Administracinė byla Nr. eI2-3919-1064/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01333-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija: 41; 55.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,
dalyvaujant pareiškėjui K. A. ir jo atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,
nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovei Teismo ekspertu? veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėjas K. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. KT-123 (toliau – ir Sprendimas); priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas (toliau – ir VAT) buvo nutaręs nagrinėjamoje civilinėje byloje atlikti finansinę-buhalterinę ekspertizę, ir ją pavedė atlikti pareiškėjui.
Pareiškėjo teigimu, jis atliko ekspertinį tyrimą pagal turimus duomenis ir nustatė, kad atsakovas iš esmės neskolingas ieškovei. Kadangi byloje ieškinys buvo grindžiamas ne vien piniginių lėšų pasisavinimu ir/arba negrąžinimu, bet ir netinkamu jų panaudojimu, t. y. atsakovo ir jo šeimos narių asmeninėms reikmėms, pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su raštu „Dėl būtinumo praplėsti tyrimą“. Rašte pareiškėjas nurodė visas aplinkybes, kurios jo nuomone, galėjo būti svarbios teismui (proceso šalims) priimant sprendimą, ar tyrimą praplėsti ar jo nepraplėsti, taip pat nurodė, kad tarp beveik tų pačių šalių vyksta byla ir dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Pareiškėjo teigimu, byloje buvo duomenų, kad dalis pinigų galimai panaudota ne bendrovės veiklai, o atsakovo asmeninėms reikmėms.
Atsakovas pirmiau nurodytoje civilinėje byloje pateikė skundą Tarybai dėl eksperto (pareiškėjo). Gavusi pareiškėjo paaiškinimus ir papildomą medžiagą, Taryba priėmė Sprendimą pareikšti pareiškėjui įspėjimą pažeidus teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą (toliau – ir Etikos kodeksas).
Pareiškėjo vertinimu, toks Tarybos sprendimas nepagrįstas, nes jo 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštas VAT nėra prašymas praplėsti tyrimą nei formos, nei turinio prasme, todėl pareiškėjas, atlikdamas ekspertizę, neviršijo jam įstatyme nustatytų įgaliojimų.
Pareiškėjo nuomone, jis laikėsi 2014 m. gruodžio 12 d. Europos komisijos teisingumo efektyvumui stiprinti (CEPEJ) Rekomendacijų dėl teismo eksperto vaidmens Europos Sąjungos valstybėse narėse Nr. CEPEJ (2014)14 (toliau – ir CEPEJ) Teismo ekspertų profesinės Etikos kodekso nuostatų, kurios suponuoja pareigą ekspertui visapusiškai bendradarbiauti su teismu ir informuoti apie ekspertizės eigą. Pareiškėjo teigimu, savo 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu jis būtent tai ir darė.
Pareiškėjas nesutiko su Tarybos išvada, kad ekspertui nėra teisės ar pareigos teisminiame procese teikti rašytinius paaiškinimus (vertinimus) savo iniciatyva ir todėl jis laikytina pažeidusiu Etikos kodeksą, nes jis ne kartą yra pasinaudojęs teise atlikti tyrimą ir duoti išvadą kitais klausimais, nei nurodė teismas. Pareiškėjo nuomone, teismo ekspertizės paskyrimo metu sudėtinga nurodyti visus bylai aktualius klausimus, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsiklausė teismo, ar būtina praplėsti tyrimą, o VAT pranešė, kad tai nėra nebūtina.
Pareiškėjas nesutiko su Tarybos išvada, kad ekspertas neturi teisės pateikti išvados atskirame rašte, o gali tai padaryti ekspertizės akte, nes 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštas yra tik paklausimas teismui, kuriame nurodytos aplinkybės, kurios galėtų būti svarbios priimant sprendimą, ar reikalinga praplėsti tyrimą.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė priėmė Sprendimą pareiškėjui pareikšti įspėjimą, tačiau nėra aišku, kokias teisės normas pareiškėjas pažeidė; atsakovė nesudarė galimybės pareiškėjui gyvai pasiaiškinti, o tai nesuderinama su gero administravimo principu; atsakovės Sprendimo turinys nėra pakankamas, aiškus ir pagrįstas. Kadangi, pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio normų, o pareiškėjo veiksmuose nėra Etikos kodekso 5.4 papunkčio nuostatų pažeidimo sudėties, todėl, pareiškėjo vertinimu, Tarybos Sprendimas yra neteisėtas negalėjo būti priimtas.
Atsakovė Teismo ekspertu? veiklos koordinavimo taryba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės teigimu, nagrinėdama 2021 m. rugsėjo 17 d. skundą „Dėl K. A. veiksmų neatitikimo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatoms“ ji nustatė, kad pareiškėjas ekspertinio tyrimo atlikimo metu 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu savo iniciatyva kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.
Atsakovė nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyta teismo eksperto teisė ar pareiga teisminiame procese teikti rašytinius paaiškinimus (vertinimus) savo iniciatyva, nes būtent proceso šalys, o ne teismo ekspertas turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir aktyviai įrodinėja tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teikia įrodymus, prašymus ir kt.
Atsakovė pažymėjo, kad Rekomendacijų 94 punkto nuostata negali būti suprantama kai leidžianti teismo ekspertui savo vertinimą pateikti ne teismo ekspertizės išvadų forma. Teismo ir kitų proceso dalyvių informavimas apie vertinimo etapus neturi būti suprantamas kaip tam tikro ekspertinio tyrimo etapo rezultatų pateikimas, nes tai yra tik teismo ir kitų proceso dalyvių informavimas apie atitinkamą etapą (pvz.: tyrimų datas, papildomos medžiagos gavimą), bet ne apie etapo rezultatą – vertinimą, kuris šiuo atveju gali ir privalo būti pateiktas tik kaip teismo eksperto išvada, įforminant ją teismo ekspertizės akte.
Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 216 straipsnio nuostatomis, teismo eksperto vertinimas dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, turi būti išdėstomas ir pateikiamas ekspertizės akte, tačiau ne atskirame kreipimesi į teismą, teikiamame paties teismo eksperto iniciatyva, t. y. neturint tokios procesinės teisės ar pareigos.
Atsižvelgdama į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjo raštas Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas dar neatlikus ekspertinio tyrimo, o jame išdėstyti teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, todėl jų įforminimas turėjo būti atliktas ekspertizės akte, atsakovė laikė, kad toks pareiškėjo elgesys neatitinka teisės normų reikalavimų.
Atsakovės vertinimu, 2021 m. rugpjūčio 25 d. rašte pareiškėjas savo iniciatyva kėlė klausimą dėl papildomų teismui galimai aktualių klausimų, prašydamas priimti sprendimą dėl būtinumo išplėsti ekspertinį tyrimą bei nurodydamas aplinkybes, susijusias su kita civiline byla, pradėta kitame teisminiame procese.
Toks elgesys, atsakovės vertinimu, pažeidžia Etikos kodekso 5.4. papunktyje įtvirtintą profesionalumo principą, kuris apima ne vien turimą kvalifikaciją, pažeidimą.
Atsakovės teigimu, skundžiamame sprendime yra nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, pateiktas išsamus paaiškinimas, kokie pareiškėjo veiksmai, ir dėl kokių priežasčių nulėmė Etikos kodekse nustatyto profesionalumo principo pažeidimą, nurodytos tiek Teismo ekspertizės įstatymo, tiek CPK, Etikos kodekso, Tarybos darbo reglamento nuostatos, todėl skundžiamas sprendimas yra teisiškai pagrįstas bei motyvuotas.
Atsakovė taip pat nurodė, kad Taryba fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja rašytinio proceso tvarka, naudodama elektroninio ryšio priemones, pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Kadangi pareiškėjas pateikė Tarybai rašytinius paaiškinimus, todėl nebuvo pagrindo ir aplinkybių dėl kurių turėjo būti sudaryta galimybė pareiškėjui paaiškinimus pateikti ir žodžiu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, papildomai pažymėjo, kad VAT nenustatė CPK normų pažeidimo, vadovavosi pareiškėjo atlikta ekspertize, todėl atsakovė negalėjo konstatuoti Etikos kodekso 5.4. papunkčio pažeidimo. Teigė, kad tokio turinio motyvuotą prašymą, kuris buvo pateiktas VAT, galėjo teikti teismui ir tai atitinka CPK 216 straipsnio 2 dalį.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. KT-123 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2e-84-603/2020 buvo paskirta buhalterinė ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui K. A.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2021 m. rugpjūčio 25 d. prašymu „Dėl būtinumo praplėsti ekspertinį tyrimą“, kuriuo pareiškėjas prašė, kad teismas priimtų sprendimą dėl būtinumo išplėsti tyrimą. Prašyme pareiškėjas informavo, kad 1, 3, 4, 5, 6, 7, 9 klausimų tyrimas iš esmės baigiamas ir išvadas galės pateikti; taip pat informavo, kad į 2 ir 8 klausimus, tikėtina, negalės atsakyti, nes trūksta informacijos.
Pareiškėjas rašte taip pat nurodė, kad atlikdamas tyrimą pagal 6 ir 9 klausimus nustatė, jog atsakovas iš esmės neskolingas ieškovei, tačiau dalis pirkinių, kuriais mažinama skola, gali būti nesusiję su ieškovės įmonės veikla. Rašte taip pat nurodyta, kad eksperto preliminariu vertinimu dalis pirkinių, kurių dokumentai išrašyti ieškovės vardu ir apmokėti iš jos sąskaitos, galėjo būti panaudoti ne įmonės veiklai, taip pat, eksperto vertinimu, galėjo būti tvarkoma „juoda kasa“. Rašte taip pat nurodoma, kad teismas tokio pobūdžio klausimų nesuformulavo, tačiau pareiškėjas galėtų atsakyti į papildomus teismui galimai reikšmingus klausimus, tik tai užtruktų papildomai laiko, reikėtų papildomų duomenų bei kainuotų papildomų lėšų.
Taryboje buvo gautas 2021 m. rugsėjo 17 d. Č. T. skundas, kuriame prašoma dėl Tarybos teismo eksperto K. A. priimti vieną iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatytų sprendimų.
Pareiškėjas Tarybai pateikė 2021 m. spalio 12 d. paaiškinimus dėl skundo, kuriuose nurodė, kad visi teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nustatyti klausimai priskirtini eksperto kompetencijai. Paaiškino, kad jis neplanuoja atlikti tyrimo ir kitais, jo nuomone, aktualiais klausimais prieš tai nepasitaręs su teismu. Jeigu skundas Taryboje būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, prašė pakvieti ir jį.
Taryba 2022 m. vasario 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo teismo ekspertui K. A. paskyrė įspėjimą. Sprendime nustatė, kad pareiškėjas pažeidė profesinės etikos taisykles, t. y. padarė Etikos kodekse įtvirtinto profesionalumo principo (5.4. papunktis) pažeidimą, kadangi 2021 m. rugpjūčio 25 d. rašte pateikė ir vertinamojo pobūdžio teiginius (paaiškinimus). Nurodė, kad eksperto vertinimas dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų nebuvo, turi būti išdėstomas ir pateikiamas ekspertizės akte, tačiau ne atskirame kreipimesi į teismą. Be to pareiškėjas prašė priimti sprendimą dėl būtinumo išplėsti tyrimą.
Teismas, vertindamas pirmiau nurodytas aplinkybes pažymi, kad ginčui aktualius Teismo ekspertų veiklos principus, jų turinį, atsakomybę už šių principų pažeidimą, skundų dėl teismo ekspertų veiksmų atitikties nustatytiems veiklos principams nagrinėjimo tvarką nustato Teismo ekspertizės įstatymas, Etikos kodeksas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 215 „Dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento ir sudėties patvirtinimo (toliau – ir Įsakymas) bei 2014 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos teisingumo efektyvumui stiprinti (CEPEJ) Rekomendacijos dėl teismo eksperto vaidmens procese Europos Sąjungos valstybėse narėse Nr. CEPEJ(2014)14 (toliau – Rekomendacijos).
Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Šių principų turinys apibrėžiamas Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse.
Teismo ekspertizės įstatymo
Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, Taryba, nustačiusi Kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama teismo ekspertų sąraše. Šis viešas įspėjimas teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš teismo ekspertų sąrašo.
Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintas profesionalumo principas ir nurodytas jo turinys. Profesionalumo principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo: 5.1. atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal kompetenciją, turėdamas reikiamų specialiųjų žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti; 5.2. būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ekspertinių tyrimų atlikimą, naudoti moksliškai patvirtintus, visuotinai pripažintus ir patikimus ar akredituotus tyrimo metodus, tinkamą įrangą ir medžiagas; 5.3. kelti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias; 5.4. savo pareigas atlikti laiku, kokybiškai, efektyviai, atidžiai, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo ekspertų profesinės etikos principų.
Pareiškėjas civilinėje byloje, kurioje buvo ekspertu, pateikė 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštą „Dėl būtinumo praplėsti ekspertinį tyrimą“, kuriuo pareiškėjas prašė, kad teismas priimtų sprendimą dėl būtinumo išplėsti tyrimą. Pareiškėjo teigimu, pirmiau nurodytas prašymas nebuvo prašymas teismui praplėsti tyrimą, o tik prašymas, kad teismas atsakytų, ar reikia praplėsti tyrimą.
Teisėjų kolegija, vertindama rašte esančią formuluotę: „esant šioms aplinkybėms, ekspertas prašo teismo priimti sprendimą (rezoliucija ar kita teismui priimtina forma) dėl būtinumo tyrimą išplėsti, sprendžia, kad ji gali būti suprantama tiek kaip prašymas teismui priimti sprendimą, kad reikalinga išplėsti tyrimą, tiek kaip prašymas teismui nuspręsti, ar yra reikalinga išplėsti tyrimą. Nors ekspertas, kaip profesionalas, savo oficialiuose raštuose turėtų vengti dviprasmiškų formuluočių, tačiau vien toks išsireiškimas, pats savaime, teismo vertinimu, nebūtų pakankamas konstatuoti Etikos kodeksų normų pažeidimą. Tačiau, vertinant visą rašto turinį, yra akivaizdu, kad ekspertas jame išsako savo vertinimus ir preliminarias išvadas klausimais kurių teismas jam nebuvo uždavęs.
Teismo ekspertų teisės ir pareigos yra nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 214 straipsnyje: paskirtas ekspertu asmuo teismo šaukiamas privalo atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais (1 dalis); ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti, kai teismas nagrinėja bylą, pateikti šalims, tretiesiems asmenims ar liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą, jeigu tai reikalinga išvadai duoti (2 dalis); ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją (3 dalis).
Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertas turi teisę: savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus (1 dalis); šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gauti produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentaciją ir kitokią teismo ekspertizėms atlikti reikalingą informaciją (2 dalis); prašyti tyrimui reikalingos papildomos medžiagos (3 dalis); dalyvauti proceso veiksmuose, jei tokiu būdu gaunama ekspertizei reikalinga medžiaga (4 dalis).
Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Teismo ekspertizė – teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte.
Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo ekspertizės rezultatus teismo ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui teismo ekspertizės aktą.
Pagal CPK 216 straipsnio 1-2 dalį, eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (1 dalis); jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių (2 dalis).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nurodyta teisės norma (CPK 216 straipsnio 2 dalis) suteikia ekspertui teisę pateikti išvadą dėl atliekant teismo pavestą ekspertizę jo nustatytų reikšmingų bylai aplinkybių, nors dėl jų jam nebuvo pateikta klausimų. Šios teisės normos tikslas – sudaryti galimybę ekspertui išsamiai ištirti pateiktą ekspertizei medžiagą ir duoti išvadą dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009).
Eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai (CPK 217 straipsnio 3 dalis).
Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teismo ekspertas procese gali būti aktyvus tik tiek, kiek tai susiję su paskirtos ekspertizės atlikimu, ir dalyvaujant teismo posėdyje (duodant paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės).
Teisės aktuose nėra nustatyta eksperto teisė savo iniciatyva, nepateikiant ekspertizės išvados, teikti teismui raštus, kuriuose būtų dėstomi vertinamojo pobūdžio eksperto samprotavimai ir daromos preliminarios išvados.
Dėl šios priežasties darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl būtinumo praplėsti ekspertinį tyrimą, kuriame išdėstė vertinamojo pobūdžio teiginius ir samprotavimus dėl klausimų, kurie jam net nebuvo užduoti teismo, taip pat konstatuodamas, kad galėjo būti tvarkoma „juoda kasa“, laikytinas pažeidusiu CPK 216 straipsnio 1-2 dalyse nustatytą teisinį reglamentavimą ir tuo pačiu teismo eksperto profesionalumo principą (Etikos kodekso 5.4. papunktis).
Teismas taip pat pažymi, kad toks teisės aktų aiškinimas ir preciziškas jų laikymasis yra reikalingas be kita ko ir tam, kad šalims neatsirastų pagrindo abejoti eksperto nešališkumu ar jo nepriklausomumu.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jo 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu jis vykdė bendradarbiavimo pareigą (Rekomendacijų 94 punktas), nes, šiame punkte yra detalizuota, kad tai reiškia, jog ekspertas turi pranešti apie ekspertizių datas, apie iš kitų gautą informaciją, pasitelktus papildomus ekspertus, o kai kuriais atvejais jis taip pat privalo gauti teismo ir (arba) šalių sutikimą dėl išlaidų. Taigi, bendradarbiavimas su teismu ir šalimis reiškia procedūrinį bendradarbiavimą teikiant informaciją apie ekspertizės eigą ir etapus laike, o ne preliminarių išvadų teikimą.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus žodžiu.
Pagal Įsakymo 14 punktą, Tarybos darbo forma yra posėdis. Tarybos posėdžiai vyksta žodinio proceso arba rašytinio, naudojant elektroninio ryšio priemones, proceso tvarka. Paprastai Tarybos posėdis žodinio proceso tvarka vyksta tais atvejais, kai į jį kviečiami suinteresuoti asmenys. Rašytinio proceso tvarka vykstančiame posėdyje suinteresuoti asmenys nedalyvauja. Dėl Tarybos posėdžio formos sprendžia Tarybos pirmininkas.
Kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, Tarybos pirmininkas turi diskrecijos teisę pasirinkti posėdžio formą, todėl pareiškėjo pageidavimas dėl posėdžio formos, net jei toks būtų, nėra pirmininkui privalomas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo galimybę ir pateikė savo paaiškinimus Tarybai raštu, todėl jo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad Sprendimas yra neaiškus, neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su Sprendimo turiniu, konstatuoja, kad jame yra išdėstytos tiek nustatytos faktinės aplinkybės, tiek jų teisinis vertinimas, t. y. Taryba analizavo pareiškėjo rašto „Dėl būtinumo praplėsti ekspertinį tyrimą“ turinį ir jo atitiktį Etikos kodekse įtvirtintam profesionalumo (kuris apima ir teisės normų laikymąsi); konstatavusi jo pažeidimą, taikė įstatymą nustatytą poveikio priemonę – pareiškėjui pareiškė įspėjimą.
Kadangi procedūrinių pažeidimų nenustatytą, o dėl teisinio vertinimo teisėjų kolegija sutinka su Tarnybos Sprendime pateikta argumentacija ir jos pagrindu padaryta išvada, laikytina, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Teismas taip pat nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo K. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Sigita Fomičiova
Rūta Miliuvienė
Henrikas Sadauskas
