Dėl nuostolių, kilusių dėl civilinėje byloje, kuri buvo nutraukta atsisakius ieškinio, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, proceso šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti įrodinėjimo ir šių išlaidų atlyginimo, civilinės bylos medžiagos pripažinimo nevieša pagrįstumo

Civilinė byla Nr. e3K-3-213-313/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01511-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.11; 3.1.1.2.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių J. Ž. ir M. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovėms M. K. ir J. Ž. dėl nuostolių, atsiradusių taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė koncernas „Achemos grupė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl nuostolių, kilusių dėl civilinėje byloje, kuri buvo nutraukta atsisakius ieškinio, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, proceso šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti įrodinėjimo ir šių išlaidų atlyginimo, civilinės bylos medžiagos pripažinimo nevieša pagrįstumo.

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovių 78 191,61 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad atsakovių inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė UAB koncernui „Achemos grupė“ (toliau – ir bendrovė) vykdyti 2014 m. rugsėjo 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį, kuria R. R. išrinktas į valdybos narius, sustabdė šio valdybos nario įgaliojimus.

2015 m. liepos 9 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atsisakė ieškinio. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi tenkino atsakovių pareiškimą, civilinę bylą nutraukė ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovo nuomone, atsakovėms kyla pareiga atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovas negalėjo eiti valdybos nario pareigų ir negavo su tuo susijusio darbo užmokesčio.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad UAB koncerno „Achemos grupė“ 2014 m. rugsėjo 19 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu į bendrovės valdybą išrinkti šie nariai: K. B., L. L., R. R., V. S., K. J.; bendrovės vadovas įpareigotas įstatymo nustatyta tvarka pateikti VĮ Registrų centrui įregistruoti išrinktų valdybos narių įgaliojimus; 2014 m. rugsėjo 26 d. bendrovė sudarė su ieškovu sutartį dėl valdybos nario veiklos, kurioje numatytas 110 000 Eur metinis (9166,66 Eur kasmėnesinis) atlyginimas; 2014 m. rugsėjo 26 d. atsakovės kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamos įpareigoti UAB koncerną „Achemos grupė“ perskaičiuoti 2014 m. rugsėjo 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatus renkant naujus valdybos narius ir nustatyti, kad valdybos nariais yra išrinkti T. K., K. J., L. L., V. S., K. B.; Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovui vykdyti 2014 m. rugsėjo 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį dėl valdybos narių išrinkimo, kuria ieškovas išrinktas į valdybos narius, ir uždrausta jo išrinkimą įregistruoti VĮ Registrų centre, sustabdyti jo kaip valdybos nario įgaliojimai; ieškovas ir trečiasis asmuo apskundė nutartį apeliacine tvarka, tačiau nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikta nepakeista; Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi tenkintas ieškovo prašymas ir atsakovės įpareigotos į teismo depozitinę sąskaitą pateikti banko garantiją dėl ieškinio sumos, tačiau apeliacinės instancijos teismas minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino; UAB koncerno „Achemos grupė“ neeilinio visuotinio akcininkų 2015 m. birželio 16 d. susirinkimo metu nuspręsta atšaukti visą bendrovės valdybą bei išrinkti naują valdybą (A. B., G. B., K. J., L. L., R. R.); Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. parengiamajame posėdyje atsakovės pateikė pareiškimus dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo; Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi priėmė jų atsisakymą, civilinę bylą nutraukė, panaikino 2014 m. spalio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad byla, kurioje ieškovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo išspręsta ieškovo naudai. Ieškovas 2015 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismui pateikė UAB koncerno „Achemos grupė“ neeilinio visuotinio akcininkų 2015 m. birželio 16 d. susirinkimo protokolą, patvirtinantį, kad buvo atšaukta senoji valdyba ir išrinkta naujoji, todėl atsakovių reikalavimas perskaičiuoti 2014 m. rugsėjo 19 d. akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatus tapo nebeaktualus ir teisiškai nereikšmingas. Dėl to teismas sprendė, kad ir ieškovas pripažino nesant poreikio toliau spręsti ginčą Kauno apylinkės teismo byloje. Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad jų pareikštų reikalavimų nagrinėjimas neteko prasmės dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, atsiradusių jau pareiškus ieškinį. Teismas pažymėjo, kad atsakovių ieškinio pagrįstumas preliminariai buvo įvertintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, sprendusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus; teismai konstatavo, kad atsakovių reikalavimai grindžiami įstatyme įtvirtintu ir leistinu pažeistų teisių gynimo būdu.

Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas šioje byloje neįrodė nuostolių atsiradimo fakto bei dydžio. Nuostolių faktą, jų dydį ieškovas įrodinėjo su bendrove sudaryta 2014 m. rugsėjo 26 d. sutartimi dėl valdybos nario veiklos, savo nuostoliais laikė negautas pajamas už laikotarpį nuo laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis jam uždrausta eiti valdybos nario pareigas, taikymo iki 2015 m. birželio 16 d. bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame atšaukta senoji valdyba ir išrinkta nauja. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės nepatvirtina fakto, jog ieškovas iš tiesų galėjo gauti 78 181,61 Eur pajamų. Ieškovas neįrodė, kad ši sutartis būtų realiai vykdoma bendrovės, nes sutarties dėl valdybos nario veiklos 9.8 punkte nustatyta, jog jeigu bendrovės valdybos narys nedalyvauja bent viename posėdyje, jam gali būti išmokama tik pusė sutarto atlyginimo, jeigu dviejuose – atlyginimas nemokamas. Ieškovas nepateikė įrodymų, ar dalyvavo visuose posėdžiuose ir ar jam negalėjo būti sumažintas ar išvis nemokamas užmokestis.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, jog dalyvavo valdybos posėdžiuose, iš esmės pripažino nevykdęs teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nesąžiningo asmens interesai negali būti ginami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalis). Be to, ieškovas 2015 m. sausio 22 d. teikė bendrovei prašymą išmokėti valdybos nario užmokestį, tačiau ir pačios bendrovės motyvai nemokėti ieškovui atlygio už dalyvavimą valdybos posėdžiuose yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kadangi ieškovui ir bendrovei buvo žinomas faktas, kad atsakovės bylinėjasi dėl išrinktos valdybos sudėties, taip pat jie žinojo, jog ieškovui minėtoje byloje buvo uždrausta eiti valdybos nario pareigas, todėl ieškovas, dalyvaudamas valdybos posėdžiuose, o bendrovė – leisdama jam tai daryti, rizikavo, nes negalėjo iš anksto numatyti bylos baigties, todėl visa nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymo bei su tuo susijusių pasekmių rizika turėtų atitekti pačiam ieškovui ir bendrovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą panaikino, ieškinį tenkino, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovių 78 191,61 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 78 191,61 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugpjūčio 3 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo; po 1389 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės atlyginimo; priteisė trečiojo asmens naudai lygiomis dalimis iš atsakovių po 2390,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kolegija nurodė, kad ieškovas ir atsakovės yra byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančios UAB koncerno „Achemos grupė“ akcininkai; ieškovas 2014 m. rugsėjo 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo išrinktas valdybos nariu. Sprendžiant klausimą dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo ieškovui, prašiusiam taikyti tokias priemones, taikoma griežtoji civilinė atsakomybė. Tačiau būtina patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga yra ieškinio atmetimas. Civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015, kurioje atsakovių prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo išnagrinėta iš esmės. Šioje byloje atsakovės prašė įpareigoti bendrovę perskaičiuoti 2014 m. rugsėjo 19 d. akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatus valdybos išrinkimo klausimu, nustatant, kad valdybos nariu vietoj R. R. yra išrinktas T. K. ir įpareigoti A. G. vykdyti 2014 m. balandžio 4 d. susitarimą; tokį reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas A. G. nesilaikė 2014 m. balandžio 4 d. susitarimo dėl balsavimo akcininkų susirinkimuose ir nepagrįstai balsavo už kito valdybos nario – R. R. kandidatūrą, todėl šis valdybos nariu išrinktas nepagrįstai. Kolegija, remdamasi rašytiniais šalių paaiškinimais civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015, taip pat byloje pateiktais dokumentais ir kitais įrodymais, pripažino, kad byloje esančių aplinkybių pagrindu ieškinys nebūtų tenkintas.

Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinį atsakovės kitoje civilinėje byloje atsiėmė dėl to, kad ginčo sprendimas tapo nebeaktualus. 2015 m. liepos 8 d. ieškovas pateikė UAB koncerno „Achemos grupė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2015 m. birželio 16 d. protokolą, patvirtinantį, kad bendrovės valdyba buvo atšaukta ir išrinkti nauji valdybos nariai. Kolegija pažymėjo, kad atsakovių pareikšto ieškinio tikslas buvo patikrinti 2014 m. rugsėjo 19 d. balsavimo ir balsų skaičiavimo rezultatų teisingumą ir nustatyti, jog valdybos nariu išrinktas ne ieškovas, o kitas asmuo. Ieškovo pateiktas UAB koncerno „Achemos grupė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2015 m. birželio 16 d. protokolas neleidžia daryti išvadų, kad bendrovės valdybos atšaukimą lėmė ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su balsavimo sutarties pažeidimais. Akcininkai nusprendė atšaukti visą bendrovės valdybą; T. K. iki balsavimo rezultatų patvirtinimo atsiėmė savo kandidatūrą; surengtas pakartotinis balsavimas už kiekvieną kandidatą atskirai bei išrinkta naujos sudėties valdyba, į kurią įėjo ir ieškovas.

Šiuo atveju bylos nutraukimas prilygintinas ieškinio atmetimui. Dėl to atsakovės, pareiškusios prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažintos pažeidusios bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Ieškovas žalą aiškina kaip negautas pajamas, susijusias su valdybos nario pareigų vykdymu. Byloje nustatyta, kad bendrovė šio užmokesčio ieškovui nemokėjo. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dėl laikinųjų pasaugos priemonių negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabejojo ieškovo sąžiningumu tinkamai vykdyti valdybos nario pareigas – civilinėje teisėje preziumuojamas sąžiningumas, o nesąžiningumo faktą reikia įrodyti.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė 2014 m. spalio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo. Tokia teismo išvada nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Minėta teismo nutartimi uždrausta įregistruoti VĮ Registrų centre ieškovo išrinkimą valdybos nariu bei sustabdyti jo, kaip valdybos nario, įgaliojimai. Bylos svarstymui pateikti valdybos posėdžių protokolai patvirtina, kad ieškovas posėdžiuose dalyvavo be sprendžiamojo balso teisės, neteikė sprendimų projektų pasiūlymų, nebalsavo už kitų valdybos narių siūlomus sprendimus. Nepagrįsti argumentai, kad ieškovo dalyvavimas valdybos posėdžiuose užtikrino valdybos kvorumą ir taip jis įgyvendino savo, kaip valdybos nario, įgaliojimus. Valdybos posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 visų valdybos narių, o priimami sprendimai galioja, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė visų posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo dalyvavimas valdybos posėdyje užtikrino valdybos kvorumo buvimą.

Kolegija sprendė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė ieškovo pajamų praradimą, nes nustatytas atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Dėl to kolegija tenkino ieškinį.

Tenkinusi ieškinį, kolegija priteisė iš atsakovių ieškovo ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nuostolių atlyginimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių reglamentuojančias teisės normas. Remdamosi kasacinio teismo praktika, atsakovės nurodo, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai byla yra nutraukta, būtina nuostolių atlyginimo sąlyga yra aiškus pareikšto ieškinio nepagrįstumas, t. y. asmuo gina savo teises net neturėdamas tokios teisės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014). Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo grindė tuo, kad į bylą nepateikta pakankamai duomenų, kurie leistų padaryti išvadą dėl ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 patenkinimo. Šiuo atveju neįrodyta, kad atsakovių ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 buvo akivaizdžiai nepagrįstas ar būtų buvęs atmestas, jeigu byla būtų buvusi išnagrinėta. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovių ieškinys pagrįstas: civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 ginčo objektas buvo akcininkų susirinkimo sprendimas dėl valdybos išrinkimo ir ieškiniu atsakovės siekė įpareigoti bendrovę perskaičiuoti balsavimo rezultatus, šį reikalavimą grindė akcininkų grupės susitarimu su bendrovės akcininku A. G. dėl dalyvavimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsavimo pagal akcininkų grupės suderintas pozicijas. Byloje esančiais įrodymais patvirtintas toks susitarimas, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovių pareikštas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas ar būtų buvęs atmestas. Be to, atsakovių pareikšto ieškinio pagrįstumas įvertintas ir Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje. Šiuo atveju civilinės bylos Nr. 2-2587-528/2015 nutraukimas negalėjo būti teismo prilygintas ieškinio atmetimui ir sukelti tokias pačias pasekmes kaip ieškinio atmetimas.

Spręsdamas dėl nuostolių, patirtų taikant laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo patirtų nuostolių realumą bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas nevertino civilinės atsakomybės sąlygų, formaliai konstatavo, kad ieškovo patirtus nuostolius patvirtina sutartis dėl valdybos nario veiklos bei tai, jog neįrodytas ieškovo kaip valdybos nario pareigų nevykdymas. Kolegija neįvertino to, kad ieškovas pažeidė teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – dalyvavo bendrovės valdybos posėdžiuose, todėl bendrovė turėjo vykdyti sutartį dėl valdybos nario veiklos ir mokėti jam atlyginimą. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad dalyvavo valdybos posėdžiuose ir pasisakydavo svarstomais klausimais, 2015 m. sausio 22 d. prašyme bendrovei dėl valdybos nario užmokesčio mokėjimo nurodė, jog bendrovė privalo jam mokėti užmokestį už buvimą bendrovės valdybos nariu (dalyvavimą valdybos posėdžiuose). Taigi nesumokėto atlygio ieškovas turi reikalauti iš bendrovės, o ne iš atsakovių.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, nes atsakovėms perkėlė įrodinėjimo pareigą dėl tų aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti ieškovas. Ieškovas, naudodamasis CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise ir reikšdamas ieškinį užbaigus ginčą, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turėjo pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad ieškinys kitoje byloje pareikštas akivaizdžiai nepagrįstai, neįrodė ir realių nuostolių fakto, kurie būtų susidarę kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė, bei priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė atsakovėms (CPK 12, 178 straipsniai), o ieškovą nuo šios pareigos atleido.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje nepateikta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti apie susitarimo sudarymą ir atitinkamai apie jo pažeidimą, nes byloje buvo pateikti šias faktines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius atsakovių ieškinio atsisakymo civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 priežastis. Byloje pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovės ieškinio atsisakė ne dėl savo reikalavimų nepagrįstumo, o dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Net nepradėjus ginčo nagrinėti iš esmės, 2015 m. birželio 16 d. bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė atšaukti visą bendrovės valdybą, dėl kurios išrinkimo teisėtumo ir vyko ginčas civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015, todėl atsakovės, elgdamosi sąžiningai ir rūpestingai, atsisakė ieškinio, nes tolesnis jo nagrinėjimas nebeturėtų tikslo. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ir ieškovas, pateikdamas prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, nurodė, jog reikalavimas įpareigoti bendrovę perskaičiuoti visuotinio akcininkų 2014 m. rugsėjo 19 d. susirinkimo balsavimo rezultatus nebeaktualus išrinkus naują valdybą. Netinkamai įvertintos aplinkybės dėl ieškovo dalyvavimo valdybos posėdžiuose po to, kai jam teismo nutartimi buvo uždrausta juose dalyvauti. Teismas neįvertino to, kad būtent ieškovo dalyvavimas 2014 m. spalio 3, 20, 29 d. valdybos posėdžiuose užtikrino kvorumą valdyboje (juose dalyvavo tik 4 valdybos nariai, tarp jų ir ieškovas), ieškovas posėdžiuose netgi pasisakydavo, o tokie pasisakymai turėjo įtakos valdybai priimant sprendimus.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes priteisė atstovavimo išlaidų, nepatvirtintų įrodymais, atlyginimą. Trečiasis asmuo pateikė pirmosios instancijos teisme 2016 m. vasario 23 d. pažymą, o apeliacinės instancijos teisme – 2016 m. spalio 11 d. pažymą, neva patvirtinančias jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, jei pateiktas šalies prašymas raštu; pagrindžiamas išlaidų apskaičiavimas ir prie prašymo pridedamas išlaidų pagrindimas (dokumentai, pagrindžiantys faktinį išlaidų egzistavimą mokėjimų atlikimą ir pan.). Šiuo atveju trečiasis asmuo nepateikė nei PVM sąskaitų faktūrų, nei jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Dėl to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010).

Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB koncernas „Achemos grupė“ atsiliepimais į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodomi šie esminiai argumentai:

Atsakovių reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 prieštaravo CK 6.213 straipsnio 2 dalies 5 punktui, nes negalima reikalauti įvykdyti prievolę natūra, kai ji yra išimtinai asmeninio pobūdžio. Antrasis atsakovių reikalavimas į valdybos sudėtį įtraukti T. K. negalėtų būti tenkintas, nes tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi kompetenciją patvirtinti naują valdybos sudėtį. Remiantis šiuo pagrindu, ieškinys turėjo būti atmestas. Be to, atsakovės nurodomoje byloje nepagrindė, kad susitarimas dėl balsavimo buvo sudarytas. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-162-230/2015 tik preliminariai vertino ieškinio reikalavimus. Dėl ieškinio pagrįstumo gali būti sprendžiama tik iš esmės ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus. Taigi apeliacinis teismas tinkamai ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos sprendė, kad atsakovių pateiktas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 būtų buvęs atmestas dėl savo nepagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovių veiksmai buvo neteisėti, jais padaryta ieškovui žalos (negautas valdybos nario užmokestis), nustatytas priežastinis ryšys. Taigi teismas nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas į bylą pateikė sutartį dėl valdybos nario veiklos; byloje neegzistuoja įrodymų, kad minėta sutartis nebūtų vykdoma. Be to, ieškovas įrodė, kad nuostolių jam kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovių nepagrįsto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 įvykdymui užtikrinti. Ieškovas neigia, kad pažeidė teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nebalsavo dėl valdybos priimamų sprendimų, neteikė pasiūlymų, neatliko kitų teisės aktuose ar sutartyje dėl valdybos nario veiklos nustatytų valdybos nario pareigų. Ieškovas kaip bendrovės akcininkas turėjo teisę dalyvauti valdybos susirinkimuose ir juose pasisakyti sprendžiamais klausimais.

Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo pritaikant laikinąsias apsaugos priemones kitoje byloje, turėjo pareigą įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovės – aplinkybes, kuriomis remiasi atsikirsdamos į ieškinį. Atsakovės siekė įrodyti, kad laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 prašė pritaikyti pagrįstai, todėl joms teko pareiga įrodyti savo ieškinio pagrįstumą – žodinio susitarimo su A. G. egzistavimą.

Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Atsakovių pateikti įrodymai negalėjo pagrįsti susitarimo dėl balsavimo egzistavimo, nes juose tik patvirtinama, kaip buvo balsuota 2014 m. rugpjūčio 5 d. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, iš jų negalima spręsti apie tai, kas buvo tartasi. Be to, A. G. neigė tokio susitarimo egzistavimą. Aplinkybė, kad buvo perrinkta bendrovės valdyba, neturėjo įtakos atsakovėms atsisakant reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015.

Pagrindžiant trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui pateiktos advokatų kontoros 2016 m. vasario 23 d. ir 2016 m. spalio 11 d. pažymos, kuriose įvardijamos suteiktos teisinės paslaugos, jų kaina, taip pat patvirtintas faktas, kad už pažymoje nurodytas paslaugas atsiskaityta. Kasacinio teismo praktikoje institucijos (įstaigos) išduota pažyma apie išlaidas, susijusias su byla, yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis, kad bylinėjimosi išlaidos buvo faktiškai patirtos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šias pažymas pripažino tinkamu suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo įrodymu ir priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti paaiškinimus dėl nagrinėjamos bylos viešumo apimties.

Trečiasis asmuo UAB koncernas „Achemos grupė“ pateikė paaiškinimus, kuriais siekdamas apsaugoti savo komercinę paslaptį sudarančios informacijos slaptumą prašė nevieša bylos medžiaga pripažinti pagrindinius bylos dokumentus (ieškinį, šalių atsiliepimus ir paaiškinimus, byloje pateiktus dokumentus, teismų procesinius sprendimus, apeliacinį ir kasacinį skundus, atsiliepimus į juos, visus žodinių teismo posėdžių protokolus, garso įrašus, padarytus visose instancijose).

Atsakovės J. Ž. ir M. K. prašė visą bylos medžiagą laikyti nevieša, tokį prašymą argumentuodamos akcininkų privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumo užtikrinimu, taip pat aplinkybe, kad nevieša pripažinta prie nagrinėjamos bylos prijungta civilinė byla Nr. 2-2587-528/2015.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsakovo teisės gauti nuostolių, padarytų ieškovų prašymu taikant laikinąsias apsaugos priemones, kai byla nutraukta atsisakius ieškinio pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, atlyginimą

Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad ieškovas, naudodamasis minėtoje teisės normoje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėto jo naudai, turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016, 36 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013 nurodyta, kad civilinės atsakomybės sąlygos dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies suformuotoje kasacinio teismo praktikoje išlieka nepakitusios ir taikant CPK 146 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.).

Kasacinio teismo pažymėta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (dabar galiojančio CPK 146 straipsnio 2 dalis) pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011; kt.).

Pagal kasacinio teismo praktiką byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, taikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas, ir tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą; nutartis nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016, 37 punktas; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014; kt.).

Aptariamu atveju atsakovės kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 kreipėsi su ieškiniu CK 2.88 straipsnio 4 dalies pagrindu, prašydamos perskaičiuoti akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatus, nes, jų teigimu, buvo pažeistas balsavimo susitarimas. Buvusį balsavimo susitarimą atsakovės siekė įrodyti šalių ir liudytojų paaiškinimais, dalies akcininkų (smulkiųjų) balsavimo kituose susirinkimuose praktika. Teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovui buvo uždrausta atlikti valdybos nario pareigas. Pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Atsakovių ieškiniu pradėta civilinė byla Nr. 2-2587-528/2015 nutraukta nepradėjus jos nagrinėti iš esmės dėl to, kad atsakovės atsisakė ieškinio (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad ieškiniu prašoma atlyginti žala padaryta teismui atsakovių prašymu taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės, atsikirsdamos į ieškinio reikalavimus, įrodinėjo, kad ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 atsisakė ne dėl to, jog egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą, bet dėl spręstino byloje klausimo neaktualumo – akcininkų susirinkimas atšaukė visą ankstesnę valdybą ir išrinko naują; pažymėjo, kad ir ieškovas minimoje civilinėje byloje pateikė papildomus rašytinius dokumentus ir nurodė argumentus, jog bylos nagrinėjimas nebeaktualus.

Nagrinėjamu atveju teismai skirtingai vertino ieškinio atsisakymo aplinkybes: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės atsisakė ieškinio dėl jo išankstinio patenkinimo (valdybos atšaukimo), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog atsakovė ieškinio atsisakė, nes jis buvo atmestinas ir jos pačios tai pripažino.

Nutarties 27 punkte minėta, kad sprendžiant nuostolių, kilusių dėl taikytų kitoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo klausimą, kai civilinė byla nutraukta atsisakius ieškinio, būtina nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą. Pažymėtina, kad tokiu atveju svarbios ir ieškinio atsisakymo priežastys, nes jos gali patvirtinti arba paneigti aplinkybių, galėjusių lemti ieškinio atmetimą, egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės (nagrinėjamoje byloje atsakovės) pačios pripažino ieškinio nepagrįstumą ir dėl to jo atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie tokios išvados dėl to, kad atsakovės nepateikė nagrinėjamoje byloje įrodymų, pagrindžiančių sudarytą su A. G. susitarimą dėl balsavimo akcininkų susirinkime, o ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 nebuvo pateikta duomenų, kurie būtų leidę spręsti apie galimą ieškinio patenkinimą.

Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių, aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui nustačius faktines aplinkybes, kurios būtų lėmusios ieškinio kitoje byloje atmetimą, kasacinis teismas neturi pagrindo kitaip nustatyti šių aplinkybių. Nors atsakovės teigė, kad ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 pagrįstumą būtų įrodžiusios teismui apklausus jų nurodytus liudytojus ir ištyrus kitus įrodymus (pvz., akcininkų susirinkimų protokolus, jų nutarimus), tačiau, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, atsakovės, atsikirsdamos į pareikštą ieškinį, būtent nagrinėjamoje byloje privalėjo įrodyti savo atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis), t. y. kad buvo aplinkybės, lėmusios ieškinio patenkinimą. Atsakovėms neįvykdžius įrodinėjimo pareigos ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovo argumentų nepaneigus, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovas įrodė ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-2587-528/2015 atmetimą lėmusias aplinkybes.

Pagal nutarties 26 punkte pateiktą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose teismas įpareigojamas nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad nustačius, jog atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai); tiek ieškovo veiksmai, kreipiantis į teismą, tiek prašant teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek civilinės bylos užvedimas bei vėliau atsiradusi žala dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei civilinės atsakomybės ieškovui pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį taikymas nepripažintini teisės kreiptis į teismą suvaržymais (pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Tuo atveju, kai byla neišnagrinėta iš esmės ir todėl ieškinio nepagrįstumas nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veiksmų neteisėtumas taip pat gali būti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė ieškinio atmetimą kitoje civilinėje byloje lėmusias aplinkybes, kurios yra pagrindas konstatuoti atsakovių pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Be to, nustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovių neteisėtų veiksmų. Dėl to pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 146 straipsnio 2 dalies, 6.246, 6.247 straipsnių nuostatas, todėl pagrįstai sprendė, jog ieškovas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje, atlyginimą.

Dėl priteistinos žalos dydžio nustatymo

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jei jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, negautos pajamos turi ir realumo požymių (CK 6.249 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovas UAB koncerno „Achemos grupė“ 2014 m. rugsėjo 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo išrinktas valdybos nariu; 2014 m. rugsėjo 26 d. jis su bendrove sudarė sutartį dėl valdybos nario veiklos, kuria sutarė dėl metinio (kasmėnesinio) atlyginimo. Taigi nuo sutarties pasirašymo jis įgijo teisę į šalių sutartą atlyginimą. Dėl teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo, kaip valdybos nario, veikla buvo sustabdyta ir atnaujinta tik nutraukus bylą. Nustatęs tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovo negautos pajamos atitinka nutarties 36 punkte nurodytus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus negautų pajamų fakto konstatavimo kriterijus, jos įrodytos.

Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovas, net kai teismas nutartimi suvaržė jo, kaip valdybos nario, veiklą, vis dėlto dalyvavo valdybos posėdžiuose, bet atlygio už tai negavo, nes, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, jis neturėjo sprendžiamojo balso teisės, neteikė sprendimų projektų siūlymų, nebalsavo už kitų valdybos narių siūlomus sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo dalyvavimas valdybos posėdžiuose užtikrino valdybos kvorumą. Apeliacinės instancijos teismas nustatytų aplinkybių pagrindu sprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovui sutartimi sutarto atlyginimo, nes jis nebuvo išmokėtas ne dėl sutarties pažeidimo, o dėl atsakovių prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nereikšmingomis žalos dydžiui nustatyti laikytinos ir atsakovių nurodomos aplinkybės, kad žala būtų buvusi mažesnė, jei ieškovas būtų nedalyvavęs, praleidęs dalį valdybos posėdžių, nes jos nėra pagrįstos bylos įrodymais.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo

Trečiasis asmuo UAB koncernas „Achemos grupė“ pateikė pirmosios instancijos teismui 2016 m. vasario 23 d. pažymą, o apeliacinės instancijos teisme – 2016 m. spalio 11 d. pažymą apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodo, kad šių išlaidų atlyginimas negalėjo būti iš jų priteistas, nes byloje nepateikta išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-313/2016 33 punktą; 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017 31 punktą).

Plėtodamas teismų praktiką dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo, kasacinis teismas išaiškino, kad advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, kurie patvirtina patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dydį. 2016 m. vasario 23 d. pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (atsiliepimo į ieškinį parengimą, pranešimo teismui vykdyti įpareigojimą, pripažinti bylos medžiagą nevieša rengimą, atstovavimą). 2016 m. spalio 11 d. pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas apeliacinės instancijos teisme, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (apeliacinio skundo rengimą, prisidėjimo prie apeliacinio skundo rengimą). Nors abi pažymos adresuotos teismui, jas pasirašė advokatų kontoros vyriausioji finansininkė, patvirtindama, kad klientas su kontora yra atsiskaitęs, tačiau jose nenurodyta dalis duomenų – nėra esminių pirminį atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, grynųjų pinigų priėmimo kvitų ar kt.) duomenų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nepateikti pirminiai atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai.

Remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl 2016 m. vasario 23 d. ir 2016 m. spalio 11 d. pažymų kaip išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančių įrodymų tinkamumo, netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalies normą. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių trečiojo asmens naudai priteisimo ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, suteikiant trečiajam asmeniui galimybę pateikti pažymą dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo, kurios turinys atitiktų šioje nutartyje nurodytus reikalavimus.

Dėl neviešos bylos medžiagos

Bylos duomenimis, trečiasis asmuo UAB koncernas „Achemos grupė“ 2015 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą teismui CPK 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinti nagrinėjamos bylos medžiagą nevieša ir bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose, nes koncerno valdybos protokoluose nurodyta informacija sudaro trečiojo asmens komercinę paslaptį. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. protokoline nutartimi patenkino trečiojo asmens prašymą ir pripažino bylos medžiagą nevieša. Pažymėtina, kad teismas, pripažindamas visą bylos medžiagą nevieša, tokio savo sprendimo neargumentavo ir nesprendė, kuri būtent informacija apie trečiąjį asmenį ar bylos šalis ir kodėl laikytina nevieša.

Kasacine tvarka bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl nagrinėjamos bylos viešumo apimties, todėl 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi ji pasiūlė šalims pateikti paaiškinimus dėl nagrinėjamos bylos viešumo apimties.

Trečiojo asmens UAB koncerno „Achemos grupė“ pateiktuose paaiškinimuose prašoma pripažinti nevieša dalį bylos medžiagos, t. y. visus pagrindinius bylos procesinius dokumentus, posėdžio garso įrašus ir pan. Trečiasis asmuo teigia, kad jo paaiškinimuose nurodyta medžiaga saugotina, nes jos turinį sudaro informacija, sudaranti bendrovės komercinę paslaptį. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Komercinių dokumentų ir komercinių paslapčių sąrašas, patvirtintas UAB koncerno „Achemos grupė“ 2015 m. spalio 1 d. valdybos posėdyje. Atsakovės pateiktu paaiškinimu prašė visą bylos medžiagą laikyti nevieša, nes būtina apsaugoti bendrovės akcininkų privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, be to, nevieša pripažinta prie bylos prijungta Kauno apylinkės teismo nagrinėta byla Nr. 2-2587-528/2015.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, šalių ypatumus, bylos dalyką ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos šalių teisių ir teisėtų interesų negalima apsaugoti kitais būdais (pavyzdžiui, skiriant uždarą posėdį tik atskirų įrodymų tyrimui arba pasinaudojant bylos medžiagos, o ne posėdžio viešumo, ribojimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 64 punktas).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 68 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas buvo paskyręs uždarą teismo posėdį ir (ar) pripažinęs visą ar dalį bylos medžiagos nevieša, nėra saistomas šio sprendimo ir gali parinkti kitą posėdžio viešumo ir (ar) bylos medžiagos viešumo apimtį ir būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 70 punktas).

Trečiojo asmens kasaciniam teismui pateiktuose paaiškinimuose įvardijami procesiniai dokumentai, kuriuose pateikiama informacija turėtų būti laikoma nevieša, nes, anot trečiojo asmens, juose yra informacijos, laikytinos trečiojo asmens komercinėmis paslaptimis pagal UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos 2015 m. spalio 1 d. patvirtintą Konfidencialių dokumentų ir komercinių paslapčių sąrašą, tačiau trečiasis asmuo nenurodė ir nepagrindė, kodėl konkreti šiuose dokumentuose pateikta informacija saugotina, ar ši informacija atitinka saugotinos informacijos reikalavimus būtent nagrinėjant ginčą teisme. Atsakovės prašymą visą bylos medžiagą pripažinti nevieša argumentuoja akcininkų privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumo užtikrinimu, tačiau nepagrindžia, kuri konkreti informacija saugotina, kokius privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumo momentus ji atskleidžia ir kodėl jų atskleidimas gali pažeisti asmens teises, t. y. neatskleidžiama jos svarba šalių teisių ir interesų apsaugai. Pažymėtina, kad sprendžiant konkretų ginčą (kaip šiuo atveju ginčą tarp bendrovės akcininkų) dažnai į bylą pateikiama perteklinė informacija (pvz., ne akcininkų susirinkimo ar valdybos nutarimo dalis, susijusi su konkrečiu ginču, o visas dokumentas), kuri galbūt ir yra saugotina bendrovėje kaip konfidenciali informacija ar komercinė paslaptis, tačiau neatitinka saugotinos informacijos požymių ginčą nagrinėjant teisme. Todėl vien tokios medžiagos pateikimas teismui negali sudaryti pagrindo visą bylos medžiagą pripažinti nevieša.

Kasacinio teismo nurodyta, kad vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, ar yra saugotina privataus gyvenimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša ir tuo labiau skirti uždarą teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 73 punktas).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į nagrinėjamos bylos pobūdį (ginčas tarp bendrovės akcininkų dėl nuostolių, padarytų taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atlyginimo) ir kasacinio teismo paskirtį formuoti vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką bei užtikrinti visuomenės informavimą apie šią praktiką, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu trečiojo asmens ir atsakovių prašymą laikyti bylos medžiagą nevieša. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neužkerta kelio pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu jau išnagrinėtos bylos medžiagos dalį laikyti nevieša.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, patirtų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą, materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, tačiau, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalies normą. Kadangi apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių trečiojo asmens naudai neatitinka formuojamos teismų praktikos CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymo klausimu, bylos dalis dėl trečiojo asmens reikalavimo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, suteikiant trečiajam asmeniui galimybę pateikti pažymą dėl suteiktų teisinių paslaugų šioje byloje ir jų apmokėjimo, kurios turinys atitiktų šioje nutartyje nurodytus reikalavimus. Kita apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 14,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, pateikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme priteisimo, taip pat pateikė advokatų kontoros pažymą, patvirtintą vyriausiosios finansininkės, apie suteiktas paslaugas, tačiau ši pažyma neatitinka nutarties 41 punkte nurodytų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teisme sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą trečiajam asmeniui suteiktina galimybė pateikti pažymą apie kasaciniame teisme pateiktas išlaidas, kuri atitiktų pirmiau nutartyje nurodytus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovių M. K. ir J. Ž. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės koncerno „Achemos grupė“ naudai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Laikyti visą bylos medžiagą vieša.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis