Administracinė byla Nr. eI1-1434-631/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03945-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2022 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2021 m. birželio 17 sprendimą Nr. 42-2036 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 2S-3875; 2) įpareigoti Vilniaus PN paskirti kitą specialistą ir atlikti pakartotinį R. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.
Skunde nurodo, jog 2021-11-03 Kalėjimų departamentas priėmė sprendimą (toliau – Skundžiamas sprendimas) pagal pareiškėjo R. R. 2021-08-19 skundą. Pareiškėjas teikdamas skundą nesutiko su Vilniaus PN specialistės atlikta 2021-05-10 kriminalinės rizikos vertinimo išvada. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, Pasak pareiškėjo, Skundžiamas sprendimas buvo priimtas paviršutiniškai, nesigilinant į ginčo esmę, į specialistės padarytų išvadų dėl pareiškėjo nusikalstamumo vertinimo pagrįstumą, kadangi Skundžiamame sprendime nurodoma, kad nėra pagrindo abejoti specialistės išvada, nes asmuo turi tinkamą kvalifikaciją ir patirtį. Tai reiškia, kad negalima abejoti specialistų išvadomis jeigu jos yra surašytos tinkamo asmens, net tuo atveju jeigu jos yra neteisingos.
Pažymi, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekami du nusikalstamumo rizikos vertinimai, kurių išvados labai skiriasi, atliekant vertinimą pirmą kartą buvo nustatyti 74 taškai, antrą kartą 116 taškai. Vilniaus PN 2021-06-17 sprendime Nr. 42-2036 nurodoma, kad didesnis teistumų skaičius ir didesnis atskirų teisės pažeidimų skaičius bei pakartotinio įvertinimo metu nustatyti rizikos įverčių padidėjimai, taip pat lėmė didesnio pakartotinio nusikalstamumo riziką nei praeityje buvo nustatyta. Pasak pareiškėjo, 2021-05-10 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu specialistė, kuri atliko šį vertinimą, iš esmės rėmėsi duomenimis, kurie jau buvo įvertinti 2019-02-25, kuomet pareiškėjui pirmą kartą buvo atliekamas nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimas, dalis jų nuo 2019-02-25 nepasikeitė, dalis duomenų pagerėjo ir prisidėjo nauji duomenys dėl pareiškėjo padarytos naujos nusikalstamos veikos. Atkreipia dėmesį, kad specialistė neturėjo teisės vertinti iš naujo aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos ir dėl kurių pasisakė kitas specialistas. Pažymi, kad specialistė atlikdama pareiškėjo nusikalstamumo rizikos įvertinimą vertino formalų reikalavimą lankyti elgesį keičiančius užsiėmimus, pastangas įgyti išsilavinimą ir t.t. Specialistė dėl asmeninio nepalankaus požiūrio į pareiškėją dirbtinai padidino jam nusikalstamumo rizikos balus, būdama šališka, vadovaudamasi išskirtinai tik savo asmeniniais įsitikinimais ir nuomone pateikė išvadą dėl pareiškėjo nusikalstamumo elgesio rizikos, taip nepagrįstai sukeldama neigiamus padarinius pareiškėjui.
Teigia, jog pareiškėjas teismo nuosprendžio neskundė ir tai įrodo, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, nėra asmuo, kuris piktybiškai pažeidinėja įstatymus. Pareiškėjas yra jaunas žmogus, todėl yra linkęs keisti savo elgesio modelį, neturi nusistovėjusių stereotipų, nesivadovauja nusikalstamo pasaulio taisyklėmis iš esmės įkalinimo įstaigos darbuotojai neturi pretenzijų pareiškėjui dėl jo elgesio, kas pakartotinai įrodo jog pareiškėjas nėra stipriai linkęs nusikalsti pakartotinai.
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į patikslintą skundą su patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog pareiškėjo asmens byloje buvo rasta informacija, kad 2019-02-25 Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namuose jam buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 74 taškai (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 54). Susipažinus su pareiškėjo asmens byla bei bausmės atlikimo metu formuotais dokumentais, 2021-05-12 buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 121 taškas (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių – 81). 2021-06-11 buvo patikslintas pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (116 taškų: statinių veiksnių taškai – 35, dinaminių – 81).
Nurodo, jog nėra nustatyta, jog Vilniaus PN namų resocializacijos skyriaus specialistė būtų pažeidusi procedūrinius ar kitokius reikalavimus, keliamus metodikų naudotojams. Pažymi, jog Vilniaus PN specialistė turi reikiamą akademinį išsilavinimą ir patirtį bei yra baigusi tikslinius metodikų naudotojų mokymus vertinant riziką. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą buvo vadovautasi teisės aktų reikalavimais ir OASys vertinimo metodikos vadovu.
Trečiasis suintersuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į patikslintą skundą su patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog nors pareiškėjo atstovė ir praleido Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ginčams dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų bei darbuotojų veiksmų ir sprendimų nustatytą įstaigos pateikto atsakymo apskundimo terminą, tačiau Kalėjimų departamente buvo priimtas sprendimas skundą nagrinėti iš esmės. Išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą nustatyta, kad 2021-05-27 ir 2021-05-31 pareiškėjas Vilniaus PN administracijai pateikė du skundus (reg. Nr. 29-1892 ir Nr. 29-1922) dėl nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo atlikimo gautų rezultatų ir Vilniaus PN pareigūnų atliekamo darbo, taip pat dėl to, jog jam, atvykus tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo į Vilniaus PN, nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, nors jis atvyko daugiau nei prieš metus, o OASys balai iki šiol nesudaryti. Vilniaus PN administracija skundus išnagrinėjo iš esmės ir 2021-06-17 raštu Nr. 42-2036 pateikė pareiškėjui atsakymą, kuris pareiškėjo netenkino. Skundžiamame atsakyme yra pateikta informacija apie tai, dėl kokių priežasčių Vilniaus PN kriminalinės rizikos pervertinimas, naudojant metodiką OASys, pareiškėjui buvo atliktas tik 2021-05-10, detaliai, nuosekliai ir motyvuotai išaiškinta, dėl kokių priežasčių, faktų ar aplinkybių, pasikeitė įverčių skaitinės reikšmės. Be kita ko, skundžiamame įstaigos atsakyme yra pasisakyta apie tai, kad pareiškėjui ne kartą buvo paaiškintos jo rizikos lygio ir skaitinės reikšmės pokyčio priežastys, taip pat nurodyta, kad pokalbių metu buvo siekiama užmegzti su pareiškėju pozityvų bendravimą, atsakyti į visus jam rūpimus klausimus, tačiau pareiškėjas į teikiamą informaciją reagavo priešiškai ir gynybiškai. Pasak, Kalėjimų departamento Vilniaus PN administracija motyvuotai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo abejones dėl vertinimą atlikusios specialistės kompetencijų, nurodydama, kad specialistė jokių procedūrinių ar kitokių reikalavimų, keliamų metodikų naudotojams nepažeidė. Išanalizavęs ir įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, Kalėjimų departamentas konstatavo, kad skundžiamas Vilniaus PN administracijos sprendimas dėl pareiškėjo 2021-05-27 ir 2021-05-31 skundų yra išsamus ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kalėjimų departamentas surinkęs ir išsamiai išnagrinėjęs su pareiškėjo atstovės skundu susijusią dokumentinę medžiagą, konstatavo, kad naikinti 2021-05-10 nuteistajam pareiškėjui atliktą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, naudojant metodiką OASys, pervertinimą ir procedūras atlikti iš naujo, nebuvo pagrindo.
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus pataisos namų 2021-06-17 sprendimo Nr. 42-2036 ir Kalėjimų departamento 2021-11-03 sprendimo Nr. 2S-3875 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2021-05-10 pareiškėjui buvo atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal pačio pareiškėjo prašymą. Vertinamos buvo šios sritys: Gyvenimo sąlygos, Išsilavinimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti, Lėšų tvarkymas ir pajamos, Piktnaudžiavimas alkoholiu.
Pagal teisės aktus, buvo nustatytas rizikos įverčio padidėjimas. Šio vertinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 121 taškas (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių – 81), vėliau patikslinus pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, buvo nustatyti 116 taškų (statinių veiksnių taškai – 35, dinaminių – 81) (tai reiškia, buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika).
2021-05-27 ir 2021-05-31 pareiškėjas Vilniaus PN administracijai pateikė du skundus dėl nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo atlikimo gautų rezultatų ir Vilniaus PN pareigūnų atliekamo darbo, taip pat dėl to, jog jam, atvykus tęsti laisvės atėmimo bausmės į Vilniaus PN, nebuvo laiku atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas.
Vilniaus PN administracija skundus išnagrinėjo iš esmės ir 2021-06-17 raštu Nr. 42-2036 pateikė pareiškėjui atsakymą.
Pareiškėjas 2021-08-19 Kalėjimų departamentui pateikė skundą, kuriuo nesutiko su Vilniaus PN specialistės atlikta 2021-05-10 kriminalinės rizikos vertinimo išvada.
2021-11-03 Kalėjimų departamentas priėmė sprendimą pagal pareiškėjo R. R. 2021-08-19 skundą, nurodydamas, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Kalėjimų departamentas konstatavo, kad 2021-05-10 kriminalinės rizikos vertinimo išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o specialistė jokių procedūrinių ar kitokių reikalavimų, keliamų metodikų naudotojams nepažeidė. Dokumentai parengti profesionaliai, specialistė turi reikiamą akademinį išsilavinimą ir patirtį, yra baigusi tikslinius metodikų naudotojų mokymus, vertinant riziką, specialistė vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir OASys vertinimo metodikos vadovu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Kalėjimų departamento Sprendimu 2021 m. gruodžio 2 d. su patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Nagrinėjant pareiškėjo skundą pažymėtina, kad teismas nenustatinėja konkretaus svertinių taškų skaičiaus pagal OASys metodiką, nes tai nėra priskirta teismų kompetencijai ir funkcijoms. Teismas šioje byloje patikrina OASys metodikos taikymo teisėtumą, t. y. ar OASys vertinimą atlikę subjektai kompetentingi tai daryti; ar vertinimą atliko vadovaudamiesi OASys metodikos kriterijais, išdėstytais OASys vadove.
BVK 137 straipsnyje reglamentuoti socialinės reabilitacijos tikslai, veiksmai ir priemonės. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai: 1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas; 2) kriminogeninių veiksnių nustatymas; 3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.).
Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą vadovaujamasi Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-06-25 įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Šiuo įsakymu patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 3 punktas (toliau – Aprašas), nustato nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų tikslus ir paskirtį, vykdytojams keliamus reikalavimus, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų įgijimo, diegimo ir vykdymo bei elgesio pataisos programų efektyvumo vertinimo ir plėtros principus, aprobavimo kriterijus, dokumentų, susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų vykdymu bei efektyvumo tyrimais, saugojimo ir naikinimo tvarką bei kitus klausimus. Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje nuteistiesiems yra atliekami nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, taikant tik aprobuotas, adaptuotas bei patvirtintas rizikos vertinimo metodikas.
Aprašo IV dalyje nustatyti bendri ir specialūs kvalifikaciniai reikalavimai specialistams, naudojantiems nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo metodikas: turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą, būti išklausius metodinius mokymus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą (15.1. p.); turėti patirties atliekant individualius įvertinimus (15.2. p.); turėti patirties atliekant interviu, administruojant ir interpretuojant standartizuotus testus (15.3. p.); būti baigus tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudotojų rengimo mokymus ir turėti baigimo pažymėjimą (15.4 p.).
Aprašo 24 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje diegiamos ar vykdomos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos ir elgesio pataisos programos pristatomos tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančiam įstaigos personalui, o 24.1 punkte nurodyta, kad nuteistieji ir suimtieji ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jų atvykimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą supažindinami su taikomų Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir vykdomų elgesio pataisos programų turiniu ir tikslais bei galimybėmis dalyvauti elgesio pataisos programose, atsižvelgiant į nustatytą nusikalstamo elgesio riziką (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2021-09-30). Tai reiškia, kad kiekvienas, naujai atvykęs į įkalinimo įstaigą asmuo per pirmiau minėtą terminą turi būti supažindintas su įstaigos specialistų naudojamomis metodikomis, jų tikslais ir galimybėmis bei vykdomų elgesio pataisos programų turiniu.
Pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Aprašo 25 punktas reglamentavo, jog prieš taikant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar pradedant vykdyti elgesio pataisos programą, asmuo pasirašo sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime ar elgesio pataisos programoje bei sutikimą, kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie jo nusikalstamo elgesio galimą pasikartojimą ateityje elgesio pataisos programos efektyvumui vertinti.
Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo atlikimo terminas nustatytas Kodekso 137 straipsnio 2 ir 4 dalyse, kuriose nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą <...>. Individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą. Nei teisės aktai, nei teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos vadovas nenustato imperatyvių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimo atlikimo terminų.
Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019-10-21 ataskaitoje Nr. NKP-2019/1-1 „Dėl žmogaus teisių padėties Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose, Vilniaus pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Panevėžio pataisos namuose ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ pateikiamomis rekomendacijomis, perkeltiems į kitas pataisos įstaigas nuteistiesiems turi būti peržiūrimi parengti individualūs socialinės reabilitacijos planai bei atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai.
Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo paskirtis, remiantis „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys“ vadovu, yra: „įvertinti, kiek tikėtina, kad teisės pažeidėjas bus pakartotinai nuteistas; nustatyti ir klasifikuoti rizikos veiksnius, susijusius su teisės pažeidimu, įtraukiant ir pagrindinius asmenybės bruožus, ir pažintinės veiklos ir elgesio problemas” ir kt. Specialistai, nustatydami galimą pakartotinio kriminalinio elgesio riziką, vertina veiksnius, kurie nustatyti tiriant asmens teisės pažeidimų istoriją, gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryšius, asmens gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinę gerovę, nuostatas bei mąstymą ir elgesį, kurie gali ateityje aktyvuoti asmens kriminalinį elgesį. Efektyvus teisės pažeidėjo rizikos veiksnių įvertinimas turi pateikti su teisės pažeidimu susijusių poreikių profilius, siekiant numatyti galimas tolesnes intervencines bei prevencines priemones, skirtas valdyti identifikuotus rizikos veiksnius. Pažymime, kad asmens dabartinis elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra svarbus ir vertinamas visais aspektais, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas negali būti atsiejamas nuo vertinamo asmens praeities faktų analizavimo bei aktualių kriminogeninių poreikių, kurie yra reikšmingi jo nusikalstamo elgesio raiškai, identifikavimo.
Pažymėtina, jog teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASys nėra skiriama bausmė ar kokia nors sankcija, joje tik įvertinama teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizika, kuria akivaizdžiai nėra atliekamos bausmės funkcijos, todėl vertinant pareiškėjo nusikalstamo elgesio riziką jis nėra baudžiamas antrą kartą.
Pareiškėjas pateiktame patikslintame skunde nurodo, jog pareiškėjo atžvilgiu atliktų nusikalstamumo rizikos vertinimų rezultatai labai skiriasi, atliekant vertinimą pirmą kartą buvo nustatyti 74 taškai, antrą kartą 116 taškų.
Iš byloje esančio pareiškėjo vertinimo, naudojant OASys metodiką, matyti, kad specialistė nustatė 5 sritis: Gyvenimo sąlygos, Išsilavinimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti, Lėšų tvarkymas ir pajamos, Piktnaudžiavimas alkoholiu ir Nuostatos, kurios sąlygojo rizikos įverčio padidėjimą. Nustatytas pareiškėjo požiūris į konkrečias vertybines nuostatas, įvertinant visus OASys metodikoje nurodytus vertinimo kriterijus. Iš šio vertinimo matyti, jog su pareiškėju buvo bendraujama ir tam tikri kriterijai pareiškėjo asmenybės atžvilgiu buvo pažymėti neigiamai, atsižvelgiant į tai, ką atsakė pareiškėjas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos įvertinimu, buvo nustatytas rizikos įverčių didėjimas, kurį lėmė 2020-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino), 138 str. 1 d. (tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo). Taigi, taip pat ir šie teisinės padėties pokyčiai sąlygojo statinių rizikos įverčių padidėjimą, kadangi buvo nustatytas didesnis teistumų skaičius, didesnis atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę skaičius. Darytina išvada, jog pareiškėjo nusikalstamame elgesyje dominuoja smurtinės veikos, o pareiškėjui būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Sutiktina, jog nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pareiškėją vertinti skirtingai neigiamai nei anksčiau atliktame nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, darant išvadą, kad jis nesuprato savo teisės pažeidimo poveikio. Pažymėtina, jog buvo analizuojami tam tikri teisės pažeidimo kriterijai, susiję su pareiškėjo asmeniu, t. y. pareiškėjo amžiumi, bendru teistumų skaičiumi, darytų nusikaltimų pobūdžiu ir būdingu jų modeliu. Todėl darytina išvada, jog Vilniaus PN specialistė pagrįstai, taikydama OASys metodiką ir atlikdama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą skirtingai vertino pareiškėjo elgesio riziką.
Specialistai, nustatydami galimą pakartotinio kriminalinio elgesio riziką, vertina veiksnius, kurie nustatyti tiriant asmens teisės pažeidimų istoriją, gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryšius, asmens gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinę gerovę, nuostatas bei mąstymą ir elgesį, kurie gali ateityje aktyvuoti asmens kriminalinį elgesį. Efektyvus teisės pažeidėjo rizikos veiksnių įvertinimas turi pateikti su teisės pažeidimu susijusių poreikių profilius, siekiant numatyti galimas tolesnes intervencines bei prevencines priemones, skirtas valdyti identifikuotus rizikos veiksnius. Asmens dabartinis elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra svarbus ir vertinamas visais aspektais, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas negali būti atsiejamas nuo vertinamo asmens praeities faktų analizavimo bei aktualių kriminogeninių poreikių, kurie yra reikšmingi jo nusikalstamo elgesio raiškai, identifikavimo.
Teismas pažymi, jog OASys vertinimo metodikos forma yra labai struktūruota, joje vertinimą atliekantis specialistas veikia iš esmės metodikoje nurodytų klausimų ir vertinamų sąlygų ribose. Kvalifikuoto OASys specialisto konkretaus vertinamojo kriterijaus vertinimas taip pat yra ribotas tam tikrų skaičių intervale. Vadove pažymėta (kas matyti ir OASys metodikos formoje), kad taškų intervalas kiekvienam atskiram klausimui yra 0,1 ar 2, arba 0-Ne, 2-Taip, arba tiesiog pažymint atsakymą - Taip arba Ne. Iš bylos duomenų matyti, kad OASys vertinimo metodikos informacijos šaltiniai buvo pareiškėjo apklausa, OASys savęs vertinimas, asmens byla. Taigi, vertinimą atliekantis kvalifikuotas specialistas, susipažinęs su nuteistojo asmenybę charakterizuojančia medžiaga, atlikęs su nuteistuoju pokalbį, iš esmės atlikdamas vertinimą dėl konkretaus klausimo ar sąlygos, OASys metodikos formoje turi tik pažymėti vieną iš intervalo/alternatyvų rodiklių, kuris labiausiai atitinka ir yra artimiausias jo analizuojamai situacijai.
Pareiškėjas nurodo, jog Skundžiamas sprendimas buvo priimtas paviršutiniškai, nesigilinant į ginčo esmę, abejoja vertinimą atlikusios specialistės kompetencija, nešališkumu.
Nesutiktina su tokiu pareiškėjo vertinimu, kadangi teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys metodikos taikymo ar jos pagalba surinktų duomenų naudojimo, interpretavimo ir vertinimo, sąlyga – specialios žinios, kurios gali būti įgytos tik tiksliniuose mokymuose. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose metodikas taiko bei jų duomenis tarnybos tikslams naudoja tik specialiai apmokyti specialistai. Šiais reikalavimais rizikos įvertinimo atlikimui ir gautų duomenų naudojimui siekiama apsaugoti itin svarbią informaciją apie vertinamų asmenų kriminalinę perspektyvą nuo galimų netinkamų, mokslu nepagrįstų, stokojančių specialių kompetencijų interpretacijų.
Teismas taip pat pažymi, jog atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinima?, taikant metodika? OASys, nenustatyta jokių Vilniaus PN resocializacijos skyriaus specialiste?s procedu?riniu? ar kitokiu? reikalavimu?, keliamu? metodiku? naudotojams, pažeidimų. Dokumentai parengti profesionaliai, specialiste? turi reikiama? akademini? is?silavinima? ir patirti?, yra baigusi tikslinius metodiku? naudotoju? mokymus, vertinant rizika?, specialiste? vadovavosi teise?s aktu? reikalavimais ir OASys vertinimo metodikos vadovu. Pažymėtina, kad net jeigu pareiškėjo netenkina atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, naudojant metodika? OASys, rezultatai, nereiškia, jog vertinimą atlikusi specialistė jį netinkamai atliko ar nebuvo pakankamai kvalifikuota atlikti savo darbo funkcijas.
Įvertinęs pareiškėjo skundžiamų Vilniaus PN 2021-06-17 raštą Nr. 42-2036 ir Kalėjimų departamento 2021-11-03 sprendimo Nr. 2S-3875, kuris priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, turinį, teismas daro išvadą, jog juos naikinti nėra pagrindo.
Netenkinus šių pareiškėjo skundo reikalavimų, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus pataisos namus paskirti kitą specialistą ir atlikti pakartotinį R. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Gitana Butrimaitė
Egidija Puzinskaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė
