Baudžiamoji byla Nr. 2K–266/2011
(Proceso Nr. 1-64-1-01369-2009-2)
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.2. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos, pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Tomo Kaminsko kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams devyniems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. P., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
A. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2009 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, A. B., veikdamas bendrai su E. P., iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,068 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurią išdalintą dozėmis į polietileninius maišelius, E. P. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. lapkričio 24 d. 12.50 val., kol E. P. buvo sulaikytas policijos pareigūnų Marijampolėje prie Kosmonautų gatvės 22 namo ir asmens kratos metu iš jo buvo paimta 0,068 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, supilstyto į keturis polietilenius maišelius; tą pačią dieną apie 15.10 val. atlikus kratą E. P. namuose, esančiuose Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), rasti dar keturi polietileniniai maišeliai su 0,008 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino likučiais.
A. B. nuteistas ir už tai, kad jis neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių) turėdamas tikslą jas pardavinėti ar kitaip platinti. Šiuo tikslu, Kaune 2009 m. lapkričio 27 d., apie 18.00 val., jis iš nenustatyto asmens įgijo 15,353 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ir jas, supakuotas folijos popieriaus pakete, automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kauno gabeno į Marijampolę ir tą pačią dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus pakeisti, bylos dalį dėl disponavimo psichotropine medžiaga – metamfetaminu nutraukti, o jo veiką dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Kasatorius mano, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti, priimti pažeidžiant BPK normas, ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Epizode dėl metamfetamino įgijimo bei platinimo A. B. ir E. P. davė nuoseklius analogiškus parodymus, kad telefoninėmis žinutėmis, kurias tyrė teismas, bendravo išskirtinai apie kontrabandinių cigarečių prekybą, o ne apie narkotines ar psichotropines medžiaga. Atliekant šio epizodo tyrimą teismas rėmėsi operatyvinio darbuotojo V. L. pokalbių šifruote, tačiau šifruotė neparemta įstatymo nustatyta, kokia nors tokių pokalbių šifravimo privaloma tvarka, ar nusistovėjusia praktika, o yra tiktai pareigūno pamąstymai, samprotavimai, tą patvirtino ir pats liudytojas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad žinučių turinys neinformatyvus, sudarantis galimybę nebent spėti jo turinį, todėl kasatorius mano, kad teismai rėmėsi prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas ignoravo pareigūnų V. L., V. Š., D. R. parodymus, kad E. P. vartodavo narkotines medžiagas, sulaikymo metu buvo apsvaigęs, jokių narkotinių medžiagų pirkimo–pardavimo faktų ar pinigų perdavimo faktų jie nenustatė, jokių kontaktų su galimais pirkėjais nebuvo užfiksavę, o ir atliekant operaciją nesistengė to padaryti. Teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė motyvų, kodėl padaryta veika atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, ir kokie neginčijami faktiniai duomenys leidžia teigti, jog metamfetaminą E. P. įsigijo ne savo reikmėms, o būtent turėdamas tikslą platinti. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kokią dalį metamfetamino E. P. galėjo pats suvartoti, o kokią - realizuoti. E. P. nurodė, kad sverdavo metamfetaminą ir pakuodavo dozėmis į maišelius būtent sau suvartoti, todėl, pirmosios instancijos teismo motyvas, jog maišeliuose rasti likučiai buvo skirti platinti, aiškiai prieštarauja teisinei logikai bei faktinei bylos medžiagai. Nėra nustatyta, kad A. B. būtų pirkęs, pardavinėjęs, ar kitokiu būdu platinęs, ar disponavęs metamfetaminu, todėl nesant jokių faktinių duomenų, kad A. B. kokiu nors būdu būtų prisidėjęs prie šio nusikaltimo įvykdymo, jis turi būti išteisintas, o byla A. B. dėl šio epizodo turi būti nutraukta.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. B. kaltu dėl kanapių įgijimo, turint tikslą platinti, nenurodė jokios faktinės aplinkybės ar įrodymo, kurio pagrindu galima būtų pagrįstai teigti, jog pas A. B. rasta narkotinė medžiaga – kanapės buvo skirta ne jo reikmėms, o platinti. A. B. kaltė grindžiama neišsamiu bylos duomenų įvertinimu, kaltinantys įrodymai buvo vertinti atskirai nuo jų visumos ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kuris sukliudė pirmosios bei apeliacinės instancijų teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą sprendimą. A. B. ir jo sugyventinė I. D. nurodė, kad A. B. rūkydavo „žolę“ ir ją tuo tikslu įsigijo, tačiau teismai šios aplinkybės netyrė, nors jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių šiuos parodymus, nebuvo surinkta. Teismo samprotavimai, kad A. B. nėra nuo narkotinių medžiagų visiškai priklausomas asmuo ir kad jo finansinė padėtis buvo prasta, nėra pagrindas teigti, jog A. B. kanapes įgijo ne savo reikmėms, o platinti, todėl ši veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta švelnesnė bausmė. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai ištyrė bylos medžiagą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nevertino visų abejonių A. B. naudai, netyrė jį teisinančių įrodymų, neanalizavo surinktų įrodymų visumos ir taip pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normas.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo A. B. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išvadas, jog A. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrindė ištirtų įrodymų visuma. Teismas pagrįstai kritiškai vertino A. B. ir E. P. parodymus dėl neteisėto disponavimo metamfetaminu, nes jų parodymai prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nuteistųjų pateikta versija dėl kontrabandinių cigarečių, prokuroro nuomone, neatitinka faktinių bylos duomenų. Teismas atliko byloje ištirtų įrodymų – telefoninių pokalbių, žinučių bei policijos pareigūnų V. L., V. Š., D. R., kurie pagal savo tarnybinės praktikos patirtį paaiškino teismui nusikalstamoje aplinkoje vartojamo žargono reikšmes, parodymų - analizę. Atliekant kratas nuteistųjų gyvenamosiose vietose ir asmens kratų metu kontrabandinių cigarečių nerasta, bet pas nuteistąjį E. P. rasta metamfetamino. Prokuroras nurodo, kad, nepaisant to, jog pareigūnai neužfiksavo ar nesulaikė nuteistųjų psichotropinių medžiagų pardavimo ar kitokio platinimo metu, tačiau tikslas platinti šias medžiagas atskleistas ir įrodytas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimų neįžvelgė. Prokuroras mano, kad teismai pagrįstai kvalifikavo A. B. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl narkotinių medžiagų – kanapių įgijimo ir gabenimo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Teismai A. B. veiksmus šiame epizode vertino visų bylos duomenų kontekste ir motyvuotai paneigė nuteistojo versiją, kad kanapes jis įsigijo savo reikmėms. Apeliacinės instancijos teismas, prokuroro nuomone, atsakęs į esminius nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentus, skundą išnagrinėjo tinkamai.
Kasacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl disponavimo psichotropine medžiaga – metamfetaminu ir dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, turint tikslą jas platinti.
Kasatorius teigia, kad A. B. dėl disponavimo psichotropine medžiaga – metamfetaminu yra nepagrįstai nuteistas, nes byloje nenustatyta, kad jis būtų pirkęs, pardavinėjęs ar kitokiu būdu platinęs ar disponavęs minėta psichotropine medžiaga, todėl turi būti išteisintas, o byla dėl šio epizodo – nutraukta.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. B. veikė bendrai su E. P., A. B. telefoninių pokalbių ir SMS žinučių su E. P. metu kontroliuojant psichotropinių medžiagų įgijimą ir platinimą. A. B. ir E. P. teigė, kad bendravo neteisėto kontrabandinių cigarečių pardavimo reikalais, tačiau tai paneigta ištirtų įrodymų visuma. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. L. patvirtino, kad E. P. SMS žinutėmis su nenustatytais asmenimis susirašinėjo apie psichotropinių medžiagų įgijimą ir platinimą, vartodamas frazes, kuriomis narkotines ar psichotropines medžiagas apibūdina jas vartojantys asmenys. E. P. asmens kratos metu rasta 0,068 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, supilstytos į keturis polietileninius maišelius, o atlikus kratą jo namuose - keturi polietileniniai maišeliai su 0,008 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino likučiais ir 106 tušti maži maišeliai. Kratų metu kontrabandinių cigarečių nerasta. Nors kasatorius teigia, kad E. P. metamfetaminą įsigijo savo reikmėms, tačiau tai paneigta byloje esančiais įrodymais: liudytojų D. R., V. Š., V. L. parodymais, kratos protokolais, mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis, operatyvinės veiklos metu gauta medžiaga, kurių pagrindu neginčytinai įrodyta, kad A. B. ir E. P. psichotropines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno, turėdami tikslą jas platinti. Abiejų nuteistųjų tikslą parduoti psichotropines medžiagas taip pat įrodo ir E. P. namuose atliktos kratos metu rastų maišelių kiekis ir tai, kad metamfetaminas buvo supakuotas į mažesnes pakuotes, t. y. buvo paruoštos vartoti dozės. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtino, kad pas E. P. rastos psichotropinės medžiagos įgytos būtent platinimo tikslu.
A. B. nuteistas ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, turint tikslą jas platinti, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kasatorius teigia, kad jo ginamasis narkotinių medžiagų – kanapių įsigijo savo reikmėms, neturėdamas tikslo platinti, todėl prašo A. B. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. A. B. versija, kad narkotines medžiagas neteisėtai įgijo neturėdamas tikslo jų platinti, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įvertinus įrodymų visumą - A. B. parodymus, jo asmens kratos protokolą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti apžiūros protokolą, specialisto išvadą, telefoninių pokalbių suvestines bei kitus byloje ištirtus įrodymus, motyvuotai atmesta. Iš šių įrodymų matyti, kad jis įgydamas narkotines ir psichotropines medžiagas siekė jas platinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. nuolat narkotinių medžiagų nevartojo, „žolės“ parūkydavo 2004-2005 m. Jis neneigė, kad sulaikymo dieną įsigijo narkotinių medžiagų už 300 Lt, nors teismas nustatė, kad tuo metu jo turtinė padėtis nebuvo gera, skolinosi pinigų kurui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas priėjo teisingą išvadą, kad A. B. planavo įgyti ir įgijo narkotinių medžiagų už nemažą pinigų sumą bei gabeno turėdamas tikslą jas platinti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tokią išvadą padarė ir apeliacinės instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo A. B. gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą, tačiau tuo esmingai BPK normų nepažeidė, nes visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, buvo ištirtos ir išaiškintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Atlikti įrodymų tyrimą yra apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Priimtoje nutartyje atsakyta į visus A. B. argumentus ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kokią dalį metamfetamino E. P. galėjo pats suvartoti, o kokią realizuoti. Šiuo atveju rastos psichotropinės medžiagos – metamfetamino – bendras kiekis pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas laikomas nedideliu (nedideliu kiekiu laikoma iki 20 g šios medžiagos). Veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakanka neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti ar siųsti psichotropinės medžiagos – metamfetamino bet kokį nedidelį kiekį, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Šioje byloje teismų sprendimais nustatyta, kad E. P. ir A. B., turėdami tikslą platinti, neteisėtai disponavimo nedideliu kiekiu (0,068 g ir 0,008 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad veikos kvalifikacija nesikeistų ir tuo atveju, jei tikslas platinti būtų nustatytas ne visai, o tik daliai neteisėtai įgytos psichotropinės medžiagos, todėl kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.
BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė ir už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą, laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir už jų pardavimą ar kitokį platinimą. Tai alternatyvios veikos, todėl nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent vieną iš šių veikų. A. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą, turint tikslą jas platinti, ir kasatoriaus teiginys, kad jo ginamasis niekam šių medžiagų nepardavė, šiuo atveju jo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Teismų išvados dėl A. B. kaltės bei veikų kvalifikacijos, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, yra pagrįstos įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad spręsdami A. B. nusikalstamos veikos klausimus teismai minėtas BPK nuostatas pažeidė, nėra pagrindo.
A. B. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, t. y. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Greičius
