Dėl nuomos mokesčio priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-236-313/2017

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01814-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.9.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir Z. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. ir Z. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl nuomos mokesčio priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kauno saulėtekis“ ir akcinė bendrovė DNB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo ribų nustatymą, be pagrindo įgytą turtą ir nepagrįstą praturtėjimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių teisminio nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 4851,97 Eur nuomos mokesčio ir 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2010 m. atlikus kontrolinius žemės sklypo matavimus ir 2014 m. pavasarį atlikus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovė naudojasi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi. Toje žemės sklypo dalyje yra stendas su reklama. Stendą pagal 2006 m. vasario 24 d. nuomos sutartį su atsakove pastatė trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad atsakovė neteisėtai, be jų ir ankstesnio žemės savininko leidimo trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ išnuomojo ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį. Ieškovai nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsniu, atsakovė privalo ieškovams grąžinti visa, ką ji įgijo jų sąskaita, t. y. iš UAB „Kauno saulėtekis“ pagal nuomos sutartį gautą atlygį už naudojimąsi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi septynerius metus (už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 9 d.).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – ieškovams iš atsakovės priteisė 4851,97 Eur skolos.

Teismas nustatė, kad šalims nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantys gretimi žemės sklypai. Abiejų žemės sklypų kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, tačiau jame yra registruotos šalių žemės sklypų ribos pagal preliminarius žemės sklypų planus.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ 2006 m. vasario 24 d. sudarytos žemės sklypo dalies nuomos sutarties vykdymo laikas – nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 9 d.

Teismas nustatė, kad atsakovė jai priklausantį žemės sklypą įsigijo 2003 m. rugpjūčio 19 d., o ieškovai jiems priklausantį žemės sklypą įsigijo 2007 m. spalio 15 d. 2007 m. rugsėjo 30 d. parengtas preliminarus atsakovei A. V. priklausančio žemės sklypo planas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007 m. spalio 3 d., 2006 m. birželio 4 d. parengtas preliminarus ieškovams priklausančio žemės sklypo planas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2006 m. rugsėjo 6 d.

Ieškovai ir trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ 2015 m. vasario 26 d. sudarė sutartį dėl jiems priklausančio žemės sklypo dalies nuomos reklaminiam stendui įrengti dešimties metų laikotarpiui, nuomos pradžia – 2015 m. sausio 1 d.

Atsakovės žemės sklypo ribų taisymai kompetentingų institucijų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM) ir VĮ Registrų centro – buvo įvertinti kaip atitinkantys vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, nustatė, kad atsakovė, besinaudodama kvalifikuota teisine pagalba, nesikreipė į teismą dėl, jos nuomone, klaidingų Nekilnojamojo turto registre registruotų jai priklausančio žemės sklypo ribų ilgių nuginčijimo, taip pat nesikreipė ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM dėl nurodytų klaidų ištaisymo.

Teismas nustatė, kad trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ reklaminis stendas ginčo laikotarpiu buvo ne atsakovei, o ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje. Atsakovė, Nekilnojamojo turto registre įregistravusi jai priklausančio žemės sklypo ribas pagal nurodytą R. K. IĮ parengtą žemės sklypo planą, turėjo žinoti ir žinojo, kad trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ nuomojama žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso ieškovams.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas kartu su rašytiniais įrodymais nevertino byloje kaip liudytojų apklaustų I. S., Astos Žukelienės, R. K. parodymų.

Liudytojas R. K. parodė, kad jo parengtas atsakovės žemės sklypo planas neatitinka pirminių žemės sklypo matavimų, t. y. žemės sklypo ribų abriso, tačiau abrisas yra tik pagalbinė schema. Senos sklypo ribos atkurtos pagal faktinį žemės sklypo naudojimą – buvo pataisyti žemės sklypo ribų ilgiai. Riboženklių nebuvo, todėl jis orientavosi pagal likusias vagas. Jo atlikti žemės sklypo ribų pataisymai įtakos atsakovės žemės sklypo dydžiui, plotui, taip pat ir kitiems žemės sklypams neturėjo. Šie pataisymai įregistruoti VĮ Registrų centre.

Kaip liudytojas apklaustas UAB „Geosoma“ matininkas I. S. parodė, kad jis atliko atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Jis pažymėjo, kad buvo blogai atlikti ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų pirminiai (preliminarūs) planai. Parengti žemės sklypų planai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir registruoti VĮ Registrų centre, bet jie įregistruoti ne vienu metu, nesugretinti, nederinti, neapžiūrėti žemės sklypų ilgiai, gretimybės, todėl iki šiol preliminariuose (pirminiuose) žemės sklypų planuose padarytos klaidos nepastebėtos ir neištaisytos. Preliminarūs žemės sklypų planai neatitinka pirminių matavimų. Esminių klaidų padaryta preliminariame atsakovei priklausančio žemės sklypo plane: žemės sklypo ribų ilgiai neatitinka pirminių matavimų, net taisymų. Neaišku, dėl kokių priežasčių pirminius žemės sklypo matavimus atlikęs matininkas R. K. preliminariame žemės sklypo plane padarė pakeitimus. I. S., rengdamas atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, rado senus riboženklius ir jais vadovavosi, bet paaiškėjo, jog jie neatitinka žemės sklypų ribų, kurios įregistruotos VĮ Registrų centre, tačiau atitiko pirminius žemės sklypų matavimus. Taip pat parodė, jog pagal VĮ Registrų centro registruotus preliminarius šalių žemės sklypų planus reklaminis stendas yra ieškovų žemės sklype, tačiau pagal pirminius žemės sklypų matavimus, kas atitiktų vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą, reklaminis stendas būtų atsakovės žemės sklype.

Liudytoja Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Žukelienė parodė, kad šalių žemės sklypų kadastriniai matavimai su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM nesuderinti ir VĮ Registrų centre neįregistruoti. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti šalių žemės sklypų preliminarūs planai, kurie buvo suderinti su jų tarnyba, atitinkantys vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą. Taip pat A. Žukelienė parodė, kad teritorijų planavimo dokumentuose gali būti klaidų, tačiau tarnyba jų nepastebėjo, o į tarnybą dėl žemės sklypų ribų patikslinimo niekas nesikreipė. Tarnybai buvo pateikta derinti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau jie nesuderinti, kadangi parengtame projekte neteisingi žemės sklypo ribų ilgiai.

Teismas padarė išvadą, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. matininko R. K. parengtas atsakovės preliminarus žemės sklypo planas neatitinka pirminių žemės sklypo matavimų. Matininkas I. S. rado senus sklypo riboženklius, šiais ir vadovavosi. Jie atitiko pirminius žemės sklypų matavimus, bet neatitiko preliminaraus žemės sklypo plano. Šią aplinkybę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: matininko I. S. paruoštas atsakovei priklausančio žemės sklypo planas, atliktų geodezinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos. Pagal pirminius žemės sklypų matavimus reklaminis stendas yra atsakovei priklausančiame žemės sklype.

Teismas nurodė, kad galima taikyti CK 6.237 straipsnį tik tada, kai šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo. Šiuo atveju ieškovų ir atsakovės prievoliniai santykiai nesieja, atsakovė turtą įgijo žemės nuomos sutarties pagrindu. Atsakovei priklausančio žemės sklypo preliminarus planas neatitinka pirminio žemės sklypo matavimų, t. y. įregistruotas žemės sklypo planas yra ydingas. Šiuo atveju nėra ieškinio reikalavimo dėl sklypų planų nuginčijimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 25 d. sprendimą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 lapkričio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsakovė, išnuomojusi jai nepriklausantį žemės sklypą trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ atlygintinai bei gaudama nuomos mokestį, akivaizdžiai praturtėjo ieškovų sąskaita. Atsakovė neneigė gavusi nuomos mokestį iš trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.).

Ieškovai ir atsakovė nėra sudarę jokios sutarties, kad ieškovai savo teises galėtų apginti kitu pagrindu (sutarties ar įstatymo). Tai, kad atsakovė yra sudariusi jai nepriklausančio žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno saulėtekis“, ieškovams nesuteikia pagrindo ginti savo teises kitu nei nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto pagrindu, nes jie nėra nuomos sutarties šalis, taigi ieškovai savo teises gali ginti tik pagal CK 6.237 straipsnį. Apeliacinio teismo sprendimo motyvas, kad negalima taikyti CK 6.237 straipsnio šioje byloje, nes nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai, iš esmės prieštarauja bendrai kasacinio teismo praktikai dėl teismų vaidmens nagrinėjant ginčą ir teismo teisių ribų.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka teisinį faktų kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojanti įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; kt.). Kauno apygardos teismas, atsisakydamas taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą, kuriuo ieškovai rėmėsi savo ieškinyje, privalėjo taikyti tą materialiosios teisės normą, kuri, jo nuomone, yra taikytina šiame ginče, o ne nurodyti, jog CK 6.237 straipsnio šioje byloje negalima taikyti.

Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovė kasacinį skundą prašo atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Nagrinėjamu atveju ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribas galima vertinti kaip neaiškias, nes žemės sklypus skirianti riba pagal šalių teismui pateiktus dokumentus nesutampa, sudaryti tik preliminarūs žemės sklypų planai. Vien tai, kad preliminarūs žemės sklypų planai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nagrinėjamu atveju nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo. Galutinės nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, tačiau šią dieną kadastriniai sklypų matavimai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti.

Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad vertintini byloje apklaustų liudytojų parodymai. Atsakovės žemės sklypo preliminariame plane padaryti taisymai su atsakove suderinti nebuvo. Šias aplinkybes, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vertino ir apeliacinės instancijos teismas.

Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovų reikalavimus tenkinti, taikant nepagrįsto instituto sąlygas. Atsakovė nuomos sutartį su UAB „Kauno saulėtekis“ sudarė įsitikinusi, kad išnuomoja sau priklausančio žemės sklypo dalį.

Atsakovė nuomos mokestį gavo pagal sutartį, sudarytą su UAB „Kauno saulėtekis“, t. y. nuomos sutarties sąlygos priklauso tik nuo atsakovės ir trečiojo asmens susitarimo. Byloje neįrodyta, kad ieškovai ketino ar būtų analogiškomis sąlygomis išnuomoję ginčo žemės sklypo dalį, o dėl atsakovės veiksmų to padaryti negalėjo. Todėl atsakovės gautos pajamos iš nuomos negali būti pripažįstamos ieškovų praradimais (nuostoliais), kurie priteistini taikant nepagrįsto praturtėjimo nuostatas.

Ieškovai pareikštu ieškiniu nereiškė reikalavimo ir nenurodė faktinių pagrindų nei dėl valdymo gynimo (CK 4.34 straipsnis), nei dėl nuomos sutarties modifikavimo, perkeliant nuomininko teises, ar kt.

Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nuomos sutartis buvo sudaryta dar iki preliminarių žemės sklypų planų parengimo, kai iš pirminių dokumentų buvo aišku, kad išnuomota žemės sklypo dalis patenka į atsakovės žemės sklypo ribas.

Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas kasacinį skundą prašo atmesti, o Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė kvalifikuoti šalių teisinių santykių, iš teismo sprendimo turinio matyti, kad šalių santykiams galėtų būti taikomos nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą be pagrindo reglamentuojančios įstatymo normos (CK 6.237 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė jų netaikyti, kadangi formaliai jas taikant gautas rezultatas byloje galėtų prieštarauti bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Byloje nėra duomenų, kad dabar ieškovams priklausančio žemės sklypo ankstesnis savininkas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl reklaminio stendo buvimo vietos, jo naudojimo ir atsakovės dėl to gautų pajamų.

Ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos galutinai nėra nustatytos (kadastriniai matavimai viešame registre neįregistruoti), po nuomos sutarties sudarymo įregistruotas preliminarus atsakovei priklausančio žemės sklypo planas yra ydingas, o vadovavimasis preliminariais žemės sklypų planais arba pirminiais žemės sklypų matavimais lemia skirtingas išvadas dėl išnuomotos žemės sklypo dalies, reklaminio stendo buvimo vietos bei jų priklausymo atitinkamam žemės sklypui ir atitinkamam savininkui.

Ieškovų teigimu, iš atsakovės 4851,97 Eur suma jiems turėjo būti priteista, kadangi atsakovės išnuomotas buvo būtent ieškovams priklausantis žemės sklypas (jo dalis), ir šį faktą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau viešame registre esantys duomenys yra preliminarūs, įrašyti sudarius nuomos sutartį. Tokie registro duomenys ir jų įrodomoji reikšmė byloje šio ginčo atveju negali būti absoliutinami, ypač kai kiti bylos įrodymai leidžia pagrįstai abejoti šių preliminarių duomenų, kuriais ieškovai remiasi, teisingumu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punktą žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo ribos sąvoka įtvirtinta Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 punkte, pagal kurį žemės sklypo riba – tai riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 32.1.1–32.1.10 punktai reglamentuoja žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo tvarką. Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą; kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai; apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma naudojant suderintus su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM kadastro tvarkytojo parengtus ir patvirtintus klasifikatorius; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla. Iš esmės tą patį nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 15.1–15.10 punktai.

Remiantis Taisyklių 11 punktu, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje, tarp jų ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (13 punktas). Pagal Nuostatų 12 punktą žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą).

Pagal Nuostatų 84 punktą kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

Nagrinėjamu atveju teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad šalims nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantys gretimi žemės sklypai. Atsakovė jai priklausantį žemės sklypą įsigijo 2003 m. rugpjūčio 19 d., o ieškovai jiems priklausantį žemės sklypą įsigijo 2007 m. spalio 15 d. Ieškovai kaip žemės sklypo savininkai privalėjo ne tik atlikti kadastrinius matavimus, kaip tai įtvirtinta Nuostatuose ir Taisyklėse, įskaitant ir tai, kad žemės sklypo ribos vietovėje turėjo būti paženklintos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Nuostatų 32.1.1 punktas), tačiau atliktus kadastrinius matavimus suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM (Nuostatų 32.1.8 punktas) ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Taip ieškovai turėjo galimybę tiksliai nustatyti perkamo žemės sklypo ribas, sumažinti tikimybę, kad ateityje dėl to kils ginčų, tačiau to neatliko.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad reklaminis stendas yra pastatytas ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje. Pažymėtina, kad civilinė byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio metu paaiškinimus teikė žemės sklypų ribų nustatymo specialistai (matininkai), jie patvirtino, kad VĮ Registrų centre įregistruoti preliminarūs žemės sklypų planai neatitinka pirminių matavimų; parengti žemės sklypų planai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir registruoti VĮ Registrų centre, bet jie įregistruoti ne vienu metu, nesugretinti, nederinti, neapžiūrėti žemės sklypų ilgiai, gretimybės, todėl iki šiol preliminariuose (pirminiuose) žemės sklypų planuose padarytos klaidos nepastebėtos ir neištaisytos; pagal VĮ Registrų centro registruotus preliminarius šalių žemės sklypų planus reklaminis stendas yra ieškovų žemės sklype, tačiau pagal pirminius žemės sklypų matavimus, kas atitinka vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą, reklaminis stendas yra atsakovės žemės sklype; kadastriniai matavimai su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM nesuderinti ir VĮ Registrų centre neįregistruoti. Taigi iš šių apeliacinės instancijos teismo nustatytų ir vertintų faktinių aplinkybių matyti, kad galutinės ieškovams ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos nėra nustatytos, jos nėra aiškios (tikslios). Vien tai, kad preliminarūs žemės sklypų planai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo. Galutinės nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais. Žemės sklypų kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Iš to galima daryti išvadą, kad nėra aišku, kieno žemės sklype šiuo metu yra UAB „Kauno saulėtekis“ reklaminis stendas.

Dėl be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo institutų taikymo

Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 65 punktas).

Iš nuoseklios kasacinio teismo praktikos matyti, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016, 41 punktas).

Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką jos yra tokios: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ 2006 m. vasario 24 d. sudarė žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė buvo įsitikinusi, jog trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ išnuomoja dalį sau priklausančio žemės sklypo. Taigi atsakovė ginčo žemės sklypo dalimi disponavo kaip jos savininkė. Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą. Pagal šio straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas; pagal 2 dalį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Kaip minėta, atsakovė, turėdama teisę laisvai sudaryti sutartis, šia teise pasinaudojo. Pats žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo faktas ieškovams nuostolių nesukėlė. Tuo tarpu teismai nenustatė ieškovų ketinimų nuomoti žemės ginčo žemės sklypo dalį tuo laikotarpiu, kai atsakovė buvo sudariusi žemės sklypo dalies nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno saulėtekis“, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 9 d. Todėl negalima teigti, kad atsakovė, išnuomodama žemės sklypo dalį, buvo nesąžininga.

Nors ieškovai kasaciniame skunde nurodė, kad atsakovė atlygintinai trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ išnuomojo sau nepriklausančią žemės sklypo dalį, akivaizdžiai praturtėjo ieškovų sąskaita, tačiau tokia ieškovų išvada yra nepagrįsta. Kaip minėta, ginčo žemės sklypų ribos nėra aiškios, kadastriniai matavimai nėra suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad reklaminis stendas stovi būtent ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė pasinaudojo svetimu turtu, kad ji be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko ji negalėjo ir neturėjo gauti, ar nesąžiningai praturtėjo. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra visų prielaidų, nurodytų šios nutarties 32 punkte, kad būtų galima konstatuoti nepagrįstą praturtėjimą.

Dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų

Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Kiekviename ieškinyje privaloma nurodyti ieškinio elementus, nes jie individualizuoja civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 20 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, ir prašomas pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdas (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 21 punktas).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi ir tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas, tačiau nesutiktina su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas apskritai nekvalifikavo ginčo šalių santykių. Ieškovai, pareikšdami ieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo, nurodė, kad atsakovė pasinaudojo ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi, leisdama joje pastatyti reklaminį stendą. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad atsakovė neteisėtai, be jų ir ankstesnio žemės savininko leidimo trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ išnuomojo ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį. Ieškovų suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas suponavo ginčo sprendimą CK šeštosios knygos XX skyriaus normų pagrindu, taip pat byla buvo nagrinėjama pagal įrodinėjamas aplinkybes, t. y. kad reklaminis stendas buvo pastatytas nesant suderintos visų suinteresuotų asmenų valios, be to, atsakovė, naudodamasi ieškovų žemės sklypo dalimi, atliko neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai šių aplinkybių neįrodė. Kaip minėta, teismas nurodė, kad ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti, taip pat jie nėra įregistruoti. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovų suformuluotą ieškinio pagrindą, dalyką ir nurodytas aplinkybes, nusprendė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o tai yra viena ir apeliacinės instancijos teismo teisių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal ieškovų ieškinyje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą, tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, pagrįstai netaikė nepagrįstą praturtėjimą ar be pagrindo įgytą turtą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, nes byloje nebuvo nustatyta prielaidų taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto institutų, nenukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus kaip nesudarančius pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinio skundo netenkinant, ieškovai neturi teisės į kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašo priteisti 600 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą. Atsakovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., 7, 8.14 punktai), todėl atsakovei (apmokėjusiai šias išlaidas) iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina visa prašoma atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo iš ieškovų priteisti 302,50 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą. Trečiasis asmuo pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., 7, 8.14 punktai), todėl trečiajam asmeniui (apmokėjusiam šias išlaidas) iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina visa prašoma atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 16,53 Eur tokių išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 600 (šešių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovų A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui AB DNB bankui (j. a. k. 112029270) lygiomis dalimis 302,50 Eur (trijų šimtų dviejų Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovų A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei lygiomis dalimis 16,53 Eur (šešiolikos Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimą. Ši priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė