Administracinė byla Nr. 2AT-17-2014
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02186-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
39.1;
45.7
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. prašymą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2013 m. balandžio 29 d. nutarimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2013 m. balandžio 29 d. nutarimu V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 3 dalį nubaustas 550 Lt bauda.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi V. G. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2013 m. balandžio 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi V. G. apeliacinis skundas netenkintas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
V. G. pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad 2013 m. vasario 13 d. 12.50 val. Klaipėdoje, Jūrininkų pr.–Laukininkų g., vairavo krovininę transporto priemonę MAN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Noote Boom“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pakrautą žemės ūkio technika – kombainu, viršydamas leistinus dydžius ir neturėdamas atitinkama tvarka išduoto leidimo, t. y. nesilaikė leidime nustatytos važiavimo mieste tvarkos – važiavo miesto ribose uždraustu laiku nuo 12.00 iki 13.00 val., ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 213 punkto nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.
Pareiškimu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2013 m. balandžio 29 d. nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Pareiškėjas nurodo, kad jis pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį nubaustas nepagrįstai, nes jo veikoje nėra tyčios, tačiau policijos pareigūnai ir teismai nevisapusiškai ir neišsamiai išsiaiškino įvykio aplinkybes, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui. ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyta veika yra tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju pareigūnas ar teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, kad neteisėtai veža krovinį be leidimo, kurio matmenys viršija leidžiamus, suvokė savo pareigą tokiam kroviniui vežti turėti leidimą, tačiau, ignoruodamas įstatymus, tokio leidimo neturi arba tyčia nesilaiko jame nustatytų sąlygų. Pareiškėjas teigia, kad 2013 m. vasario 13 d. Tarptautinėje jūrų perkėloje, Klaipėdos uosto direkcijos teritorijoje, pasikrovė krovinį – žemės ūkio techniką (kombainą), kurio matmenys buvo šie: ilgis 17,5 m, plotis 3,94 m, aukštis 4,4 m. Šiam kroviniui vežti Valstybinė kelių transporto inspekcija (toliau – VKTI) prie Susisiekimo ministerijos 2013 m. vasario 13 d. išdavė leidimą, kuriame nustatė, kad leidžiama važiuoti nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 19 d., o papildomas važiavimo sąlygas nurodė, jog Klaipėdos mieste draudžiama važiuoti darbo dienomis nuo 7.30 iki 8.30 val., nuo 12.00 iki 13.00 val. ir nuo 16.30 iki 18.30 val. Žinodamas, jog išduotame leidime yra nustatytos minėtos papildomos važiavimo sąlygos, kurias nustato Klaipėdos miesto savivaldybė (kelio savininkas), iš Klaipėdos uosto direkcijos teritorijos, kuri tik nuo Kairių g. 1 priklauso Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai, pažiūrėjęs į laikrodį bei remdamasis tachografo parodymais (kuriam yra taikoma patikra), pradėjo važiuoti 12.50 val. Pareiškėjas teigia, kad policijos pareigūnas Jūrininkų pr. jį sustabdė 13.03 val., jis pareigūnui pateikė išduotą leidimą vežti krovinį, kuris viršija nustatytus dydžius (matmenis). Pareiškėjas nesutinka su teismų išvada, kad į Klaipėdos miestą įvažiavo neturėdamas leidimo, teigia neturėjęs tyčios neteisėtai vežti krovinį be leidimo (toks leidimas buvo išduotas) bei nesilaikyti leidime numatytų sąlygų, nes pagal savo laikrodį ir tachografo parodymus šių sąlygų laikėsi.
Pareiškėjas pažymi, kad šiai aplinkybei patvirtinti Klaipėdos apygardos teismui pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyriaus 2013 m. liepos 18 d. raštą, kuriame nurodyta, jog Perkėlos g., esanti Klaipėdoje, Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso. Ši gatvė nuosavybės teise priklauso valstybei ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdoma patikėjimo teise. Taip pat nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklauso ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdoma dalis Kairių g. (nuo sankryžos su Taikos per. iki tarptautinės jūrų perkėlos). Šis raštas tik patvirtina, kad papildomos važiavimo sąlygos, numatytos pareiškėjui išduotame leidime, galiojo tik nuo Kairių g. 1, nes leidimus važiuoti keliais ir papildomas važiavimo sąlygas nustatyti gali tik kelio savininkas. Pareiškėjas nurodo, kad įvertinęs tai, jog pasikrovus krovinį išvažiavimas iš Tarptautinės jūrų perkėlos yra apsunkintas (išvažiuojant iš teritorijos reikia pravažiuoti apsaugą, kuri tikrina krovinį, laukti eilėje prie apsaugos posto), o Perkėlos g., didžioji dalis Kairių g. (nuo sankryžos su Taikos pr. iki tarptautinės jūrų perkėlos) nepriklauso Klaipėdos miesto savivaldybei ir šiose gatvėse buvo atliekami kelio remonto darbai, taip pat įsitikinęs, jog Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje bus ne anksčiau kaip 13.00 val., jis iš Tarptautinės jūrų perkėlos pradėjo važiuoti 12.50 val. Be to, nuo Tarptautinės jūrų perkėlos iki vietos, kur jo vairuojamą transporto priemonę sustabdė policijos pareigūnai, yra kelių kilometrų atstumas, o policijos pareigūnai jį sustabdė Jūrininkų pr., netoli įvažiavimo į Laukininkų g., t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės pakraštyje ir tai taip pat rodo, jog jis neturėjo tyčios važiuoti be leidimo, kurį jis ir turėjo. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti tachografo duomenys, tačiau jų teismas nevertino. Teisme apklaustas policijos pareigūnas N. R. parodė, jog tachografo parodymų netikrino, nors būtent vadovaujantis tachografo parodymais yra pildomi darbo ir poilsio laiko apskaitos žiniaraščiai, šiam prietaisui taikoma patikra, todėl jo parodymai yra patikimesni negu policijos pareigūno laikrodžio ar kompiuterio duomenys. Pagal tachografo duomenis policijos pareigūnai Jūrininkų pr. jį sustabdė 13.03 val. Be to, iš Valstybinės metrologijos tarnybos išduoto patikros sertifikato matyti, kad tachografas yra tinkamas naudoti iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., laiko nuokrypis nustatytas: pirminė – 0 min/24 h (leistinas 2 min/24 h), periodinė – 0,9 s/24 h (leistinas 120 s(24 h). Taip pat teismai turėjo atsižvelgi į tai, kad ginčijamas laikotarpis yra tik 10 min., be to, visi kilę neaiškumai, kurie negali būti pašalinti (šiuo atveju dėl stabdymo laiko), turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šindeikis atsiliepimu į pareiškimą prašo V. G. prašymo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad administracinė nuobauda V. G. yra paskirta tinkamai, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turėjo numatyti ateityje kilsiančias galimas pasekmes, tačiau šių pasekmių lengvabūdiškai tikėjosi išvengti. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą. Taikant prevencines priemones siekiama užtikrinti saugų eismą, o ne asmens, padariusio pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. prašymas tenkintinas.
Dėl ATPK 145 straipsnio 3 dalies taikymo
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai).
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, priimtose atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose, yra pasisakęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).
Pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, – užtraukia baudą vairuotojui nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialisto 2013 m. balandžio 29 d. nutarimu V. G. pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį nubaustas 550 Lt bauda už tai, kad, pažeisdamas KET 213 punkto reikalavimus, 2013 m. vasario 13 d., 12.50 val., Klaipėdoje, Jūrininkų pr.–Laukininkų g., vairavo transporto priemonę (su puspriekabe) su kroviniu, viršijančiu leidžiamus dydžius, neturėdamas atitinkama tvarka išduoto leidimo.
Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai V. G. skundus, kuriais buvo prašoma minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, atmetė.
Pareiškėjas, t. y. nubaustasis V. G., savo prašymą panaikinti dėl jo priimtus sprendimus ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, teigdamas, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, lėmę netinkamą ATPK 1545 straipsnio 3 dalies taikymą, iš esmės argumentuoja tuo, kad jo veikoje nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties (t. y. būtinojo požymio – jo kaltės), nes, visų pirma, leidimą vežti krovinį jis turėjo, tyčios vežti krovinį nesilaikant leidime nurodytų sąlygų jis neturėjo, kad, remdamasis savo laikrodžio bei automobilyje instaliuoto tachografo rodomu laiku, buvo tikras, jog leidime nustatytos papildomos važiavimo sąlygos, t. y. draudimo Klaipėdos mieste važiuoti darbo dienomis nuo 12.00 iki 13.00 val., jis nepažeidžia; kad apskritai jo padaryto pažeidimo laikas – 12.50 val. nėra neabejotinai tikslus ir teisingas, nes nustatytas remiantis tik pareigūnų parodymais, t. y. teismams visiškai nevertinant pateiktų tachografo parodymų, pagal kuriuos jis Jūrininkų prospekte buvo sustabdytas 13.03 val.
Teisėjų kolegija, patikrinusi priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis), nesutikti su prašyme išdėstytais esminiais argumentais, kuriais ginčijamas ATPK 145 straipsnio 3 dalies taikymas, neturi pagrindo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „N“ atitinkama tvarka išduotą leidimą vežti krovinį, kuris viršija nustatytus dydžius, turėjo, t. y. šiai bendrovei 2013 m. vasario 13 d. leidimas (Nr. SUNK-002068) važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone buvo duotas. Pagal šį leidimą buvo leidžiama važiuoti nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 19 d. Tame pačiame leidime nustatyta ir papildoma važiavimo sąlyga – draudimas Klaipėdos mieste važiuoti darbo dienomis nuo 7.30 iki 8.30 val., nuo 12.00 iki 13.00 val. ir nuo 16.30 iki 18.30 val.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nubaustojo V. G. skundą, nurodė, kad leidimas vežti krovinį, viršijantį nustatytus dydžius, galioja tik su jame numatytomis papildomomis sąlygomis, todėl papildomų sąlygų nesilaikymas prilygsta leidimo neturėjimui.
Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad viso administracinės bylos nagrinėjimo proceso metu V. G. teigė, jog jis, būdamas bendrovės vairuotojas ir turėdamas bendrovei išduotą leidimą vežti krovinį – žemės ūkio techniką (kombainą), leidime nurodytų papildomų sąlygų nepažeidė, kad laikas – 12.50 val., kuriuo remiantis konstatuota, jog jis pažeidė leidime nurodytą papildomą sąlygą, t. y. draudimą važiuoti Klaipėdos mieste darbo dienomis nuo 12.00 iki 13.00 val., nustatytas neteisingai.
Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad administracinio teisės pažeidimo nutarime pažeidimo padarymo laikas nurodytas 12.50 val., pažeidimo vieta – Klaipėda, Jūrininkų pr.–Laukininkų g., kad V. G. paaiškinimai apie laiko skirtumus vertintini kritiškai, nes leidime nurodytas papildomas sąlygas „vairuotojas turi įvertinti atsakingai, būti apdairus ir tik įsitikinęs, kad papildomos sąlygos negalioja, vežti krovinį, kurio matmenys viršija leistinus dydžius“; kad teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų paaiškinimais, kurie sutikrinę laikrodžius su turimo kompiuterio laiku užfiksavo pažeidimo laiką.
Pagal ATPK 260 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo protokole, be kitų jo turiniui nustatytų reikalavimų, turi būti nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas bei kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad V. G. jau protokolo surašymo metu nesutiko su protokole nurodomu pažeidimo padarymo laiku. Tačiau į šią ginčijamą aplinkybę nebuvo reaguojama, protokole (nors jame yra speciali pastraipa, kurioje nurodomos pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės, pvz., metrologinės patikros liudijimo numeris, prietaiso rodmenys, paklaida) neužfiksuota, kuo remiantis nurodomas pažeidimo padarymo laikas – 12.50 val. Administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškino, kad „tachografo parodymų, atrodo, netikrinome. Laiką tikriname pagal kompiuterio duomenis, suderinę su savo laikrodžiais“. Pažymėtina, kad tachografas – tai įrenginys, skirtas instaliuoti transporto priemonėse automatiškai arba pusiau automatiškai rodyti ir registruoti išsamią informaciją apie transporto priemonės judėjimą ir tam tikrus jų vairuotojų darbo laikotarpius. Pagal bendrąsias tachografų savybes ir funkcijas, tachografas turi registruoti važiavimo laiką, jame turi būti prietaisas, rodantis laiką (laikrodis) (Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas, 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas Nr. 3821/85 EEB „Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir kt.“).
Nubaustasis V. G. savo skunduose (paduotuose ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismui) teigdamas, kad jo veikoje nėra ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes jo veiksmuose nėra kaltės, nuosekliai aiškino, kad tyčios nesilaikyti leidime numatytų papildomų sąlygų jis neturėjo, kad, pagal savo laikrodį ir transporto priemonėje įrengto tachografo parodymus, jis nustatytų sąlygų laikėsi. Teismui V. G. pateikė ir tachografo duomenis, ir tachografo patikros sertifikato bei tachografų patikros protokolų kopijas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nurodoma, kad šie duomenys tiriami, tačiau priimtoje nutartyje nei konstatuojant pažeidimo faktą, nei sprendžiant kaltės klausimą jų vertinimo nėra. Apeliaciniame skunde V. G. akcentavo tai, kad pagal tachografo parodymus Jūrininkų prospekte policijos pareigūnas jį sustabdė ne 12.50, o 13.03 val. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nubaustojo skundą, nutartyje nurodė, kad „V. G. nurodyta aplinkybė, jog policijos pareigūnų laikrodžiai skyrėsi nuo jo nurodytų net 10 minučių, visiškai neįtikinama. Tai, kad V. G. Jūrininkų prospekte buvo sustabdytas dar prieš 13.00 val. nepaneigia ir tachografo rodmenys“. Teisėjų kolegija pažymi, kad tachografas fiksuoja laiką, kada transporto priemonė sustoja. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio taip ir lieka neaišku, kokie tachografo rodmenys, teismo vertinami kaip nepaneigiantys to, kad V. G. sustabdytas prieš 13.00 val., buvo, apie kokius rodmenis yra pasisakoma.
Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinis teisės pažeidimą, visuma. Taigi taikant administracinę atsakomybę būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. Formalios sudėties administracinių teisės pažeidimų sudėčiai būdingi požymiai yra priešingos teisei veikos pobūdžio suvokimas ir norėjimas taip veikti – sąmoningai nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo priešingumą teisei lemia veikimas. Kaltė yra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis ir situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami kaltinamojo asmens naudai.
Kaip matyti iš abiejų instancijų teismų priimtų sprendimų, V. G. kaltės klausimas iš esmės nebuvo sprendžiamas, jo argumentai, kuriais buvo ginčijamas kaltės klausimas, teismų sprendimuose nėra argumentuotai paneigti ir atmesti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. G. ATPK 145 straipsnio 3 dalis taikyta nenustačius šio pažeidimo sudėties būtinojo požymio – kaltės. Todėl konstatuotina, kad V. G. ATPK 145 straipsnio 3 dalis pritaikyta netinkamai, dėl to priimti sprendimai naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant V. G. veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2013 m. balandžio 29 d. nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį V. G. nutraukti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Alvydas Pikelis
Aldona Rakauskienė
