Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-562/2011

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8; 14.7; 15.3.2

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio (pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Eksparas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovui UAB „Eksparas“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilę darbdavio pareigos įrodyti darbo sutarties nutraukimo pagrindą – darbuotojo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir neturtinės žalos darbuotojui atlyginimo klausimai.

Ieškovas O. K. prašė teismo pripažinti, kad 2009 m. balandžio 24 d. iš darbo UAB „Eksparas“ atleistas be teisėto pagrindo, panaikinti atsakovo UAB „Eksparas“ 2009 m. balandžio 24 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu, panaikinti atsakovo 2009 m. balandžio 8 d. įsakymą išskaičiuoti iš ieškovo 1037,70 Lt ir įpareigoti atsakovą grąžinti šią sumą ieškovui, nustatyti, kad ieškovas negali grįžti į pirmesnį darbą, nes atsakovas gali sudaryti ieškovui nepalankias sąlygas dirbti, priteisti ieškovui iš atsakovo 11 510,00 Lt išeitinę išmoką ir po 2302 Lt, išskaičiavus mokesčius, nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už priverstinės pravaikštos laiką, 41,37 Lt delspinigių, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 174,99 patirtų išlaidų.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas nesutiko nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir nepagrįstai jį atleido DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškovo teigimu, jis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas arba iššvaistymas, neteisėtas atlyginimo paėmimas. Atsakovas nepagrįstai pareiškė ieškovui pretenzijas dėl UAB „Kabrioletas“ paslaugų, kurių jis neužsakė, apie šios įmonės atsakovui suteiktas paslaugas nebuvo informuotas. Atsakovas nepagrįstai įsakymu iš atsakovo atlyginimo išskaičiavo 1039,70 Lt, nes ieškovo pirktas kuras buvo naudojamas tik darbo funkcijoms atlikti. Ataskaita už 2009 m. sausio mėnesį pirktą ir sunaudotą kurą buvo pateikta atsakovo buhalterijai, o už 2009 m. vasario mėnesį ieškovas negalėjo pateikti, nes 2009 m. vasario 10 d. iš jo buvo paimtas kompiuteris, kuriame buvo sukaupti duomenys apie vasario mėnesį pirktą kurą, maršrutus. Ieškovo darbo vieta nepagrįstai buvo perkelta iš padalinio, kuriame ieškovas dirbo, į centrinę atsakovo būstinę, iš ieškovo buvo paimtos jam patikėtos materialinės vertybės, darbo priemonės – kompiuteris, telefonas, kuro kortelė, nustatytos išskirtinės darbo sąlygos, atimant galimybę vykdyti darbo funkcijas, atlikti padalinio vadovo pareigas. Dėl patirto psichologinio spaudimo, pažeminimo, įtemptų darbo santykių pablogėjo jo sveikata. Gydytojai nustatė ieškovui adaptacijos sutrikimą, depresinę būseną, ieškovui buvo paskirtas gydymas, medikamentams ieškovas išleido 174,99 Lt, ir ši suma priteistina iš atsakovo. Atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą, nes po neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas negali įsidarbinti, ieškovo šeimos, kurioje auga du mažamečiai vaikai, turtinė padėtis sunki.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas iš darbo UAB,,Eksparas“ atleistas 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu drausminės nuobaudos skyrimo pagrindu pagal DK 136 straipsnio 3 dalį nuo 2009 m. balandžio 24 d. už jo padarytą darbo pareigų pažeidimą – veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, t. y. nenurodant faktinio šios nuobaudos skyrimo pagrindo. Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje atsakovas UAB,,Eksparas“ nurodė du ieškovo padarytus pažeidimus, būtent: 1) ieškovas naudojosi UAB,,Kabrioletas“ taksi paslaugomis atsakovo sąskaita, tačiau negalėjo paaiškinti ir pagrįsti dokumentais, kam konkrečiai buvo skirtos šios lėšos; 2) ieškovas atsakovo sąskaita pirko kurą, kurio panaudojimo įmonės tikslais negalėjo paaiškinti ir pagrįsti dokumentais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui 6000 Lt neturtinės žalos ir 174,99 Lt nuostolių atlyginimo.

Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių ir konkretizuojančių PVM sąskaitose–faktūrose nurodytas UAB „Kabrioletas“ paslaugas. Atlikusi tyrimą atsakovo administracija nustatė, kad UAB „Kabrioletas“ išrašytos sąskaitos atsakovo buhalterijai buvo pateikiamos kaip sąskaitos už ieškovo vadovaujamam Chemijos padaliniui suteiktas paslaugas. Pagal pareiginius nuostatus atsakovas turėjo rūpintis, kad padalinio darbuotojai ekonomiškai naudotų materialines vertybes, bendrovės lėšas. Ieškovas neatskleidė teismui, kad jis atsakovo vardu 2006 m. lapkričio 2 d. pasirašė Transporto paslaugų sutartį su UAB „Kabrioletas“. Apie šios sutarties sudarymą nustatyta tik teismui susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga; ikiteisminio tyrimo kuruojančio prokuroro leidimu padarius sutarties kopiją. Ieškovo darbdaviui duoti rašytiniai paaiškinimai, kad jis negali suteikti tikslios informacijos apie naudojimosi UAB „Kabrioletas“ paslaugomis dėl negalėjimo naudotis kompiuteriu, yra neįtikinami, nes ieškovas savo darbo kompiuterio duomenis ištrynė prieš kompiuterio paėmimą 2009 m. vasario 10 d. Vėliau atsakovo užsakymu buvo atliktas kompiuterio duomenų atkūrimas, duomenys apie UAB „Kabrioletas“ paslaugas nerasti. Atsakovo administracijai nepavykus nustatyti, kokie ieškovo vadovaujamo padalinio kroviniai ir kuriems krovinių gavėjams buvo pervežami UAB „Kabrioletas“ transportu, atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo, kaip Chemijos padalinio vadovo, veikoje dėl naudojimosi UAB „Kabrioletas“ transporto paslaugomis yra atsakovo lėšų iššvaistymo ar pasisavinimo požymių.

Ieškovas nepateikė darbdaviui ataskaitų apie 2009 m. sausio, vasario mėnesiais atsakovo lėšomis pirkto kuro panaudojimą. Kompiuteris iš ieškovo buvo paimtas 2009 m. vasario 10 d., o kuro kortelė – tik 2009 m. kovo 2 d., todėl kompiuterio paėmimas negalėjo sudaryti kliūčių ieškovui pateikti ataskaitą apie kuro panaudojimą už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 10 d. iki mėnesio pabaigos. Ieškovui nepateikus ataskaitų atsakovui apie pirkto kuro panaudojimą, darbdavys pagrįstai konstatavo 1039,70 Lt žalos padarymą. Atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad ieškovo veiksmuose, nepateikiant atsakovui ataskaitų apie kuro panaudojimą, yra turto pasisavinimo ar iššvaistymo požymių.

Pripažįstant, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teisėtai, negali būti konstatuota atsakovo ieškovui padaryta neturtinė žala dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Tačiau teismas pripažino, kad yra pagrįsta ir teisėta konstatuoti atsakovo ieškovui padarytą neturtinę žalą netinkamu, nepagarbiu elgesiu, ieškovo garbę ir orumą žeidžiančiais posakiais, išsireiškimais, šalims sprendžiant tarpusavio nesutarimus po ieškovo perkėlimo dirbti į centrinę atsakovo būstinę, ką patvirtina į bylą pateikti garso įrašai. Teismas nusprendė ieškovui iš atsakovo priteisti 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 174,99 Lt nuostolių, kuriuos sudarė ieškovo patirtos vaistų įsigijimo išlaidos, atlyginimo. Gydymas vaistais ieškovui buvo paskirtas jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2009 m. balandžio 14 d., diagnozavus ieškovui hipertenziją, adaptacijos sutrikimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 12 d. sprendimu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą dėl atmestų ieškinio reikalavimų dalies panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino dalį ieškinio – panaikino atsakovo UAB,,Eksparas“ generalinio direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo ieškovui, pripažino, kad ieškovas iš darbo UAB,,Eksparas“ atleistas neteisėtai ir nusprendė laikyti, kad šalių darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2011 m. liepos 12 d., panaikino UAB,,Eksparas“ generalinio direktoriaus 2009 m. balandžio 8 d. įsakymą išskaičiuoti iš ieškovo darbo užmokesčio 1037,70 Lt ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB,,Eksparas“ 1037,70 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 16 500 Lt išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2011 m. liepos 12 d.) – 87 600 Lt, nurodant, jog šios sumos priteisiamos, neišskaičiavus privalomųjų mokėjimų į valstybės ir Socialinio draudimo fondo biudžetus; pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo UAB,,Eksparas“ priteista 6000 Lt neturtinės žalos ir 174,99 Lt turtinės žalos atlyginimas, paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008; kt.), konstatavo, kad skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys privalo įsitikinti, jog darbuotojas tikrai padarė tokį pažeidimą, kuris turi DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įvardytų požymių, o kilus ginčui teisme dėl tokios nuobaudos teisėtumo darbdavys turi pateikti teismui tiek ir tokių įrodymų, kad neliktų jokios abejonės dėl darbo pareigų pažeidimo padarymo fakto ir dėl jo atitikties šiurkštaus pažeidimo požymiams. Vertinant atsakovo įvardytą pažeidimą - naudojimąsi UAB,,Kabrioletas“ paslaugomis atsakovo sąskaita, pažymėtina, kad atsakovas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti dokumentais, kam konkrečiai buvo skirtos šios lėšos. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galimybė nustatyti, kokiu pagrindu darbdavys konstatavo, jog šias paslaugas (visas ar jų dalį) užsakė būtent ieškovas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, įsitikino, kad pažeidimas yra padarytas ir kad jį padarė ieškovas. Rašytinis J. K. paaiškinimas darbdaviui nėra rašytinis įrodymas CPK 197 straipsnio prasme, o remtis juo kaip liudytojos parodymu negalima dėl to, kad J. K. nebuvo apklausta teisme kaip liudytoja (CPK 192 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip įrodymu rėmėsi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos gauta sutartimi su UAB,,Kabrioletas“ ir jos priedu, tačiau šie įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas užsakė atsakovo nurodomas paslaugas iš UAB,,Kabrioletas“. Ieškovas, remiantis 2000 m. kovo 1 d. įsakymu, turėjo įgaliojimus UAB,,Eksparas“ vardu sudaryti sutartis, jas pasirašyti, todėl sutarties pasirašymo faktas neįrodo ieškovo veiksmų neteisėtumo. Po šios sutarties pasirašymo UAB,,Eksparas“ buvo sudaręs kitą sutartį su UAB,,Kabrioletas“, kuri pateikta paties atsakovo. Taigi dėl UAB,,Kabrioletas“ paslaugų teikimo buvo sudaryta sutartis ir įmonės vadovai žinojo apie šią sutartį, kuri buvo vykdoma, nes po tam tikro sutarties galiojimo laiko ji buvo keičiama (koreguojami paslaugų įkainiai) ir ieškovas šiame procese nedalyvavo. Byloje nėra įrodyta, kad UAB,,Kabrioletas“ paslaugas visais atvejais užsakė ieškovas ar jo vadovaujamas padalinys, kad paslaugos realiai nebuvo atliktos ir jos nebuvo reikalingos bendrovės veikai įgyvendinti, kad paslaugos buvo užsakomos ir apmokamos neteisėtai (nesant bendrovės vadovų sutikimo, be jų žinios).

Apeliacinės instancijos teismo teigimu, po 2008 m. balandžio mėnesio (kada atsakovo direktorius pradėjo dirbti bendrovėje) pateiktų sąskaitų pagrįstumą, paslaugų suteikimo faktą, jų užsakovus darbdavys turėjo galimybę patikrinti gavęs sąskaitas. Darbdavys galėjo leisti pasinaudoti ieškovui kompiuteriu ir gauti duomenis, kurie galėtų būti reikšmingi tiek jam pasiaiškinant, tiek darbdaviui sprendžiant dėl pažeidimo padarymo fakto. Tačiau tokios galimybės ieškovui nesuteikta, motyvuojant tuo, kad esą jis ištrynė iš kompiuterio visus duomenis, nors ši aplinkybė neįrodyta. Taip pat neįrodyta ir atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jokių duomenų apie kuro panaudojimą ieškovas darbo kompiuteryje negalėjo turėti ir kad jie nebuvo rasti, atkūrus kompiuterio duomenis. Nepaneigti ieškovo paaiškinimai, kad ataskaitą už 2009 m. sausio mėnesį ieškovas pateikė, tačiau dėl to, kad darbdavys nebuvo nustatęs tvarkos dėl ataskaitų registravimo, jis negali įrodyti šios aplinkybės. Darbdavys neįrodė, kad darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą (nepateikė ataskaitos už 2009 m. sausio mėnesį) ir kad ataskaitos už 2009 m. vasario mėnesį panaudotą kurą nepateikė dėl savo kaltės.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, laikė ieškovo pateiktus garso įrašus leistinais įrodymais, nes įrašai padaryti ne privačioje aplinkoje, buvo fiksuojami ne asmeniniai pokalbio dalyvių santykiai, o susiję su ieškovo darbu, be to, įrašai buvo daryti ieškovui siekiant fiksuoti jo darbo teisių pažeidimus (CPK 177 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje R. A. G. ir kt. v. A. M. M., bylos Nr. 3K-302/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-412/2010; kt.). Garso įrašai patvirtina, kad darbdavys darė spaudimą darbuotojui, nepriiminėjo jo prašymų ir pan. (pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą abejoti atsakovo argumentais, kad kuro ataskaitos už 2009 m. sausio mėnesį ieškovas nepateikė). Nustačius, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ataskaita 2009 m. sausio mėnesį už kuro panaudojimą nepateikta, o už 2009 m. vasario mėnesį nepateikta dėl ieškovo kaltės, pripažįstama, kad darbdavys už kurą sunaudotą sumą 1039,70 Lt iš ieškovo darbo užmokesčio išskaičiavo nepagrįstai.

Ieškovas dirbo atsakovo įmonėje nuo 1998 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. įskaitytinai, t. y. 125 mėnesius, taigi, remiantis DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu jam priteistina penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (3300 Lt x 5 mėn. – 16 500 Lt). Nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas nedirbo 26 mėnesius ir 18 dienų (iš jų – 12 darbo dienų, kas aktualu priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką). Remiantis į bylą atsakovo pateiktu apskaičiavimu ir įsakymu ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 3300 Lt (atitinkamai vienos darbo dienos – 150 Lt). Taigi ieškovui turi būti priteista 87 600 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (3300 x 26 + 150 x 12) ir 16 500 Lt išeitinės išmokos.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad nėra pagrindo svarstyti dėl priteistinos kompensacijos dydžio mažinimo, nes darbuotojas buvo atleistas tokiu pagrindu, kuris buvo reali kliūtis jam konkuruoti darbo rinkoje, be to, atleidimo iš darbo aplinkybės patvirtina, kad darbdavys sąmoningai siekė pažeisti darbuotojo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. ir kt. v. UAB,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą darbuotojui turi būti konkretus jo darbo teisių pažeidimas. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad darbdavys darbo sutartį su ieškovu nutraukė nepagrįstai, objektyviai ir nešališkai neišsiaiškinęs, aplinkybių, priešingai, faktus rinkęs, juos vertinęs tendencingai, siekdamas apkaltinti ieškovą, ir į tai, kad darbdavys darbuotoją atleido itin kompromituojančiu pagrindu, kuris objektyviai pasunkino ieškovo galimybę konkuruoti darbo rinkoje, nesudarė galimybių darbuotojui gauti duomenis, kurių pagrindu jis galėtų paneigti pažeidimų padarymo faktus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio ieškovo darbo teisių pažeidimas sudaro teisinį pagrindą priteisti ieškovui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą (DK 248 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovui buvo nepagrįstai paskirta griežčiausia drausminė nuobauda vienu iš labiausiai neigiamą požiūrį sukeliančių, kompromituojančių pagrindų, spręsta, kad 6000 Lt žalos atlyginimas yra adekvatus darbdavio padarytam pažeidimui ir kartu yra pakankamas kompensuoti dėl to ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei nesudaranti prielaidų darbuotojui nepagrįstai pasipelnyti darbdavio sąskaita.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas kasacinėje instancijoje – žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl CPK 176, 185 straipsnių pažeidimo. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB-F „VITT“ v. UAB „SNS“, byla Nr. 3K-3-214/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; kt.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė neįrodytu, kad atsakovo sąskaitas apmokėti nurodydavo ieškovas. UAB „Eksparas“ vardu sutartį su UAB „Kabrioletas“ pasirašė ieškovas. Būdamas padalinio vadovas jis nurodydavo vyriausiajai finansininkei J. K. apmokėti UAB „Kabrioletas“ sąskaitas (tai patvirtinta J. K. pateiktame paaiškinime). Chemijos padalinio darbuotojai raštu paaiškino, kad UAB „Kabrioletas“ paslaugų neužsakinėjo. Kadangi pats ieškovas nurodė, kad jis taip pat niekada UAB „Kabrioletas“ paslaugų neužsakinėjo, tai darytina išvada, kad UAB „Kabrioletas“ neteikė jokių paslaugų UAB „Eksparas“. Be to, byloje yra duomenų, kad dėl ieškovo veiksmų šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu surinkti duomenys buvo pateikti susipažinti pirmosios instancijos teismui. Vertinant įrodymų visetą, turėjo būti padaryta vienareikšmiška išvada, kad būtent ieškovas organizavo UAB „Kabrioletas“ sąskaitų pateikimą atsakovo buhalterijai bei rūpinosi, kad šios būtų apmokėtos. Be to, ieškovas teikė teismui melagingus paaiškinimus – pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. posėdžio metu ieškovas nurodė, kad apie jokius atsakovo sandorius su UAB „Kabrioletas“ jam iš viso nėra žinoma. Taigi, teismas turėjo kritiškai vertinti ieškovo paaiškinimus, ypač kai jie prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to, ieškovas yra pasirašęs ne vieną UAB „Kabrioletas“ išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą. Atsakovas, prieš skirdamas ieškovui nuobaudą, aiškinosi pažeidimo padarymo aplinkybes, surinko visų Chemijos padalinio darbuotojų raštiškus paaiškinimus. Teismas vienpusiškai ir tendencingai vertino liudytojos I. P. parodymus. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad neįrodyta, jog ieškovas nepadarė darbo pareigų pažeidimo, nes yra akivaizdu, kad atsakovas turėjo apmokėti UAB „Kabrioletas“ sąskaitas už faktiškai atsakovui nesuteiktas paslaugas.

Dėl kuro sunaudojimo kasatorius nurodo, kad ieškovo rašytuose paaiškinimuose, prašymuose ar kituose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad jis kada nors būtų prašęs leisti pasinaudoti kompiuteriu ir (ar) gauti iš šio kompiuterio duomenis. Ieškovas pripažino, kad jis grąžino kompiuterį darbdaviui, prieš tai ištrindamas, jo teigimu, asmeninius duomenis. Ieškovas, grąžindamas kompiuterį darbdaviui, suprato, kad šiuo kompiuteriu jis nesinaudos, todėl privalėjo imtis priemonių dėl informacijos, kuri bus reikalinga jo darbui ateityje, išsaugojimo ir perkėlimo į kitą laikmeną. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kuro kortelė iš ieškovo buvo paimta tik 2009 m. kovo 4 d., todėl jis turėjo galimybę šią ataskaitą pateikti už likusią vasario mėnesio dalį. Iš ieškovo pateikto slapta daryto garso įrašo teismas sprendė, kad įmonės gaunami dokumentai nebuvo registruojami, jie tiesiog buvo išmetami arba nepriimami, todėl ieškovo pateiktą sunaudoto kuro ataskaitą už 2009 metų sausio mėnesį atsakovas gavo. Tokia išvada padaryta pažeidžiant įrodinėjimo taisykles, remiantis tik prielaida ir neįvertinus kitų įrodymų, tai yra fakto, kad visi ieškovo rašyti raštai darbdaviui buvo priimti ir į juos buvo atsakyta.

Su kasaciniu skundu pateikiami nauji įrodymai – PVM sąskaitos–faktūros, buvusios baudžiamojoje byloje; dalis jų pasirašyta ieškovo. Šie rašytiniai įrodymai turi esminę reikšmę byloje, nes patvirtina, kad būtent ieškovas organizavo UAB „Kabrioletas“ paslaugų užsakymą. Šie dokumentai taip pat patvirtina, kad ieškovas nurodė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją. CPK nustatyta, kad darbo bylos yra ypatingos bylos, kuriose teismas yra aktyvus ir privalo savo iniciatyva siekti teisingo sprendimo. Šioje byloje teisingas sprendimas negali būti priimtas, neįvertinus pridedamų įrodymų. Kasaciniam teismui laikant, kad, gavus naujus įrodymus, byla negali būti nagrinėjama kasacine tvarka, ši byla galėtų būti grąžinta nagrinėti žemesnės instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Tai, kad teismas turi priimti teisingą sprendimą, yra konstatavęs ir Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose.

2. Dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo (DK 204 straipsnis). Teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo vidutinį darbo užmokestį. DK 204 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidutinis darbo užmokestis darbuotojams apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau tekste – Aprašas). Pagal Aprašo nuostatas, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis. Atsakovas pateikė teismui 2009 m. rugsėjo 28 d. pažymą, kurioje yra apskaičiuotas vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis - 154,79 Lt. Pagal nurodyto aprašo 8 punktą vidutinis mėnesio darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 punktas). Remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. Al-429 2.1.1 punktu, 2009 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius buvo 21,1 darbo dienos, todėl 2009 m. ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 3266,07 Lt. Remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. Al-694 2.1.1 punktu, 2010 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius buvo 21,2 darbo dienos, todėl 2010 m. ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 3281,55 Lt. Remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. Al-623 2.1.1 punktu, 2011 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius buvo 21,1 darbo dienos, todėl šių metų ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 3266,07 Lt. Pagal kasacinio teismo praktiką vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuotinas kaip ieškovo vidutinio darbo dienos užmokesčio ir per priverstinės pravaikštos laiką faktiškai buvusių darbo dienų sandauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. keleivių transporto kooperatinė bendrovė,,Gintarinis vairas“, bylos Nr. 3K-3-296/2011). Teismas netaikė nurodytų teisės normų, nesivadovavo atsakovo pateikta pažyma, o nepagrįstai rėmėsi ieškovo 3 300 Lt mėnesiniu darbo užmokesčiu.

3. Dėl DK 297 straipsnio 4 dalies taikymo. Teismas, priteisdamas ieškovui 87 600 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, pažeidė DK 2, 35, 36 straipsniuose įtvirtintus principus ir priteisė neproporcingo ir neprotingo dydžio kompensaciją. Remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. AB „ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-229/2011), teismas turėjo sumažinti iš atsakovo priteistiną kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas sąmoningai siekė pažeisti darbuotojo teises. Dėl ieškovo veiksmų atsakovas patyrė turtinę žalą, dėl kurios yra pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Atsakovas užtikrino visas ieškovo teises - nurodydavo pasiaiškinti dėl nustatytų pažeidimų, siekė išsiaiškinti visas pažeidimų padarymo aplinkybes. Ieškovas pats neketino tęsti darbo UAB „Eksparas“, todėl, kilus konfliktui su darbdaviu, nustojo vykdyti darbo funkcijas. Taigi, paties ieškovo elgesys turėjo įtakos atsakovo sprendimui nutraukti darbo sutartį. Nors teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis dirba pagal darbo sutartį, teismas nesiaiškino, nuo kada ieškovas įsidarbino, kokį jis gauna darbo užmokestį (CPK 176, 414 straipsniai), kas svarbu pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. AB „ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-229/2011). Be to, teismas neįvertino, kad ši darbo byla teisme buvo nagrinėjama nepateisinamai ilgą laiką, kas iš esmės turėjo įtakos tokios didelės kompensacijos atsiradimui. Įstatymo leidėjas nustatė, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas tęstųsi ne ilgiau kaip 60 dienų (CPK 413 straipsnis). Nors CPK nereglamentuoja, per kiek laiko darbo byla turi būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, akivaizdu, kad šie terminai negali būti ilgesni už bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šioje byloje ieškinys pirmojoje instancijoje buvo nagrinėjamas 12 mėnesių. Su šalių apeliaciniais skundais byla buvo išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą 2010 m. rugpjūčio 9 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendimą priėmė tik 2011 m. liepos 12 d. Ši aplinkybė yra pagrindas spręsti dėl priteistinos kompensacijos dydžio mažinimo. Pažymėtina, kad ieškovui be kompensacijos už priverstinę pravaikštą dar yra priteista ir 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, t. y. beveik maksimali DK 140 straipsnyje nustatyta išeitinė išmoka. Akivaizdu, kad 87 600 Lt kompensacija yra neprotingai didelė ir neadekvati sankcija, kuri neišvengiamai turės labai sunkių padarinių.

4. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo. Teismas priteisė ieškovui neturtinę žalą dėl to, kad pripažino, jog atsakovas neteisėtai nutraukė darbo sutartį. Tačiau ieškinyje prašydamas priteisti neturtinę žalą, ieškovas nenurodo, kad neturtinės žalos jis patyrė dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovas nurodė, kad jis neturtinės žalos patyrė dėl tariamo žeminimo, grasinimo ir šantažavimo. Teismas konstatavo, kad nepagarbus elgesys su darbuotoju nesudaro savarankiško pagrindo neturtinės žalos atlyginimui, nes tai nėra darbo įstatymų pažeidimas. Taigi teismas, priteisdamas iš atsakovo neturtinę žalą ieškovui, neva patirtą nutraukus darbo sutartį, šią žalą priteisė be jokio pagrindo, nes net pats ieškovas nenurodė, kad tokios neturtinės žalos jis būtų patyręs. Be to, teismas nenurodė konkrečios ieškovo patirtos neturtinės žalos ir kodėl ji yra vertinama būtent tokia suma, t. y. priėmė nemotyvuotą sprendimą (CPK 265, 270 straipsniai). Vien faktas, kad atleidimas iš darbo yra pripažįstamas neteisėtu, nelemia neturtinės žalos atsiradimo. Net ir laikant, kad neturtinė žala ieškovui turėtų būti priteista, priteistos žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis. Šiuo atveju žala yra padaroma ne aukščiausioms asmens vertybėms, todėl atitinkamai turi būti nustatomas ir jos dydis. Pagal kasacinio teismo praktiką neturtinės žalos dydis gali būti 1000–4000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. keleivių transporto kooperatinė bendrovė,,Gintarinis vairas“, bylos Nr. 3K-3-296/2011).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo kasacinį skundą, palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo 5000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl prašymo pridėti naujus papildomus įrodymus kasacinės instancijos teisme. Atsakovo prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo kasaciniame procese yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštaraujantis CPK nuostatoms, reglamentuojančioms bylų nagrinėjimą kasacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismui pateiktos PVM sąskaitų–faktūrų kopijos į ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo pateiktos paties atsakovo generalinio direktoriaus iniciatyva 2011 m. liepos 14 d., t. y. praėjus dviem dienoms po apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo. Teismų procesinių sprendimų teisėtumo klausimas negali būti sprendžiamas remiantis byloje neištirtais ir neįvertintais įrodymais, dėl kurių teismai nepasisakė.

2. Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo. Teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, pažymėjo, kad pareiga įrodyti darbo pareigų pažeidimą, už kurio padarymą paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, tenka darbdaviui. Atsakovui nepateikus pakankamai darbuotojo kaltę dėl darbo pareigų pažeidimo patvirtinančių įrodymų, o atsakovo pateiktus įrodymus – 2007 m. rugsėjo 3 d. sutartį su UAB „Kabrioletas“, sutarties priedą Nr. 2, J. K. paaiškinimą pagrįstai įvertinus ir pripažinus nepakankamais, prieštaringais ir netinkamais įrodymais, teismas priėmė sprendimą remdamasis likusiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovo kaltės, grindžiant užsitęsusiu ikiteisminiu tyrimu, laikytinos nepagrįstomis prielaidomis, šiurkščiai pažeidžiančios asmens nekaltumo prezumpciją (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis). Ieškovo paaiškinimų prieštaringumą atsakovas grindžia naujai kasaciniam teismui pateiktais įrodymais, kurie yra nepridėti prie bylos kaip įrodymai, neištirti bei neįvertinti ir apie kurių egzistavimą teismams nebuvo žinoma. Atsakovo iniciatyva pateikus teismui 2007 m. rugsėjo 3 d. paslaugų sutarties, kuri buvo pasirašyta tik UAB „Kabrioletas“ atstovo ir kurios pagrindu ieškovas buvo kaltinamas paslaugų užsakinėjimu iš UAB „Kabrioletas“, kopija, ieškovas teismui nurodė, kad šios sutarties nepasirašinėjo ir jos pagrindu taksi paslaugų iš UAB „Kabrioletas“ neužsakinėjo. Teismui iš ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavus 2006 m. lapkričio 2 d. sutartį, ieškovas patvirtino, kad šią sutartį pasirašė, veikdamas pagal tuomečio UAB „Eksparas“ direktoriaus išduotą įgaliojimą.

3. Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir apskaičiuotų išmokų. Atsakovas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, nes cituojamos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismų praktikos vienodinimas yra galimas tik analogiškose bylose, t. y. turi sutapti teisinių santykių faktinės aplinkybės (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Remiantis Aprašo 3.1-3.4, 6, 6.1 punktais vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal mėnesinį darbo užmokestį, apskaiton imant tris paskutinius pilnai išdirbtus mėnesius, už kuriuos buvo mokamas darbuotojui atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį, rėmėsi atsakovo teismui pateiktais apskaičiavimais.

4. Dėl iš atsakovo priteistos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo svarstyti dėl priteistinos kompensacijos dydžio mažinimo, nes ieškovas buvo atleistas tokiu pagrindu, kuris buvo reali kliūtis konkuruoti darbo rinkoje, be to, atleidimo iš darbo aplinkybės rodo, kad darbdavys sąmoningai siekė pažeisti ieškovo teises. Teismui suteikiama diskrecijos teisė spręsti, sumažinti ar ne priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne kartą sutiko, kad būtų atidėti teismo posėdžiai, nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių šiam procesui paspartinti. Be to, ieškovas neatsakingas už nepagrįstai ilgą bylos nagrinėjimą ir darbo kategorijos byloms nustatytos bylų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą.

5. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodyta, kad neturtinę žalą sukėlė neteisėti atsakovo veiksmai, t. y. neteisėtas ieškovo atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nustatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, kas sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos sutrikimus. Bylą nagrinėję teismai pateiktus garso įrašus, kuriuose įrašyti šalių pokalbiai darbo vietoje ir darbo metu, pripažino tinkamais įrodymais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl darbdavio pareigos įrodyti darbo sutarties nutraukimo pagrindą – darbuotojo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą

Kasatorius, nesutikdamas, su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kad ieškovas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra atleistas neteisėtai, kelia netinkamo įrodymų vertinimo klausimą, akcentuoja teismo netinkamai nustatytas faktines aplinkybes dėl, atsakovo nuomone, ieškovo padaryto darbo pareigų pažeidimo – naudojimosi atsakovo sąskaita UAB,,Kabrioletas“ taksi paslaugomis ir kuro pirkimo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CPK 353 straipsnio 1, 2 dalis kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų (išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai) patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo pareigų pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo pareigų pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tokia veika šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Neteisėtų veiksmų nustatymui nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo tam darbuotojui aktas; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB,,Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Abromavičienė v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.).

Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tuo tikslu teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog UAB,,Kabrioletas“ paslaugas visais atvejais užsakė ieškovas ar jo vadovaujamas padalinys, kad paslaugos realiai nebuvo suteiktos ir jos nebuvo reikalingos bendrovės veiklos įgyvendinimui, kad paslaugos buvo užsakomos ir apmokamos neteisėtai (nesant bendrovės vadovų sutikimo, be jų žinios), taip pat kad ieškovas padarė kitą darbo pareigų pažeidimą – nepateikė ataskaitos už 2009 m. sausio mėnesį ir kad yra atsakingas už 2009 m. vasario mėnesį panaudoto kuro ataskaitos nepateikimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas kaip darbdavys neįrodė neteisėtų ieškovo veiksmų, t. y. vienos iš drausminės atsakomybės sąlygų, būtinų atleidžiant darbuotoją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis byloje esančių įrodymų visuma byloje nustatyta, jog atsakovas naudojosi UAB,,Kabrioletas“ paslaugomis, sudarinėjo sutartis su šia bendrove, mokėjo už suteiktas paslaugas. Atsakovas, kuriam nustatyta pareiga įrodyti darbuotojo padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, šį atleidus DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti sutartiniai santykiai su UAB,,Kabrioletas“ susiklostė be atsakovo žinios, t. y. kad ieškovas savavališkai be sutarčių sudarymo metu buvusio įmonės vadovo žinios sudarė su UAB,,Kabrioletas“ sutartį, atsakovo lėšomis atsiskaitydavo su UAB,,Kabrioletas“ už paslaugas, kurios nebuvo suteikiamos. Byloje taip pat neįrodytas ir 1039,70 Lt už ieškovo sunaudotą kurą žalos atsakovui padarymo faktas. Byloje nustatyta, kad darbdavys nebuvo reglamentavęs tvarkos dėl darbuotojų kuro ataskaitų registravimo, todėl prisiėmė žalos įrodinėjimo riziką tokiu atveju, kai darbuotojas neatsiskaito už sunaudotą kurą (CPK 178 straipsnis). Dėl kasaciniame skunde akcentuojamų nepagrįstai pripažintų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis garso įrašų teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. G. ir kt. v. A. M. M., bylos Nr. 3K-302/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-412/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nėra pagrindo spręsti, kad byloje pateikti garso įrašai negali būti įrodinėjimo priemonės, nes atsakovas neneigė pokalbių su ieškovu fakto, teismo posėdyje turėjo galimybę teikti dėl jų paaiškinimus, pokalbių metu atsakovo atstovai nebuvo provokuojami pateikti ieškovui naudingus atsakymus (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Dėl prie kasacinio skundo pateiktų naujų įrodymų – ieškovo pasirašytų PVM sąskaitų–faktūrų vertinimo teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nevertina atsakovo pateiktų naujų įrodymų, ir tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“, bylos Nr. 3K-3-314/2005).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl kitokio konkrečių byloje esančių duomenų vertinimo neduoda pagrindo paneigti apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl ieškovo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą neteisėtumo. Atsakovas neįrodė ieškovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo fakto, todėl kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo atmestini.

Dėl darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir pagal DK 297 straipsnio 4 dalį priteistinų sumų

Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo ieškovui apskaičiuotu vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovo vidutinį darbo užmokestį nepagrįstai apskaičiavo iš jo darbo užmokesčio, nustatyto atsakovo 2008 m. vasario 29 d. įsakymu – 3300 Lt, netinkamai apskaičiavo vidutinį darbo dienos užmokestį, neatsižvelgė į socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais nustatytus 2009–2011 m. metinius vidutinius mėnesio darbo dienų skaičius. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais, tačiau sprendžia, kad tai neteikia pagrindo pakeisti dėl to priimtą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, taikydamas šią teisės normą ir priimdamas sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisia darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Darbuotojui priteistinos išeitinė išmoka ir kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nustatomos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kurio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas; DK 204 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. BUAB „Diena Media Print“, bylos Nr. 3K-3-289/2011). Jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra skundžiamas apeliacine tvarka ir jeigu jis nėra panaikinamas, sprendimas įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą kartu su apeliacinės instancijos teismo nutarties įsigaliojimu. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje orientuojama į tai, kad teismai, taikydami DK 297 straipsnio 4 dalį, teismo posėdyje turi nustatyti ir teismo sprendime aptarti atitinkamo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimas buvo skundžiamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas ex officio turi apskaičiuoti darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dydį teismo nutarties priėmimo dieną ir nurodyti jį savo nutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą byloje S. J. v. UAB,,Plungės lagūna“, bylos Nr. 3K-3-649/2005; 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. keleivių transporto kooperatinė bendrovė,,Gintarinis vairas“, bylos Nr. 3K-3-296/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2009 m. balandžio 24 d. Apeliacinės instancijos teismas darbo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu ir pagrįstai laikė ją nutraukta teismo sprendimu nuo 2011 m. liepos 12 d. Taigi ieškovo priverstinė pravaikšta tęsėsi nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. liepos 12 d. Pagal Aprašo nuostatas, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis. Pagal Aprašo 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Pagal byloje esančią atsakovo 2009 m. rugsėjo 28 d. pažymą 2009 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais ieškovas dirbo 38 darbo dienas ir jam apskaičiuotas 6191,43 Lt darbo užmokestis (T. II, b. l. 2). Vadovaujantis Aprašo 6.2 punktu ieškovo gautas 6191,43 Lt darbo užmokestis dalijamas iš jo dirbtų 38 darbo dienų, ir jo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 162,93 Lt.

Pagal Aprašo 8 punktą vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 punktas). Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-429 2.1.1 punktą 2009 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,1 darbo dienos, pagal 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. A1-694 2.1.1 punktą 2010 m. – 21,2 darbo dienos, pagal 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-623 2.1.1 punktą 2011 m. – 21,1 darbo dienos.

Pagal byloje esančius duomenis, ieškovas dirbo penkių darbo dienų per savaitę režimu, todėl jo vidutinis darbo užmokestis 2009 m. buvo 3437,82 Lt (162,93 Lt x 21,1), 2010 m. – 3454,12 Lt (162,93 Lt x 21,2), 2011 m. – 3437,82 Lt (162,93 Lt x 21,1).

Minėta, kad ieškovo priverstinė pravaikšta tęsėsi nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. liepos 12 d., t. y. iš viso 560 darbo dienas. Vidutinis darbo užmokestis už šį priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuotinas kaip ieškovo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio ir per priverstinės pravaikštos laiką faktiškai buvusių darbo dienų, kurias ji negalėjo dirbti dėl darbdavio kaltės, sandauga (162,93 Lt x 560), taigi ieškovo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką yra 91 240,73 Lt. Penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka ieškovui yra 17 189,10 Lt (3437,82 Lt x 5) (DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 16 500 Lt išeitinę išmoką ir 87 600 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas neskundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties kasacine tvarka, ir į tai, kad teismas priteisė ieškovui nemažas su neteisėtai nutrauktais darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat remdamasis CPK 353 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, sprendžia, jog nėra pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atitinkamas išmokas iš atsakovo, jo interesų nepažeidė.

Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl priteisto 87 600 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką neproporcingumo. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. AB „ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-229/2011; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovas neteisėtai buvo atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. tokiu pagrindu, kuris buvo reali kliūtis jam konkuruoti darbo rinkoje, kad atsakovas sąmoningai siekė pažeisti darbuotojo teises. Byloje nėra pateikta duomenų, kad priteista suma gali būti padaryta žalos kitų asmenų interesams (pvz., atsakovo įmonėje dirbantiems asmenims, jei sumokėta ieškovui suma lemtų sudėtingą finansinę situaciją įmonėje). Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl užsitęsusio bylos proceso, kas, atsakovo nuomone, lemia darbuotojui priteisiamo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mažinimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylos nagrinėjimo operatyvumas priklauso ne tik nuo teismo, bet ir nuo byloje dalyvaujančių asmenų. Teismas, bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, turi siekti bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį, be to, CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus ir įrodymus. Šios pareigos tinkamas įgyvendinimas yra svarbi kiek įmanoma trumpesnio bylos nagrinėjimo sąlyga. Bylos duomenimis, atsakovas nepateikė teismui bylos teisingam išnagrinėjimui reikalingų duomenų, todėl teismas, būdamas aktyvus darbo bylos nagrinėjimo atveju (CPK 414 straipsnio 1 dalis), rinko bylai reikšmingus įrodymus: išsireikalavo baudžiamąją bylą Nr. 10-2-733-09, iš kurios buvo padarytos 2006 m. lapkričio 2 d. transporto paslaugų sutarties ir priedo Nr. 2 kopijos, siekė apklausti atsakovo liudytoją J. K.. Šios aplinkybės lėmė CPK 413 straipsnyje nustatytų pasirengimo bylą nagrinėti ir jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme terminų viršijimą. Be to, 2009 m. lapkričio 9 d. teismo posėdis buvo atidėtas atsakovo atstovės prašymu. Proceso trukmė neabejotinai pailgėjo bylos šalims apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Taigi teisminio proceso terminas nagrinėjamos bylos atveju negali lemti DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mažinimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistus 16 500 Lt išeitinę išmoką ir 87 600 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (CPK 346 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos darbuotojui atlyginimo

Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui neturtinę žalą, nurodo, kad darbo sutarties nutraukimas nesukėlė žalos ieškovui, taip pat ginčija teismo priteistos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Taigi neturtinės žalos dydžio klausimą įstatymų leidėjas perduoda konkrečią bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o DK 250 straipsnis yra blanketinė norma, įpareigojanti neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo klausimus spręsti vadovaujantis atitinkamomis CK normomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-iajai daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, sprendė palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovui iš atsakovo 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad darbdavys darbo sutartį su ieškovu nutraukė neteisėtai, objektyviai ir nešališkai neišsiaiškinęs aplinkybių, priešingai, faktus rinkęs, juos vertinęs tendencingai, siekdamas apkaltinti ieškovą, nesudarė galimybių darbuotojui gauti duomenis, kurių pagrindu jis galėtų paneigti pažeidimų padarymo faktus. Be to, ieškovas atleistas itin kompromituojančiu pagrindu, kuris objektyviai pasunkino ieškovo galimybę konkuruoti darbo rinkoje. Dėl įtemptų santykių su atsakovu ieškovui sutriko sveikata, dėl to jis kreipėsi medicininės pagalbos, pirkdamas medikamentus turėjo 174,99 Lt išlaidų, kurios šioje byloje priteistos iš atsakovo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už patirtus dvasinius išgyvenimus. Tačiau atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią teisinę situaciją ir nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos ieškovui atlyginimo dydį. Minėta, neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimas jau yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, be to, ieškovui priteista 16 500 Lt išeitinė išmoka ir 87 600 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką taip pat yra satisfakcija už neteisėtą atleidimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu atveju 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistą 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iki 2000 Lt (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 24,65 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus patenkinti dalį atsakovo kasacinio skundo, nurodytos išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 22,65 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos šalys prašo priteisti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos priteistinos šalims atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį ir ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijai nusprendus patenkinti dalį atsakovo kasacinio skundo, iš ieškovo atsakovui priteistina 256,62 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių turėtas išlaidas advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti, todėl teisėjų kolegija jų atsakovui iš ieškovo nepriteisia (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5000 Lt išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Vadovaudamasi nurodytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktu ir atsižvelgdama į tai, kad yra tenkinama dalis kasacinio skundo, teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovui iš atsakovo 1488 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atlieka šalių tarpusavio reikalavimų užskaitymą ir sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo galutinėje išdavoje priteistina 1231,38 Lt (1488 Lt – 256,62 Lt žyminio mokesčio) išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Keičiant apeliacinės instancijos teismo nutartį perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos: apeliacinės instancijos teismo priteistas valstybei iš atsakovo 3470,93 Lt žyminis mokestis mažintinas iki 3214,31 Lt, priteistos 40,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – iki 38,05 Lt, ieškovui iš atsakovo priteistos 4330 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti – iki 4027 Lt (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutarties ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo dalis, kuriomis išspręstas ieškovui O. K. iš atsakovo UAB „Eksparas“ 6000 (šešių tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas, pakeisti. Ieškovui O. K. iš atsakovo UAB „Eksparas“ priteisti 2000 (dviejų tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti. Valstybei iš atsakovo UAB „Eksparas“ priteisti 3214,31 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos Lt 31 ct) žyminį mokestį, 38,05 Lt (trisdešimt aštuonių Lt 05 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, ieškovui O. K. iš atsakovo UAB „Eksparas“ priteisti 4027 (keturių tūkstančių dvidešimt septynių) Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui O. K. iš atsakovo UAB „Eksparas“ 1231,38 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt vieno Lt 38 ct) išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Eksparas“ 22,65 Lt (dvidešimt dviejų Lt 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis