gynybos ir kaltinimo šalių lygiateisiškumo principą, taip pat atima iš gynybos galimybę patikrinti įrodymo patikimumą, nors toks patikrinimas pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį yra būtina duomenų pripažinimo įrodymais sąlyga.
Kasatorius nurodo, kad teismai, nesant pakankamų įrodymų, pripažino, kad R. B. 2011 m. kovo 15 d. neteisėtai disponavo diazepamu, 2011 m. birželio 1 d. tramadoliu ir morfinu, turėdamas tikslą šias medžiagas platinti, todėl be pagrindo taikė BK 260 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. B. pardavė diazepamą, todėl teismų išvada apie tai, kad jo ginamasis neteisėtai disponavo diazepamu turėdamas tikslą jį platinti, yra pagrįsta tik aplinkybe, kad jis pardavinėjo kitas psichotropines medžiagas. Akivaizdu, kad toks pagrindimas prieštarauja baudžiamojo proceso principui, kad asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką turi būti įrodyta patikimai ir neginčijamai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-544/2005). Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką aplinkybė, ar pats baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo yra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, yra vienas reikšmingų kriterijų vertinant, ar buvo tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas platinti, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai į šią aplinkybę spręsdami bylą neatsižvelgė. Bylos duomenys rodo, kad R. B. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, dalyvavo metadono programoje, todėl R. B. ir I. B. namuose rasti diazepamas, tramadolis ir morfinas buvo skirti R. B., siekiant malšinti jo patiriamą skausmą ir abstinencijos reiškinius. Patikimais įrodymais nenustačius, kad R. B. turėjo tikslą platinti diazepamą, morfiną, tramadolį, jo veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius nurodo, kad jo ginamasis, nesant pakankamų įrodymų, yra nuteistas dėl 2011 m. kovo 15 d., taip pat 2011 m. birželio 1 d. įvykdytų veikų, pasireiškusių neteisėtu disponavimu heroinu, turint tikslą jį platinti. Pažymėtina, kad heroinas buvo įgytas 2011 m. kovo 15 d. ir tą pačią dieną R. B. ir I. B. namuose buvo atlikta krata, kurios metu heroinas buvo paimtas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ši narkotinė medžiaga buvo kam nors realiai parduota. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, be kita ko, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja tokias medžiagas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2011). Į šiuos kriterijus spręsdami bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė. Nors byloje nustatyta, kad R. B. ir I. B. gyvenamojoje vietoje rastas gana didelis paruoštų vartoti heroino dozių kiekis, tačiau teismai neįvertino aplinkybės, kad R. B. ilgą laiką yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, medžiagas vartoti jam ruošdavo jo žmona I. B., nes pats R. B. sunkiai valdo dešinę ranką ir suskirstyti heroiną dozėmis neturi galimybės. Akivaizdu, kad šiam darbui tinkamai atlikti buvo reikalingos svarstyklės, todėl svarstyklių buvimas negali patvirtinti fakto, kad heroiną siekta platinti. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų duomenys apie R. B. telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių turinį nesuteikia pagrindo padaryti kategorišką išvadą, kad jo ginamasis heroiną įgijo turėdamas tikslą platinti, nes jie gali būti suprantami įvairiai, tačiau teismų buvo aiškinami tik pagal subjektyvią policijos pareigūnų nuomonę. Liudytojų policijos pareigūnų parodymai dėl jo ginamojo tikslų neteisėtai disponuojant heroinu nėra visiškai patikimi, nes policijos pareigūnai yra suinteresuoti, kad asmenys, kurie buvo įtariami nusikalstamų veikų darymu, būtų pripažinti kaltais, nes priešingu atveju būtų pakenkta jų reputacijai. Svarbu ir tai, kad liudytojų policijos pareigūnų paaiškinimai savaime negali vertinami kaip kaltę patvirtinantys įrodymai, nes pagal teismų praktiką jie yra reikšmingi tik kitų teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinimui, teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94/2011).
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindami jo ginamąjį kaltu dėl neteisėto metadono įgijimo ir laikymo turint tikslą platinti 2011 m. kovo 15 d., taip pat 2011 m. birželio 1 d., nes iš VšĮ Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažymų matyti, kad R. B., kaip metadono programos dalyvis, teisėtai įgydavo ir laikydavo namuose metadoną, jo paros dozė buvo 90 mg, šios narkotinės medžiagos jis buvo teisėtai gavęs 2011 m. kovo 15 d., taip pat tų pačių metų gegužės 31 d., narkotinę medžiagą turėjo suvartoti namuose. Vien tai, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. VšĮ Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažymoje teigiama, jog didesnio nei 50 mg narkotinės medžiagos radimas R. B. namuose vertintinas kaip metadono programos pažeidimas, dėl jo ginamajam reikalingos paros dozės ir kitų anksčiau nurodytų aplinkybių nesuteikia pagrindo teigti, kad metadonas buvo įgytas ir laikytas neteisėtai. Anot kasatoriaus, kaltinimo dalis dėl neteisėto metadono įgijimo ir laikymo, turint tikslą jį platinti, nėra pakankamai pagrįsta įrodymais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami klausimą, ar jo ginamasis turėjo tikslą platinti metadoną, neanalizavo ir nevertino anksčiau kasaciniame skunde nurodytų kriterijų, o prokuroro kaltinimui pagrįsti nurodomi įrodymai nėra patikimi. Liudytojos I. Z. parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes ji yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir į šią aplinkybę vertindami liudytojos parodymus pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15/2006) teismai turėjo atsižvelgti. Be to, liudytoja I. Z., kaip ir liudytojai I. L., L. K., buvo apklausta nesilaikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nurodytų liudijimo ypatumų, todėl jų parodymai, laikantis BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, negalėjo būti pripažinti įrodymais. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų duomenys apie R. B. ir I. B. telefoninių pokalbių turinį nesuteikia pagrindo padaryti kategorišką išvadą, kad jo ginamasis metadoną įgijo ir laikė turėdamas tikslą platinti, nes jų turinys gali būti suprantamas įvairiai, ne taip, kaip juos suprato policijos pareigūnai. Vien tai, kad nuteistieji R. B. ir I. B. keitė parodymus dėl metadono, nepatvirtina jo ginamojo kaltės, nes sau nepalankius parodymus ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji davė ne laisva valia (R. B. buvo abstinencijos būsenos, o I. B. siekdama kuo greičiau būti paleista iš suėmimo, nes privalėjo rūpintis vaikais). Be to, duoti parodymus yra kaltinamojo teisė, o ne pareiga, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė jo ginamojo teisę į gynybą. Pagal kaltinamąjį aktą R. B. buvo kaltinimas padaręs ir veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjant bylą teisme, prokuroras baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad metadono kiekis, rastas R. B. ir I. B. namuose, tik nežymiai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytą ribą dėl nedidelio kiekio, ir pasiūlė R. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat jis siūlė R. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes veika neturėjo pakankamo pavojingumo laipsnio. Anot kasatoriaus, tokia situacija vertintina kaip nusikalstamos veikos perkvalifikavimas ir pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-228/2008, 2K-509/2008) jo ginamajam turėjo būti sudaryta galimybė sužinoti apie kaltinimo pasikeitimus, išsakyti dėl to savo argumentus bei tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų, tačiau tai nebuvo padaryta. Pažeidimas nėra formalaus pobūdžio, nes gynyba iki pat baigiamųjų kalbų buvo orientuojama į kaltinimų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį paneigimą ir galėjo būti orientuojama kita kryptimi, jei apie kaltinimo pakeitimą būtų žinoma anksčiau. Pažymėtina, kad prokurorui ilgą laiką buvo žinoma apie aplinkybes, sudarančias pagrindą keisti kaltinimą.
Kasatorius pažymi, kad teismai, skirdami R. B. bausmes pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas. R. B. veikos, pasireiškusios neteisėtu disponavimu I. L. ir L. K. asmens dokumentais, yra iš esmės vienodos pagal savo pavojingumą, tačiau paskirtos bausmės – iš esmės skirtingos. Už neteisėtą disponavimą I. L. asmens dokumentu paskirta tik trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už neteisėtą disponavimą L. K. asmens dokumentu paskirta net vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. B. gynėjo advokato H. Mackevičiaus kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasatorius atkartoja apeliacinio skundo argumentus, susijusius su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bausmės griežtumu, tačiau nenurodo, kodėl nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjamos kasacine tvarka tik teisės taikymo aspektu, todėl nesusiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas nuosprendžių pagrįstumas, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasatoriui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime nėra laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai, pripažindami R. B. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, rėmėsi prielaidomis ir neginčijimai neįrodė nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas. Išanalizavus bylą akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į apeliacinio skundo argumentus, kurie analogiški kasacinio skundo argumentams, ir motyvuotai juos atmetė. Savo sprendimus dėl R. B. pripažinimo kaltu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, juos išdėstė ir įvertino baigiamuosiuose aktuose, motyvuotai atmetė nuteistojo ir jo gynėjo keltas gynybos versijas, todėl BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė.
Prokuroras nurodo, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimas pagrįsti nuosprendį tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturėtų būti suprantamas tiesiogiai, t. y. tik kaip teismo teisė pagrįsti nuosprendį kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje remdamasis paties nuteistojo R. B., nuteistosios R. B., liudytojų I. L., L. K., I. Z. parodymais, duotais ne tik nagrinėjant bylą teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, M. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismai, vertindami įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindami tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek R. B. kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus, susiedami juos į vientisą loginę grandinę.
Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo motyvu, kad prokuroras, tik baigiamųjų kalbų metu be išankstinio perspėjimo pakeitęs valstybinio kaltinimo poziciją, sumenkino R. B. gynybos galimybes ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus. BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytųjų kaltinamajame akte, ir tada, kai kaltinamajam apie tai iš anksto nėra pranešta. Kitas baudžiamasis įstatymas, numatantis lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal kurį kvalifikuojama kaltinamojo veika, kai iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nuo nurodytųjų kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, gali skirtis įvairiai: jame gali nebūti atskirų straipsnių, jų dalių, punktų, atskirų nusikalstamos veikos požymių (pavyzdžiui, baudžiamosios teisės moksle vadinamų kvalifikuojančiais) ir pan. (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Nagrinėjamoje byloje prokuroras baigiamųjų kalbų metu paprašė R. B. inkriminuotą veiką perkvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, taip atsisakydamas jo veikai taikyti kvalifikuotą veikos sudėtį. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. B. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, laikėsi BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir nepažeidė kaltinamojo teisės žinoti kaltinimą (BPK 4 straipsnio 3 dalis, 234 straipsnio 5 dalies 3 punktas), taip pat jo teisių į gynybą ir teisingą teismą, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
Prokuroro manymu, nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, paskiriant R. B. bausmes už veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje. Paskirdamas bausmę už konkrečią kaltininko nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat į visas kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, septintą kartą teisiamam R. B. už pirmą kartą padarytą BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (neteisėtą disponavimą I. L. vairuotojo pažymėjimu) paskyrė trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už tokį patį antrą kartą įvykdytą nusikaltimą (neteisėtą disponavimą L. K. asmens tapatybės kortele) – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal teismų praktiką už pirmą nusikaltimą visada skiriama švelnesnė bausmė, negu už pakartotinį, rodantį nusikalstamos veikos nuolatinį pobūdį, todėl už antrą nusikaltimą R. B. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41, 54 ir 56 straipsnių reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia ir nėra aiškiai per griežta.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pats iš naujo byloje surinktų įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (plenarinės sesijos nutartys Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2013). Dėl to nuteistojo R. B. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų pakankamumas, jų patikimumas tam tikroms faktinėms aplinkybėms nustatyti, paliekami nenagrinėti.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuosprendžius grindė neteisėtu būdu gautais liudytojų I. L., L. K. ir I. Z. parodymais, nes šie asmenys buvo apklausti netaikant jiems BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytų liudijimo ypatumų. Kolegija pažymi, kad BPK 82 straipsnio 3 dalis taikytina tik apklausiant asmenį apie savo tikėtina padarytą nusikalstamą veiką. Iš liudytojų I. L., L. K. ir I. Z. parodymų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jie buvo apklausti ne apie savo, o apie R. B. ir kitų asmenų nusikalstamas veikas, todėl juos apklausiant netaikant liudijimo ypatumų, apibrėžtų BPK 82 straipsnio 3 dalyje, BPK reikalavimai liudytojo apklausos tvarkai nebuvo pažeisti. Pažymėtina, kad šių liudytojų teisme duotų parodymų patikimumas buvo patikrintas įvertinus jų parodymų nuoseklumą bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, sugretinus jų duomenis su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl teismai pagrįstai šių asmenų teisme duotus parodymus pripažino įrodymais ir jais vadovavosi priimdami nuosprendžius.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes vertino liudytojų I. L., L. K. parodymus neatsižvelgdami į bylos aplinkybes, teikiančias pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, t. y. neišsamiai ištyrę bylos aplinkybes. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo liudytojų I. L. ir L. K. parodymų vertinimo ir su tuo siejamu esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu yra deklaratyvūs, nes išvados dėl R. B. kaltės neteisėtai disponavus jų asmens dokumentais yra pagrįstos įrodymų visuma, kurioje liudytojų I. L. ir L. K. parodymai nėra esminiai įrodymai, lemiantys sprendimą dėl R. B. pripažinimo kaltu. Teismų išvados dėl R. B. kaltės padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas grindžiamos paties R. B. parodymais, kuriuose jis pripažino padaręs šias veikas, taip pat jo parodymus patvirtinančiais 2011 m. kovo 14 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas R. B. ir I. L. bendravimas dėl šio asmens dokumentų, 2011 m. kovo 15 d. kratos R. B. namuose, 2011 m. kovo 18 d. daiktų apžiūros protokolų duomenimis, iš kurių matyti, kad R. B. namuose rasti be teisėto pagrindo laikomi I. L. ir L. K. asmens dokumentai.
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes išvadą dėl R. B. kaltės 2011 m. vasario 8-9 d. neteisėtai disponavus heroinu turint tikslą jį parduoti ar kitaip platinti pagrindė R. B., I. B., M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinio matyti, kad R. B., I. B., M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo panaudoti būtent R. B. ir kitiems teismo posėdyje nagrinėjamiems įrodymams patikrinti. Išvados dėl R. B. kaltės padarytos pagal kitus dėl šio kaltinimo byloje surinktus įrodymus. Įvertinus tai, kad M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo perskaityti ne tam, kad jais būtų grindžiami nuosprendžiai, t. y. jie nebuvo laikomi įrodymais, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šiais duomenimis kaip įrodymais rėmėsi pažeisdami BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyje nurodytą įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą, kurio vienas iš požymių yra galimybė patikrinti įrodymą BPK numatytais proceso veiksmais. Savo ruožtu taip pat nėra pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai grindė nuosprendžius M. B. parodymais ir dėl to pažeidė kaltinimo ir gynybos šalių lygiateisiškumo principą.
Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadą apie tai, kad jo ginamasis diazepamu, heroinu, metadonu, tramadoliu ir morfinu disponavimo turėdamas tikslą platinti, padarė pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nukrypdami nuo teismų praktikos, pagal kurią darant išvadą dėl šios aplinkybės buvo būtina atsižvelgti į tai, ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo yra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat į rastą narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, jų įgijimo, radimo, laikymo aplinkybes, paruoštų vartoti dozių skaičių. Kolegija pažymi, kad išsamus bylos aplinkybių ištyrimo principas taikant BK 260 straipsnį, be kitų aplinkybių, reikalauja, kad byloje būtų įrodymai, teikiantys pagrindą išvadai, ar narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis buvo disponuojama turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Kasatorius teisingai išvardija teismų praktikoje nurodomas aplinkybes, į kurias atsižvelgti sprendžiant šį klausimą orientuojama teismų praktika. Kartu būtina pažymėti, kad šios aplinkybės yra rekomendacinio pobūdžio, ir darant išvadą dėl to, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, svarbu įvertinti visus dėl to surinktus bylos įrodymus, negali būti apsiribojama tik kasatoriaus nurodomų įvertinimu. Iš bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose medžiagos matyti, kad teismai tyrė ir vertino įrodymus apie tai, kad R. B. yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat įrodymus apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, jų įgijimo, laikymo aplinkybes, paruoštų vartoti dozių skaičių, ir šiuos įrodymus vertino kartu su byloje esančiais įrodymais, kurie rodo, kad R. B. bendravo su kitais asmenimis dėl jo turimų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo, nepriklausomai nuo to, ar šios medžiagos yra sudedamoji vaistų ar kitokių medžiagų dalis. Antai tokius duomenis teikia liudytojų policijos pareigūnų R. G., R. D. parodymai, kuriuos patvirtina 2011 m. kovo 14 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas ir pokalbių suvestinės Nr. 30-15-S-13, 2011 m. kovo 23 d., 2011 m. birželio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai bei jų priedai, kiti byloje surinkti įrodymai. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismų išvados, jog R. B. narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo, laikė, gabeno turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nėra pagrįstos išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip už baigtą nusikalstamą veiką iškyla jau už narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, todėl kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad nenustatytas realus vienų ar kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimo faktas ar tai, kad dėl policijos pareigūnų veiklos nebuvo realios galimybės narkotinių ar psichotropinių medžiagų parduoti, nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų, kad R. B. kaltinime nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis disponavo turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo (2011 m. kovo 15 d. R. B. disponuojant metadonu)
Kasatorius pagrįstai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindami jo ginamąjį kaltu dėl neteisėto disponavimo metadonu turint tikslą jį parduoti ar kitaip platinti 2011 m. kovo 15 d. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tik už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Iš Klaipėdos priklausomybės ligų centro 2011 m. balandžio 11 d. pažymos matyti, kad R. B. veikos padarymo metu, t. y. 2011 m. kovo 15 d., buvo metadono programos dalyvis, kurio paros metadono dozė buvo 90 mg. Dėl to, kad R. B. buvo socialiai adaptuotas, Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu jam leista metadoną išsinešti pagal grafiką – tris kartus pacientas ateina į priklausomybės ligų centrą, o ketvirtai dienai skirtą paros dozę išsineša. 2011 m. kovo mėnesį R. B. metadono dozę išsinešė kovo 3, 15, 19, 23, 27 ir 31 dienomis. Tai, kad tokia buvo faktinė metadono išdavimo tvarka ir metadoną R. B. išsinešė pažymoje nurodytomis dienomis, patvirtina ir metadono išdavimo registracijos žurnalo kopija. Iš 2011 m. kovo 21 d. slapto sekimo protokolo, 2011 m. kovo 15 d. asmens kratos protokolo, 2011 m. kovo 29 d. specialisto išvados matyti, kad 2011 m. kovo 15 d. apie 12.36 val. R. B. atvyko į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, iš kur automobiliu nuvyko į kitą vietą ir ten 13 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 14 val. jo asmens kratos metu aptiko plastikinį indelį, kuriame buvo skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,058 g metadono (iš 2011 m. kovo 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad R. B. automobilyje metadono nerasta). Šis kiekis neviršija R. B. išduotos paros metadono dozės, todėl nėra pagrindo teigti, kad šia narkotine medžiaga R. B. disponavo neteisėtai. Savo ruožtu dėl to darytina išvada, kad R. B. veika, pasireiškusi disponavimu metadonu 2011 m. kovo 15 d., neatitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo objektyviųjų sudėties požymių ir ši bylos dalis nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad argumentą, jog R. B. metadonu 2011 m. kovo 15 d. disponavo teisėtai, apeliaciniame skunde buvo išdėstęs ir jo gynėjas, tačiau į šį skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas neatsakė.
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindami jo ginamąjį kaltu dėl neteisėto disponavimo metadonu, turint tikslą jį parduoti ar kitaip platinti 2011 m. birželio 1 d. Iš Klaipėdos priklausomybės ligų centro 2011 m. rugsėjo 5 d. pažymos ir metadono išdavimo žurnalo kopijos matyti, kad R. B. pagal tą patį grafiką, kaip ir 2011 m. kovo mėn., kaip metadono programos dalyvis, gaudavo 50 mg (50 ml) metadono išsinešti; iki 2011 m. birželio 1 d. paskutinį kartą metadono dozę išsinešti gavo 2011 m. gegužės 30 d., kurią turėjo suvartoti 2011 m. gegužės 31 d. Iš 2011 m. birželio 1 d. kratos R. B. namuose protokolo, 2011 m. spalio 28 d. specialisto išvados matyti, kad šaldytuve buvo rasti stiklinis ir plastikinis indeliai, kuriuose bendrai buvo 1,048 g metadono, todėl nėra pagrindo nesutikti su teismų išvada, kad šia narkotine medžiaga R. B. disponavo neteisėtai. Kaip pasisakyta anksčiau nutartyje, teismų išvada, kad R. B. šia narkotine medžiaga disponavo, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, padaryta nepažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl ši aplinkybė laikytina nustatyta. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismai netinkamai taikė BK 260 straipsnio 1 dalį pripažindami R. B. kaltu dėl to, kad jis 2011 m. birželio 1 d. neteisėtai disponavimo metadonu turėdamas tikslą jį parduoti ar kitaip platinti.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 22 straipsnio 3 dalies pažeidimo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo ginamojo teisė į gynybą, nes prokuroras baigiamųjų kalbų metu pripažino, kad jo ginamojo veika kaltinamajame akte netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir siūlė ją kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat teigė, kad jo ginamojo veika, kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, yra nepavojinga ir siūlė jį išteisinti, taip pakeisdamas kaltinimą, nesudarydamas galimybių gynybai išsakyti savo argumentų ir tinkamai gintis nuo jo.
Pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą, tuo tarpu BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip išplaukia iš BPK 256 straipsnio 1 dalies, nagrinėjant bylą teisme kaltinimas jame nurodytų faktinių aplinkybių prasme ar veikos kvalifikavimo prasme gali būti pakeistas tik pagal rašytinį prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymą. Taigi prokuroro teiginiai, nurodyti baigiamųjų kalbų metu, negali būti vertinami kaip kaltinimo pakeitimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. B. prieš pradedant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme gavo kaltinamąjį aktą, susipažino su jo duomenimis, dėl kaltinimo turinio kaltinamajam neaiškumų nekilo, todėl darytina išvada, kad kaltinimo turinys, jį pagrindžiantys įrodymai jam buvo žinomi ir dėl to jis galėjo nuo jo tinkamai gintis, tą padedamas savo gynėjo realiai ir darė. Nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose prokuroras, kiti proceso dalyviai rašytinio prašymo pakeisti kaltinimą nepateikė, todėl bylos nagrinėjimo ribos nagrinėjant bylą teisme metu nebuvo keičiamos, nebuvo varžoma kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.
Dėl bausmių pagal BK 302 straipsnio 1 dalį skyrimo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo ginamajam už iš esmės vienodo pavojingumo veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskirdamas itin skirtingas bausmes, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas. Bausmės už konkrečią nusikalstamą veiką skyrimą reglamentuoja net kelios BK bendrosios dalies normos, kuriomis siekiama, kad bausmė atitiktų veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Iš R. B. nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, aprašymo matyti, kad nors šių veikų padarymo aplinkybės, duomenys, apibūdinantys kaltininko asmenybę, yra panašūs ar net kai kuriais požiūriais tokie patys, tačiau šių veikų pavojingumas skiriasi nusikalstamos veikos dalyku. Vienu atveju R. B. buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė I. L. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, o kitu atveju jis buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė L. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Akivaizdu, kad šiais dokumentais patvirtinamų faktų teisinė reikšmė yra skirtinga, nes vairuotojo pažymėjimas patvirtina tik asmens specialią teisę, tuo tarpu antrasis dokumentas patvirtina asmens tapatybę ir suteikia platesnę galimybę tapti įvairių teisinių santykių dalyviu. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. B. griežtesnę bausmę už neteisėtą disponavimą L. K. asmens tapatybės kortele nei už neteisėtą disponavimą I. L. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas.
Atsižvelgus į tai, kad R. B. byla dėl vienos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. kovo 15 d. įvykdyto neteisto disponavimo narkotine medžiaga – metadonu) nutrauktina, jam skirtina nauja galutinė subendrinta bausmė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. liepos 31 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžių dalis dėl R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. kovo 15 d. įvykdyto neteisto disponavimo narkotine medžiaga – metadonu) ir bausmių subendrinimo.
Nutraukti bylos dalį dėl R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. kovo 15 d. įvykdyto neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – metadonu), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. B. bausmes, paskirtas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 260 straipsnio 1 dalį (šešios veikos), subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams trims mėnesiams.
Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Armanas Abramavičius
Tomas Šeškauskas
