A. P. pagal BK 229 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-262/2011

(Proceso Nr. 1-40-2-00193-2007-9)

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.19.6 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalį dėl A. P. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį dėl tarnybos pareigų neatlikimo A. P. Š. atžvilgiu, priimtas naujas nuosprendis: A. P. pripažinta kalta pagal BK 229 straipsnį ir nuteista 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009 m. spalio 21 d. iki lapkričio 30 d. ir nuo 2010 m. liepos 13 d. iki rugpjūčio 17 d., nustatyta, kad A. P. paskirtą bausmę yra atlikusi.

Iš A. P. priteista nukentėjusiajai V. Š. 150 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu A. P. išteisinta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 straipsnyje, padarymo – dėl tarnybos pareigų neatlikimo 2006 m. lapkričio 30 d.–2007 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu A. P. Š. bei 2006 m. gruodžio 8 d.–2007 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu – V. Š., nes ji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. P. nuteista už tai, kad versdamasi advokato profesine veikla ir teikdama viešąsias – teisines paslaugas, t. y. būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, dėl to fizinis asmuo ir valstybė patyrė didelės žalos, t. y. 2006 m. lapkričio 30 d. savo kontoroje, esančioje Šiauliuose, Vytauto g. 145, su nukentėjusiuoju A. P. Š. sudariusi atstovavimo sutartį surašyti pareiškimą teismui dėl paskolos ir paėmusi iš nukentėjusiojo automobilio pirkimo pardavimo sutarties originalą, bei iš anksto už paslaugą gavusi 150 Lt, iki 2007 m. rugsėjo 7 d. neparengė dokumentų teismui ir į teismą nesikreipė, pinigų, paimtų už paslaugą, bei pirkimo pardavimo sutarties originalo nukentėjusiajam negrąžino, dėl to šis neteko galimybės ginti savo interesų teisme; tokiais neatsargiais veiksmais A. P. padarė nukentėjusiajam A. P. Š. didelės žalos bei, sulaužydama advokato priesaiką dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, sumenkino Lietuvos advokatų – nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies – prestižą ir padarė didelės žalos valstybei.

Kasaciniu skundu nuteistoji A. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, jog A. P. Š. pareiškimą dėl negrąžintos skolos su pridėtomis patvirtintomis dokumentų kopijomis ji pateikė apylinkės teismui tik 2007 m. spalio 5 d., jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Šios instancijos teismas neįvertino, kad apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ji sužinojo tik 2007 m. spalio 9 d., kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą.

Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ji iki 2007 m. rugsėjo 7 d. neparengė dokumentų teismui ir į jį nesikreipė, kad negrąžino nukentėjusiajam A. P. Š. pinigų, paimtų už paslaugą, bei pirkimo-pardavimo sutarties originalo ir dėl to šis neteko galimybės ginti savo interesų teisme – nepagrįsta. Pasak kasatorės, tarp jos ir nukentėjusiojo A. P. Š. buvo sudarytas susitarimas tik dėl pareiškimo parengimo ir dokumentų kopijų patvirtinimo; jame nebuvo nurodytas paslaugų atlikimo pabaigos terminas, todėl teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad susitarimas buvo neterminuotas. Kasatorės teigimu, ji parengė dokumentus ir A. P. Š. apgynė savo interesus teisme. Kasatorės įsitikinimu, pinigų (150 Lt), gautų pagal susitarimą, negrąžinimas nukentėjusiajam neužkirto kelio ginti savo interesų, nes sutartis dėl paslaugų teikimo – atlygintinė, o paslaugos buvo suteiktos. Dokumento originalas taip pat nukentėjusiajam buvo grąžintas, tai, kasatorės nuomone, irgi nesukliudė nukentėjusiajam kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo supaprastinta tvarka. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl jos kaltės, S. V. parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes jis kaip skolininkas ne tik vengė grąžinti skolą A. P. Š., bet ir kategoriškai ją neigė, taip norėdamas išvengti skolinių įsipareigojimų. Kviečiamas į teismo posėdį kaip liudytojas S. V. neatvykdavo, todėl kasatorei nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas netikėjo jos parodymais, kad ji, norėdama išspręsti susiklosčiusią situaciją taikiai, su skolininku buvo susisiekusi telefonu ne vieną kartą.

Kasatorė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiajam padaryta 2000 Lt neturtinė žala negali būti pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 229 straipsnį kilti, nes šiuo atveju nėra šiame BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – pavojingo neveikimo. Ar kokybiškai buvo suteiktos paslaugos, turėjo būti sprendžiama civilinio proceso tvarka. Pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl jos netinkamo elgesio didelės žalos valstybei ir nukentėjusiajam nepadaryta; teismo nuomone, tokie A. P. veiksmai turi būti vertinami Advokatų garbės teisme drausmine tvarka, o nuostoliai – civilinio proceso tvarka.

Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl A. P. veiksmų nukentėjusysis A. P. Š., negalėdamas tinkamai apginti savo interesų teisinėmis priemonėmis, patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nusivylė advokato institutu, nes pagalbos (kurios pagrįstai tikėjosi) iš A. P. nesulaukė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. P., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – advokatė, neatsakingai elgdamasi su A. P. Š. (be pateisinamų priežasčių ilgą laiką neatlikdama savo profesinių pareigų), diskreditavo advokato, kaip instituto, vardą, taip padarė didelės žalos valstybei. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad šios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-102/2010, nurodė, jog advokatas – asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, tačiau nepaaiškino, kodėl advokatą prilygina valstybės tarnautojui.

Kasacinis skundas tekintinas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Dėl BK 229 straipsnio taikymo

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad kasatorė A. P., sudariusi atstovavimo sutartį su A. P. Š., savo kaip advokatės pareigas vykdė netinkamai, tačiau ne kiekvienu atveju netinkamai vykdant pareigas yra padaroma nusikalstama veika. Didelė žala yra būtinas BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Apeliacinės instancijos teismas šį požymį nustatė netinkamai – Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendyje padaryta išvada dėl didelės žalos padarymo tiek nukentėjusiajam, tiek valstybei yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009 m. gruodžio 12 d. kaltinamajame akte didelės žalos valstybei požymis iš viso nebuvo nurodytas.

Nukentėjusiajam padaryta didelė žala Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu konstatuota dėl nukentėjusiojo patirtų nepatogumų kasatorei vilkinant dokumentų pateikimą teismui dėl skolos išieškojimo nukentėjusiojo naudai civilinėje byloje. Iš apeliacinės instancijos teismo rezoliucinės dalies yra aišku, kad tokiu būdu nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą teismas įvertino 2000 Lt. Kasatorės paimtas iš nukentėjusiojo 150 Lt atlygis pripažintas turtine žala.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad papratai didele žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai (pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta išplėstinės teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2004), tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose. Įvertinus kiekvienos atskiros bylos aplinkybes, didele žala gali būti pripažinta ir mažesnė turtinė žala. Vis dėlto 150 Lt atlygis advokatui, netinkamai atlikusiam savo pareigas, nelaikytinas reikšminga aplinkybe, leidžiančia argumentuoti didelės žalos padarymo faktą. Neturtinės žalos padarymo faktas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas konstatavus, kad dėl netinkamo A. P. pareigų atlikimo nukentėjusiajam buvo sutrukdyta ginti savo interesus išieškant 1600 Lt skolą, buvo prarasta galimybė skolos klausimą išspręsti supaprastintu būdu – įteikiant teismo įsakymą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik nukentėjusiojo patirti nepatogumai, jo nurodomas patirtos neturtinės žalos dydis nėra pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad nukentėjusiam dėl kasatorės elgesio nebuvo visiškai atimta galimybė ginti savo interesus dėl skolos išieškojimo, o skolos priteisimo procesas tik buvo užvilkintas, bet skola su palūkanomis buvo priteista. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palyginti su minėtu 250 MGL dydžiu, 1600 Lt suma, dėl kurios išieškojimo vyko civilinis ginčas, santykinai nėra didelė. Pažymėtina ir tai, kad dėl skolos neišieškojimo tikėtina atsirandančios neturtinės žalos dydis paprastai turėtų būti siejamas ir su išieškotinos skolos dydžiu bei nesant ypatingų aplinkybių neturėtų jo viršyti.

Didelės žalos padarymas valstybei apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuotas taip pat netinkamai. Vien tik argumentų, kad buvo diskredituotas advokato vardas, advokatūros prestižas, tokiai išvadai pagrįsti nepakanka. Minėtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K – 512/2004 yra išaiškinta, kad pareigūnas, neatlikdamas savo pareigų, visada diskredituoja pareigūno vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jokie panašūs faktai konkrečiai nenurodyti.

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad kasatorės elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių negalėtų būti vertintinas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai negalėtų būti ginami civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Vladislovas Ranonis

Gintaras Goda