T. L. pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-273-507/2015

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01252-2009-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.1.2.5;

2.1.7.4 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

išteisintiesiems G. U., T. L.,

gynėjams advokatams Romualdui Mikliušui, Algiui Tursui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo G. U. ir T. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, o V. B. (V. B.) ir S. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

UAB „K.“ pareikštas civilinis ieškinys 187 939,74 Lt turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteisti:

G. U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

T. L. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

V. B. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

S. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

UAB „K.“ atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų ir gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

G. U. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad, subūręs organizuotą grupę ir vadovavęs grupės nariams, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jis kartu su T. L. subūrė organizuotą grupę ir vadovavo jos nariams J. K., V. B., S. R., iš anksto suplanavo ir pasiruošė nusikalstamai veikai, t. y. jis nurodė konkretų svetimą turtą – metalą ir buvimo vietą – UAB „S.“ teritoriją ir, būdamas šios bendrovės darbuotoju, užtikrino netrukdomą nusikaltimo vykdymą: T. L. iš anksto susitarus dėl metalo realizacijos vietos, laiko ir apmokėjus T. L. nurodymu J. K. užsakytą nusikaltimui padaryti būtinos technikos – automobilinio krano ir krovininių automobilių nuomą, o V. B. kartu su S. R. 2009 m. birželio 12 d., apie 18 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ išnuomotu automobiliniu kranu „Demag AC 155“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padėjus pakrauti UAB „K.“ priklausančius 4 rulonus karšto valcavimo plieno lakštų (1 rūšies, 2.800 x 1250 mm) 66,22 t svorio ir 162 337,54 Lt vertės į krovininius automobilius, nurodytus skundžiamame teismo nuosprendyje, metalas buvo išvežtas iš teritorijos – taip bendrais veiksmais UAB „K.“ padaryta 162 337,54 Lt turtinė žala.

T. L. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad, subūręs organizuotą grupę ir vadovavęs grupės nariams, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jis kartu su G. U. subūrė organizuotą grupę ir vadovavo jos nariams J. K., V. B., S. R., UAB „S.“ darbuotojui G. U. nurodžius konkretų svetimą turtą – metalą ir buvimo vietą, jis (T. L.) iš anksto susitarė dėl metalo realizacijos vietos ir laiko, apmokėjo jo nurodymu J. K. užsakytą nusikaltimui padaryti būtinos technikos – automobilinio krano ir krovininių automobilių – nuomą, o V. B. kartu su S. R. 2009 m. birželio 12 d., apie 18 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ išnuomotu automobiliniu kranu „Demag AC 155“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padėjus pakrauti UAB „K.“ priklausančius 4 rulonus karšto valcavimo plieno lakštų (1 rūšies, 2.800 x 1250 mm) 66,22 t svorio ir 162 337,54 Lt vertės į krovininius automobilius, nurodytus skundžiamame teismo nuosprendyje, metalas buvo išvežtas iš teritorijos – taip bendrais veiksmais UAB „K.“ padaryta 162 337,54 Lt turtinė žala.

V. B. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad organizuota grupe pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas organizuota grupe su G. U., T. L., S. R. ir J. K., iš anksto suplanavę ir pasiruošę, t. y. G. U., kaip UAB „S.“ darbuotojui, užtikrinus netrukdomą nusikaltimo vykdymą, T. L. iš anksto susitarus dėl metalo realizacijos vietos ir laiko bei apmokėjus T. L. nurodymu J. K. užsakytos nusikaltimui padaryti būtinos technikos – automobilinio krano ir krovininių automobilių – nuomą, jis (V. B.) 2009 m. birželio 12 d., apie 18 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ išnuomotu automobiliniu kranu „Demag AC 155“ (valst. Nr. ABR 681) kartu su S. R. padėjo pakrauti UAB „K.“ priklausančius 4 rulonus karšto valcavimo plieno lakštų (1 rūšies, 2.800 x 1250 mm) 66,22 t svorio ir 162 337,54 Lt vertės į krovininius automobilius, nurodytus skundžiamame teismo nuosprendyje, ir jais metalas buvo išvežtas iš teritorijos – taip bendrais veiksmais UAB „K.“ padaryta 162 337,54 Lt turtinė žala.

S. R. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad organizuota grupe pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas organizuota grupe su G. U., T. L., V. B. ir J. K., iš anksto suplanavę ir pasiruošę, t. y. G. U., kaip UAB „S.“ darbuotojui, užtikrinus netrukdomą nusikaltimo vykdymą, T. L. iš anksto susitarus dėl metalo realizacijos vietos ir laiko ir apmokėjus T. L. nurodymu J. K. užsakytos nusikaltimui padaryti būtinos technikos – automobilinio krano ir krovininių automobilių – nuomą, jis (S. R.) 2009 m. birželio 12 d., apie 18 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ išnuomotu automobiliniu kranu „Demag AC 155“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su V. B. padėjo pakrauti UAB „K.“ priklausančius 4 rulonus karšto valcavimo plieno lakštų (1 rūšies, 2.800 x 1250 mm) 66,22 t svorio ir 162 337,54 Lt vertės į krovininius automobilius, nurodytus skundžiamame teismo nuosprendyje, ir metalas buvo išvežtas iš teritorijos – taip bendrais veiksmais UAB „K.“ padaryta 162 337,54 Lt turtinė žala.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 329 straipsnio 1 punktu ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, panaikino šį nuosprendį ir visiems kaltinamiesiems (S. R., G. U., T. L. ir V. B.) priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Šiame nuosprendyje teismas nurodė, kad surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog S. R. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių visuma ir vien tik liudytojo J. K. parodymai bei mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių) išklotinių ir asmenų, galbūt prisidėjusių prie nusikaltimo, naudojamų mobiliojo ryšio telefonų abonentinių numerių skambučių išklotinių analizės duomenys negali būti laikomi neginčijamais įrodymais, pagrindžiančiais G. U., T. L. ir V. B. kaltę, organizuota grupe padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Motiejūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį be pakeitimų.

Prokuroras, aptardamas skundžiamo nuosprendžio motyvus ir argumentus, nurodydamas apeliacinio proceso paskirtį, teigia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 329 straipsnio l dalies 1 punkto, 331 straipsnio 2 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų reikalavimų ir padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Anot prokuroro, skundžiamo nuosprendžio motyvai pagrįsti prielaidomis ir spėjimais, argumentai neparemti visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių įvertinimu bei išnagrinėjimu; taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo liudytojų J. K. ir A. C. parodymų vertinimu, t. y. kad J. K. neva neigė buvęs nusikalstamos veikos vietoje, o A. C. parodymai yra nenuoseklūs. Skunde pažymima, kad liudytojas J. K. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant vienai iš privalomų sąlygų – jis prisipažino dalyvavęs darant nusikaltimą, pirmosios instancijos teisme išdėstė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o liudytojas A. C. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Be to, teismas nepagrįstai nevertino ir kaltinamųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kai jie neigė ir kaltę, ir tarpusavio bendravimą; neanalizavo pirmosios instancijos teisme duotų liudytojo K. C. (K. C.) parodymų, BPK 66 straipsnio ir tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka gautą ir pirmosios instancijos teisme paskelbtą bei išanalizuotą Lenkijos Respublikos institucijos pateiktą medžiagą dėl liudytojų apklausos, K. C. naudojamų telefonų ir telefoninių pokalbių su Lietuvos Respublikos abonentais išklotinių, paneigiančių liudytojo K. C. versiją dėl metalo įsigijimo iš nepažįstamo asmens bei patvirtinančių K. C. ir išteisintojo T. L. bendradarbiavimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir liudytojų M. V., V. A., S. A. parodymų, apsiribojo tik atskirų liudytojų parodymų vertinimu, akcentuodamas jų parodymų neatitikimus, tačiau nevertino kitų įrodymų, nepateikė jokių motyvų, dėl kurių juos vertino kitaip, nei tai darė pirmosios instancijos teismas. Taip pat prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tik paviršutiniškai analizavo BPK 155 straipsnio tvarka gautą informaciją, patvirtinančią kaltinamųjų glaudų bendravimą tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek jo darymo metu, ir neatkreipė dėmesio į byloje nustatytą faktą, jog nusikaltimo dieną V. B. naudojosi S. R. mobiliojo ryšio telefonu.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinis skundas atmestinas.

Kasaciniame skunde yra nurodytas vienintelis apeliacinės instancijos teismo padarytas pažeidimas – BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų netinkamas taikymas, kartu pažymint, jog dėl šio pažeidimo buvo pažeistos bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios BPK nuostatos. Vis dėlto darytina išvada, kad prokuroro kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, jog, priimant kasacine tvarka apskųstą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendį, būtų padaryti kasaciniu pagrindu laikytini BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus priimtose nutartyse, išnagrinėjus baudžiamąsias bylas kasacine tvarka, nuolat pažymima, kad, nagrinėjant bylas teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teisme naujas įrodymų vertinimas neatliekamas, įrodymų pakankamumo klausimai nesprendžiami.

Kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad: 1) tais atvejais, kai kasaciniame skunde teigiama, jog buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, kasacinės instancijos teismas gali tikrinti, ar kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas yra pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei teisingu įstatymų taikymu, tačiau kasacinės instancijos teismas negali iš naujo tirti, vertintini įrodymus, iš naujo nustatyti bylos faktines aplinkybes; 2) kasaciniu pagrindu nepripažįstami teiginiai, kuriais tiesiog nesutinkama su įrodymų vertinimu, teismų padarytomis išvadomis dėl nustatytų byloje faktinių aplinkybių; 3) BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: a) kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; b) nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; c) vertinant įrodymus, darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; d) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; e) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-587/2014).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad byloje yra prieštaringų įrodymų, nepašalintų abejonių, trukdančių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jei išnaudojus visas įrodinėjimo galimybes negali būti daromos neabejotinos išvados, kad kaltinamasis (kaltinamieji) padarė kaltinamajame akte nurodytas veikas. Jei tokioje situacijoje apkaltinamąjį nuosprendį yra priėmęs pirmosios instancijos teismas, tai toks nuosprendis turi būti panaikintas išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendyje yra argumentuotai paaiškinta, kodėl daroma išvada, jog byloje yra abejonių dėl kaltinamųjų kaltės. Prokuroro kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kad liudytojų parodymai vertinti neteisingai, kad tam tikri įrodymai nėra analizuoti, kad byloje pakanka kaltę pagrindžiančių įrodymų ir pan., nėra pagrindas daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus.

Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos nuosprendyje įrodymų analizei skirta pakankamai dėmesio. Įrodymai, kuriais buvo grindžiama kaltinamųjų kaltė padarant konkrečius jiems inkriminuotus veiksmus, išsamiai analizuoti. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad aptarti įrodymai nepašalina abejonių dėl nuteistųjų kaltės, pagrįstai vadovavosi principu in dubio pro reo, t. y. byloje nepašalintas abejones vertino kaltinamųjų naudai. Kasaciniame skunde minimais liudytojų M. V., V. A., S. A. parodymais byloje įrodinėtas metalo dingimo faktas, metalo vežimo į Lenkiją aplinkybės, bet ne kaltinamųjų kaltė, todėl kasacinio skundo argumentai dėl šių liudytojų parodymų neįvertinimo nėra pagrindas konstatuoti, kad surašant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Audronė Kartanienė

Gintaras Goda