Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2157-595/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04903-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7.; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos UAB „Apicus LT“ atstovui advokato padėjėjui L. M.,

atsakovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apicus LT“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Apicus LT“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymą dėl subsidijos, išmokėtos pareiškėjai UAB „Apicus LT", susigrąžinimo ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 4-326 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonę „Subsidijos mikroįmonėms" pakeitimo panaikinimo.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras (toliau - ir Ministerija) 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymu dėl subsidijos, išmokėtos pareiškėjai UAB „Apicus LT", susigrąžinimo ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 4-326 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“ pakeitimo (toliau - ir Įsakymas) nustatė, kad: 1) pareiškėja per 90 kalendorinių dienų nuo skundžiamo Įsakymo priėmimo dienos privalo grąžinti išmokėtą subsidijos sumą - 11 407,26 Eur; 2) pareiškėja moka pagalbos išmokėjimo dieną Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo Įsakymo 1.1 papunktyje nurodytos subsidijos išmokėjimo iki jos sugrąžinimo dienos. Palūkanos kasmet perskaičiuojamos pagal perskaičiavimo metu galiojančią normą. Palūkanų norma taikoma pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms. Palūkanos pervedamos į Ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Primena, kad 2020 m. kovo 14 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau - ir Nutarimas dėl karantino paskelbimo) nutarė uždrausti teikti odontologijos paslaugas. Paaiškina, kad pareiškėjos pagrindinė veikla yra odontologijos paslaugų teikimas, todėl pareiškėja negalėjo vykdyti savo ūkinės-komercinės veiklos.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 11 dienos nutarimu patvirtino Nr. 474 Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ (toliau - ir Priemonės) paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.2. punktą nukentėjusi nuo koronaviruso (COVID-19) įmone yra laikoma mikroįmonė, kuri yra įtraukta į Valstybinės mokesčiu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudaromus mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo koronaviruso (COVID-19), sąrašus.

Pažymi, kad Valstybinės mokesčiu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sudarytame mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo koronaviruso, sąraše pareiškėja buvo įtraukta ir jos ekonominės veiklos rūšis pateko į veiklų sąrašą, kurių veikla nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo griežtai draudžiama. Paaiškina, jog šiuo atveju, dėl to jog veikla buvo uždrausta ir tiesiogiai paveikta koronaviruso, pareiškėja turėjo teisę gauti paramą.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. sausio mėn. 15 dienos nutarimu Nr. 24 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms" lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nutarė patvirtinti Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms" lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašą (toliau – 2021 m. sausio 15 d. Aprašas). Paaiškina, kad 2021 m. sausio 15 d. Aprašu iš esmės buvo pakeista subsidijų gavimo tvarka ir sąlygos, taikytini kriterijai įmonėms. Taip pat pažymi, kad Aprašo ir 2021 m. sausio 15 d. Aprašo sąlygos ir keliami reikalavimai įmonėms iš esmės yra skirtingi.

Teigia, kad priimant Įsakymą buvo išimtinai vadovaujamasi VMI vertinimu, kuris akivaizdžiai atliktas pagal 2021 m. sausio 1 d. Aprašą, t. y. buvo vadovaujamasi naujos redakcijos 2021 m. sausio 15 d. Aprašo kriterijais, neatsižvelgiant, jog pagrindinė aplinkybė subsidijai gauti buvo ta, jog pareiškėja, buvo įtraukta į paveiktų ir nukentėjusių nuo koronaviruso asmenų sąrašą.

Atkreipia dėmesį, kad teikiant paraišką subsidijai gauti, apskritai nebuvo reikalaujama informacija, susijusi su turimų piniginių lėšų likučiais ar susijusi su apyvartos sumažėjimu

Mano, jog vertinant VMI atliko vertinimo teiginius/išvadas, yra akivaizdu, kad vertinimas yra atliktas visiškai netiriant faktinių aplinkybių, neanalizuojant bendrovės pateiktos informacijos, kas sąlygojo nepagrįstą Įsakymo priėmimą.

Pareiškėja teigia, kad ne vieną kartą informavo VMI specialistę D. N., jog yra sudariusi paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtos paskolos pagrindu pareiškėjai yra suteikta 26 745 Eur paskola, kuri buvo išmokėta tą pačią dieną kaip ir subsidija, t. y. 2020 m. gegužės 26 d. Nurodo, jog paaiškino VMI specialistei, kad būtent mokėjimai, kurie nėra susiję su atsiskaitymais su odontologijos priemonėmis prekiaujančiomis įmonėmis ir už patalpų nuomą, išimtinai buvo atlikti iš paskolos piniginių lėšų, o ne subsidijos lėšomis. Nesupranta, kokiu pagrindu VMI vertinimo ataskaitoje nurodė, kad VMI surinkta informacija tariamai prieštarauja pareiškėjos pateiktai informacijai apie atsiskaitymus, naudojantis subsidijos lėšomis.

Nurodo, kad Ministerijai pateikta VMI vertinimo ataskaita yra itin subjektyvi, nepagrįsta, nepateikiama detalizacija dėl vykdytų būtinųjų atsiskaitymų. Teigia, kad siekiant sukelti neigiamą pareiškėjos įvaizdį, nurodoma, kad pareiškėja yra įsigijusi transporto priemonę AUDI Q7, kurios vertė 77 240 Eur, kai tuo tarpu, transporto priemonės įsigijimo sutartis buvo sudaryta dar 2019 m. lapkričio 21 d., kai pasaulyje apie pandemiją COVID-19 apskritai net nebuvo žinoma.

Akcentuoja, kad laikotarpiu, kuomet subsidija buvo skirta, nebuvo vertinamos realios finansinės pasekmės. Subsidijos buvo skiriamos išimtinai tiems ir tuo atveju, jeigu verslas buvo tiesiogiai paveiktas koronavirusu, t. y. subsidijos buvo skiriamos tiems, kurių veikla buvo draudžiama karantino laikotarpiu ir buvo įtraukti į nukentėjusių nuo koronaviruso sąrašą, skelbiamą VMI.

Paaiškina, kad akcininko sprendimo išmokėti dividendus priėmimo dienai – 2020 m. kovo 16 d. pareiškėja turėjo pinigų, kad galėtų išmokėti UAB „Apicus LT" akcininkui dividendus bei sumokėti 1 704,11 Eur gyventojo pajamų mokesčio (toliau — ir GPM). Tačiau, atkreipia dėmesį, kad akcininko sprendimu išmokėti dividendus buvo nuspręsta, kad dividendai mokami kas mėnesį, lygiomis dalimis. Teigia, kad bendrovė savo turimus finansinius resursus naudojo itin atsakingai, nepaisant to, kad turėjo tam tikrą pinigų sumą, kuri iš esmės buvo reikalinga ūkinei - komercinei veiklai vykdyti, kaupti atsargas bendrovės veiklai. Paaiškina, kad suvokė ir įvertino tai, kad bet kuriuo metu gali atšaukti akcininko sprendimą bei nebetęsti dividendų mokėjimo kas mėnesį.

Teigia, kad pagal Aprašą skiriant subsidiją nebuvo vertinamos realios neigiamos finansinės pasekmės realiu metu. Išimtinai buvo vertinama, ar įmonė yra įtrauka į VMI skelbiamą sąrašą įmonių nukentėjusių nuo koronaviruso, ar ne. Tik vėlesniu laikotarpiu, t. y. pagal 2021 m. sausio 15 d. Aprašą skiriant subsidijas, buvo pradėta vertinti realios neigiamos finansinės pasekmės verslui. Atsižvelgiant į tai, mano, jog šiuo nagrinėjamu atveju 2020 m. kovo 16 d. sprendimas išmokėti dividendus neturi jokios reikšmės, vertinant ar pareiškėjai buvo reikalinga parama, ar ne.

Ministerija nesutinka su pareiškėjos skundu ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėja skunde klaidingai nurodo, jog VMI vertindama pareiškėjos pateiktų duomenų teisingumą vadovavosi 2021 m. sausio 15 d. Aprašu.

Nurodo, jog priešingai nei mano pareiškėja, priemonių tikslas yra ne tik padėti mikroįmonėms įveikti koronoviruso sukeltas neigiamas pasekmes, bet ir išsaugoti mikroįmonės likvidumą (Aprašo 9 punktas). Pagal Aprašą remiama veikla – mikroįmonės veiklos skatinimas, skiriant subsidiją apyvartinėms lėšoms (likvidumo išsaugojimui). Paaiškina, kad pareiškėja, teikdama nukentėjusios nuo koronoviruso įmonės subsidijų pareiškimą (toliau – ir Pareiškimas) turėjo patvirtinti, kad prašo skirti subsidiją įmonės veiklos skatinimui, siekiant įveikti koronoviruso sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti mikroįmonės likvidumą.

Pažymi, kad siekis išsaugoti įmonės likvidumą yra esminė subsidijos skyrimo sąlyga. Todėl VMI, tirdama pareiškėjos pateiktų duomenų teisingumą, turėjo teisę vertinti pareiškėjos finansinius rodiklius nustatydama, ar buvo reikalinga parama pareiškėjos likvidumo išsaugojimui. Nurodo, kad VMI, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog pareiškėja turėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir nebuvo reikalinga pagalbos likvidumui išsaugoti.

Atsižvelgiant į tai teigia, kad pareiškėja teikdama Pareiškimą nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškimu pareiškėja taip pat turėjo patvirtinti, kad pateikusi neteisingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją, privalės grąžinti jai skirtą ir išmokėtą subsidiją ar jos dalį.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog Ministerija priėmė visiškai nepagrįstą skundžiamą Įsakymą, nes skundžiamą Įsakymą priėmė netirdama ir neanalizuodama faktinių aplinkybių, kurios, kaip nurodė pareiškėja, yra visiškai priešingos, nei pateikė VMI. Akcentuoja, kad Ministerija faktinių aplinkybių nenustatinėja, duomenų nerenka ir jų netiria.

Pažymi, kad pareiškėjai skirtos subsidijos panaudojimo aplinkybes nustatė ir vertino VMI. Ministerija neturi jokio pagrindo abejoti VMI atlikto tyrimo teisingumu. VMI, įvertinusi aplinkybių visumą, nustatė, kad pareiškėjos likvidumui pavojus nekilo, pareiškėja turėjo pakankamai apyvartinių lėšų, tad pareiškėja neatitiko Aprašo 9 ir 10 punktų reikalavimų.

Teigia, jog aplinkybė, kad pareiškėja savo sprendimo išmokėti dividendų neatšaukė ir toliau mokėjo dividendus, patvirtina, jog pareiškėja su realiais finansiniais sunkumais nesusidūrė ir jos likvidumo išsaugojimui parama nebuvo reikalinga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI su pareiškėjos skundu nesutinka ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2021 m. spalio 6 d. atliko stebėseną tikslu įvertinti, ar pagrįstai skirta ir tikslingai panaudota subsidija pagal Aprašą.

Teigia, jog pagal turimą bei pareiškėjos pateiktą informaciją ir duomenis, nors pareiškėjos 2020 m. vidutinė vieno mėnesio apyvarta, lyginant su 2019 m. vidutine vieno mėn. apyvarta, mažėjo 41,48 procentų, tačiau su lėšų trūkumu pareiškėja nesusidūrė — išmokėjo akcininkui 42 000 Eur dividendų, kas sudaro 26,86 proc. nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) deklaruotų 156 343 Eur pajamų, 2020 m. vasario 12 d. lizingo būdu įsigijo transporto priemonę AUDI Q7, kurios vertė 77 240 Eur. Taip pat pažymi, kad pareiškėja gautomis subsidijos lėšomis atsiskaitė su atskaitingu asmeniu A. M. pagal avansinę apyskaitą už prekes/paslaugas, įmokėtas lizingo įmokas, pirktas nuo 2020 m. sausio 3 d. iki subsidijos gavimo.

Pažymi, kad ši nustatyta informacija iš esmės prieštarauja, pareiškėjos pateiktai informacijai, kadangi iš šių duomenų akivaizdžiai matosi, jog pareiškėjai netrūko piniginių lėšų likvidumui išsaugoti. Pateiktų banko sąskaitų ir kasos registrų duomenimis, pareiškėja subsidijos gavimo dienai 2020 m. gegužės 19 d. turėjo 48 286,19 Eur lėšų atsiskaitymui su tiekėjais bei bendrovės likvidumui išsaugoti VMI duomenimis, sprendimų, išmokėti dividendus, priėmimo dienai, pareiškėja turėjo 3 138,53 Eur neįvykdytų mokestinių prievolių su suėjusiu mokestiniu terminu: 2018 m. gegužės 31 d. — 917,39 Eur GPM, 2019 m. gegužės 31 d. — 517,03 Eur GPM, 2020 m. kovo 16 d. — 1 704,11 Eur GPM.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau — ABĮ) 59 straipsnio 6 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei įmonė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo. Todėl šis dividentų išmokėjimas prieštaravo ABĮ nuostatoms.

Teigia, kad bendrovės akcininko priimti sprendimai išmokėti dividendus rodo, kad bendrovei pakako apyvartinių lėšų, o pagal Aprašo 9 ir 10 punktus, subsidija skiriama būtent įmonės likvidumo išsaugojimui, t. y padėti įmonei įveikti koronaviruso sukeltas neigiamas pasekmes, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą. Būtent šios nustatytos aplinkybės (dividendų išmokėjimas, automobilio įsigijimas) ir suponuoja tai, kad pareiškėja nesusidūrė su sunkumais bei subsidijos dėl pareiškėjos likvidumo išsaugojimo faktiškai nereikėjo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais. Teigė, kad įmonės likvidumas turi būti vertinamas ilgalaikiu laikotarpiu. Subsidijos buvo skiriamos išsaugoti įmonės likvidumą ir konkurencingumą. Automobilis buvo įsigytas gerokai prie karantino paskelbimą, tačiau buvo perduotas jau paskelbus karantiną. Nurodė, kad karantino laikotarpiu buvo pasinaudoję ir kita priemone – gavo paskolą iš UAB „Finansų bitė verslui“. Ši paskola buvo skirta apyvartinių lėšų finansavimui.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Nurodė, kad nukentėjusių įmonių sąrašas buvo sudaromas likvidumo išsaugojimo tikslu, o ne dėl konkurencingumo. Pareiškėja į nukentėjusių įmonių sąrašą buvo įtraukta kai pateikė paraišką dėl subsidijos. Subsidijos buvo teikiamos laikotarpiu, kai sprendimus reikėjo priimti staigiai ir įmonių patikra dėl to ar reikalinga subsidija dėl likvidumo išsaugojimo nebuvo atliekama. Buvo vadovaujamasi pasitikėjimo principu. Pažymėjo, kad pareiškėja gavo dvi priemones remiamas valstybės – paskolą bei subsidiją. Tačiau elgėsi nesąžiningai, nes jai lėšos likvidumo išsaugojimui nebuvo reikalingos. Pažymėjo, kad automobilis pas pareiškėją atkeliavo jau po karantino paskelbimo. Pareiškėja neįrodė reikalingumo paramai gauti. Neturėtų būti remiamos įmonės, kurių padėtis ir taip gera. Teikiant subsidijas buvo pasitikėta įmonių sąžiningumu. Įmonė prieš teikdama paraišką turėjo įsivertinti pati savo likvidumą, tačiau elgėsi nesąžiningai, nes likvidumo išlaikymui lėšos nebuvo reikalingos.

Trečio suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo dėl subsidijos, išmokėtos pareiškėjai UAB „Apicus LT", susigrąžinimo ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 4-326 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonę „Subsidijos mikroįmonėms" pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Apicus LT“ nuo 2020 m. kovo 18 d. yra įtraukta į sąrašus, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (75 Mokesčių mokėtojų registro (toliau — MMR) grupė) ir nuo 2021 m. sausio 1 d. įtraukta į sąrašus, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (89 MMR grupė). Pareiškėja 2020 m. gegužės 15 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Nukentėjusio nuo koronoviruso (COVID-19) įmonės subsidijų paraišką. Pareiškėjai 2020 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-326 skirta 11 407,26 Eur subsidija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 474 patvirtinto Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (Covid-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašą.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. gegužės 22 d. yra sudariusi Paskolos sutartį Nr. 37262382 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu pareiškėjai suteikta 26745 Eur paskola įgyvendinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ skatinamąją finansinę priemonę „Paskola labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ finansuojamą iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Paskolos suteikimas yra laikomas valstybės pagalba paskolos gavėjui. Paskola skirta būtiniausioms paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms finansuoti.

Valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjai skirtos subsidijos panaudojimo vertinimą nustatė, kad Bendrovė subsidijos gavimo dienai 2020 m. gegužės 19 d. turėjo 48 286,19 Eur lėšų atsiskaitymui su tiekėjais, Bendrovės likvidumui išsaugoti; 2020 m. vasario 12 d. lizingo būdu įsigijo transporto priemonę AUDI Q7, kurios vertė 77 240 Eur. Bendrovė gautomis subsidijos lėšomis atsiskaitė su atskaitingu asmeniu A. M. pagal avansinę apyskaitą už prekes/paslaugas, įmokėtas lizingo įmokas SIA „C. L.“ Lietuvos skyrius už įsigytą transporto priemonę - 8614,94 Eur (tai sudaro 75,5 % gautos subsidijos), taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. liepos 7 d. Pareigūnų kredito unijai sumokėtas komisinis mokestis 10,02 Eur ir 2020 m. liepos 7 d. pervestos lėšos antstoliui I. G. 367,92 Eur (iš viso 377,94 Eur) bei laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. birželio 26 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) (kortelės) AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyriaus apmokėta: UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 106,26 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 180,02 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 244,52 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 29,20 Eur ir (duomenys neskelbtini), UAB - 440 Eur (iš viso 1000 Eur) už pirktas prekes nuo 2020 m. sausio 3 d. iki subsidijos gavimo. Išmokėjo akcininkui 42 000 Eur dividendų, kas sudaro 26,86 proc. nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) deklaruotų 156 343 Eur pajamų. VMI duomenimis sprendimų, išmokėti dividendus, priėmimo dienai Bendrovė turėjo 3 138,53 Eur neįvykdytų mokestinių prievolių su suėjusiu mokestiniu terminu, t. sk. 2018-05-31 - 917,39 Eur GPM, 2019-05-31 - 517,03 Eur GPM, 2020-03-16 - 1 704,11 Eur GPM.

Valstybinė mokesčių inspekcija padarė išvadą, kad požymių, jog dėl paskelbto karantino Bendrovė patyrė realių finansinių sunkumų ir likvidumui išsaugoti buvo reikalinga parama, nenustatyta, todėl UAB „Apicus LT“ turi gražinti 11 407,26 Eur subsidiją.

Ministerija, įgyvendindama Aprašo 39 ir 43 punktus ir atsižvelgdama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. R-4756 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame informuojama, kad VMI atliko UAB „Apicus LT“ skirtos subsidijos panaudojimo vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjas nesusidūrė su lėšų trūkumu ir dėl paskelbto karantino nepatyrė realių finansinių sunkumų ir likvidumui išsaugoti nebuvo reikalinga subsidija, todėl pareiškėjas neatitinka Aprašo 9 ir 10 punktų nuostatų, priėmė ginčijamą Įsakymą. Įsakymu nustatė, kad: 1) pareiškėja privalo grąžinti išmokėtą subsidijos sumą - 11 407,26 Eur; 2) pareiškėja moka pagalbos išmokėjimo dieną Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodytos subsidijos išmokėjimo iki jos sugrąžinimo dienos. Palūkanos kasmet perskaičiuojamos pagal perskaičiavimo metu galiojančią normą. Palūkanų norma taikoma pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms; 3) pareiškėja moka 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jei vėluoja grąžinti Įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytas lėšas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 474 „Dėl ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašą.

Aprašas nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, siekdami gauti negrąžinamąją subsidiją pagal Priemonę, reikalavimus subsidijų paraiškoms ir administravimo procedūras, reikalavimus finansavimui, taip pat institucijas, dalyvaujančias Priemonės įgyvendinimo procese (Aprašo 1 punktas).

Aprašo 5 punkte nurodytos institucijos, kurios dalyvauja įgyvendinant Priemonę ir atlieka atskiras, Aprašo V nustatytas, funkcijas – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija, VMI, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA), Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.

Aprašo 3.2. punktas nustato, kad nukentėjusi nuo koronoviruso (COVID-19) įmonė – mikroįmonė, kuri yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudaromus mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo koronoviruso (COVID-19), sąrašus, rengiamus pagal VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“: juridiniai asmenys, kuriems be pateikto prašymo VMI taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl koronoviruso (COVID-19), ir juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą VMI taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl koronoviruso (COVID-19).

Aprašo 9 punktas nustato, kad Priemonės tikslas – padėti mikroįmonėms įveikti koronoviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti mikroįmonės likvidumą. Pagal Aprašą remiama veikla – mikroįmonės veiklos skatinimas, skiriant subsidiją apyvartinėms lėšoms (likvidumo išsaugojimui) (Aprašo 10 punktas).

Aprašo 15 punkte nustatyta, kad VMI per vieną darbo dieną nuo Aprašo įsigaliojimo dienos suformuoja potencialių pareiškėjų sąrašą. Sudarydama potencialių pareiškėjų sąrašą, VMI vertina: 15.1. ar pareiškėjas yra mikroįmonė, ir sąrašo sudarymo pirmą mėnesio dieną pas pareiškėją dirba ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojai; 15.2. ar pareiškėjas yra nukentėjusi nuo koronoviruso (COVID-19) įmonė; 15.3. ar pareiškėjas 2019 metais yra sumokėjęs visą gyventojų pajamų mokesčio sumą (toliau – GPM) į valstybės ir savivaldybės biudžetus; 15.4. ar pareiškėjas sąrašo sudarymo dieną nėra įgijęs bankrutuojančios, bankrutavusios, restruktūrizuojamos, reorganizuojamos, dalyvaujančios reorganizavime, pertvarkomos, dalyvaujančios atskyrime, likviduojamos įmonės statuso.

Aprašo 37 punktas apibrėžia, kad už mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo koronoviruso (COVID-19), sąrašų, potencialių pareiškėjų sąrašų, tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašų sudarymą ir tęstines atrankas, kvietimus teikti subsidijų paraiškas atsako VMI. Ekonomikos ir inovacijų ministras priima įsakymus dėl subsidijų skyrimo. Už lėšų pareiškėjams išmokėjimą ir jų finansinę apskaitą atsako NBFC. Už įmonių sąsajų analizę ir galimos skirti de minimis pagalbos dydžio nustatymą atsako LVPA. Už duomenų, reikalingų potencialiam pareiškėjų sąrašui įvertinti dėl de minimis pagalbos teikimo, atsako KT.

Aprašo 38 punkte nustatyta, kad VMI ir LVPA yra atsakingos už atrankines patikras ir turi teisę pasirinktinai patikrinti pareiškėjo subsidijų paraiškoje pateiktų duomenų ir dokumentų turinio ir formos tinkamumą pagal Registrų centro Juridinių asmenų registro, VMI ir KT informacinių sistemų, registrų ir kitus duomenis.

Aprašo 39 punktas nustato, kad VMI ir (ar) LVPA nustačius, kad pareiškėjas pateikė neteisingą, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, ir apie tai informavus Ministeriją ekonomikos ir inovacijų ministras ne vėliau kaip per 14 dienų nuo informacijos iš VMI ir (ar) LVPA gavimo priima įsakymą dėl subsidijos grąžinimo, apie kurį pareiškėjas informuojamas per „Mano VMI“.

Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakyme dėl subsidijos grąžinimo, dalinio grąžinimo ar perskaičiavimo pareiškėjui nustatomas 90 kalendorinių dienų terminas subsidijai ar jos daliai grąžinti.

41. Pareiškėjui praleidus ekonomikos ir inovacijų ministro įsakyme nustatytą subsidijos ar jos dalies grąžinimo terminą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po įsakyme nustatyto termino pabaigos VMI inicijuoja subsidijos ar jos dalies ir mokėtinų delspinigių ir palūkanų išieškojimą (Aprašo 40, 41 punktai).

Ekonomikos ir inovacijų ministrui priėmus įsakymą dėl subsidijos ar jos dalies grąžinimo, subsidija ar jos dalis, taip pat su ja susiję delspinigiai ir palūkanos turi būti grąžinami bankiniu pavedimu į Ministerijos sąskaitą (Aprašo 42 punktas).

Aprašo 43 punkte nustatyta, kad jei nustatoma, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus, ir (ar) sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmę sprendimo dėl finansavimo priėmimui, pareiškėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą finansavimą su palūkanomis, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles.

Teismas laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad Valstybinė mokesčių inspekcija vertindama pareiškėjos pateiktų duomenų teisingumą vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašu.

Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Priemonės lėšomis galėjo pasinaudoti tik tos mikroįmonės, kurioms subsidijos lėšos buvo reikalingos įveikti koronoviruso sukeltas neigiamas pasekmes likvidumo išsaugojimui (Aprašo 9 ir 10 punktai).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, Valstybinė mokesčių inspekcija yra atsakinga už atrankines patikras ir turi teisę pasirinktinai patikrinti pareiškėjo subsidijų paraiškoje pateiktų duomenų ir dokumentų turinio ir formos tinkamumą ir nustatęs neatitikimus informuoti Ministeriją. Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų ministras, gavęs informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad pareiškėjas pateikė neteisingą, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, yra įgaliotas priimti sprendimą dėl subsidijos susigrąžinimo.

Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonės „Subsidijos mikroįmonėms“ tikslas yra ne tik padėti mikroįmonėms įveikti koronoviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, bet ir išsaugoti mikroįmonės likvidumą (Aprašo 9 punktas). Pagal Aprašą remiama veikla – mikroįmonės veiklos skatinimas, skiriant subsidiją apyvartinėms lėšoms (likvidumo išsaugojimui). Pareiškėja, teikdama nukentėjusios nuo koronoviruso (COVID-19) įmonės subsidijų pareiškimą turėjo patvirtinti, kad prašo skirti subsidiją įmonės veiklos skatinimui, siekiant įveikti koronoviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti mikroįmonės likvidumą. Siekis išsaugoti įmonės likvidumą yra esminė subsidijos skyrimo sąlyga. Todėl VMI, tirdama pareiškėjos pateiktų duomenų teisingumą, turėjo teisę vertinti pareiškėjos finansinius rodiklius nustatydama, ar buvo reikalinga parama pareiškėjos likvidumo išsaugojimui.

Pažymėtina, kad Bendrovė Paraiškoje nurodė, kad prašo suteikti subsidiją įmonės veiklos skatinimui, siekiant įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti mikroįmonės likvidumą, nurodydama, kad subsidija bus panaudota įmonės apyvartinėms lėšoms. Paraiškoje Bendrovė patvirtino, jog supranta, kad nurodžius neteisingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją ir jos pagrindu gavus subsidiją, įmonė privalės grąžinti jai skirtą ir išmokėtą subsidiją ir sumokėti 0,03 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos grąžintinos subsidijos sumos ar jos dalies už kiekvieną pavėluotą dieną. Bendrovė patvirtino, kad atitinka visas Apraše nustatytas sąlygas ir įsipareigoja laikytis subsidijų paraiškoje deklaruotų sąlygų, ir pripažįsta, kad, skyrus subsidiją, ši subsidijų paraiška prilyginama finansiniam įsipareigojimui. Nurodė, kad supranta, jog Aprašo nustatyta tvarka nustačius, kad subsidija suteikta mikroįmonei, neatitinkančiai Apraše nustatytų sąlygų arba yra naudojama nesilaikant deklaruotų sąlygų, neteisėtai suteikta subsidija ar jos dalis bus susigrąžinta Apraše nustatyta tvarka. Patvirtino, kad yra susipažinusi su Apraše nustatytomis sąlygomis, prisiima numatytus įsipareigojimus, susijusius su subsidijos gavimu, ir atsakomybę už netinkamą jų vykdymą. Patvirtino, jog supranta, kad subsidijų paraiškoje nurodžiusi neteisingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją, privalės grąžinti jai skirtą ir išmokėtą subsidiją ar jos dalį Apraše nustatyta tvarka.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos VMI, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad pareiškėja turėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir nebuvo reikalinga pagalbos likvidumui išsaugoti, todėl ji neatitiko Aprašo 9 ir 10 punktų reikalavimų.

Kaip nurodyta Aprašo 39 punkte numatyta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministras ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo informacijos iš VMI gavimo dienos priima sprendimą dėl subsidijos grąžinimo. Taigi, ministras yra įgaliotas priimti ne tik sprendimus dėl subsidijos skyrimo, tačiau ir sprendimus dėl subsidijos grąžinimo, atsižvelgiant į VMI pateiktą informaciją.

Byloje nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė raštą Nr. R-4756 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame informavo, jog Bendrovei Įsakymu skirta 11 407,26 Eur subsidija, tačiau požymių, kad dėl paskelbto karantino Bendrovė patyrė realių finansinių sunkumų ir likvidumui išsaugoti buvo reikalinga parama, nenustatyta, UAB „Apicus LT“ turi gražinti 11 407,26 Eur subsidiją pareiškėjai subsidija negalėjo būti skiriama, nes pareiškėja neatitiko Aprašo 9 ir 10 punktų reikalavimų ir, atsižvelgiant į tai, paprašė Ministerijos priimti sprendimą dėl skirto finansavimo panaikinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ministerija, priimdama Įsakymą, vadovavosi VMI pateiktais raštais ir jie iš esmės laikytini tarpiniais sprendimais, kurių teisėtumas bei pagrįstumas nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti patikrintas. VMI pareiškėjos pateiktos Paraiškos pagrįstumo kontrolės pagal Aprašo 35 punktą neįvykdė, tačiau atliekant subsidijų paraiškos vertinimą buvo nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama odontologinės praktikos veiklą, kuri nuo 2020-11-07 buvo apribota ir, kad Bendrovės 2020 m. vidutinė vieno mėnesio apyvarta, lyginant su 2019 m. vidutine vieno mėnesio apyvarta, mažėjo 41,48 proc., tačiau su lėšų trūkumu nesusidūrė. Bendrovė išmokėjo akcininkui 42 000 Eur dividendų, kas sudaro 26,86 proc. nuo 2020 m. deklaruotų ((duomenys neskelbtini)) 156 343 Eur pajamų, 2020-02-12 lizingo būdu įsigijo transporto priemonę AUDI Q7, kurios vertė 77 240 Eur. Bendrovė gautomis subsidijos lėšomis atsiskaitė su atskaitingu asmeniu A. M. pagal avansinę apyskaitą už prekes/paslaugas, įmokėtas lizingo įmokas, pirktas nuo 2020-01-03 iki subsidijos gavimo, kas prieštarauja Bendrovės pateiktai informacijai. Pateiktų banko sąskaitų ir kasos registrų duomenimis Bendrovė subsidijos gavimo dienai 2020-05-19 turėjo 48 286,19 Eur lėšų atsiskaitymui su tiekėjais, Bendrovės likvidumui išsaugoti. VMI prie FM duomenimis, sprendimo išmokėti dividendus priėmimo dienai 2020-03-16, Bendrovė turėjo neįvykdytų mokestinių prievolių su suėjusiu mokestiniu terminu - 1 704,11 Eur GPM. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio 6 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei įmonė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo. Bendrovės akcininko priimti sprendimai išmokėti dividendus rodo, kad Bendrovei pakako apyvartinių lėšų, o pagal Aprašo 9 ir 10 punktus, subsidija skiriama būtent įmonės likvidumo išsaugojimui, t. y padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą. Požymių, kad dėl paskelbto karantino Bendrovė patyrė realių finansinių sunkumų ir likvidumui išsaugoti buvo reikalinga parama, nenustatyta.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad tuo pačiu metu kaip ir subsidija ji gavo paskolos lėšas, nepaneigia priimto Įsakymo teisėtumo. Pažymėtina, kad pareiškėja tuo pačiu metu naudojosi dviem valstybės paramos priemonėmis – subsidija bei paskola. Tačiau subsidijos lėšos galėjo būti skiriamos išimtinai likvidumo išsaugojimui, kurio, kaip paaiškėjo po atlikto Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimo, pareiškėja nebuvo reikalinga. Pareiškėjos vykdyti atsiskaitymai nepatvirtina aplinkybės, kad jai lėšos buvo reikalingos likvidumo išsaugojimui, kas yra esminė subsidijos skyrimo sąlyga. Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 16 d. Pareiškėjos vienintelis akcininkas priėmė sprendimą skirti 2019 m. nepaskirstytą pelną – 26627,79 Eur dividendams, kurie vieninteliam akcininkui išmokami kas mėnesį po 3500 Eur. Teismo vertinimu pareiškėja nenuginčijo Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad pareiškėja Paraiškos pateikimo momentui neatitiko Aprašo 9 ir 10 punktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju įvertinus Įsakymo turinį, galima daryti išvadą, kad Įsakyme ir visoje procedūroje nėra padaryta pažeidimų, kurie reikšmingai įtakojo Įsakymo turinį.

Atsižvelgus į anksčiau nurodytą reglamentavimą dėl valstybės institucijų kompetencijų pasiskirstymo subsidijų skyrime, darytina išvada, kad Ministerija pagrįstai vadovavosi VMI nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja paraiškos pateikimo metu neatitiko Aprašo 9 ir 10 punktų reikalavimų bei pareiškėjai negalėjo būti skirta subsidija. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nepaneigė VMI nurodytų aplinkybių, todėl Įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Ministerija tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti pareiškėjos prašomą Įsakymo nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNzA3LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3707-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3707-575/2016">A-3707-575/2016</a>).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apicus LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta Petkevičienė

Jolita Rasiukevičienė

Vita Valeckaitė