Civilinė byla Nr. 3K-3-243-969/2017
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01587-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.6.1; 2.3.2.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. T. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui Z. T. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo bei pagal atsakovo Z. T. priešieškinį ieškovei A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmenine nuosavybe esančio vieno sutuoktinio turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe, sutuoktinų bendro turto balanso sudarymą, turto vertės nustatymą ir kompensacijos už kitam sutuoktiniui tekusią didesnę turto dalį priteisimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; jai palikti ikisantuokinę M. pavardę, atsakovui – jo pavardę; santuokos nutraukimo teisines pasekmes turtinėms teisėms taikyti nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d.; nustatyti nepilnamečio sūnaus K. gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisti iš atsakovo 202,73 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki sūnaus pilnametystės; padalyti santuokos metu įgytą turtą ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 4/63 dalis bendro 0,6300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (1158,5 Eur vertės); išvardytus kilnojamuosius daiktus, automobilį „Mazda 626“ (0,29 Eur vertės), automobilį „Audi 100 Avant“ (1158,5 Eur vertės); jai iš atsakovo priteisti 9752,37 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį turtą natūra; priteisti iš atsakovo 9412,65 Eur kompensaciją (1/2 dalį atsakovo žinioje esančių lėšų statomo namo statybinėms medžiagoms įgyti); pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 0,1202 ha žemės sklypą, sodo pastatą, garažą, pastatą – malkinę, kitus statinius (šulinį, biologinį nuotekų valymo įrenginį), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra turto vertė 101 367 Eur), jį padalyti: visus nekilnojamuosius daiktus priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 50 683,50 Eur kompensaciją už 1/2 dalį jam natūra tenkančio turto; pripažinti 2005 m. lapkričio 11 d. AB banko „Swedbank“ kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus jos ir atsakovo solidariosiomis prievolėmis; priteisti visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. tik dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas.
Atsakovas priešieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš jo 144,81 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; nustatyti, kad atsakovui priklauso 3/4 dalys, o ieškovei – 1/4 dalis jų bendro turto, kurio vertė yra 35 828 Eur, ir padalyti turtą: jam asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti 4/63 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), automobilį „Audi 100 Avant“, sodo pastatą, biologinį nuotekų valymo įrenginį, esančius (duomenys neskelbtini); iš ieškovės jam priteisti 6550 Eur kompensaciją, jos dydį nustatyti atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasisavino 31 014 Eur bendrų lėšų (1/2 dalis – 15 507 Eur); pripažinti 2005 m. lapkričio 11 d. AB banko „Swedbank“ kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus jų abiejų solidariosiomis prievolėmis; priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas nurodė, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas siekė išsaugoti šeimą, dėl to nuolaidžiavo, tikėjosi, kad ieškovė pasikeis, tačiau tai nepadėjo išgelbėti santuokos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio: 1) šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – M., o atsakovui – T.; 3) šalių nepilnamečio sūnaus K. T. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove; 4) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 21 d. iki jo pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis 202,73 Eur išmokomis; 5) pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šį turtą – 0,1202 ha žemės sklypą, sodo pastatą, garažą, malkinę, kitus statinius (šulinį, biologinį nuotekų valymo įrenginį), esančius (duomenys neskelbtini), šie nekilnojamieji daiktai suvaržyti hipoteka; 6) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 0,1202 ha žemės sklypą, sodo pastatą ir jame esančius daiktus, garažą, malkinę, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), šie nekilnojamieji daiktai suvaržyti hipoteka; 4/63 dalis bendro 0,6300 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (1158,48 Eur vertės); automobilį „Mazda 626“ (0,29 Eur vertės); automobilį „Audi 100 Avant“ (1158,48 Eur); 7) iš atsakovo ieškovei priteisė 33 209,91 Eur piniginę kompensaciją, 3167,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 8) pripažino, kad piniginė prievolė, atsiradusi A. T. su AB „Swedbank“ 2005 m. lapkričio 11 d. sudarytos kredito sutarties pagrindu, yra solidari šalių prievolė; 9) priteisė iš atsakovo valstybei 72,98 Eur žyminio mokesčio ir 12,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2005 m. rugpjūčio 11 d. Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje; šalių sūnus K. gimė 2002 m. birželio 21 d. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovė būtų pažeidusi sutuoktinės pareigas; bet pripažino, kad atsakovas ėmėsi iniciatyvos nutraukti santuoką ir suvaržė ieškovės teisę naudotis jų šeimos gyvenamąja patalpa. Kadangi atsakovas nesistengė išsaugoti šeimos, nesprendė šeimos problemų, tai teismas pripažino jį pažeidus sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliam ir gerbti vienas kitą.
Teismas nustatė šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove (Norvegijoje), nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus: ieškovės nuomojamo būsto patalpos apstatytos visais reikiamais baldais, yra buitinė technika; jo elgesys mokykloje pastaruoju metu pasikeitė į gera, mokykloje lankosi ir bendrauja su mokytojais tik ieškovė.
Kadangi abu tėvai nusprendė, kad jų sūnus gyvens ir mokysis Norvegijoje, atsakovas pripažino, jog gyvenimo lygis Norvegijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje, šalių sūnus neturi specialiųjų poreikių, kuriems tenkinti reikėtų papildomų išlaidų, tai pripažino pagrįstomis 579,24 Eur išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Nustatęs, kad abiejų tėvų turtinė padėtis panaši, atsakovas, nors ir neturi darbo, bet gali sūnaus išlaikymui skirti 202,73 Eur, teismas priteisė tokio dydžio išlaikymą, nurodė, kad ieškovei tenka didesnė pareiga tenkinti vaiko poreikius (376,50 Eur).
Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad santuokos metu abi šalys iš esmės vienodai prisidėjo prie namų ūkio tvarkymo, bendro turto sukūrimo ir pagerinimo savo pajamomis.
Teismas nustatė, kad 0,1196 ha (pagal preliminarius matavimus) žemės sklypą su jame esančiu mūriniu sodo nameliu, garažu, šiltnamiu ir kiemo įrenginiu atsakovas įsigijo 1998 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 7240,50 Eur; sodo name sutuoktiniai su savo 2002 m. gimusiu sūnumi bei trim ieškovės nepilnamečiais vaikais iš ankstesnės santuokos apsigyveno dar iki jų santuokos 2005 m. sudarymo, šis turtas tapo šeimos turtu; šiame sodo name 1999 m. lapkričio 15 d. kilo gaisras; 2005 m. lapkričio 11 d. ieškovė sudarė su AB „Swedbank“ kredito sutartį šeimos poreikiams tenkinti; dalis jų buvo panaudota nekilnojamajam daiktui pagerinti, kita dalis (2317 Eur) sudegė automobilyje; 2006–2013 m. buvo atliekamas sodo pastato, kitų statinių remontas, rekonstrukcija, buvo pagerintas sklypas (2006 m. pradėti mansardos remonto, antro aukšto sienų įrengimo, stogo keitimo darbai, pakeisti antro aukšto langai ir dalis pirmo aukšto langų, 2006 m. gavus vienkartinę 1448,10 Eur paramą baigti stogo rekonstrukcijos darbai, įrengtas grindų šildymas; 2007 m. nugriautas šiltnamis, namo viduje sumontuota židinio kapsulė, pradėti namo šiltinimo iš vidaus darbai, sienų apdaila; 2008 m. antras namo aukštas pradėtas kalti medinėmis dailylentėmis, sumontuoti latakai, apskardinti langai ir durys, įrengti balkonai; 2009 m. atlikta kambarių vidaus apdaila, įrengta nauja elektros instaliacija, sudėtos grindys, pirmo aukšto vitrininiai ir virtuvės langai, nupirkti vaikų kambario baldai, pakeistos visos vidaus ir lauko durys, laiptai, sudėtos svetainės grindys, pradėta pirties rekonstrukcija; 2009–2010 m. atlikti šulinio gręžimo darbai, sumontuotas nuotekų valymo įrenginys, giluminis siurblys bei hidroforas, pakeisti garažo vartai, įrengtas trifazis atvadas; 2011 m. namo viduje baigta apdaila, sutvarkytas sklypo aplinka; 2012 m. įrengti alpinariumai, atlikti kiti aplinkos tvarkymo darbai; 2013 m. sumontuoti langų roletai ir tinkleliai nuo uodų, nupirkti lauko baldai. Šalys 2012 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 4/63 dalis 0,6300 ha gretimo žemės sklypo, kuriame buvo vandens telkinys, jį išvalė, padidino, sutvirtino krantus, sutvarkė aplinką. Šis žemės sklypas yra vientisa teritorija su kitu sutuoktiniams priklausančiu sklypu. 2014 m. pakeitus registro duomenis, atsakovui nuosavybės teisės įregistruotos į šiuos nekilnojamuosius daiktus: 0,1202 ha (po kadastrinių matavimų) žemės sklypą, jame esančius sodo pastatą, garažą, malkinę, kitus statinius (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje apie statybos užbaigimą (paskirties keitimą) atsakovas nurodė, kad buvo atliktas paprastas sodo pastato, garažo remontas, nauja pastogės patalpų, priestatų, malkinės, valymo įrenginio ir kiemo statinių statyba. Kadangi atsakovas pripažino, kad sodo namas pagerintas santuokos metu, naujai įrengtas biologinis valymo įrenginys, tai teismas pripažino šį turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Pagal UAB NILL NILL 2013 m. rugsėjo 6 d. ieškovei išduotą konsultacinę pažymą žemės sklypo su sodo pastatu, garažu ir kiemo statiniais vertė 101 367 Eur; atsakovas pripažino, kad gali būti tokia šių daiktų bendra vertė, nors vėliau jis pateikė UAB „Lituka ir KO“ namų valdos turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, pagal kurią bendra turto vertė 43 732,62 Eur. Teismas labiau tikėtina pripažino UAB NILL NILL 2013 m. rugsėjo 6 d. pažymoje nurodytą turto vertę (šio vertinimo metu atsižvelgta į tai, kad sodo namas užbaigtas rengti, įvertinta vidaus apdailos būklė); atsakovo pateiktoje UAB „Lituka ir KO“ pažymoje turtas vertintas taikant lyginamąjį metodą (turtas vertintas pagal kituose rajonuose esančius objektus, atsižvelgta tik į turto buvimo vietą, žemės sklypo plotą, jo paskirtį, namo ir kitų statinių plotą, patalpų skaičių, kai kurias panaudotas statybai medžiagas, neįvertinta namo vidaus būklė). Teismas nustatė ir tai, kad ieškovės nurodyta bendra nekilnojamųjų daiktų vertė – 101 367 Eur – apima ir visus sodo name nurodytus dalytinus kilnojamuosius daiktus (jų bendra vertė 18 128,76 Eur).
Teismas, pripažinęs sodo pastatą bendrąja jungtine nuosavybe, įtraukė jį į dalytino turto balansą, kaip ir kitą santuokos metu įrengtą turtą (biologinį valymo įrenginį ir malkinę, šiltnamį). Teismas pripažino, kad žemės sklypas, priklausęs atsakovui asmeninės nuosavybės teise, taip pat buvo pagerintas, nes sutvarkyta aplinka, įrengti alpinariumai, vandens telkinys, naujo rąstinio namo pamatai, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe ir įtrauktinas į turto balansą. Į turto balansą taip pat įtrauktini du automobiliai (1158,77 Eur vertės).
Bylos duomenimis patvirtinta, kad E. Č. 2012 m. yra gavęs iš atsakovo 8688,60 Eur pirties medienai įsigyti, tačiau mediena dar neperduota. Ieškovė nurodė pervedusi E. Č. 2012 m. 2896,20 Eur, kitą sumą sumokėjo grynaisiais. Kadangi atsakovas turi reikalavimo teisę į pas E. Č. esančią medieną rąstinio namo statybai, tai nurodytą 8688,60 Eur sumą įtraukė į dalytino turto balansą.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovės 2013 m. rugpjūčio 16 d. perduotų atsakovui 10 136,70 Eur, skirtų statomo namo stogo dangai, kaminui ir stoglangiams apmokėti, nes atsakovas neigė gavęs šią sumą. Teismas, įvertinęs šalių ir liudytojos V. M. parodymus, konstatavo, kad neįrodyta, jog ieškovė būtų šią sumą perdavusi atsakovui.
Be to, priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti, kad ieškovė 2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. pasiėmė iš jos vardu Norvegijos banke „SpareBank“ ir AB „Swedbank“ esančių sąskaitų 31 013,96 Eur, todėl prašė pusę šios sumos (15 507 Eur) priteisti (įskaityti) jam kaip kompensaciją, nes ieškovė šia suma sumažino jų bendrą turtą. Teismas nustatė, kad nuo santuokos sudarymo iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. bendros šalių lėšos buvo naudojamos ne tik būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti, bet ir brangioms odontologų paslaugoms apmokėti, geroms gyvenimo sąlygoms Lietuvoje susikurti; atsakovas buvo suteikęs teisę ieškovei valdyti ir tvarkyti jų bendras lėšas ir nesidomėjo šeimos biudžeto pajamomis ir išlaidomis; jis nepateikė įrodymų, kokią sumą ieškovė panaudojo ne jų šeimos poreikiams tenkinti nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.; įrodyta, kad ieškovė paėmė iš sąskaitos grynaisiais tik 12 164,04 Eur, šią sumą pripažino buvus ieškovės žinioje ir įtraukė į dalytino turto balansą; neįrodytu pripažino reikalavimą, kad ji savavališkai 2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. panaudojo 18 849,92 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai dar iki santuokos su ieškove sudarymo priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo tik dėl 101 367 Eur bendros vertės žemės sklypo ir jame esančių statinių bei kitų daiktų, esančių sodo pastate, padalijimo ir nustatė, kad ieškovei tenka 1/3 dalis šio turto, o atsakovui – 2/3 dalys, kitus daiktus, lėšas dalijo lygiomis dalimis. Teismas nustatė, kad iš viso santuokos pabaigoje šalys turėjo 124 536,90 Eur vertės turto ir lėšų, tarp jų turto ir lėšų, dalijamų lygiomis dalimis, yra 23 169,90 Eur, todėl kiekvienam sutuoktiniui tenka po 11 584,95 Eur; kito bendros 101 367 Eur vertės turto ieškovei tektų už 33 789 Eur (1/3 dalis), o atsakovui – už 67 578 Eur (2/3 dalys). Šiuo metu ieškovės žinioje yra 12 164,04 Eur, o atsakovo – 8688,60 Eur. Atsakovui nuosavybės teise teismas priteisė visus nekilnojamuosius daiktus, transporto priemones, baldus, buitinę techniką ir kt. daiktus, esančius sodo name, jo žinioje paliko 8688,60 Eur ir įpareigojo jį ieškovei išmokėti 9618,25 Eur kompensaciją už jam tenkantį turtą natūra.
Kadangi kredito sutartį ieškovė sudarė būdama santuokoje esant atsakovo sutikimui, kreditas panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, tai šią prievolę pripažino solidariąja.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 4 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą pakeitė: 1) santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) asmenine atsakovo nuosavybe pripažino 0,1202 ha žemės sklypą ir automobilį „Mazda 626“; 3) bendrąja jungtine nuosavybe pripažino sodo pastatą, garažą, malkinę, kitus statinius (šulinį, biologinius valymo įrenginius), esančius (duomenys neskelbtini), ir 4/63 dalis bendro 0,6300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kilnojamuosius daiktus, esančius sodo pastate, ir automobilį „Audi 100 Avant“; 4) priteisė visą turtą atsakovo asmeninės nuosavybės teise, o iš jo ieškovės naudai – 31 764,40 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį; 5) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 6314,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 19,84 Eur išlaidų atlyginimo valstybės naudai; iš ieškovės valstybės naudai priteisė 7,72 Eur. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito.
Kolegija netenkino atsakovo prašymo sumažinti išlaikymą sūnui, nes išlaikymo dydis proporcingas vaiko poreikiams. Be to, atsakovas yra darbingas, sveikas žmogus, turi profesiją, anksčiau dirbo Norvegijoje ir gavo pajamų, nors šiuo metu nedirba, bet dažnai vyksta į Norvegiją ir ten praleidžia dalį laiko.
Kolegija pripažino, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 4/63 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), biologinį valymo įrenginį, automobilį „Audi 100 Avant“, įvairaus kilnojamojo turto, iš esmės pagerino bendromis lėšomis sodo namą ir aplinką. 0,1202 ha žemės sklypas, sodo pastatas, garažas, malkinė, kiti statiniai bei automobilis „Mazda 626“ yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Santuokos metu ieškovė 2005 m. lapkričio 11 d. kredito sutartimi paėmė sodo pastatui remontuoti 14 481 Eur kreditą, atsakovas laidavo už šios prievolės įvykdymą; pagal šią sutartį neįvykdyta įsipareigojimų bankui 2013 m. rugpjūčio 22 d. suma yra 9041,79 Eur.
Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo 0,1202 ha žemės sklypą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo iš esmės pagerintas.
Kadangi šalys pateikė prieštaringus nekilnojamojo turto vertės duomenis, UAB NILL NILL 2013 m. rugsėjo 6 d. konsultacinė pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos normatyviniais dokumentais nustatyto turto vertinimo ataskaitų formos ir turinio, tai kolegija 2016 m. kovo 2 d. nutartimi pareikalavo iš šalių pateikti 0,1202 ha žemės sklypo, sodo pastato ir visų priklausinių bei nuotekų valymo įrenginio, taip pat 4/63 dalių bendrame 0,6300 ha žemės sklype įvertinimą 2013 m. rugpjūčio 20 dieną, atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto 2005 m. rugpjūčio 11 d. ir šio turto pagerinimo vertę šalims būnant santuokoje. Atsakovas 2005 m. rugpjūčio 11 d. ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. turto vertės nepateikė, jo pateiktoje UAB „Lituka ir KO“ turto vertės nustatymo ataskaitoje turtas vertintas 2016 m. birželio 6 d., todėl teismas juo nesivadovavo. Spręsdama dėl santuokoje įgyto turto vertės, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo kolegija vadovavosi ieškovės prašymu paskirtos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės išvadomis, pagal kurias 0,1202 ha žemės sklypo, sodo pastato, garažo, malkinės, kitų kiemo statinių, 4/63 dalies bendrame 0,63 ha žemės sklype vertė 2013 m. rugpjūčio 20 dieną buvo 68 600 Eur. Malkinė yra naujas statinys, nes iki 2005 m. rugpjūčio 11 d. namų valdoje tokio statinio nebuvo. Nors buvo atliktas tik garažo remontas, tačiau ši patalpa yra neatskiriama namo dalis, todėl vertintina kartu su viso namo pagerinimu. Kadangi namų valda 2005 m. spalio 7 d. buvo verta 23 169,60 Eur, o jai pagerinti šalys investavo 36 970 Eur, tai kolegija padarė išvadą, kad namų valda buvo pagerinta iš esmės.
Ekspertas 0,1202 ha žemės sklypo atskirai nevertino, jis pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe, todėl kolegija rėmėsi UAB „Lituka ir KO“ pateikta šio turto verte 2014 m. gruodžio 10 d., nes šis vertinimas labiausiai atitinka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą. 0,1202 ha sklypo vertė 6574 Eur, tai bendrosios jungtinės nuosavybės vertė – 62 026 Eur (68 600 – 6574).
Pagal eksperto išvadą 2013 m. rugpjūčio 20 d. šalys buvo įgijusios kilnojamojo turto už 13 270 Eur, o automobilį „Audi 100 Avant“ – už 750 Eur. Dėl to kolegija į sutuoktinių turto balansą įtraukė šį turtą (14 020 Eur vertės).
Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms 8688,60 Eur, esančių atsakovo žinioje, ir 12 164 Eur, esančių ieškovės žinioje (jos paimtas iš banko), sumas įtraukti į bendro sutuoktinių turto balansą. Atsakovas neįrodė, kad be jo žinios ieškovė pasisavino ne mažiau kaip 18 850 Eur.
Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sudarė šalių bendro turto balansą ir į jį įtraukė automobilį „Mazda 626“, be to, nesumažino jo šalių nesumokėto kredito dalimi. Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu nutraukta atsakovo ir T. T. santuoka, patvirtinta jų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią automobilis „Mazda 626“ pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe. Be to, neįvykdytų pagal kredito sutartį įsipareigojimų bankui suma 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo 9041,79 Eur, šios prievolės mokėjimo terminas nesuėjęs, todėl šia suma mažinamas šalių dalytinas turtas.
Kolegija apskaičiavo, kad šalių bendro turto balansą sudaro 87 856,81 Eur vertės turtas. Konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kolegija dalijo bendrą sutuoktinių nuosavybę lygiomis dalimis – po 43 928,40 Eur, visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priteisė atsakovui. Nustačiusi, kad ieškovė disponuoja 12 164 Eur suma, kolegija iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį ieškovei priteisė 31 764,40 Eur kompensaciją.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties dalį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnį, todėl be pagrindo pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe garažą, malkinę, šulinį, kurie yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai, jie priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise: garažas ir malkinė pastatyti dar 1985 m., o šulinys – 2000 m., t. y. iki santuokos. Šiuo faktus patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie pripažintini oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino šiuos įrodymus, taip pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl be pagrindo šiuos statinius pripažino pastatytus naujai. Viešo registro duomenimis, buvo atliekamas paprastas šių pastatų remontas, o ne rekonstrukcija ar kapitalinis remontas. Nesant duomenų, kad šie statiniai buvo pagerinti iš esmės, nebuvo pagrindo jų pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.
Į dalytino turto balansą be pagrindo įtrauktos lėšos, kurios buvo panaudotos santuokos metu. Sutuoktinių patirtos išlaidos nelaikomos bendru turtu ir nedalijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Teismas įtraukė į balansą 8688,60 Eur sumą, kuri 2012 m. panaudota medienai pirkti. Ši suma yra sutuoktinių išlaidos, o ne turto aktyvas ar pasyvas. Netinkamai nustatęs asmeninį ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą sutuoktinių turtą, apeliacinės instancijos teismas netinkamai sudarė dalytino turto balansą, taip netinkamai taikydamas CK 3.118 straipsnio nuostatą.
Kasacinis teismas išaiškino, kad dalijamo turto vertė turėtų būti nustatyta pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančią turto rinkos vertę, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai pagal šio teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančią vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013; Nr. 3K-3-398-421/2015). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, nustatydami dalijamo turto vertę, turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Apeliacinės instancijos teismas atsisakė turtą vertinti pagal atsakovo pateiktą turto vertės nustatymą 2016 m. birželio 6 d. ir rėmėsi eksperto išvada, kurioje turto vertė nustatyta 2013 m. rugpjūčio 20 dieną. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatą ir nukrypo nuo teismų praktikos. Pažymėtina ir tai, kad ekspertas vertino sodo pastatą, kitus statinius ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kaip vientisą objektą, todėl apeliacinės instancijos teismas iš 2013 m. nustatytos bendro turto vertės atėmė sklypo vertę, nustatytą 2014 m. (sklypo vertė nustatyta atsakovo pateiktame vertinime, kurį teismas iš esmės atmetė).
Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistam turtui (garažui ir malkinei) nuo 2005 m. lapkričio 22 d. nustatyta hipoteka, o tai daro įtaką dalijamo turto vertei.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 2, 4 dalis, 3.98 straipsnio 3 dalį, neįvertino, kad byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi eksperto išvada, kurioje žemės sklypas kartu su kitu žemės sklypu (4/63 dalis gretimo sklypo) vertintas kaip namų valda, nors tai yra asmenine nuosavybės teise priklausantis sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties žemė; skiriasi abiejų žemės sklypų paskirtis. Ekspertas nepaaiškino, kokiu teisiniu pagrindu šie sklypai įvertinti kaip namų valda. Kadangi ekspertizės aktas prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (atsakovo pateiktai turto vertinimo pažymai), teismai be pagrindo šią išvadą vertino kaip objektyvią.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe šulinį, garažą ir malkinę, nes šie objektai buvo iš esmės pagerinti. Atsakovas, kreipdamasis į VĮ Registrų centrą, nurodė, kad tiek šie, tiek kiti objektai pastatyti naujai; deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyta, kad tai nauji statiniai. Byloje nebuvo duomenų apie iki santuokos buvusią malkinę, nors pakeisti garažo vartai, tačiau garažas yra neatskiriama namo dalis, todėl vertintinas kartu.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai 8688,60 Eur sumą įtraukė į dalytino turto balansą, nes pinigai sumokėti už naujam rąstiniam namui reikalingą medieną. Pinigus gavęs E. Č. patvirtino, kad įsipareigojo ateityje perduoti medieną. Taigi mediena nebuvo įsigyta, todėl ši suma nėra šeimos išlaidos, ji įtrauktina į dalytino turto balansą.
Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. Teismas, esant pareikštam prašymui taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes, sudarė turto balansą, nustatė turto kainas, turtą dalijo 2013 m. rugpjūčio 20 dieną. Atsakovas be pagrindo ginčija teisinių pasekmių taikymą nuo šalių gyvenimo skyrium dienos.
2016 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akte akcentuojama, kad vertinamas turtas sudaro užbaigtą visumą; pardavimo atveju neturėtų būti skaidomas dalimis, į rinką turėtų būti pateikiamas kaip vientisas turtinis vienetas. Tokiu atveju verčių atskyrimas galėtų turėti tik teorinę reikšmę. Siekiant teisingo galutinio nekilnojamojo turto padalijimo, buvo atskaityta atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vertė, labiausiai atitinkanti buvusią bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje vertę, nustatytą paties atsakovo pateiktoje pažymoje. Atsakovas be pagrindo stebisi, kad abu žemės sklypai vertinti kartu, jie sudaro vientisą teritoriją – namų valdą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu kaip patikimesniu ir aukštesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu. Jame turto vertė nustatyta būtent tuomet, kai šalys pradėjo gyventi skyrium.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Teismas gali nuo šio principo nukrypti atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. CK 3.123 straipsnio 2–4 dalyse nustatyti kiti veiksniai, kuriems esant taip pat galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (kai vienas sutuoktinis privalo mokėti kitam sutuoktiniui išlaikymą; jei sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo iki bylos iškėlimo sumažino bendro turto vertę, jo dalį padovanodamas, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo dėl kitų aplinkybių, turi nustatyti, jog toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių apsauga, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; 2005 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2005). Atsakovo nurodyti argumentai neleidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.
Kasacinio teismo praktikoje vienas iš kriterijų nukrypti nuo lygių dalių principo yra pripažįstamas vieno sutuoktinio didesnis indėlis į bendrą turtą. Šiuo atveju nėra byloje įrodymų, kad atsakovas daugiau prisidėjo prie bendros nuosavybės sukūrimo. Faktas, kad turtas iki santuokos priklausė atsakovui, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančiame name įvyko gaisras, santuokos metu į namą buvo investuotos daug didesnės lėšos, negu jis buvo vertas prieš santuoką..
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe
Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).
Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdė 0,1202 ha žemės sklypą, sodo pastatą, garažą, šiltnamį, kiemo įrenginį (duomenys neskelbtini) (turto vertė iki santuokos sudarymo 14 200 Eur). Ieškovė santuokos metu sudarė 2005 m. lapkričio 11 d. kredito sutartį su AB banku „Hansabanku“ (šiuo metu AB „Swedbank“) dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) kredito sodo pastatui remontuoti suteikimo (kreditas suteiktas iki 2025 m. lapkričio 11 d). Atsakovas laidavo už šios prievolės įvykdymą bei įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Šalys santuokos metu iš esmės pagerino sodo namą ir aplinką tiek panaudodamos gautą kreditą, tiek bendras lėšas (teismo ekspertas pagal byloje esančius duomenis negalėjo nustatyti tikslios į bendrą turtą investuotos sumos, tačiau nustatė dalį investuotos sumos – 36 970 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad namas, garažas, malkinė, šulinys pastatyti naujai, todėl šį asmenine nuosavybės teise turėtą atsakovo turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsakovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl dalies turto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. jis teigia, kad garažas, malkinė ir šulinys pastatyti dar iki santuokos, jie nebuvo naujai statyti, todėl nepagrįstai pripažinti bendrąja nuosavybe (atsakovas pripažino, kad sodo pastatas buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis). Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl asmenine nuosavybės teise atsakovo turėtą garažą, malkinę, šulinį pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytus objektyvius duomenis: atsakovo įvardytų objektų vietą, sąsają su namu, turto vertės išaugimą rekonstravus sodo pastatą ir sujungus jį su kitais statiniais į vientisą statinį, sutvarkius namų valdos aplinką; pripažino, kad malkinė pastatyta naujai, nes iki santuokos sudarymo tokio statinio nebuvo; nors garaže atliktas remontas, įstatyti nauji garažo vartai, tačiau pakeitus išorės fasadą garažas buvo pagerintas taip, kad sudaro vieną visumą su namu. Be to, teismas vertino ir atsakovo iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teiktus oficialius pareiškimus (patvirtinimus) apie statybos naujumą: atsakovas, 2014 m. balandžio 17 d. kreipdamasis į VĮ Registrų centro Utenos filialą, nurodė, kad veranda, priestatas, patalpos pastogėje yra pastatyti naujai; 2014 m. balandžio 30 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą jis nurodė, jog priestatai, valymo įrenginiai, kiemo statiniai yra nauja statyba.
Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį asmenine nuosavybės teise buvusį atsakovo turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.
Dėl išlaidų, įtrauktinų į dalytino turto balansą
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad išlaidos nedalijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
Atsakovas teigia, kad negalėjo būti įtrauktos į turto balansą lėšos, sumokėtos už medieną (8688,60 Eur), nes tai yra sutuoktinių išlaidos. Šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Teismų nustatyta, kad santuokos metu 2012 m. šalys keliais mokėjimais sumokėjo E. Č. 8688,6 Eur už medieną, kuri bus pateikta ateityje pirčiai statyti; E. Č. patvirtino, kad yra paėmęs šią sumą iš atsakovo, tačiau mediena liko neperduota iki bus išspręstas ginčas dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo. Šių aplinkybių atsakovas neginčija. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad E. Č. perduotos lėšos buvo bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Taigi šalys turi teisę reikalauti, kad už medieną pinigus paėmęs asmuo pateiktų atitinkamą kiekį medienos arba grąžintų pinigus. Tai sutuoktinių bendra reikalavimo teisė, kuri teismų pagrįstai įtraukta į bendro turto masę. Išlaidomis atsakovo nurodoma suma būtų pripažįstama tuo atveju, jei pagal skolos raštelį mediena būtų gauta.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė turto balanso sudarymą reglamentuojančias teisės normas, jo išvada atitinka teismų praktikoje pateikiamą bendro sutuoktinių turto sąvoką.
Dėl dalytino turto vertės nustatymo
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika).
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančias kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016 46 punktą ir jame nurodytą praktiką).
Atsakovas teigia, kad buvo pažeista CK 3.119 straipsnio nuostata, nes apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas sodo pastato, kitų statinių ir žemės sklypo vertę, rėmėsi eksperto išvada, kurioje turto vertė nustatyta 2013 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovas kritiškai vertina ekspertizės akte pateiktą išvadą, nes joje buvo įvertintas sodo pastatas, nuotekų valymo įrenginys, garažas, malkinė, šulinys kaip vientisas objektas, nepasisakant dėl kiekvieno savarankišką unikalų numerį turinčio nekilnojamojo turto (tarp jų ir malkinės, garažo ir pan.) vertės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie atsakovo argumentai nepatvirtina pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.
Pirma, byloje nustatyta, kad santuokos metu atsakovo asmenine nuosavybės teise turėtas sodo pastatas, garažas, kiemo statiniai buvo iš esmės pakeisti, perstatyti sukuriant naują statinį – gyvenamąjį namą, sutvarkant aplinką. Šiuo atveju nėra pagrindo atskirai vertinti kiekvieną nekilnojamojo turto vienetą, net ir turintį savarankišką numerį, nes visi šie objektai sudaro užbaigtą visumą ir negali būti realizuojami atskirai. Dėl to siekiant teisingai nustatyti galutinę nekilnojamojo turto vertę pagrįstai visi statiniai eksperto vertinti kaip vientisas objektas ir nustatyta bendra jo vertė.
Antra, byloje šalys buvo pateikusios prieštaringus duomenis apie nekilnojamojo turto vertę, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymu paskyrė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Teismo ekspertas nustatė nekilnojamojo turto vertes skirtingais laikotarpiais: 2005 m. turtas buvo vertas 14 200 Eur, 2013 m. – 68 600 Eur ir 2016 m. – 77 300 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eksperto išvadoje atsakant į šeštą teismo užduotą klausimą nurodyta, jog nekilnojamojo turto vertė 2005 m. rugpjūčio 11 d. buvo 77 300 Eur, tačiau byloje pateiktas ekspertizės akto taisymas (8 t., b. l. 43), pagal kurį atsakant į šeštą teismo klausimą pateikta išvada, kad nekilnojamojo turto vertė 2016 m. liepos 11 d. – 77 300 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, rėmėsi ekspertizės akte nustatyta 2013 m. rugpjūčio 20 d. buvusia nekilnojamojo turto verte – 68 600 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 40 punkte nurodytą praktiką, pripažįsta iš esmės pagrįstu atsakovo kasacinio skundo argumentą dėl neteisingai nustatytos turto vertės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka teismų praktikoje pateikto aiškinimo dėl turto vertės nustatymo – apeliacinės instancijos teismas, nustatęs turto vertę, artimiausią apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienai (2016 m. liepos 11 d.), dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, ja ir turėjo remtis, o ne 2013 m. buvusia turto verte.
Kita vertus, pažymėtina, kad pagal eksperto išvadą 2016 m. liepos 11 d. nurodyta turto vertė yra didesnė už turto vertę, nustatytą 2013 m. Tokiu atveju turtą pripažinus bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisus jį atsakovo asmeninėn nuosavybėn, iš atsakovo turėtų būti priteisiama didesnė kompensacija ieškovės naudai už jam tenkančią turto dalį, nei šiuo atveju yra priteista apeliacinės instancijos teismo. Kadangi ši kasacinė byla nagrinėjama tik pagal vienos iš šalių – atsakovo kasacinį skundą, o kasacinis teismas tokiu atveju dėl kasacinį skundą padavusio atsakovo negali priimti blogesnio sprendimo, nei yra skundžiamas teismo procesinis sprendimas, tai apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto vertės nustatymo nekeistina, nes tai reikštų blogesnio sprendimo dėl kasatoriaus priėmimą (CPK 353 straipsnio 3 dalis).
Dėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio, 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo)
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; kt.).
Pirmosios instancijos teismas nenustatė didesnio atsakovo indėlio į bendro su ieškove turto sukūrimą, pagerinimą, tačiau esminiu kriterijumi nukrypti nuo lygių dalių principo dėl dalies turto padalijimo pripažino aplinkybę, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai atsakovui dar iki santuokos su ieškove sudarymo priklausė asmeninės nuosavybės teise. Dėl to pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei tenka 1/3 dalis šio turto, o atsakovui – 2/3 dalys; kitus daiktus, lėšas teismas dalijo sutuoktiniams lygiomis dalimis.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovo naudai vien dėl to, jog statiniai atsakovui dar iki santuokos su ieškove sudarymo priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl bendrą turtą dalijo lygiomis dalimis, pritaręs šiems ieškovės apeliacinio skundo argumentams: 1) ieškovė turi sveikatos sutrikimų; 2) su ja lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus ir būtent ieškovei teks didesnė vaiko išlaikymo našta, atsakovas nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios (2013 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo priėmimo neskyrė lėšų nepilnamečiam vaikui išlaikyti; 3) atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausiusiame name 1999 m. lapkričio 15 d. kilo gaisras ir dėl jo turto vertė sumažėjo; 4) atsakovo asmenine nuosavybe turėtas turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas ir jo vertė nuo turto įsigijimo iki 2013 m. rugsėjo 6 d. padidėjo daugiau nei vienuolika kartų.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė pirmiau nurodytas aplinkybes teisiškai reikšmingomis tiek, kiek jomis remiantis buvo sprendžiama dėl sutuoktinių dalių bendrąja jungtine nuosavybe pripažintuose ginčo statiniuose (sodo pastato, garažo, malkinės, šulinio, nuotekų valymo įrenginių) ir 4/63 dalyje bendro 0,63 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Pirma, nors bloga ieškovės sveikatos būklė priskirta prie CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodytų svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau šiuo atveju ji nelaikytina teisiškai reikšminga sprendžiant dėl šalių turto dalies, nes apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kiek toks nukrypimas būtinas siekiant apsaugoti ieškovės interesus, juolab kad ieškovė nėra pripažinta nedarbinga ir, turėdama sveikatos problemų, dirba, išlaiko save ir nepilnametį vaiką.
Antra, ieškovės nurodytas argumentas, kad su ja lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus ir būtent jai teks didesnė vaiko išlaikymo našta, atsakovas nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios neteikia vaikui išlaikymo, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat nelaikytinas pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo. Vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina (atsižvelgiant į tai, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam išlaikyti mokamos gana didelės periodinės išmokos) nėra tos įstatyme išvardytos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nagrinėjamu atveju iš atsakovo šalių sūnui yra priteistas 202,73 Eur išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ginčo dėl išlaikymo skolos (CK 3.200 straipsnis) priteisimo nagrinėjamoje byloje nebuvo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo prievolės kreditorius yra pats vaikas, o ne tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta būtinybė nukrypti nuo lygių dalių principo dėl vaiko interesų užtikrinimo.
Trečia, 1999 m. kilęs gaisras ir dėl to itin sumažėjusi atsakovui priklausiusio turto vertė nelaikytina svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Šalys santuoką sudarė 2005 m. rugpjūčio 11 d., todėl 1999 m. kilusio gaisro faktas šiuo atveju neturi reikšmės.
Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teisiškai reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl sutuoktinių turto dalių laikė tai, kad atsakovo asmenine nuosavybe turėtas turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas. Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tai nagrinėjamoje byloje buvo padaryta. Todėl ta pati aplinkybė negali būti naudojama antrąkart – t. y. kaip pagrindas sprendžiant dėl sutuoktinių dalių, kurios sudaro bendrąją jungtinę nuosavybę. Analogiškai vertintina ir apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad nuo turto įsigijimo iki 2013 m. rugsėjo 6 d. atsakovui asmenine nuosavybe priklausiusio turto vertė padidėjo vienuolika kartų. Šiuo požiūriu, be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu aspektu aktualus turto vertės padidėjimas ne nuo jo sukūrimo momento, o nuo santuokos sudarymo. Šalių santuoka buvo sudaryta 2005 m., jos sudarymo metu nustatyta 14 200 Eur turto vertė. 2013 m. nustatyta turto vertė – 68 600 Eur. Taigi, teisiškai reikšmingu laikotarpiu vertė padidėjo ne vienuolika, o tik beveik penkis kartus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant ginčo statinius (sodo pastatą, garažą, malkinę, šulinį, nuotekų valymo įrenginį) ir 4/63 dalis bendro 0,63 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai reikšmingomis laikytinos šios aplinkybės: pirma, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas dėl esminio pagerinimo turtas (sodo pastatas su kitais statiniais) iki santuokos priklausė atsakovui; antra, kad atsakovui asmenine nuosavybės teise priteistam turtui nuo 2005 m. lapkričio 22 d. nustatyta hipoteka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
Teisėjų kolegijos vertinimu, abi pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovo naudai, nustatant atsakovo teisę į 2/3, o ieškovei – į 1/3 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinto turto – ginčo statinių (sodo pastato, garažo, malkinės, šulinio, nuotekų valymo įrenginių) ir 4/63 dalies bendro 0,63 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad sutuoktiniams priklauso po 1/2 dalį bendrąja jungtine nuosavybe pripažinto nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė 62 026 Eur, todėl atsakovui, kuriam visas šis turtas atiteko teismo sprendimu, kilo pareiga kompensuoti ieškovei 1/2 dalį šio turto vertės – t. y. 31 013 Eur. Kasaciniam teismui šioje nutartyje nusprendus pakeisti šalims tenkančias šio turto dalis (konstatavus, kad ieškovei priklauso 1/3 dalis, atsakovui – 2/3 dalys turto), atsakovo mokėtina kompensacijos suma už šį nekilnojamąjį turtą mažintina 10 337,67 Eur. Dėl to apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 31 764,40 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę viso bendro turto dalį, keistina ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 21 426,74 Eur kompensacija.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas ir pakeista tik jo dalis dėl vieno iš priešieškinio reikalavimų, tai apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas 10 proc. Dėl to iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5682,86 Eur šių išlaidų atlyginimo.
Kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos skirstytinos pagal proporciją, kad kasacinis skundas tenkintas 24 proc.
Atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 1135 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tenkinto kasacinio skundo dalį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 272,40Eur žyminio mokesčio atlyginimo.
Atsakovas kasaciniame teisme patyrė 3000 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ši prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.12 punktuose nustatytus dydžius. Už kasacinio skundo parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), jį padauginus iš Rekomendacijų 8.12 punkte nustatyto koeficiento 3. Užpraėjusio ketvirčio (2016 m. balandžio 1 d. – 2016 m. birželio 30 d.) vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 756,90 Eur, su juo susietas maksimalus rekomenduojamas priteisti bylos šalies (ieškovės) turėtų išlaidų už advokato teisines paslaugas parengiant kasacinį skundą dydis yra 2270,70 Eur, nuo šios sumos skaičiuotinas atsakovui priteistinas atstovavimo išlaidų atlyginimas atsižvelgiant į tenkinto kasacinio skundo dalį. Dėl to iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 544,97 Eur šių išlaidų atlyginimo.
Duomenų apie ieškovės patirtas kasaciniame teisme atstovavimo išlaidas byloje nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Sudėjus nutarties 65 ir 66 punktuose nurodytą priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš viso iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 817,37 Eur kasaciniame teisme patirtų išlaidų atlyginimo.
Kasacinis teismas turėjo 14,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Pagal kasaciniame teisme skirstomų bylinėjimosi išlaidų proporciją iš atsakovo valstybės naudai priteistina 11,17 Eur, iš ieškovės – 3,53 Eur šių išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 4 d. nutarties dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 31 764,40 Eur kompensacija už jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį, taip pat dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 6314,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pakeisti ir iš atsakovo Z. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 21 426,74 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt šešių Eur 74 ct) kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį bei 5682,86 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du Eur 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitas Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovės A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Z. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 817,37 Eur (aštuonis šimtus septyniolika Eur 37 ct) kasaciniame teisme patirtų išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo Z. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,17 Eur (vienuolika Eur 17 ct), o iš ieškovės A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 3,53 Eur (tris Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Egidijus Laužikas
Gediminas Sagatys
