Baudžiamoji byla Nr. 2K–258/2011
(Proceso Nr. 1-20-1-00015-2009-1)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.15.1.2; 2.4.2.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos, pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria nuteistojo P. B. kasacinis skundas atmestas.
Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu P. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu vienuolikai metų.
Iš P. B. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. E. priteista 3 213 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
n u s t a t ė :
P. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 8 d., laikotarpiu tarp 17.21–18.07 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų su E. E. metu tyčia ne mažiau kaip dvylika kartų sudavė kumščiais, alkūnėmis, spyrė jam į galvą bei dešinę koją ir taip padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas, vieną kartą smogė peiliu į krūtinės kairiąją pusę ir tai sukėlė vidinį kraujavimą, dėl to nukentėjusysis E. E. įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia jį nužudė.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas atliko tik dalinį įrodymų vertinimą, paviršutiniškai ištyrė bylos medžiagą, neanalizavo surinktų įrodymų visumos, netyrė jį teisinančių įrodymų, nepagrįstai jo parodymus vertino kritiškai, kaip kintančius viso proceso metu ir nenuoseklius, todėl pažeidė baudžiamojo proceso normas. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, jog E. E. turėjo peilį ir jį užpuolė pirmas, todėl turėjo gintis. Apskritai nebuvo tirta, ar E. E. griūdamas pats užgriuvo ant peilio. Teismai nenustatė nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo. Kasatorius mano, kad teismas privalėjo atlikti eksperimentą siekdamas išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes ar bent suteikti jam progą teismo posėdžio metu pademonstruoti, kaip tai galėjo nutikti. Teismas nevertino ekspertės S. Makšimaitės paaiškinimų, nors jie patvirtina jo apeliacinio skundo argumentus, prašymą iškviesti į teismo posėdį kitą medicinos ekspertą, kuris galėtų paaiškinti, ar galėjo nukentėjusysis E. E. pats susižeisti peiliu, nepagrįstai atmetė. Vertindamas teismo medicinos specialisto aktą ir specialisto Ž. Mėgelaičio paaiškinimus, duotus teisme, nepašalino iškilusių prieštaravimų dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių ir nepagrįstai nepaskyrė komisijinės teismo medicinos ekspertizės. Kasatorius teigia, kad ekspertas Ž. Mėgelaitis negalėjo paaiškinti, kada buvo suduoti 12 smūgių nukentėjusiajam, o teismas nenustatė, kodėl po dūrio peiliu P. B. dar naudojo smurtą. Teismas nevertino aplinkybės, kad nuteistasis nugriuvo kartu su E. E., vėliau jį nustūmė, atsistojo ir tik tuomet panaudojo prieš jį smurtą, t. y. sudavė nukentėjusiajam apie 12 smūgių. P. B. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jo apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai ir paviršutiniškai. Nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies nuostatas, nes nenustatytas kaltinime nurodytų sužalojimo padarymo eiliškumas, todėl negalima daryti tvirtos išvados apie jo kaltę - ar tai buvo tiesioginė ar netiesioginė tyčia. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nenustatytas E. E. nužudymo motyvas, kurį, remiantis teismų praktika, būtina nustatyti. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo dalies dėl neturtinės žalos dydžio ir tai laikytina esminiu BPK pažeidimu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus žalos dydį lemiančius kriterijus, todėl neteisingai išsprendė neturtinės žalos dydžio klausimą ir priteisė R. E. aiškiai per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, neištaisė šių pirmosios instancijos teismo klaidų, nukrypo nuo teismų praktikos, neįvertino visų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytų kriterijų, tarp jų – būtent nukentėjusiojo E. E. ir jo motinos R. E. tarpusavio santykių. E. E. motina nesugebėjo pagrįsti, kodėl reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Jos teiginiai, kad sūnus ja rūpinosi, nebuvo agresyvus ir konfliktiškas, jog ji labai išgyvena sūnaus netektį, pablogėjo jos sveikata, anot P. B., yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti įrodymais. Teismai nustatydami neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į tai, kad E. E. ir P. B. buvo neblaivūs, konfliktas buvo spontaniškas, išprovokuotas nukentėjusiojo.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo P. B. kasacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismai visus ištirtus įrodymus vertino, tarp jų ir nuteistojo P. B., tačiau jais rėmėsi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems duomenims, todėl nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismas vieniems įrodymams suteikė pranašumą prieš kitus. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas objektyviai išnagrinėti apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą, pakartotinai apklausė teismo medicinos specialistą Ž. Mėgelaitį, jo paaiškinimus ir išvadą vertino kontekste su kitais įrodymais, jų visumą, o ne atsietai nuo visos bylos medžiagos, pagrįstai atmetė nuteistojo gynėjo prašymą paskirti komisijinę ekspertizę dėl tų pačių klausimų, nes jie jau buvo tirti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Atmestinas skundo teiginys, kad yra pagrindas abejoti teismo išvadų objektyvumu, nes ekspertas negalėjo paaiškinti, kada buvo suduota 12 smūgių E. E., ir nenustatyta, kodėl po dūrio peiliu P. B. naudojo smurtą. Teismas teisingai nurodė, kad nors ir nenustatytas kaltinime nurodytų sužalojimų padarymo eiliškumas, tačiau tai neturi jokios reikšmės P. B. veikos kvalifikavimui, nes nukentėjusiojo E. E. mirties priežastis buvo kasatoriaus atliktų veiksmų pasekmė ir P. B. veikė netiesiogine tyčios forma. Prokuroras teigia, kad kasatoriaus skundo argumentas dėl priteisto neturtinės žalos dydžio yra faktų vertinimo, o ne teisės taikymo klausimas, ir nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus dėl bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės, civilinio ieškinio, todėl kasacinio skundo argumentas, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą yra nepagrįstas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo
Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma skunde, atliktas tik dalinis įrodymų tyrimas, netinkamai vertinti įrodymai, nepašalinti prieštaravimai dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, neatlikta komisijinė ekspertizė, netinkamai taikytos baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies nuostatos, neteisingai išspręstas neturtinės žalos dydžio klausimas. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.
Pagal teismų praktiką apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtas, kai apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo P. B. apeliacinį skundą, nutartyje iš esmės atsakė į visus juose keltus klausimus, todėl šis teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio nuostatų. Tai, kad kasatorius nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, jog apeliacinis skundas neišnagrinėtas.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas objektyviai išnagrinėti apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą. Iš byloje esančio 2010 m. spalio 14 d. nuteistojo P. B. gynėjo prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui matyti, kad gynėjas prašė atlikti dalinį įrodymų tyrimą, iškviečiant į teismo posėdį M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialistą, kad būtų galima pašalinti byloje esančius netikslumus. Atsižvelgdamas į gynėjo prašymą apeliacinės instancijos teismas posėdyje pakartotinai apklausė nuteistąjį P. B. ir teismo medicinos specialistą Ž. Mėgelaitį dėl jo pateiktos išvados. Specialistas dar kartą patvirtino, kad E. E. sužalojimo padarymo peiliu mechanizmas būdingas smūgio sudavimui, o ne griūnant. Nesutikdami su Ž. Mėgelaičio išvada ir parodymais, duotais pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, ir nurodydami, kad nepašalinti prieštaravimai dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teismo iškviesti kitą teismo medicinos ekspertą arba skirti byloje naują teismo medicinos ekspertizę. Teismas pagrįstai atmetė šiuos prašymus ir konstatavo, kad Ž. Mėgelaičio parodymai ir išvada, kurioje atskleidžiama E. E. mirties priežastis, nustatytas sužalojimų pobūdis ir mechanizmas, nekelia abejonių, yra įtikinami, neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir kitai bylos medžiagai.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato atvejų, kai būtina atlikti ekspertizę, šis klausimas paliekamas spręsti teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai atmetęs šiuos prašymus, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies nuostatas dėl jo kaltės ir motyvų. Kasatoriaus nuomone, nenustačius kaltinime nurodytų E. E. sužalojimų padarymo eiliškumo, negalima daryti išvados apie jo kaltę, t. y. ar nusikaltimas buvo padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad E. E. mirties priežastis buvo P. B. atliktų veiksmų pasekmė, tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nuteistasis, suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiajam į krūtinės sritį bei smūgius kumščiais, alkūnėmis, kojomis, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nužudė E. E. veikdamas netiesiogine tyčia. Visi sužalojimai padaryti vienu metu, kelių minučių laikotarpiu. Teismai nustatė pagrindinį subjektyviosios nusikaltimo pusės požymį – kaltę, jos formą ir tyčios rūšį.
Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad nuteistasis P. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme keitė parodymus, jo parodymai dėl įvykio nebuvo nuoseklūs, neatitiko bylos medžiagos ir faktinių bylos aplinkybių, todėl nenustatytas E. E. nužudymo motyvas. Teisėjų kolegija nekvestionuoja apeliacinės instancijos teismo išvados, kad vien tai, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas E. E. nužudymo motyvas, nerodo nuteistojo nekaltumo ir nešalina baudžiamosios atsakomybės. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad pažeista BK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, nes P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį teismo nuosprendžiu, kuriame išdėstytos išvados dėl jo kaltės įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad P. B. nesuprato savo veiksmų ir kad negalėjo jų valdyti. Nuteistojo versija, kad būtent žuvusysis, o ne jis turėjo peilį ir pirmas užpuolė nuteistąjį, reikalaudamas narkotinių medžiagų, teismams išsamiai ir nešališkai ištyrus byloje esančius įrodymus, buvo atmesta, kaip neatitinkanti tikrovės ir faktinių bylos aplinkybių. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas nė vieniems iš ištirtų įrodymų nesuteikė pranašumo prieš kitus įrodymus. Patikrinus kasacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus žalos dydį lemiančius kriterijus, todėl neteisingai išsprendė neturtinės žalos dydžio klausimą ir priteisė R. E. aiškiai per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti, o apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo dalies dėl neturtinės žalos dydžio ir tai laikytina esminiu BPK pažeidimu.
Nukentėjusioji R. E. baudžiamojoje byloje dėl sūnaus E. E. nužudymo pareiškė civilinį ieškinį P. B. dėl 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 109, 115, CK 6.250 straipsnio nuostatomis bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, priteisė nukentėjusiajai R. E. daug mažesnę, t. y. 100 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus (dėl R. E. priteistos nepagrįstai didelės neturtinės žalos, nukentėjusiosios ir mirusiojo santykių, nuteistojo P. B. sunkios turtinės padėties, vaikui priteisto išlaikymo) ir išsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą, o nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė. Teismas nurodė, kad apeliacinio skundo motyvai dėl nukentėjusiosios ir mirusiojo blogų santykių yra nepagrįsti, nes E. E., nors ir gyvendamas bei dirbdamas Olandijoje, rūpinosi motina, o sūnaus netektis sukėlė jai didelių dvasinių sukrėtimų, pablogėjo sveikata. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad tada, kai žala padaryta tyčia, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neturi atsižvelgti į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį ir iš nuteistojo priteistos piniginės lėšos vaiko išlaikymui nėra pagrindas mažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį.
Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą teismas įvertina vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Kaltininko turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi. Kasatorius tuo tarpu nurodo, kad žemesnių instancijų teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nustatant neturtinės žalos dydį. Skunde nurodytos kasacinės nutartys (Nr. 3K-3-174/2005, 3K-3-496/2007), priimtos civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės ir juridinė kvalifikacija iš esmės skiriasi nuo šios baudžiamosios bylos. Kiekvienas konkretus atvejis yra individualus, ir teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Teismai šioje baudžiamojoje byloje nepažeidė suformuotos teismų praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-629/2007, 2K-326/2008, 2K-429/2008, 2K-531/2008, 2K-446/2010, 2K-130/2011, 2K-172/2011). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, patikrino ją tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde ir BPK 320 straipsnio reikalavimų nepažeidė, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Greičius
