Baudžiamoji byla Nr. 2K-296-507/2015
Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00815-2013-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.5;
2.6.1.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį) ir dalinio sudėjimo būdu (su bausme pagal BK 214 straipsnio 1 dalį) ir jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams.
Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir bausme, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi, bei paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkiolikai metų ir vienam mėnesiui. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal pirmesnį nuosprendį, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. spalio 22 d. Be to, į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. balandžio 17 d., 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendžius atliktos bausmės ir įskaityti laikotarpiai (BK 66 straipsnis, 63 straipsnio 9 dalis).
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu taip pat nuteista G. Z. (buvusi pavardė G. J.), tačiau dėl jos kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
R. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudojo tapatybės priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti banko sąskaitos naudotojo tapatybės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai atlikti, veikdamas bendrai su G. Z., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, be A. A. leidimo paėmė ir taip neteisėtai įgijo A. A. vardu išduotus AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. A. A. vardu atidarytos elektroninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, prisijungimo vardo, slaptažodžio bei saugos kodų kortelės duomenis, ir neteisėtai juos laikė, turėdamas tikslą finansinėms operacijoms atlikti, kol 2011 m. kovo 14 d. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo šiuos duomenis.
R. J. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis, o būtent: turėdamas tikslą neteisėtai atlikti finansinę operaciją, veikdamas bendrai su G. Z., 2011 m. kovo 14 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai naudodamas tikrus A. A. internetinės bankininkystės duomenis: vartotojo prisijungimo vardą, vartotojo slaptažodį, vartotojo kortelę su prisijungimo slaptažodžiais, prisistatydamas kaip teisėtas AB „Swedbank“ naudotojas, t. y. A. A., be pastarosios sutikimo atliko finansinę operaciją ir iš nukentėjusiosios A. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į UAB „MCB Finance“ sąskaitą pervedė 0,01 Lt, taip tvirtindamas sutikimą paskolai gauti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrai su G. Z., prisistatydamas kaip teisėtas AB „Swedbank“ naudotojas – A. A., be pastarosios sutikimo atliko finansinę operaciją ir iš nukentėjusiosios A. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į UAB „Nordecum“ sąskaitą pervedė 0,01 Lt, taip tvirtindamas sutikimą paskolai gauti.
R. J. nuteistas ir už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrai su G. Z., 2011 m. kovo 14 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai užsiregistravo UAB „MCB Finance“ interneto svetainėje www.credit24.lt, kurioje nukentėjusios A. A. vardu užpildė paraišką 150 Lt (43,44 Eur) kreditui gauti, po to panaudojo iš nukentėjusiosios A. A. gautus elektroninės bankininkystės AB „Swedbank“ kodus, išduotus nukentėjusiosios vardu, ir prisistatęs teisėtu elektroninės bankininkystės turėtoju, įvedęs prisijungimo kodus, kaip sąskaitos savininkas pervesdamas iš A. A. sąskaitos, esančios AB SEB banke, į UAB „MCB Finance“ 0,01 Lt, patvirtino, jog sutinka su kredito gavimo sąlygomis. Po to UAB „MCB Finance“ pervestus į nukentėjusiosios A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 150 Lt (43,44 Eur), iš nukentėjusios sąskaitos tą pačią dieną pervedė į V. L. vardu atidarytą AB SEB banke sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o jau 2011 m. kovo 15 d. šiuos pinigus pervedė į A. P. sąskaitą, esančią AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pasinaudodamas jo banko kortele, 2011 m. kovo 17 d. kartu su G. Z. išgrynino pinigus bankomate, adresu: Savanorių pr. 31, Vilnius, taip apgaule savo naudai įgijo 150 Lt (43,44 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrai su G. Z., 2011 m. kovo 14 d., naudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai užsiregistravo UAB „Nordecum“ interneto svetainėje www.smspinigai.lt, kurioje nukentėjusios A. A. vardu užpildė paraišką 700 Lt (202,73 Eur) kreditui gauti, po to panaudojo iš nukentėjusiosios A. A. gautus elektroninės bankininkystės AB „Swedbank“ kodus ir prisistatęs teisėtu elektroninės bankininkystės turėtoju, įvedęs prisijungimo kodus, kaip sąskaitos savininkas pervedė iš A. A. sąskaitos „Swedbank“ banke į UAB „Nordecum“ 0,01 Lt, taip patvirtino, jog sutinka su kredito gavimo sąlygomis. Po to UAB „Nordecum“ pervestus į nukentėjusiosios A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 700 Lt (202,73 Eur), iš nukentėjusios sąskaitos tą pačią dieną pervedė į V. L. vardu atidarytą AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o jau 2011 m. kovo 15 d. šiuos pinigus pervedė į A. P. sąskaitą, esančią AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasinaudodamas jo banko kortele 2011 m. kovo 17 d. kartu su G. Z. išgrynino pinigus bankomate, adresu: Savanorių pr. 31, Vilnius, taip apgaule savo naudai įgijo 700 Lt (202,73 Eur).
Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius ir priimti vieną nuosprendį kaip už vienarūšę nusikalstamą veiką ir nustatyti jos pradžią bei pabaigą.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, nes bendrindami bausmes nesilaikė teisingumo (proporcingumo) principo. Už veikas, padarytas 2010–2011 metų laikotarpiu, jis per 2011–2014 metus buvo nubaustas net vienuolikos skirtingų apkaltinamųjų nuosprendžių galutine beveik šešiolikos metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė paskirta už nesunkias ir apysunkes vienarūšes nusikalstamas veikas, tačiau savo dydžiu ji yra artima bausmėms, kurios paskiriamos asmenims, padariusiems daug pavojingesnes veikas. Kasatorius pažymi, kad pagal teismų praktiką asmens teisinė padėtis negali būti pasunkinta dėl teisėsaugos institucijų veikimo ar neveikimo, kai asmuo per nedidelį laikotarpį padaro keletą nusikalstamų veikų, o šių veikų ikiteisminis tyrimas yra išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir dėl to priimami keli nuosprendžiai bei paskiriama galutinė griežtesnė bausmė, palyginti su ta, kuri būtų paskirta, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>). Šioje byloje yra susiklosčiusi kaip tik tokia teisinė situacija, nes ikiteisminiai tyrimai dėl jo veikų buvo dirbtinai išskaidyti ir tai nulėmė griežtesnės bausmės jam paskyrimą, palyginti su ta, kuri būtų paskirta, jei visos jo veikos būtų tiriamos vienoje byloje. Kasatoriaus teigimu, teismai, priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius, galėjo jam skirti švelnesnes bausmes, negu numatyta straipsnių sankcijoje, nurodydami išimtines aplinkybes, dėl kurių tokia bausmė jam skirtina, tačiau to nepadarė, todėl paskyrė jam bausmes, aiškiai prieštaraujančias teisingumo principui.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo nuteistojo R. J. kasacinį skundą atmesti.
Nuteistojo R. J. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.
Kasatoriaus prašymas panaikinti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius kasacine tvarka negali būti nagrinėjamas, nes toks sprendimas, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, negali būti priimamas. Pats nuteistasis, formuluodamas prašymą kasaciniame skunde, remiasi ne BPK 382 straipsniu, numatančiu nutartis, kurias išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka gali priimti kasacinės instancijos teismas, o nurodo BPK 451 straipsnį, kuriame išvardyti baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai.
Šioje byloje priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendyje nurodyta, kad R. J., prieš priimant šį nuosprendį, buvo teistas dvylika kartų: tris apkaltinamuosius nuosprendžius yra priėmęs Alytaus rajono apylinkės teismas, devynis – Vilniaus miesto apylinkės teismas; Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat yra priėmęs 2014 m. kovo 14 d. nutartį dėl bausmių bendrinimo.
Kiekvienas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, jei jis buvo skųstas apeliacine tvarka, kasacine tvarka gali būti skundžiamas atskirai. BPK nenumatyta galimybė kasacine tvarka tikrinti ir naikinti teismų baigiamuosius aktus, priimtus kitose baudžiamosiose bylose. Kitose bylose priimtų nuosprendžių teisėtumas kasacine tvarka negali būti tikrinamas ir tais atvejais, kai paskutinėje byloje bausmės buvo bendrinamos su kitose bylose priimtais nuosprendžiais. Argumentai, kad vykdomuose teismų sprendimuose bausmės buvo subendrintos pažeidžiant BK nuostatas, gali būti nagrinėjami tik atnaujinus baudžiamąsias bylas BPK 451–461 straipsniuose numatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje kasacine tvarka teisės taikymo aspektu gali būti tikrinami tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, tačiau nuteistojo skunde nenurodomi teisiniai argumentai, kad neteisinga bausmė jam būtų paskirta būtent dėl šiuose sprendimuose padarytų teisės taikymo klaidų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įsiteisėjus 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiui nuteistajam R. J. galutinė subendrinta bausmė buvo sugriežtinta tik vienu mėnesiu – prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi paskirtos penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėtas vienas mėnuo laisvės atėmimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. J. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Olegas Fedosiukas
Gintaras Goda
