Dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. eI1-3813-561/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01234-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20. 2.3.1;

20.2.3.2; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,

dalyvaujant pareiškėjui R. R.,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei Teodorai Binevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių tardymo izoliatoriui, dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Pareiškėjas R. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) turtinės žalos dydį už visą laikotarpį, kol pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI) nuo 2019 m. gegužės 6 d. Iki 2021 m. birželio 28 d., imant už kiekvieną mėnesį iki mokesčių – po 170,54 Eur/mėn., ir po mokesčių – 109,77 Eur/mėn. ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad žalą kildina iš to, kad neteisėtais Kalėjimų departamento veiksmais, perkeliant pareiškėją iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau –ir Pravieniškių PN) į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo, pareiškėjui buvo užkirstas kelias (galimybės) gauti mokamą darbą per visą laikotarpį, kol pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI.

2019 m. gegužės 6 d. Kalėjimų departamentas priėmė nutarimą Nr. NN-444,,Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. buvo perkeltas iš Pravieniškių PN į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo. Pareiškėjas apskundė šį nutarimą teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino bei panaikino Nutarimą, pripažindamas, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN į Šiaulių TI buvo perkeltas nepagrįstai ir neteisėtai. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (dėl Nutarimo) pareiškėjas per gana ilgą (skundžiamą) laikotarpį patyrė daug ir didelės žalos, už kurios patyrimą yra atsakingas Kalėjimų departamentas.

Pareiškėjas paaiškina, kad per visą laikotarpį, kol pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI pareiškėjas niekada negalėjo gauti mokamo darbo. Todėl būtent ir viešojo administravimo įstatymo reikalavimų aspektu neteisėtas Nutarimas pareiškėjui sukėlė didelę žalą. Prieš priimdamas Nutarimą, atsakovas privalėjo įvertinti ir apsvarstyti, ar jo priimamas Nutarimas nepridarys pareiškėjui būtent tokios žalos (dėl mokamo darbo suteikimo) ir ar jis (Nutarimas) atitiks Konstitucinio Teismo nutarimuose pateikiamus išaiškinimus, tačiau to nepadarė, veikė nepagrįstai, neatsakingai ir nerūpestingai, ko pasėkoje privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad mokamas darbas – vertybė kaipo tokia: visuotinai yra pripažįstama neginčytina ir net nediskutuotina, kad mokamas darbas yra labai svarbi, įstatymo ginama vertybė. Mokamas darbas kaip vertybė yra pripažįstama tiek įkalinimo įstaigose laikomiems asmenims, tiek visiems kitiems laisviesiems žmonėms. Tai pripažįsta ir įstatymų leidėjas. Mokamas darbas tai ir teisėtos pajamos, tai ir viena iš svarbiausių laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens pataisos priemonių. Mokamas darbas yra vertinamas ir kaip viena iš pačių svarbiausių: pozityvi laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens užimtumo priemonė, socialinės reabilitacijos, resocializacijos, integracijos į visuomenę priemonė. Tai ir siekis išmokyti įkalinimo įstaigose laikomus asmenis savo tikslų gyvenime siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Siekis išmokyti nuteistuosius sąžiningu darbu, bet ne nusikaltimu užsidirbti sau pragyvenimui ir pan. Tai, kad pareiškėjas visada turėjo norą įsidarbinti, gauti mokamą darbą, o tuo pačiu ir pasitaisyti, tapti vertingu piliečiu tiek savo šeimai, tiek visuomenei, tiek valstybei, kad nori padengti civilinius ieškinius, kad bent kažkiek galėtų grąžinti valstybei ir visuomenei nusikaltimu padarytos žalos (nors ir nedidelę dalį), galima spręsti ir pagal tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dar 2017 metais dėl mokamo darbo suteikimo kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime ir teismas pripažino pareiškėjo skundą iš dalies pagrįstu.

Pareiškėjas nurodo, kad būdamas Šiaulių TI nuolat kreipėsi į šios įstaigos administraciją tiek žodžiu, tiek raštu su prašymais bei skundais suteikti jam mokamą darbą, todėl apkaltinti pareiškėją motyvacijos stoka ar nenoru gauti mokamą darbą – nebūtų galima. Pažymi, kad Šiaulių TI 2019-11-12 pareiškėjui pateiktame rašte Nr. 17/01-1878 aiškiai nurodo ir pripažįsta, jog Šiaulių TI valstybės įmonė „Mūsų Amatai“ savo veiklos nevykdo, o Pravieniškių PN, t. y. ta pati įstaiga, iš kurios pareiškėjas buvo perkeltas į Šiaulių TI neteisėtu atsakovo Nutarimu, pareiškėjui atsako ir nurodo, kad suteikia mokamą darbą nuteistiesiems iki gyvos galvos, ir kad tokį darbą jie dirba. Vadinasi, yra neaišku, kokiu pagrindu Kalėjimų departamentas, perkeldamas pareiškėją iš Pravieniškių PN į Šiaulių TI taip stipriai ir taip ženkliai pablogino pareiškėjui kalinimo sąlygos, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš tos įkalinimo įstaigos, kurioje jam galėjo būti suteikiamas mokamas darbas į tą įstaigą, kurioje toks darbas negalėjo būti suteiktas pareiškėjui niekaip.

Pareiškėjas nurodo, kad perkeltam į Šiaulių TI pareiškėjui atsirado rimti psichikos sutrikimai, sutriko miegas, atsirado daug streso, kankino depresija dėl to, kad negali gauti mokamo darbo, dėl suvaržytų užimtumo galimybių, dėl galimybių nueiti į pasimatymus. Dėl to pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) nepriklausomo gydytojo-specialisto ir pareiškėjui buvo nustatyti sunkūs miego, nerimo, dirglumo, depresijos sutrikimai, skirtas medikamentinis gydymas vaistais ir pareiškėjas iki šios dienos dar priverstas tuos vaistus vartoti nenutrūkstamai nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d..

Pareiškėjas pabrėžia, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas Nutarimą, pažeidė proporcingumo, visų asmenų lygybės principus, nes jokių adekvačių, proporcingų priemonių, kurios sudarytų kliūtis pareiškėjui dirbti mokamą darbą yra nenustatyta. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad yra nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir šią bausmę atlieka kalėjimo režimo kalinimo sąlygomis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis nuteisti asmenys, kurie yra laikomi kalėjimo režimo sąlygomis šiuo metu yra laikomi šiose įkalinimo įstaigose Lietuvoje: Marijampolės pataisos namuose, Alytaus pataisos namuose, Pravieniškių PN bei Šiaulių TI. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis draudžia elgtis su asmenimis skirtingai, kurie palyginti yra panašioje padėtyje. Visose aukščiau paminėtose įkalinimo įstaigose yra suteikiamas darbas, išskyrus Šiaulių TI. Dėl to pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas.

Pareiškėjas nurodo, kad būdamas Pravieniškių PN pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius ir tikėjosi gauti mokamą darbą ir, atitinkamai – darbo užmokestį, kurio negavo, ir kurį pareiškėjas laiko turtine žala. Pareiškėjas pažymi, kad turtinę žalą šio skundo kontekste supranta kaip negautas pajamas (darbo užmokestį), kurias pareiškėjas būtų gavęs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (jeigu nebūtų priėmęs neteisėto Nutarimo). Negautas pajamas per visą skundžiamą laikotarpį pareiškėjas prašo skundą nagrinėjančio teismo apskaičiuoti pagal vidutinį mėnesinį atlyginimą, kurį gauna dirbantys nuteistieji Pravieniškių PN, kur pareiškėjas taip pat būtų buvęs ir kur taip pat būtų įsidarbinęs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų ir jeigu nebūtų pareiškėjo perkėlęs į įkalinimo įstaigą, kurioje nėra galimybių gauti mokamą darbą.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, remiantis CK 6.251 bei 6.271 straipsniais, kiekvienas teisės aktus pažeidžiantis elgesys gali sukelti neigiamus turtinius padarinius ir padaryti žalą turtiniams interesams. Dėl neteisėto atsakovo Nutarimo, kol pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI, ir per tą laikotarpį negalėdamas gauti mokamo darbo, pareiškėjas negalėjo ir dengti teismo baudžiamojoje byloje jam priteistų skolinių įsipareigojimų, negalėjo padėti savo sunkiai besiverčiantiems artimiesiems, negalėjo nusipirkti kokybiškesnio maisto, maisto papildų, vitaminų ir pan., nors pareiškėjas visuomet norėjo tiek padėti savo sunkiai besiverčiantiems artimiesiems, tiek dengti teismo baudžiamojoje byloje jam priteistus skolinius įsipareigojimus. Per skundžiamą laikotarpį pareiškėjas būtų galėjęs ženklia dalimi prisidėti prie savo pasenusios motinos ir kitų artimųjų išlaikymo, tačiau to padaryti pareiškėjas negalėjo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Tokiu būdu, užkertant galimybes gauti mokamą darbą pareiškėjas patyrė turtinio pobūdžio praradimus ir neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala pareiškėjo turtiniams (piniginiams) interesams.

Pareiškėjas mano, kad galėjo gauti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ gamybos būriuose dirbančiųjų nuteistųjų vidutinis darbo užmokestį iki mokesčių – 170,54 Eur/mėn., po mokesčių – 109,77 Eur/mėn., todėl ir įvardina tai kaip turtinę žalą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jo laikymas Šiaulių TI be darbo bei pozityvios veiklos stipriai atsiliepė pareiškėjo psichiniam gyvenimui, pareiškėjas tapo labiau nervingas. Dirbdamas pareiškėjas galėtų bendrauti ir su kitais nuteistaisiais, todėl laikymas visiškoje vienatvėje ir visiškoje izoliacijoje ypač pakenkė pareiškėjo bendravimo galimybėms. Pareiškėjas ne kartą skundėsi bloga savijauta dėl galimybės dirbti nesudarymo Šiaulių TI dirbančiai psichologei, kuri patvirtino, kad pareiškėjas buvo kreipęsis su nusiskundimais dėl nesuteikiamo darbo, ir kad su psichologe aptarti su tuo susiję neigiami išgyvenimai, neigiamos patirtys. Per visą kalinimo laikotarpį Šiaulių TI pareiškėjui buvo skirtas medikamentinis gydymas vaistais nuo sutrikusio miego, pykčio kontrolės problemų, irzlumo, nuo depresijos ir pan. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas buvo konsultuojamas nepriklausomo specialisto – gydytojo psichiatro LAVL ir pareiškėjui buvo nustatyti sunkūs nerimo, pykčio kontrolės, miego ir kt. sutrikimai, dėl kurių pareiškėjas buvo gydomas per visą kalinimo Šiaulių TI laikotarpį, ir yra gydomas vaistais iki šiol, t. y. iki šio skundo pateikimo dienos nenutrūkstamai ir kiekvieną dieną.

Pareiškėjas neturi abejonių, kad galimybių gauti darbą nebuvimas Šiaulių TI turėjo didelę arba lemiamą reikšmę įtakojant atsiradusius miego, nerimo, dirglumo, depresijos ir kt., ir pan. sveikatos susirgimus (sutrikimus), kurie pareiškėjui buvo konstatuoti LAVL 2019-08-27 ir yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su skundžiamais atsakovo veiksmais, t. y., susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su Kalėjimo departamento neteisėtai priimtu Nutarimu. Be to, sudėtingi psichologiniai reiškiniai, patirta dvasinė (moralinė) skriauda nebūtinai turi pasireikšti per vieną dieną ar tuojau pat, bet išliekamieji padariniai psichikai turi ilgą, lėtinį ir dažnai skausmingą poveikį bei gydymą. Be abejo, kad šie padariniai turės ir ilgą išliekamąjį poveikį ateityje.

Pareiškėjui suprantant, kad neteisėtus veiksmus atsakovas atliko specialiai ir tiesiogine tyčia, kad tokiu būdu pareiškėjui buvo sukelta tik dar daugiau skriaudos, dėl to dar labiau juntamas orumo pažeminimas, sukeliamas dar didesnis diskomfortas ir neigiamos pasekmes.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatyta, kad kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais arba neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė/neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens (LVAT 2011m. kovo 30d. nutartis adm. byloje Nr. A552-213/2014 ir kt.).

Neturtinės (moralinės) žalos apskaičiavimo formulių, tarifų, standartų dydžių paprastai nėra. Neturtinės žalos institutas yra kildinamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio antrosios dalies. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamasis, išvengti nuostolių.

Pareiškėjas nurodė, kad, be to, patirtą neturtinę žalą kildina dar ir iš rūpesčių, kuriuos patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų gindamas savo pažeistas teises, bylinėjantis gana netrumpą laiko tarpą t. y. nuo 2019 m. gegužės 6 d. ir siekdamas jas atstatyti, patyrė daug streso ir kt. neigiamų išgyvenimų.

Be to, pareiškėjas, vadovaujantis CK 6.37 bei 6.210 straipsniais, LVAT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl civilinio pobūdžio procesinių delspinigių (palūkanų) priteisimo priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas nurodo, kad gindamas savo teises patyrė ir bylinėjimosi išlaidas: pašto išlaidos (vokai, pašto ženklai), rašomasis popierius, rašymo priemonės kt. smulki kanceliarija bei skambinimo taksofonu (telefono) išlaidos, todėl prašo priteisti (išmokėti) 50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš tikrųjų tai pareiškėjas yra patyręs ženkliai didesnes bylinėjimosi išlaidas negu 50 Eur suma, šią sumą pareiškėjas vertina tik kaip simbolinę patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) Antrojo skirsnio nuostatos reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbą. BVK 125 str. 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, 3 dalis numato, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Pareiškėjas Nutarimu buvo perkeltas iš Pravieniškių PN į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo (laikotarpis nuo 2019-05-06 iki 2021-06-28). Nurodytu laikotarpiu už pareiškėjo darbinę veiklą bei užimtumą, pagal kompetenciją, vadovaujantis BVK normomis, buvo atsakinga pataisos įstaiga, t. y. Šiaulių TI. Pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su tuo, kad, pareiškėjo teigimu, jis negalėjo įsidarbinti ir gauti pajamų, buvo suvaržytos užimtumo galimybės, kas, pareiškėjo teigimu, sukėlė neigiamus išgyvenimus, rimtus psichikos, miego sutrikimus. Hipotetiniais teiginiais pareiškėjas svarsto ir nurodo, kad jeigu nebūtų priimtas Nutarimas, nebūtų iškilusios problemos dėl įsidarbinimo, pareiškėjas nebūtų patyręs su darbo neturėjimu tiesiogiai susijusių neigiamų pasekmių ir diskomforto, nebūtų pablogėjusi psichinė, emocinė ir fizinė sveikata.

Pažymėtina, kad laikotarpyje nuo 2019-05-06 iki 2021-06-28, kai buvo kalinamas Šiaulių

TI, pareiškėjas pateikė 7 skundus. Į visus pareiškėjo skundus Šiaulių TI administracija pateikė atsakymus. Pateiktuose atsakymuose pareiškėjas buvo informuotas apie darbo galimybes pataisos įstaigoje. Pareiškėjas Kalėjimų departamentui pateiktų Šiaulių TI atsakymų įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Darytina prielaida, kad pareiškėjui pateikti atsakymai buvo išsamūs ir suprantami, papildomų klausimų nekėlė ir pareiškėjui situacija dėl įdarbinimo galimybių buvo suprantama. BVK 125 straipsniu įstatymų leidėjas teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracijai ir valstybės įmonėms prie pataisos įstaigų numatė ne pareigą, o teisę siūlyti darbą nuteistiesiems, atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas žalos atlyginimą šioje byloje sieja su tuo, kad negalėjo įsidarbinti ir gauti pajamų kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI. Taigi, pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą iš Kalėjimų departamento, nors sprendimai dėl darbo suteikimo ir užimtumo buvo priimti ne Kalėjimų departamento, o Šiaulių TI. Ne Kalėjimų departamentas, o pataisos įstaiga pagal kompetenciją gali pasiūlyti darbinę veiklą, taip pat spręsti su nuteistųjų darbine ir užimtumo veikla susijusius klausimus. Tai, kad pareiškėjas Nutarimu buvo perkeltas į Šiaulių TI niekaip nesusiję su jo galimybėmis dirbti, užsiimti tam tikra veikla. Pareiškėjo perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į kitą įstaigą nesietinas su jo galimybėmis įsidarbinti, taip pat nesietinas ir su Kalėjimų departamento atsakomybe dėl pareiškėjui kilusios žalos dėl jo įsidarbinimo galimybių. Prašoma priteisti žala nesusijusi priežastiniu ryšiu su Kalėjimų departamento veiksmais.

Šiuo metu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, dirba Marijampolės PN tvarkdariu – patalpų valytoju. Pagal Marijampolės PN pateiktą informaciją iš pareiškėjo asmens bylos matyti, kad iki perkėlimo į Šiaulių TI, pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių PN nedirbo ir darbinių pajamų negavo. Be to, paminėtina, kad pareiškėjas, vadovaujantis BVK 126 str. 2 dalimi (pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems individualia darbine, kūrybine ir kitokia veikla užsiimti ir vietoj darbo pataisos įstaigoje) galėjo užsiimti kita veikla. Pagal Šiaulių TI pateiktą informaciją, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė ir pareiškėjas vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2021-02-05 įsakymu Nr. 5-6,,Dėl leidimo nuteistajam iki gyvos galvos užsiimti individualia kūrybine veikla“ užsiėmė individualia kūrybine veikla – kompiuteriu rašė autobiografinę atsiminimų knygą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad nebuvo galimybės kalint Šiaulių TI dirbti arba užsiimti kita veikla yra nepagrįsti. Dėl pareiškėjo lūkesčių įdarbinimo ar kitos mokamos veiklos klausimu, Šiaulių TI pateikė aiškius ir išsamius atsakymus, kuriuose išdėstė visas aplinkybes dėl darbo galimybių.

Atsakovas nurodo, kad pataisos įstaiga pagal BVK 125 straipsnį turi teisę siūlyti darbą nuteistiesiems, atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas, tačiau tai neįpareigoja pataisos įstaigos suteikti darbą. Pagal Šiaulių TI pateiktą informaciją, nesant galimybės įdarbinti pareiškėjo pagal jo pageidavimą buvo siūloma alternatyva, t. y. užsiimti individualia kūrybine veikla, kuria pareiškėjas ir pasinaudojo. Pažymėtina, kad pareiškėjo perkėlimas į kitą įstaigą negarantuoja, kad jam bus suteiktas darbas, nes pagal pateiktą informaciją matyti, kad ir atlikdamas bausmę Pravieniškių PN, iš kurios buvo perkeltas į Šiaulių TI, pareiškėjas nedirbo, todėl jo argumentai dėl nesuteiktos galimybės dirbti tik Šiaulių TI ir su tuo siejama jam kilusia žala yra nepagrįsti, paremti pareiškėjo pamąstymais.

Pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą ir jos dydį apskaičiavo bei nurodė, kad priteistina suma turėtų būti skaičiuojam nuo 2019-05-06 iki 2021-06-28 už kiekvieną mėnesį po 170,54 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius – l09,77 Eur/mėn.). BVK 131 straipsnis nustato nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarką. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-13 nutarimo Nr.228,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas (nutarimas neteko galios 2022-01-01, tačiau bylai aktualiu laikotarpiu, nuo 2019-05-06 iki 2021-06-28, galiojo), jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis. Kai darbo rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems taikomas vienetinis darbo apmokėjimas. Išdirbio normas ir įkainius už atlikto darbo ar pagamintos produkcijos vienetą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai. Pareiškėjas pateikė turtinės žalos atlyginimo paskaičiavimus remdamasis valstybės įmonės „Mūsų amatai“ gamybos būriuose dirbančiųjų nuteistųjų vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimais. Tačiau pareiškėjas nepateikė informacijos, kad jam konkrečiai buvo pateiktas pasiūlymas dėl darbo su nustatytu darbo užmokesčiu Pravieniškių PN. Pareiškėjas naudodamasis bendra informacija apie vidutinį darbo užmokestį konkrečioje įmonėje deklaratyviai ir tik remdamasis prielaidomis nurodytą sumą pateikia kaip faktą ir nepagrįstai šią sumą sieja su galimai jo patirta turtine žala.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius

kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2006 m.

lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-585/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-585/2006">3K-3-585/2006</a>; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2008">3K-3-62/2008</a>). Pagal teismų formuojamą praktiką, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių asmuo ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo galimybės dirbti priklauso nuo pataisos įstaigos galimybių suteikti mokamą darbą. Minėta, kad pataisos įstaiga gali suteikti darbą, atsižvelgiant į to metu esančią situaciją ir galimybes pataisos, tačiau tai nėra prievolė. Todėl teigti, kad pareiškėjo pajamos buvo numatytos iš anksto nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo pateikti argumentai ir lūkesčiai dėl pajamų, kurias tikėjosi gauti, atsižvelgiant į aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į teismų praktiką, į paminėtus, bylai aktualiu laikotarpiu galiojusius teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų įdarbinimą, pažymėtina, kad Šiaulių TI nepažeidė jokių teisės aktų, pareiškėjui suteikė galimybes pagal situaciją užsiimti individualia kūrybine veikla, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos priteisimo yra nepagrįstas.

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas savo skunde nurodo, jog buvo konsultuojamas nepriklausomo eksperto – gydytojo psichiatro Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kreipėsi į psichologę Šiaulių TI ir jam buvo nustatyti sunkūs nerimo, pykčio kontrolės, nemigos sutrikimai, kurie gydomi medikamentais. Tačiau iš pateiktos informacijos nėra aišku ir pareiškėjas nepagrindžia jokiais įrodymais savo teiginių, kad nustatyti sutrikimai ir negalavimai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo darbo ar užimtumo klausimais.

CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kalėjimų departamentas pažymi, kad teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2006">3K-3-337/2006</a>). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė

žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Al 4-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbus) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Pažymi, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003).

Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio.

CK 6.249 straipsnyje yra apibrėžta žalos sąvoka, kuri apibūdinama kaip asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247straipsnis; 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009 Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjU5LTYwMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-659-602/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-659-602/2017">eA-659-602/2017</a>).

Atsakovas pažymėjo, kad aukščiau išdėstyti faktai paneigia pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, kadangi priimti sprendimai, susiję su darbo ir užimtumo klausimais yra priimti pataisos įstaigos, o ne Kalėjimų departamento. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento atsakomybei ir neįrodė, kad dėl Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo) negavo pajamų. Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, sietinų su prašoma priteisti žala, nagrinėjamu atveju, nėra, todėl Kalėjimų departamento atsakomybei atsirasti nėra vienos iš būtinų žalos atlyginimo sąlygų.

Teismo posėdžio metu atsakovo Kalėjimo departamento atstovė patvirtino atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą atmesti.

Teismas

konstatuoja:

2019 m. gegužės 6 d. Kalėjimų departamentas priėmė nutarimą Nr. NN-444,,Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, kurio pagrindu nuteistasis R. R. buvo perkeltas iš Pravieniškių PN į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo.

Pareiškėjas R. R. Šiaulių TI bausmę atliko nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 28 d..

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Kalėjimų departamento Nutarimas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Byloje kilęs ginčas dėl turtinės bei neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, veiksmais priimant 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. NN-444,,Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas žalą kildina iš to, kad neteisėtais Kalėjimų departamento veiksmais (priimant Nutarimą), perkeliant pareiškėją iš Pravieniškių PN į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo, pareiškėjui buvo užkirstas kelias (galimybės) gauti mokamą darbą per visą laikotarpį, kol pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

CK 6.249 straipsnyje yra apibrėžta žalos sąvoka, kuri apibūdinama kaip asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247straipsnis; 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, analizę, teismas daro išvadą, kad ginčo atveju Kalėjimo departamento viešoji atsakomybė galėjo atsirasti esant trims sąlygoms: neteisėtiems Kalėjimo departamento veiksmams, žalai ir priežastiniam neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų ir žalos ryšiui.

Teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pripažindamas neteisėtu ir panaikindamas Kalėjimų departamento Nutarimą, konstatavo neteisėtus Kalėjimų departamento veiksmus, iš kurių pareiškėjas ir kildina žalą šioje byloje.

Objektyviai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad laisvės atėmimo vietos, tame tarpe ir Šiaulių TI, nėra įpareigotos būtinai suteikti nuteistiesiems apmokamą darbą, todėl konstatuotina, kad Šiaulių TI turėjo teisę (esant galimybėms), o ne pareigą suteikti pareiškėjui R. R. apmokamą darbą, pastarajam nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 28 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Šiaulių TI.

Darytina išvada, kad dėl pareiškėjo noro įsidarbinti, pagal pareiškėjo teikiamus prašymus, Šiaulių TI pateikė pareiškėjui atsakymus, paaiškindamas situaciją dėl darbo galimybių Šiaulių TI. Be to, minėtu laikotarpiu, nesant galimybės Šiaulių TI suteikti pareiškėjui apmokamą darbą, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė, vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 5-6,,Dėl leidimo nuteistajam iki gyvos galvos užsiimti individualia kūrybine veikla“ užsiimti individualia kūrybine veikla – kompiuteriu rašyti autobiografinę atsiminimų knygą iki 8 val. per parą. Be to, konstatuotina, kad ir atlikdamas bausmę Pravieniškių PN, iš kurios pareiškėjas buvo perkeltas į Šiaulių TI, pareiškėjas taip pat nedirbo. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nebuvo galimybės kalint Šiaulių TI dirbti arba užsiimti kita veikla ir tai turėtų būti vertintina kaip atsiradusi turtinė žala yra nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų – Nutarimo priėmimo, kurio pagrindu iš Pravieniškių PN jis buvo perkeltas į Šiaulių TI, jis patyrė didelius išgyvenimus, stresą, pablogėjo jo psichinė sveikata, pareiškėjas kreipėsi į specialistus, buvo priverstas vartoti vaistus, todėl patyrė ir neturtinę žalą.

Kadangi pareiškėjas žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) kildina iš to, kad neteisėtais Kalėjimų departamento veiksmais pareiškėjas iš Pravieniškių PN buvo perkeltas į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo ir tuo pareiškėjui buvo užkirstas kelias gauti mokamą darbą per visą laikotarpį, kol pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI, o teismui konstatavus, kad aplinkybė, jog R. R. nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 28 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Šiaulių TI, nesuteikus jam galimybės dirbti teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, darytina išvada, kad žalos atsiradimo faktas nenustatytas.

Išsamiai įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ginčo atveju nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų (priimto Nutarimo) ir žalos (dideli išgyvenimai, stresas, pablogėjusi psichinė sveikata), kurią pareiškėjas kildina iš nesuteikimo galimybės Šiaulių TI dirbti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismui nenustačius visų reikiamų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. nenustačius žalos dėl neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų ir žalos, darytina išvada, kad pareiškėjo R. R. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas, yra netenkintinas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Kaminskas