Civilinė byla Nr. e3K-3-241-690/2017
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00863-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno Kalniečių poliklinikai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus dėl pirkimo objekto techninės specifikacijos, aiškinimo bei taikymo.
Ieškovė UAB „Roche Lietuva“ (toliau – ieškovė) prašė teismo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) vykdomo viešojo pirkimo „Laboratorinių diagnostinių reagentų viešasis pirkimas“ (toliau – Konkursas) sąlygų 2 priedo „Reagentų ir papildomų laboratorinių priemonių techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) Techninių reikalavimų analizatoriams 4 priedo „Automatinis imunologinis analizatorius“ (toliau – Techninės specifikacijos 4 priedas) 9, 10, 14 ir 15 punktų sąlygas (toliau kartu – ginčo sąlygos); pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Konkurso 5 dalies „Reagentai ir papildomos medžiagos automatiniam glikozilinto hemoglobino hba1c analizatoriui – 1 vnt.“ sąlygų reikalavimus; pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2016 m. birželio 27 d. sprendimą atmesti ieškovės 2016 m. birželio 17 d. pretenziją; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė vykdė supaprastintą atvirą Konkursą, pirkimo objektą skaidė į dalis. Ieškovės teigimu, Konkurso 4 dalies „Reagentai ir papildomos medžiagos automatiniam imunologiniam analizatoriui – 1 vnt.“ reikalavimai parengti taip, kad jų visumą atitinka tik analizatorius „Architect i1000SR“; Techninės specifikacijos 4 priedo 5, 7, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 22 punktų reikalavimai sutampa su nurodyto analizatoriaus oficialiai skelbiamais parametrais.
Ieškovė taip pat ginčijo Konkurso 4 dalies reikalavimus, nustatytus Techninės specifikacijos 4 priede, kuriuos pripažinus neteisėtais ir panaikinus, tiekėjai galėtų pasiūlyti kitų gamintojų analizatorius:
„Reagentų rinkinio talpa: Mažiausiai 25 reagentų rinkiniai“ (9 punktas). Ieškovės manymu, šis skaičius per didelis, nepagrįstas realiu poreikiu planuojamą tyrimų kiekį atlikti greičiau (veiklos greitį lemia analizatoriaus našumas); taip pat mediciniškai – reagentų rinkinių skaičius nedaro įtakos tyrimų kokybei, pacientų priežiūrai ar (ir) gydymui;
„Kokybės kontrolė: Ne mažiau kaip 3 kokybės kontrolės lygiai. Pageidaujama multiparametrinė įvairiems testams tinkama kontrolinė medžiaga“ (10 punktas). Ieškovės manymu, šis reikalavimas yra perteklinis, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą būtina, kad analizatoriai turėtų ne mažiau kaip 2 kontrolės lygius; dėl reikalaujamo papildomo lygio padidės tyrimų kaina, lėšos bus naudojamos neracionaliai;
„Visi reagentai, kalibrantai kontrolės turi būti paruošti naudojimui, jų nereikia skiesti ar kitaip paruošti“ (14 punktas). Ieškovės manymu, šias medžiagas pagal gamintojo instrukcijas gali paruošti naudoti atsakovės laboratorijos darbuotojai; dėl to atsakovė neturės didesnių išlaidų; toks reikalavimas nedaro įtakos tyrimų kokybei, pacientų priežiūrai ar (ir) gydymui;
„Reagentų stabilumas: Reagentų rinkinių stabilumas analizatoriuje mažiausiai 21 diena. Atidarytų kalibrantų buteliukų stabilumas iki galiojimo laiko pabaigos“ (15 punktas). Ieškovės manymu, toks terminas yra neteisėtas, riboja konkurenciją; reagentų galiojimo terminas nedaro jokios įtakos tyrimų kokybei (ją lemia pats galiojimo terminas, bet ne jo trukmė), jų kainai.
Ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, kad Konkurso 5 dalis „Reagentai ir papildomos medžiagos automatiniam glikozilinto hemoglobino HBA1c analizatoriui – 1 vnt.“ yra neteisėta, pažeidžia konkurenciją; ji turi būti išskirta į dvi atskiras dalis, jos dalį „Glikozilinto hemoglobino HBA1c tyrimai“ priskiriant prie Konkurso 3 dalies, o dalį „Papildomos priemonės HBA1c tyrimų surinkimui, dokumentavimui“ – prie Konkurso 32 dalies. Rinkoje neegzistuoja nė vienas gamintojas, kuris gamina ne tik analizatorius ir reagentus glikozilinto hemoglobino HBA1c tyrimams, bet ir papildomas priemones HBA1c tyrimams surinkti, dokumentuoti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino neteisėtomis Konkurso 4 dalies sąlygas, nustatytas Techninės specifikacijos 4 priedo 9 ir 14 punktuose, bei Konkurso 5 dalies sąlygas; nutraukė Konkurso 4 ir 5 dalių procedūras; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismo vertinimu, siekiant realiai užtikrinti konkurenciją, vykdant pirkimus nustatytini minimalūs reikalavimai perkamam objektui. Visų aukštesnių reikalavimų perkamai prekei pagrindimo našta įrodinėjimo procese tenka atsakovei. Ieškovei tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad Konkurso sąlygos pritaikytos konkrečiam produktui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai).
Teismas pažymėjo, kad prieš vertinant Techninės specifikacijos reikalavimų visumą būtina įvertinti kiekvieną iš ginčijamų sąlygų. Jei kuri iš jų neatitiks Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nurodytų principų, pakaks panaikinti tokią sąlygą. Tokia išvada padaryta, nes net vienos Konkurso sąlygos panaikinimas lemia galimybę Konkurse dalyvauti didesniam tiekėjų skaičiui.
Spręsdamas dėl Techninės specifikacijos 4 priedo 9 punkto teisėtumo teismas nustatė, kad rinkoje yra siūloma skirtingų gamintojų analizatorių, į kuriuos galima įdėti ir mažesnius reagentų rinkinius (mažiausiai – 16 vnt.); atsakovė neįrodė, kad būtina nustatyti aukštesnius nei minimalūs parametrai, nepagrindė, jog su mažesniu nei 25 vnt. reagentų rinkiniu negalės pasiekti Techninėje specifikacijoje reikalaujamo našumo.
Remdamasis Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų kokybės reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-998 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo“, 12 punktu teismas padarė išvadą, kad bet kuris analizatorius privalo turėti mažiausiai du kontrolės lygius. Apraše nėra nurodytas maksimalus kontrolės lygių skaičius ir tikslūs kriterijai, kokiems tyrimams ar atvejams turi būti naudojami analizatoriai su atitinkamais kontrolės lygiais. Dėl to atsakovė galėjo reikalauti trijų kontrolės lygių, tačiau jai kyla pareiga įrodyti tokio reikalavimo būtinumą. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrindė aukštesnio nei minimalus reikalavimo nustatymą: sveikatos apsaugos sritis yra didžiausias vertybes (gyvybę ir sveikatą) sauganti sritis, o tinkamas ligų diagnozavimas, kuris galimas tik atliekant kuo tikslesnius tyrimus, padeda šias vertybes apsaugoti; atsakovė privalomą kokybės lygį padidino minimaliai (galima nustatyti ir tirti 5 ar daugiau kokybės lygių), o tai leidžia spręsti apie realų siekį gerinti teikiamų paslaugų kokybę išlaikant proporcingą jos ir tiekėjų interesų pusiausvyrą.
Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus dėl didesnių tyrimų sąnaudų, pažymėdamas, kad net jei tokių būtų, užtikrinta aukštesnė kokybė ir didesnė kontrolė juos pateisintų; Konkursu siekiama nusipirkti aukštesnę kokybę ir didesnę tyrimų kontrolę garantuojančią įrangą mažiausia kaina, o ne pačią pigiausią įrangą. Rinkoje yra daugiau nei vieno gamintojo analizatorių, kurie užtikrina tris kokybės kontrolės lygius (pvz. „Abbott“, „Siemens“, „Ortho“, „Beckman Coulter“). Dėl to teismas nepripažino, kad Techninės specifikacijos 4 priedo 10 punkto sąlyga pritaikyta tik vienam konkrečiam tiekėjui.
Teismas, remdamasis Lietuvos medicinos normos MN 102:2001 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 679, nuostatomis, sprendė, kad naudojant paruoštus reagentus užterštumo pavojus yra daug mažesnis nei juos skiedžiant laboratorijoje, užtikrinamas reagentų vienodumas ir dėl to išvengiama tyrimo rezultatų paklaidos; perkančioji organizacija, įgyvendindama savo diskreciją, gali nuspręsti pirkti paruoštus reagentus, todėl Techninės specifikacijos 4 priedo 14 punkto sąlyga nėra perteklinė ir neriboja konkurencijos.
Teismas sutiko su ieškove, kad Techninės specifikacijos 4 priedo 14 punkto dalis „ar kitaip paruošti“ nėra aiški, tiksli, nes draudžia bet kokias ruošimo procedūras, reikšmingai sumažina konkurenciją, todėl pripažino ją neteisėta.
Teismas pažymėjo, kad reagentų galiojimo laiko minimalios reikšmės nėra apibrėžtos teisės aktuose, todėl Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punktą vertino tuo aspektu, ar jis neprieštarauja viešųjų pirkimų principams. Nustatęs, kad bent trijų gamintojų („Abbott“, „Beckman Coulter“, „Siemens“) reagentai atitinka šį reikalavimą, teismas atmetė argumentus, jog jis riboja konkurenciją. Teismas nurodė, kad reagentai privalo turėti tam tikrą galiojimo terminą, kuris privalo būti ne per trumpas, jog nereikėtų per dažnai keisti rinkinių ir atlikti kalibravimo. Šią sąlygą vertindamas kartu su Konkurso sąlygų visuma, teismas pažymėjo, kad dvi iš ieškovės ginčijamų sąlygų yra naikintinos ir taip sudaroma galimybė didesniam tiekėjų skaičiui dalyvauti Konkurse.
Teismas nurodė, kad įrodinėjimo našta dėl Konkurso 5 dalies sąlygų teisėtumo, dviejų prekių grupių sujungimo būtinumo ir pagrįstumo tenka atsakovei, tačiau ji to neįrodė. Atsakovės argumentas, kad dėl šios Konkurso dalies jau yra pateiktas vienas pasiūlymas, nepagrindžia objektų sujungimo teisėtumo, nes juos perkant atskirai galbūt būtų gauta daugiau pasiūlymų. Atsakovė skatina tiekėjus jungtis į ūkio subjektų grupes ar pasitelkti subtiekėjus, dėl ko siūloma kaina padidės, bus ribojama konkurencija. Byloje neįrodyta, kad Konkurso sąlygose nurodytas vienkanalis automatinis analizatorius yra kuo nors pranašesnis už ieškovės siūlomą dvikanalį. Remdamasis šiais motyvais teismas pripažino Konkurso 5 dalies sąlygas neteisėtomis, ribojančiomis konkurenciją ir diskriminuojančiomis kitus tiekėjus (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Kolegija nurodė, kad atskiras ginčo sąlygų vertinimas neleidžia tinkamai patikrinti, ar visi Techninės specifikacijos 4 priedo reikalavimai yra pritaikyti konkrečiam analizatoriui, ar perkančioji organizacija tinkamai užtikrino konkurenciją ir nediskriminavo tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). Techninės specifikacijos 4 priede yra nustatyti 22 reikalavimai perkamam automatiniam imunologiniam analizatoriui, o ieškovė Techninės specifikacijos 4 priede nustatytų reikalavimų pritaikymą konkrečiai prekei sieja tik su 9 analizatoriaus „Architect i1000SR“ techniniais parametrais. Kolegijos vertinimu, tai paneigia ieškovės argumentus, kad visi Techninės specifikacijos 4 priede nustatyti reikalavimai pritaikyti pirmiau nurodytam analizatoriui. Vien tai, kad dalis analizatoriaus „Architect i1000SR“ parametrų sutampa su Techninės specifikacijos 4 priede nustatytais reikalavimais (specifikacijomis), neteikia pagrindo daryti išvadą, jog reikalavimai pirkimo objektui pritaikyti būtent šio analizatoriaus gamintojui. Juolab kad reikalavimai apibūdinti ne tiksliais duomenimis, bet sąvokomis „ne mažiau“ ir pan. Tai patvirtina, kad pasiūlymus dėl šio objekto gali teikti ir tiekėjai, kurių analizatoriai turi aukštesnius techninius parametrus, negu nustatyti Konkurso sąlygose.
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamus Techninės specifikacijos 4 priedo reikalavimus atitinka ne tik analizatorius „Architect i1000SR“, bet ir analizatoriai „Siemens“ ir „Beckman Coulter“. Nors šių analizatorių sistemos našumas yra didesnis nei reikalaujamas Techninėje specifikacijoje, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti šiuos analizatorius neatitinkančiais Konkurso sąlygų reikalavimų. Be to, Konkurso sąlygose nenustatytas draudimas tiekėjams kartu su savo įranga siūlyti kitų gamintojų kontrolines medžiagas. Ieškovė neginčijo fakto, kad kontrolinių medžiagų gamintojai (pvz., „BioRad“, „Randox“, „Technopath“) gamina trijų lygių kontrolines medžiagas, kurios yra pritaikytos įvairių gamintojų (taip pat ir „Roche“) analizatoriams.
Spręsdama dėl Techninės specifikacijos 4 priedo 10 punkto teisėtumo, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad perkančioji organizacija (licencijuota asmens sveikatos priežiūros įstaiga) privalo užtikrinti viešojo intereso – kokybiškų ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo – reikalavimus, todėl ji, o ne analizatorių gamintojas ar tiekėjas, yra atsakinga už atliekamų tyrimų kokybę ir turi ją užtikrinti. Kolegija sprendė, kad atliekant trijų lygių vidaus kontrolę daug tiksliau apibrėžiamos patologijos ribos ir efektyviau sumažinama galimų tyrimų klaidų ir (ar) paklaidų rizika. Perkančioji organizacija, nustatydama tris kokybės kontrolės lygius, įveda papildomą apsaugą, nes esant dviem kokybės kontrolės lygiams (normos ir patologijos) lieka nepastebėti ir neįvertinti kiti kokybės parametrai, kurie yra būtini teikiant sveikatos priežiūros paslaugas bei atliekant laboratorinę diagnostiką. Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad įranga (tyrimo metodika), turinti 3 kontrolės lygius, yra ne pranašesnė, o priešingai, prastesnė už įrangą, kuri aukštą tyrimo kokybę gali užtikrinti naudodama 2 kontrolės lygius, taip pat įrodymais nepagrįstą teiginį, kad 3 lygių įranga yra brangesnė.
Kolegija nustatė, kad ieškovė dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, kuriuose nustatytas reikalavimas dėl 3 kokybės kontrolės lygių, pateikė pasiūlymus, laimėjo šiuos pirkimus ir sudarė viešojo pirkimo sutartis. Tokių viešųjų pirkimų techninėse specifikacijose nurodytų reikalavimų ieškovė neginčijo ir su jais sutiko, o tai, anot kolegijos, patvirtina, kad ieškovė neįžvelgė tiekėjų diskriminacijos ir konkurencijos ribojimo, o Konkurse tokius parametrus ginčija ne dėl konkurencijos ribojimo, bet dėl privataus ekonominio intereso.
Spręsdama dėl Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkto kolegija pažymėjo, kad ieškovė neginčija fakto, jog trumpesnis reagentų galiojimo laikas lemia būtinumą juos keisti dažniau. Būtent poreikis reagentus keisti rečiau, o ne tyrimo kokybės detalizavimas, yra pagrindinė reagentų galiojimo termino paskirtis. Ilgesnio nei 21 diena stabilumo reagentai leidžia atlikti daugiau tyrimų, mažina tyrimų sąnaudas (nereikia utilizuoti dar puspilnių, bet pasibaigusio galiojimo reagentų), užtikrina retesnį tyrimo kalibravimą, todėl toks reikalavimas atitinka ekonomiškumo principą, t. y. tiek perkančiosios organizacijos, tiek ir tiekėjo interesus.
Kolegija nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkto reikalavimas nėra išskirtinis, rinkoje yra reagentų, kurių galiojimo laikas yra ilgesnis, nei nustatyta ginčo reikalavime (bent trijų gamintojų – „Abbott“, „Beckman Coulter“, „Siemens“ – reagentai visiškai atitinka reagentų galiojimo termino ir stabilumo reikalavimą). Kolegijos nuomone, vien tai, kad reikalaujamas stabilumo terminas atitinka trumpiausio galiojimo „Abbott“ reagento parametrą, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog reikalavimas pritaikytas būtent šio gamintojo analizatoriui; reikalavimas reagentų stabilumui nėra apibūdintas tiksliais duomenimis, o tai sudaro galimybę teikti pasiūlymus tiekėjams, kurių siūlomų analizatorių stabilumas yra 21 diena ir ilgesnis.
Bylos duomenys patvirtina, kad kituose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose dalyvavo ir juos laimėjo ieškovė (šios nutarties 20 punktas), taip pat buvo keliami reagentų ir kitų medžiagų galiojimo bei stabilumo reikalavimai. Šios aplinkybės patvirtina, kad tuo atveju, jeigu ieškovės gaminami reagentai ar papildomos medžiagos neatitinka keliamų reikalavimų, Konkurso sąlygos nedraudžia ieškovei siūlyti trečiųjų šalių (ne analizatoriaus gamintojo) reagentų, kurių galiojimo terminas ir stabilumas atitinka reikalavimus, be to, Konkurso sąlygos nedraudžia pasiūlymo pateikti ūkio subjektų grupei, taip pat pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė ieškinyje nurodė ir viso proceso metu įrodinėjo, kad 9 iš 22 Techninės specifikacijos 4 priede nustatytų reikalavimų (jo 5, 7, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 22 punktai) yra išskirtinai būdingi tik „Architect i1000SR“ analizatoriui, t. y. rinkoje nėra kito analizatoriaus, kuris atitiktų visus šiuos devynis techninius reikalavimus, taip pat įrodinėjo, kad Techninės specifikacijos 4 priedo 9, 10, 14 ir 15 punkto reikalavimai yra pertekliniai. Kadangi ieškovė pateikė savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, tai atsakovė privalėjo įrodyti, kad rinkoje yra daugiau nustatytus reikalavimus atitinkančių analizatorių (CPK 178 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad tam tikri konkretūs analizatoriai atitinka 9, 10, 14 ir 15 punktų reikalavimus, tačiau neįrodė, kad šie analizatoriai atitinka likusius 5 iš pirmiau nurodytų 9 punktų reikalavimų. Teismai ignoravo šį aspektą, paviršutiniškai nagrinėjo bylą (išvadas dėl atitikties 9 reikalavimams padarė iš įrodymų, kurie pagrindė tik atitiktį 4 reikalavimams), nors, laikydamiesi kasacinio teismo praktikos, turėjo ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo. Dėl to buvo pažeista VPĮ 25 straipsnio 8 dalis, CPK 178, 263 straipsniai.
Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovė išskyrė 9 iš 22 reikalavimų, patvirtina jos pozicijos prieštaringumą. Neabejotina, jog rinkoje egzistuoja įvairių analizatorių, kurių tam tikri techniniai parametrai sutampa, tačiau yra ir parametrų, kurie skiriasi. Būtent tokie 9 ieškinyje nurodyti atsakovės nustatyti techniniai reikalavimai lemia, kad juos visus kartu su kitomis sąlygomis atitinka tik vienas analizatorius – „Architect i1000SR“. Dėl to pasiūlymą dėl Konkurso 4 dalies gali pateikti tik vienas iš anksto žinomas tiekėjas.
Ta aplinkybė, kad techniniai reikalavimai suformuluoti abstrakčiai, vartojant žodžių junginius „ne mažiau kaip“, „ne vėliau“ ir pan., nepaneigia aplinkybės, jog, be analizatoriaus „Architect i1000SR“, rinkoje neegzistuoja nė vienas kitas analizatorius, kuris atitiktų Techninės specifikacijos 4 priedo reikalavimų visumą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad reikalavimai nėra apibūdinti tiksliais duomenimis ir dėl to laikytini teisėtais, leidžia perkančiosioms organizacijoms piktnaudžiauti – nustatyti konkurso sąlygas, kurios, nors pažodžiui ir neatitiktų konkretaus analizatoriaus techninių parametrų, tačiau lemtų, jog reikalavimus atitiktų tik šis analizatorius.
Šios nutarties 19 punkte nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta. Aprašo 11 ir 12 punktų nuostatos reiškia, kad kiekvienas Lietuvoje naudojamas analizatorius turi turėti du privalomus kontrolės lygius; jie užtikrina visapusišką tyrimų kokybę, yra tinkami ir pakankami tyrimams atlikti; jeigu konkretus analizatorius negali užtikrinti tyrimų kokybės panaudojant du kontrolės lygmenis, sveikatos priežiūros įstaiga, remdamasi konkretaus analizatoriaus gamintojo rekomendacijomis, privalo nustatyti daugiau kontrolės lygių. Šie argumentai reiškia, kad kontrolės lygiai nustatomi tik tada, kai sveikatos priežiūros įstaiga jau turi įsigijusi analizatorių, išankstinis kokybės kontrolės lygių nustatymas nėra galimas, nes perkančioji organizacija negali žinoti, ar analizatoriui yra nustatytos kokios nors jo gamintojo rekomendacijos dėl kokybės lygių, ar analizatorius užtikrina kokybę normos ir patologijos lygiais. Situacija, kai atsakovė nustato kokybės kontrolės lygius, patvirtina, kad jai iš anksto yra žinomos konkretaus analizatoriaus gamintojo rekomendacijos ir kad ji siekia įsigyti konkretų analizatorių.
Didesnis kontrolės lygių skaičius neužtikrina geresnės tyrimo kokybės. Tą patvirtina tiek nutarties 24.4 punkte nurodyti argumentai dėl gamintojo rekomendacijų, tiek tai, kad priešingas aiškinimas reikštų, jog įstatymų leidėjas, išleisdamas Aprašą, neužtikrino, kad tyrimai būtų atliekami kokybiškai (nelogiškas aiškinimas, kad įstatymų leidėjas toleruoja situacijas, kai vienu atveju (naudojant daugiau nei tris kontrolės lygius) vieniems pacientams yra atliekami tinkamesnės kokybės tyrimai, o kitu atveju (naudojant tik normos ir patologijos kontrolės lygius) yra leistina atlikti „prastesnės kokybės“ tyrimus). Teigdamas priešingai, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Aprašo 11, 12 punktus, pažeidė VPĮ 25 straipsnio 2 dalį.
Atsakovės pateiktose analizatorių „Siemens Advia Centaur XPT“ ir „Beckman Coulter UniCel DxC 880i“ brošiūrose nėra informacijos, kad šie analizatoriai turi tris kontrolės lygius, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šių įrodymų pagrindu sprendė, jog atsakovė įrodė, kad rinkoje yra analizatorių, atitinkančių Techninės specifikacijos 4 priedo 10 punkto reikalavimus. Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovės nurodyti analizatoriai neatitinka ginčo reikalavimo, šių įrodymų atsakovė nepaneigė (CPK 178 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas ieškovės įrodymais nesirėmė ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 263 straipsnis).
Priešingai nei išaiškino apeliacinės instancijos teismas, Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte nustatytas reagentų stabilumo terminas nemažina tyrimų sąnaudų – stabilumo terminas nurodo, kiek laiko reagentai gali būti naudojami analizatoriuje. Kadangi Techninėje specifikacijoje yra nurodytas konkretus perkamų reagentų ir tyrimų kiekis, tai tiekėjas visais atvejais turės jį pasiūlyti, nesvarbu, koks bus jo siūlomų reagentų stabilumas (jeigu trumpesnis, tiesiog turės būti pasiūlytas didesnis reagentų skaičius). Trumpesnis stabilumo terminas nereiškia, pirma, kad reikalingas didesnis reagentų kiekis, kuris lemia didesnę pasiūlymo kainą, – konkuruodami tiekėjai gali pasiūlyti didesnį trumpesnio stabilumo reagentų kiekį už mažesnę kainą; antra, kad atsakovė privalės dažniau utilizuoti reagentus ir trumpesnio stabilumo termino nepanaudotų reagentų bus daugiau nei ilgesnio stabilumo termino atveju, nes tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, įvertina planuojamų atlikti tyrimų kiekį ir pasiūlo tiek reagentų, kiek jų reikia nurodytam tyrimų kiekiui.
Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai išplečia bylos nagrinėjimo ribas. Nors ieškinyje, apeliaciniame ir kasaciniame skunduose ieškovė pateikė lentelę, kurioje sulygino devynis Techninės specifikacijos 4 priedo reikalavimus, kuriuos tapatino su analizatoriaus „Architect i1000SR“ techninėmis savybėmis, tačiau, be Techninės specifikacijos 4 priedo 9, 10, 14 ir 15 punktuose nustatytų reikalavimų, ji neginčijo jokių kitų techninių sąlygų. Teismai bylą nagrinėjo pagal ieškovės apibrėžtas bylos nagrinėjimo (dalyko) ribas, todėl atmestini kasacinio skundo argumentai, kad teismai nevertino, ar rinkoje egzistuoja nors vienas analizatorius, kuris atitinka visas Techninės specifikacijos 4 priedo sąlygas.
Atsakovė pateikė įrodymus, kad ginčo sąlygos nėra sukurtos konkrečiam analizatoriui, taip pat kad rinkoje egzistuoja daugiau nei vienas analizatorius, kuris atitinka ginčijamų reikalavimų visumą (pvz., „Siemens“, „Beckman Coulter“ analizatoriai). Ieškovės argumentus, kad šie analizatoriai neatitinka Techninės specifikacijos 4 priedo 10 punkto reikalavimų, paneigia atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktos palyginamosios įrangos lentelės, be to, tiekėjai, kurių įranga neturi trijų kontrolės lygmenų, galėjo siūlyti savo įrangą su kitų gamintojų kontrolinėmis medžiagomis, kurios pritaikytos įvairių gamintojų analizatoriams.
Vien tai, kad ieškovės nurodomų analizatorių techninių charakteristikų parametrai sutampa su Techninės specifikacijos 4 priede nustatytais parametrais, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad Konkurso sąlygų reikalavimai pritaikyti šių analizatorių gamintojams. Būtent ieškovei tenka pareiga pateikti tokius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau ji nepateikė visų rinkoje esančių analizatorių charakteristikų, neanalizavo kiekvieno iš jų parametrų atitikties nustatytiems reikalavimams; atsakovei nekyla pareiga įrodyti ieškovės ieškinio pagrįstumo.
Nei Konkurso sąlygose, nei VPĮ ar kituose teisės aktuose neribojamos tiekėjų galimybės siūlyti skirtingų gamintojų įrangos ir kontrolinių medžiagų derinius. Taip pat tiekėjai Konkurse gali dalyvauti kartu su kitais asmenimis (sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ar pasitelkti subtiekėjus). Be to, tiekėjai turėjo galimybes siūlyti lygiavertę Techninės specifikacijos 4 priede nurodytai įrangai. Tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad jos siūloma įranga pagal savo funkcinius, kokybinius parametrus yra lygiavertė Techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams.
Techninė specifikacija galėtų būti laikoma sukurta konkrečiam gamintojui (įrangai), jei visi atitinkamos įrangos parametrai būtų analogiški nustatytiems Techninėje specifikacijoje, tačiau ieškovė neįrodė tokio tapatumo. Teismai nustatė ir ieškovė nepaneigė, kad ginčo sąlygas atitinka mažiausiai trijų gamintojų („Abbott“, „Siemens“, „Beckman Coulter“) įranga. Techniniai reikalavimai analizatoriams apibūdinti ne tiksliais duomenimis, bet sąvokomis „ne mažiau“, todėl pasiūlymus dėl šio objekto galėjo teikti ir tiekėjai, kurių analizatoriai atitinka aukštesnius reikalavimus nei nustatyti Konkurso sąlygose. Aplinkybė, kad dalis ginčo sąlygų atitinka analizatoriaus „Architect i1000SR“ parametrus, neįrodo, jog reikalavimai pritaikyti būtent šio analizatoriaus gamintojui.
Ieškovė nepagrindė atsakovės tikslo ar motyvo proteguoti konkrečius gamintojus (jų įrangą). Perkančioji organizacija turi diskreciją parengti pirkimo sąlygas, kad galėtų įsigyti būtent tai, kas jai reikalinga. Konkurso sąlygos parengtos siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir pacientų interesus, tinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Aprašo 12 punkte nustatytas minimalus, o ne maksimalus kokybės kontrolės lygių skaičius, todėl perkančiajai organizacijai paliekama teisė nustatyti, kiek ir kokių kontrolinių medžiagų konkrečiu atveju reikia. Šios nutarties 24.5 punkte pateikta ieškovės interpretacija iškreipia teisinio reguliavimo, kuriuo nustatyta minimali, bet teisės aktų reikalavimus atitinkanti sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, esmę; sparčiai tobulėjant technologijoms medicinos srityje, ne teisės aktų leidėjas, o medicinos įstaigos maksimaliai užtikrina tinkamos kokybės paslaugų teikimą.
Ieškovė nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija negali pasirinkti kokybės kontrolės lygių, jei gamintojo rekomendacijose nurodytos konkrečios rekomenduojamos reikšmės; pagal Aprašo nuostatas sveikatos įstaiga gali nustatyti, kiek kokybės kontrolės lygių reikalauti. Trečiasis kokybės kontrolės lygis parodo svarbų parametrą (patologijos gylį), kuris leidžia vieno tyrimo metu nustatyti tikslesnę paciento diagnozę ir paskirti tikslesnį gydymą. Atliekant trijų lygių vidaus kontrolę, tiksliau apibrėžiamos patologijos ribos ir sumažinama rizika dėl galimų tyrimų paklaidų. Atsakovė privalo užtikrinti viešojo intereso – kokybiškų ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo – reikalavimus. Ieškovės aiškinimas reikštų, kad laboratorija iš viso negali pasirinkti kokybės kontrolės lygių, o tyrimų kokybė bei jos užtikrinimas priklauso išimtinai nuo gamintojo rekomendacijų.
Atsakovė, prieš pirkdama reagentus, negali žinoti, kiek pacientų reikės tirti kitais metais. Dėl to reagentai, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis, labiau tenkina jos poreikius – ilgesnio nei 21 diena stabilumo reagentai leidžia per tam tikrą laiką atlikti daugiau tyrimų, taip pat yra efektyviau panaudojami, nes nereikia utilizuoti dar puspilnių, bet pasibaigusio galiojimo reagentų. Rinkoje yra daug reagentų, kurių galiojimo laikas ilgesnis negu reikalaujamas Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte. Ieškovės argumentas, kad nenustačius reikalavimo dėl galiojimo termino daugiau tiekėjų galėtų pateikti pasiūlymus, yra nelogiškas, nes neaišku, kieno interesus gina ieškovė – savo ar kitų tiekėjų (ko ji nėra įgaliota daryti), ji nėra viešąjį interesą ginti įgaliotas asmuo. Kitų viešųjų pirkimų rezultatai patvirtina, kad ieškovės siūloma įranga naudoja reagentus, atitinkančius nustatytą stabilumo reikalavimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl perkančiosios organizacijos pareigos rengiant techninę specifikaciją užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų
Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.).
Kita vertus, viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o kaip viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinis teismas plėtoja praktiką dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikosi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
Reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija, nustatyti VPĮ 25 straipsnyje. Jame įtvirtinta, kokiais būdais ar jų deriniu gali būti parengta techninė specifikacija (3 dalis), taip pat apibrėžta, kad, apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti (8 dalis).
VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad VPĮ 25 straipsnio 2 dalies imperatyvai įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau kartu pažymėta, kad ši jos diskrecija yra ribojama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat VPĮ 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
Pažymėtina, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 25 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija.
Nurodytos teismo pareigos nepašalina aplinkybės, kad pirkimo sąlygos suformuluotos nenurodant konkretaus modelio ar šaltinio, konkretaus proceso ar prekės ženklo, kad jos nėra griežtai apibrėžtos (vartojamos tokios sąvokos kaip „ne mažiau“, „ne daugiau“, „iki“ ir pan.), nes jos per se nereiškia tokių sąlygų teisėtumo. Būtina nustatyti, ar sąlygomis apibrėžtų minimalių (maksimalių) reikalavimų visuma nereiškia, kad juos atitinka tik vienas tiekėjas arba ribotas jų skaičius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra pasisakyta dėl tokios netiesioginės diskriminacijos neteisėtumo; konstatuota, kad techninė specifikacija, kurios reikalavimai, nors vertinant atskirai yra teisėti, tačiau kurių visuma lemia, jog juos visus in corpore (visi drauge) atitiktų ir viešąjį pirkimą laimėtų konkretaus gamintojo prekės (kiti gamintojai privalėtų siūlyti aukštesnės klasės ir dėl to brangesnius automobilius), diskriminuoja tiekėjus ir neužtikrina laisvos bei sąžiningos konkurencijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-411-180/2015).
Iš pirmiau nurodytų argumentų ir teismų praktikos išaiškinimų darytina išvada, kad tiekėjas, nesutikdamas su techninės specifikacijos reikalavimais, gali reikalauti juos panaikinti tiek ginčydamas tiesiogiai VPĮ nuostatoms ar viešųjų pirkimų principams prieštaraujančias pirkimo sąlygas (pvz., dėl konkrečios nuorodos į konkrečią prekę, neįtvirtintos lygiavertiškumo žymos ar neproporcingumo pirkimo objektui ir pan.), tiek įrodinėdamas, kad kelios kumuliatyviai taikomos pirkimo sąlygos ar jų visuma netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus, tiek savo reikalavimus grįsdamas abiem neteisėtumo pagrindais.
Tiekėjui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtomis atskiras pirkimo sąlygas ir jų grupę, teismas pirmiausia turėtų įvertinti pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitiktį VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų. Ir tik vėliau, nekonstatavęs šio pagrindo, vertinti atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą.
Papildomai pažymėtina, kad atskirų techninės specifikacijos sąlygų teisėtumą teismas gali vertinti tiek esant tokiam ieškovo reikalavimui, tiek ex officio – tokia jo teisė įtvirtinta nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje. Draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai išeina už privačių santykių ribų (plačiau žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės paskelbto Konkurso 4 dalies sąlygas dviem pagrindais: pirma, kad 9 iš 22 techninių reikalavimų analizatoriams yra pritaikyti vienam konkrečiam analizatoriui („Architect i1000SR“); antra, kad dalis techninių reikalavimų analizatoriams yra nepagrįsti, pertekliniai ir riboja tiekėjų konkurenciją.
Pirmosios instancijos teismas vertino kiekvieną iš ginčijamų Konkurso sąlygų atskirai ir, nustatęs, kad kelios iš jų yra neteisėtos, jas panaikino. Apeliacinės instancijos teismas pripažino būtinybę vertinti Konkurso sąlygų visumą, tačiau iš bylos duomenų sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog visi Techninės specifikacijos 4 priedo parametrai yra pritaikyti konkrečiam analizatoriui. Nesutikdama su tokiomis teismų išvadomis, ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino grupės konkurso sąlygų neteisėtumo aspekto, o apeliacinės instancijos teismas detaliai neįvertino, ar nurodytas kelių reikalavimų derinys nepagrįstai neapriboja tiekėjų galimybės dalyvauti Konkurse.
Teisėjų kolegija nurodo, kad šioje byloje susiklostė vienas iš nutarties 34 punkte aptartų atvejų, kai tiekėja ginčijo Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumą dviem pagrindais – tiek dėl to, kad dalis jų in corpore netiesiogiai diskriminuoja tiekėjus, be kita ko, ir ieškovę, nes yra pritaikyti konkrečiam iš jų, tiek dėl to, kad kai kurios Techninės specifikacijos sąlygos yra perteklinės, todėl neužtikrina sąžiningos konkurencijos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino būtinybę vertinti Konkurso sąlygų visumą ir iš jos spręsti, ar nebuvo konkurencijos ribojimo, tačiau skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog visi Techninės specifikacijos reikalavimai dėl Konkurso 4 dalies riboja tiekėjų konkurenciją.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ieškovė Techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumą įrodinėjo argumentais ir teikė juos pagrindžiančius įrodymus, kad konkurenciją ribojo 9 iš 22 Techninės specifikacijos 4 priede nustatytų reikalavimų grupė, t. y. kad būtent ieškinyje nurodytos 9 sąlygos in corpore lemia, jog pasiūlymą dėl Konkurso 4 dalies gali pateikti tik vienas konkretus tiekėjas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokį ieškovės reikalavimą ir vertindamas jo pagrįstumą, privalėjo vertinti ne visų (22) Techninės specifikacijos reikalavimų dėl Konkurso 4 dalies teisėtumą, bet ieškovės nurodytų (9) sąlygų visumą ir jų reikalavimų atitiktį VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Šis aspektas byloje liko neįvertintas, o tai sudaro prielaidas bylos dalį dėl šių argumentų pagrįstumo įvertinimo grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Tačiau tai konstatavus, būtina atsižvelgti į individualias šios bylos aplinkybes, kad jau yra įsiteisėjusi ir kasaciniu skundu nėra skundžiama teismų procesinių sprendimų dalis, kuria Techninės specifikacijos 4 priedo 9 ir 14 punktų reikalavimai dėl Konkurso 4 dalies ir Konkurso 5 dalies reikalavimai pripažinti negaliojančiais bei Konkurso 4 ir 5 dalių procedūros nutrauktos. Taigi ieškovės siekis, kad pagal neteisėtas sąlygas Konkurso procedūros toliau nebūtų tęsiamos, yra įgyvendintas teismams išanalizavus ir įvertinus dalį ieškinio pagrindą sudariusių aplinkybių. Taip pat kasacinis teismas toliau šioje nutartyje pasisakys dėl ieškovės ginčijamų Techninės specifikacijos 4 priedo 10 ir 15 punktų teisėtumo. Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat siekiant užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 7 straipsnis), bylos dalis dėl ieškovės argumentų, kuriais Konkurso sąlygų neteisėtumas taip pat grindžiamas sąlygų grupės neteisėtumu ir konkurenciją ribojančiu pobūdžiu, negrąžintina nagrinėti iš naujo. Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti prekes, dėl kurių skelbto Konkurso dalys buvo nutrauktos, organizuodama naują viešąjį pirkimą, privalės užtikrinti, kad būtų laikomasi VPĮ įtvirtintų ir šioje nutartyje aptartų imperatyvų.
Dėl Konkurso sąlygų reikalavimo kokybės kontrolei (Techninės specifikacijos 4 priedo 10 punktas)
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija Techninės specifikacijos 4 priedo 10 punkte įtvirtintą sąlygą, pagal kurią turi būti užtikrinti trys kokybės kontrolės lygiai. Jos teigimu, šis reikalavimas perteklinis, nėra tiesioginės tyrimų kokybės ir kokybės kontrolės lygių koreliacijos, be to, pagal Aprašo nuostatas tyrimų kokybei užtikrinti pakanka nustatyti du kokybės kontrolės lygius, o papildomi nustatomi atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, iš esmės palaikydami atsakovės poziciją, sprendė, kad atsakomybė už tyrimų kokybę tenka ne tiekėjams, o būtent perkančiosioms organizacijoms, Aprašo nuostatomis jos neribojamos nustatyti aukštesnius už minimalius reikalavimus, atsakovė tinkamai pagrindė trijų kokybės kontrolės lygių sąlygą, be to, didesnis kokybės kontrolės lygių skaičius užtikrina geresnę tyrimų kokybę.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių poziciją procese, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentus, sprendžia, kad aptariama Konkurso sąlyga neteisėta, pažeidžia proporcingumo principą, yra neadekvati pirkimo objektui ir viešojo pirkimo sutarčiai.
Vienas iš pagrindinių šalių nesutarimo objektų – Aprašo nuostatų reikšmė ginčijamai Konkurso sąlygai. Neginčytina, kad Aprašo nuostatose, inter alia (be kita ko), įtvirtinti minimalūs privalomieji laboratorijų vidaus kokybės kontrolės reikalavimai (Aprašo 1 punktas), taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad šiais minimaliais reikalavimais užtikrinama tyrimų kokybė. Kita vertus, šalys nesutaria dėl to, ar didesnis kokybės kontrolės lygių skaičius padidina tyrimų kokybę, nes nuo to priklauso Konkurso sąlygos teisėtumas. Teisėjų kolegija, nors ir pripažįsta, kad didesnis kokybės kontrolės lygių skaičius iš esmės sudaro prielaidas netiesiogiai užtikrinti geresnius kokybinius tyrimų parametrus, tačiau konstatuoja, jog tai savaime nelemia Techninės specifikacijos 4 priedo 10 punkte įtvirtintos sąlygos teisėtumo.
Teisėjų kolegija iš esmės pagrįstu pripažįsta kasacinio skundo argumentą, kad Apraše įtvirtinti privalomi minimalūs laboratorijoms keliami reikalavimai laikytini kokybės standartu, užtikrinančiu pakankamą tyrimų patikimumą ir kitus būtinus parametrus, reikalingus sveikatos priežiūros įstaigoms veikti, o pacientams – gauti teisės aktais garantuojamas paslaugas. Ši išvada taip pat koreliuoja su kitomis Aprašo nuostatomis, būtent su 13 punktu, kuriame nurodyta, kad tinkamai atliekama vidaus kokybės kontrolė turi užtikrinti, kad nedelsiant bus nustatytos visos paklaidos, atsirandančios dėl sutrikusio prietaiso funkcionavimo, aplinkos sąlygų ar darbuotojo veiklos; 14 punkte nurodyti kokybės kriterijai; 16 punkte nustatyta, kad laboratorinių tyrimų tikslumas vertinamas atsižvelgiant į didžiausias leidžiamas paklaidų ribas, kurios įtvirtintos Aprašo 2 priede, ir kontrolinių medžiagų instrukcijoje nurodytą biologinių medžiagų koncentracijos aritmetinį vidurkį bei standartinę apibrėžtį, o rezultatai, neviršijantys šių ribų, yra patikimi; kt.
Pažymėtina, kad Aprašu įtvirtinta laboratorijų kokybės reikalavimų visuma – minimalus standartas, reikalingas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms gauti licenciją, t. y. leidimą teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Taigi, jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros, inter alia, ligų diagnostikos, paslaugas, de jure (teisiškai) laikytina, kad ji atitinka šios srities imperatyviųjų teisės aktų reikalavimus (nebent kompetentingų institucijų būtų nustatyta priešingai), kurių taikymas suponuoja tinkamos kokybės paslaugų teikimą, kaip tai apibrėžta teisiniame reguliavime.
Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindus.
Atsakovė byloje neįrodė, kokiu teisėtu tikslu ji reikalauja įvykdyti aukštesnį už valstybės lygiu kaip standartą nustatytą kokybės kontrolės reikalavimą. Byloje nenustatyta, kad be ginčijamos Konkurso sąlygos neįmanoma ar pernelyg sunku užtikrinti pakankamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Neginčytina, kad asmens sveikata – konstitucinė vertybė, viešojo intereso sudedamoji dalis. Kita vertus, pati valstybė sureguliuoja, kokiu būdu, priemonėmis ir ribotais resursais šis visuomeninės svarbos interesas bus užtikrintas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino atsakovės kaip daugiausia pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios institucijos veiklos specifikos.
Taip pat pažymėtina, kad kokybės kontrolė užtikrinama ne tik vidaus priemonėmis, bet ir išorinėmis (pavyzdžiui, atliekant kontrolinius tyrimus kitoje įstaigoje), be to, Aprašo 211 punkte nurodyta, kad laboratorija ne mažiau kaip du kartus per metus privalo dalyvauti tarplaboratorinėse palyginamosiose (išorinio kokybės vertinimo) tyrimų tikrinimo programose. Taigi bet kokiu atveju asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir turi teisę, ir privalo papildomai užtikrinti atliekamų tyrimų kokybę kaip suteiktos veiklos licencijos turėjimo teisinę prielaidą.
Licenciją turinčios asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę papildomai atlikti akreditavimo procedūrą, per kurią patikrinama jų personalo ir įrangos atitiktis tam tikriems standartams (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 6 straipsnis) ir įgyjamas papildomas atliekamų tyrimų patikimumo lygis (pavyzdžiui, kitos įstaigos pasitiki tyrimų rezultatais). Byloje nėra duomenų, ar atsakovė jau yra akredituota įstaiga, ar siekia papildomo kokybės vertinimo, be to, neaišku, ar akreditacijai gauti reikia ne privalomų dviejų, o trijų kokybės kontrolės lygių. Bet kokiu atveju šiuo metu galiojantis reguliavimas sukuria prielaidas ir suteikia galimybes asmens sveikatos priežiūros įstaigoms užtikrinti tyrimų kokybę dviejų kokybės kontrolės lygių pagrindu.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog jos funkcijoms vykdyti bei pareigai užtikrinti tinkamos kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nepakanka dviejų kokybės kontrolės lygių. Dėl to aptariama ginčo Konkurso sąlyga kvalifikuotina kaip perteklinė ir neproporcinga perkančiosios organizacijos poreikiams, viešojo pirkimo sutarties objektui.
Atsakovės teisėtą tikslą užtikrinti kuo didesnę teikiamų paslaugų kokybę atitiktų ir būtų proporcingesnis VPĮ įtvirtintas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo modelis, leidžiantis perkančiajai organizacijai suderinti kainos, kokybės ir kitus parametrus. Pasiūlymus vertinant pagal mažiausios kainos kriterijų ir nustatant konkrečius kokybės reikalavimus, viršijančius atsakovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, be kita ko, iškreipiama tiekėjų konkurencija.
Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad nors aptariamoje ginčo Konkurso sąlygoje nustatytas reikalavimas dėl trijų kokybės kontrolės lygių, tačiau Techninės specifikacijos pabaigoje nurodytų pastabų 2 punkte įtvirtintas nurodymas pateikti reikalingą reagentų, kitų priemonių ir kontrolinių medžiagų (atliekant kasdieninę 2-jų lygių kokybės kontrolę) kiekį numatomam nurodytam tyrimų skaičiui per 12 mėn. atlikti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurso sąlygos taip pat yra neaiškios, dviprasmiškos.
Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisės aktuose (VPĮ 24 straipsnio 9 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia, apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą; VPĮ įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
Dėl Konkurso sąlygų reikalavimo reagentų stabilumui (Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punktas)
Ieškovė taip pat ginčija teismų procesinius sprendimus atmesti jos ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėta ir ribojančia konkurenciją Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkto sąlygą, kurioje nustatytas reagentų rinkinių stabilumo analizatoriuje terminas – mažiausiai 21 diena. Jos teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ilgesnis reagentų stabilumo terminas mažina tyrimų, utilizavimo sąnaudas ir tyrimo kalibravimų skaičių. Ieškovės argumentai pripažintini pagrįstais.
Ieškovė byloje įrodinėjo, kad rinkoje yra tiekėjų, gaminančių (tiekiančių) reagentus, kurių stabilumo terminas trumpesnis nei nurodytas Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkte ir kurie dėl šios sąlygos negali dalyvauti Konkurse, taip pat kad reagentų stabilumas (galiojimo terminas) nedaro jokios įtakos jų kokybei, pasiūlymo kainai, laboratorijos darbo operatyvumui. Atsakovė atsikirtinėjo argumentais, kad ilgesnio stabilumo reagentai leidžia atlikti didesnį tyrimų skaičių, mažina jų sąnaudas (nereikia utilizuoti puspilnių reagentų, reikia rečiau atlikti kalibravimą), atsiliepime nurodė reagentų, atitinkančių ginčo reikalavimą, pavadinimus.
Minėta, kad kiekviena ginčo šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (šios nutarties 48 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkto reikalavimas diskriminacinis, neproporcingas pirkimo objektui, apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Konkurse, todėl atsakovė, atsikirsdama, jog ši ginčo sąlyga teisėta, nėra pernelyg aukšta ar ribojanti, privalėjo tai įrodyti, pateikti duomenis, pateisinančius tokios sąlygos nustatymą.
Kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrindė Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkto reikalavimo tikslingumo, neįrodė, kodėl perkami reagentai privalo išlikti stabilūs būtent 21 dieną, o trumpesnio stabilumo reagentai neatitiktų reikalaujamos prekių kokybės, neužtikrintų racionalaus lėšų panaudojimo principo ir neleistų atsakovei juos naudojant tinkamai teikti medicinos paslaugų.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad reikalaujamas reagentų stabilumas sudaro galimybę atlikti didesnį tyrimų kiekį, nors toks teiginys nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, be to, nėra aišku, kodėl būtent stabilumas (galiojimo terminas) lemia didesnį tyrimų kiekį, kai Techninės specifikacijos 4 priedo 2 punkte taip pat nustatytas analizatoriaus našumo reikalavimas (nurodyta, kiek tyrimų jis turi atlikti per valandą), o Konkurso sąlygų 2.5 punkte tiekėjas įpareigojamas patiekti Techninėje specifikacijoje nurodytą planuojamų pirkti prekių kiekį (prekės bus perkamos dalimis pagal faktinį poreikį).
Esant nustatytiems tokiems Konkurso sąlygų reikalavimams, perkančiosios organizacijos tikslą įsigyti tinkamos kokybės reagentus ir su jais atlikti reikalingus tyrimus atitiktų tiek trumpesnio, tiek ilgesnio stabilumo reagentai, jei tiekėjas užtikrintų pakankamą reagentų skaičių visiems perkančiosios organizacijos planuojamiems tyrimams atlikti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad trumpesnio nei 21 dienos stabilumo reagentai yra netinkami perkančiajai organizacijai siekiant įsigyti tinkamos kokybės prekių.
Taip pat jokiais skaičiavimais ar kitais duomenimis nepagrįstas atsakovės teiginys, kad reikalaujamo stabilumo regentai mažina tyrimų sąnaudas (o trumpesnio stabilumo termino, priešingai, jas didina). Jeigu reagentų stabilumo terminas iš tiesų turi reikšmingą įtaką jų utilizavimo ar kalibravimo sąnaudoms, reikalauja papildomų išlaidų, tai nagrinėjant bylą ši aplinkybė turėjo būti pagrįsta ją patvirtinančiais duomenimis, kad teismai galėtų įvertinti, ar ji pakankama ribojančiai sąlygai nustatyti. Tačiau tai nebuvo padaryta.
Be to, perkančioji organizacija, siekdama gauti ir įvertinti tarpusavyje palyginamus pasiūlymus, turėjo arba pirmiau nurodytas paslaugas (veiksmus) įtraukti į pirkimo objektą, dėl ko už jų tinkamą atlikimą, taigi ir tiesioginį išlaidų patyrimą, būtų atsakingi tiekėjai, arba pasiūlymus vertinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo būdu, inter alia, atsižvelgdama ne tik į pirkimo objekto įsigijimo, bet ir eksploatavimo (naudojimo) sąnaudas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konkurso sąlygas jo laimėtojas renkamas taikant mažiausios kainos vertinimo kriterijų, todėl tiekėjai, siekdami konkuruoti, siūlys mažiausios kainos pasiūlymus. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad, atsisakius ribojančių sąlygų (atsakovei neįrodžius objektyvaus jų nustatymo būtinumo), būtų užtikrinta didesnė tiekėjų konkurencija, taigi ir galimybė gauti mažesnės kainos pasiūlymus. Atsakovės paskelbtas Konkursas (kaip, beje, ir kiekvienas viešasis pirkimas) yra susijęs su viešuoju interesu, juo siekiama užtikrinti tinkamą medicinos paslaugų teikimą, tačiau ginčo Konkurso sąlyga neužtikrino tiekėjų konkurencijos, o perkančioji organizacija neįrodė konkurencijos varžymą pateisinančių priežasčių.
Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog reikalavimas dėl reagentų stabilumo (Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punktas) yra teisėtas, nepagrįstai nevaržo galimų tiekėjų konkurencijos. Byloje nepateikta įrodymų, kad viešojo pirkimo tikslo – įsigyti tinkamos kokybės prekes racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – negalima pasiekti proporcingesnėmis ir mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis. Atsižvelgdama į tai kolegija konstatuoja, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog Techninės specifikacijos 4 priedo 15 punkto reikalavimas yra teisėtas. Pripažintina, kad jis dirbtinai (neproporcingai) riboja konkurenciją (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis), taigi yra neteisėtas ir dėl to naikintinas.
Tokios išvados nepaneigia atsakovės argumentai, kad aptariamą Konkurso sąlygą atitinka keletas ūkio subjektų. Šios nutarties pirmoje dalyje jau buvo aptarta aplinkybė, kad konkurenciją gali riboti ne tik atskiros pirkimo sąlygos, bet ir kelios kumuliatyviai taikomos sąlygos ar visos sąlygos in corpore. Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad atsakovės minimų ūkio subjektų siūlomi (turimi) reagentai atitinka visas Konkurso 4 dalies sąlygas. Be to, vienintelė aplinkybė, kad atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas gali atitikti daugiau nei vienas tiekėjas, savaime nepagrindžia jų teisėtumo, jei įrodoma, kad jos nepagrįstai suvaržo konkurenciją, yra neproporcingos pirkimo objektui (viešojo pirkimo sutarčiai), perteklinės.
Dėl procesinės bylos baigties
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad Techninės specifikacijos 4 priedo 10 ir 15 punkte nustatytos sąlygos yra neteisėtos. Atsižvelgiant į tai, naikintinos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškinys dėl šių Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei jų panaikinimo, ir dėl šios bylos dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas.
Kitos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis Konkurso 4 dalies sąlygos, nustatytos Techninės specifikacijos 4 priedo 9 ir 14 punktuose, bei Konkurso 5 dalies sąlygos pripažintos neteisėtomis ir panaikintos bei nutrauktos Konkurso 4 ir 5 dalių procedūros, paliktinos nepakeistos.
Ieškovė, be kita ko, ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pretenziją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Taikant ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą atmesti jos pretenziją nenagrinėtinas, o ši bylos dalis nutrauktina.
Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis ir dėl jų priėmus naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies, iš esmės buvo patenkinti visi materialieji ieškovės reikalavimai. Atitinkamai iš naujo turi būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus ieškovė sumokėjo po 217 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus kasacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas, šios ieškovės išlaidos (iš viso 651 Eur) jai priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos) išlaidas advokato pagalbai ir kitas išlaidas bei jų dydį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, tai šis ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 2863,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš jų 217 Eur už sumokėtą žyminį mokestį), jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis (2646,75 Eur be žyminio mokesčio) viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.10 punkte nurodytą dydį, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 1286,73 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimas.
Konstatavus, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovės apeliacinės instancijos teismui teiktas prašymas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovės atmestinas.
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą kasaciniame teisme ieškovė turėjo 2500 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.13 punkte nurodytą dydį, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 1645,60 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimas.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 4,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalį ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintinas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės UAB „Roche Lietuva“ reikalavimai dėl viešojo pirkimo „Laboratorinių diagnostinių reagentų viešasis pirkimas“ sąlygų 2 priedo Techninės specifikacijos Techninių reikalavimų analizatoriams 4 priedo 10 ir 15 punktų, pretenzijos išnagrinėjimo rezultatų, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria pirmiau nurodyta Kauno apygardos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, taip pat apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria paskirstytos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, bei dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą.
Ieškovės UAB „Roche Lietuva“ ieškinį tenkinti iš dalies – viešojo pirkimo sąlygas, įtvirtintas Techninės specifikacijos Techninių reikalavimų analizatoriams 4 priedo 10 ir 15 punktuose, pripažinti neteisėtomis.
Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos 2016 m. birželio 27 d. sprendimą atmesti ieškovės UAB „Roche Lietuva“ 2016 m. birželio 17 d. pretenziją.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Perskirstyti šalių procese turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti UAB „Roche Lietuva“ (j. a. k. 300089404) iš VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos (j. a. k. 135044630) 651 Eur už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus sumokėto žyminio mokesčio, 1286,73 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme ir 1645,60 Eur tokių išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, iš viso 3583,33 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 33 ct).
Priteisti valstybei iš VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos (j. a. k. 135044630) 4,82 Eur (keturis Eur 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
