Administracinė byla Nr. eI2-2666-596/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04554-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.5; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius arba atsakovas) 2024 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (7.4E) DV_S-47522 (toliau – ir Vilniaus skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-8667 (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas) (toliau kartu – ir Sprendimai); 3) įpareigoti Fondo valdybą ir Fondo valdybos Vilniaus skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 7 d. skundą, 2024 m. liepos 5 d. skundą ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. patikslintą skundą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 5 d. per Fondo valdybos informacinę sistemą EDAS gavo raginimą sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) skolą. Kadangi visas PSD įmokas mokėjo laiku, pareiškėjas iš karto kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, prašydamas paaiškinti skolos susidarymo aplinkybes, tačiau atsakovas konkrečių sumų ir mokėtinų laikotarpių nenurodė, apsiribodamas nuoroda į tai, jog COVID-19 pandemijos laikotarpiu visiems individualią veiklą vykdantiems asmenims PSD įmokos buvo atidėtos. Pareiškėjas teigia, kad, nepaisant šios aplinkybės, jis įmokas visą laiką mokėjo, šias įmokas atsakovas priėmė ir negrąžino, todėl, pareiškėjo nuomone, turėjo atitinkamai apskaityti. Pareiškėjas 2024 m. birželio 7 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė skundą dėl PSD įmokų apskaičiavimo, tačiau Vilniaus skyriaus sprendimu jo skundas buvo netenkintas. Nesutikdamas su Vilniaus skyriaus sprendimu pareiškėjas pateikė skundą Fondo valdybai, prašydamas panaikinti per COVID-19 pandemijos laikotarpį jam galimai papildomai priskaičiuotas PSD sumas, tačiau Fondo valdybos sprendimu jo skundas atmestas.
Pareiškėjas teigia supratęs, kad jo atžvilgiu apskaičiuota PSD skola susidarė dėl PSD mokėjimo termino atidėjimo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, tačiau atkreipia dėmesį, kad jis niekada nesinaudojo nurodytu atidėjimu, nuolat kas mėnesį mokėjo PSD įmokas, todėl, jeigu jo mokamos PSD įmokos buvo automatiškai atidedamos, kelia klausimą, kur buvo nukreipti jo atlikti mokėjimai. Be to, dar 2023 m. liepos 3 d. Fondo valdybos darbuotoja informavo pareiškėją, kad jis neturi ankstesnės PSD skolos. Pažymi, kad gavęs 60 472,82 Eur pajamų per 2023 m. pareiškėjas buvo apskaičiavęs mokėtinas valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) ir PSD sumas tokia tvarka: gautos pajamos – 60 472,82 Eur, apmokestinamosios pajamos – 42 330,97 Eur; VSD įmoka (15,52 proc.) – 5 912,79 Eur; PSD įmoka (6,98 proc.) – 2 659,23 Eur (iš jos 2023 m. savarankiškai sumokėjo 703,56 Eur, todėl likutis yra 1 955,67 Eur). Pareiškėjas nurodo šias dvi sumas sumokėjęs per tris atskirus mokėjimus (dėl bankinių limitų), todėl mano, kad atsakovas pritaikė galimai susidariusią seną PSD skolą ir užskaitė šias įmokas už neva atidėtus mokėjimus, tačiau tai yra nepagrįsta ir neteisėta. Nei Fondo valdybos Vilniaus skyrius, nei Fondo valdyba sprendimuose tinkamai nepaaiškino priskaičiuotų sumų pagrįstumo, apsiribodami tik nurodymu, kad perskaičiuoti priskaitytų sumų nėra pagrindo. Pareiškėjo nuomone, viešojo administravimo subjektas negali tiesiog skaičiuoti privalomai mokėtinų įmokų, neturėdamas ir / ar nenurodydamas tam teisinio pagrindo, todėl, nesant mokėtinų sumų pagrindimo, pareiškėjui pateikus įrodymus apie priskaitytų PSD sumų apmokėjimą, papildomai neteisėtai priskaitytos sumos turi būti panaikintos kaip nepagrįstos.
Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinio socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) turimais Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, gautais iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), pareiškėjas yra asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kaip (duomenys neskelbtini) (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)), nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki šiol. Prie savarankiškai dirbančių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, jis priskiriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, todėl VSD ir PSD įmokas pareiškėjas turi mokėti pats, kaip numato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 5 straipsnio 3 ir 4 dalys. Pagal teisinį reguliavimą savarankiškai dirbantys asmenys gali įmokų kas mėnesį nemokėti, o sumokėti pasibaigus kalendoriniams metams, jeigu gauna pajamas už autorinę veiklą, iš sporto ar atlikėjo veiklos, gauna bet kokios rūšies pensiją, taip pat, jeigu yra bedarbiai, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, taip pat kitais atvejais, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – ir SDĮ arba Sveikatos draudimo įstatymas). Asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal SDĮ 18 straipsnio 4 dalį, turi prievolę apskaičiuoti PSD įmokas nuo VMI deklaruotų už praėjusius metus gautų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, ir sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos ir mokėtinos PSD įmokų sumos skirtumą iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo VMI paskutinės dienos, t. y. gegužės 1 d.
Teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje metu savarankiškai dirbantys asmenys ir kiti nurodyti asmenys pagal SDĮ 17 straipsnio 4–8 dalis ir 10 dalį turėjo teisę PSD įmokų nemokėti. Šie asmenys Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu nesumokėtas PSD įmokas privalėjo sumokėti SDĮ įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per 2 metus nuo tos dienos, kai Vyriausybės paskelbta ekstremali situacija ir karantinas atšaukiami, arba kai sueina jų paskelbimo terminai, o būtent – iki 2024 m. balandžio 30 d. Nuo 2022 m. liepos 1 d. asmenims, vykdantiems individualią veiklą, yra pakeisti VSD ir PSD įmokų mokėjimo kodai, t. y. įmokos mokamos vienu įmokos kodu – 444, taip pat kiekvienam fiziniam asmeniui, kuris yra užregistruotas draudėju, sukurta Fizinių asmenų įmokų kaupiamoji kortelė (toliau – ir FA ĮK kortelė), kurioje apskaitomos vienu įmokos kodu sumokėtos įmokos. FA ĮK kortelėje matomos mokėtinos sumos, t. y. apskaičiuotos ir dar nesumokėtos įmokos, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs: einamojo mėnesio PSD įmokos, einamojo mėnesio avansinės VSD įmokos, nuo už praėjusius metus deklaruotų pajamų apskaičiuotos VSD ir PSD įmokos. Nustačius, kad asmuo turi galiojantį sprendimą / atidėjimo sutartį dėl VSD ir / ar PSD įmokų (delspinigių, baudų) įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, kortelės peržiūros metu rodoma tik ta atidėjimo įmokų suma, kuri nėra sumokėta atėmus jau sumokėtas įmokas. Laikoma, kad priskaičiuota VSD įmokų suma nėra sumokėta, jeigu už atitinkamą laikotarpį apskaičiuota VSD įmokų suma nėra įrašyta į Registrą.
Paaiškina, kad Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų paskirstymo metodika, patvirtinta Fondo valdybos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-482 (toliau – ir Metodika), reglamentuoja individualią veiklą vykdančių asmenų sumokėtų VSD ir PSD įmokų įskaitymo tvarką. Pagal Metodikos 7 punktą sumokėtos bendru įmokų kodu įmokos programiniu būdu yra įskaitomos asmens, kaip vykdančio atitinkamą veiklą, turimai skolai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – ir Fondo biudžetas) padengti tokia tvarka: pirmiausia padengiamos asmens turimos PSD įmokų, palūkanų, baudų, delspinigių skolos, o paskui dengiamos einamojo mėnesio PSD įmokos, dar vėliau – asmens turimos VSD įmokų, palūkanų, baudų, delspinigių skolos, ir tik po to dengiamos einamojo mėnesio VSD įmokos. Jeigu asmuo, vykdantis kelių rūšių veiklą, turi įmokų, palūkanų, baudų, delspinigių skolas už tą patį laikotarpį daugiau negu vienoje veikloje, sumokėta suma dengiamos įmokų, palūkanų, baudų, delspinigių skolos proporcingai turimos skolos dydžiu prie kiekvienos veiklos. Jeigu Metodikos nustatyta tvarka paskirsčius sumokėtas sumas yra padengiamos visos asmens turėtos skolos bei einamojo mėnesio PSD įmokos ir (ar) asmuo neturi skolų ar priskaičiuotų einamojo mėnesio PSD įmokų, sumokėtos sumos (jų dalis) yra paliekama FA ĮK kortelėje iki kito sumokėtų sumų paskirstymo. Kai suskaičiavus draudėjų viešus duomenis apie skolas nustatoma, kad asmuo turi permoką, ji programiniu būdu perkeliama į FA ĮK kortelę ir artimiausio skirstymo metu paskirstoma pagal Metodiką.
Nurodo, kad pareiškėjui 2024 m. birželio 5 d. per Fondo valdybos Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą išsiųstas raginimas dėl 799,07 Eur įsiskolinimo Fondo biudžetui už 2023 metus. Fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškėjui atsakė, kad 2024 metais, remiantis pareiškėjo apmokestinamosiomis pajamomis už 2023 metus, buvo priskaičiuota 2 483,34 Eur PSD ir 5 912,79 Eur VSD įmokų (mokėjimo terminas iki 2024 m. gegužės 2 d.) bei 593,90 PSD įmokų dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu atidėtų PSD įmokų, iš viso PSD ir VSD įmokų buvo priskaičiuota 8 990,03 Eur (2 483,90 + 5 912,79 + 593,90), tačiau pareiškėjas sumokėjo tik 8 190,96 Eur. Fondo valdybos Vilniaus skyrius paaiškino pareiškėjui, kaip pagal Metodikos nustatytą tvarką yra paskirstomos draudėjo sumokėtos įmokos padengiant skolas, taip pat atkreipė dėmesį, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu savarankiškai dirbantys asmenys ir kiti nurodyti asmenys turėjo teisę PSD įmokų nemokėti. Pareiškėjui buvo pateikta detali informacija apie jam apskaičiuotas mokėtinas ir sumokėtas / įskaitytas VSD ir PSD įmokų sumas už 2020–2023 m., taip pat paaiškinta, kad Registre turimais Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, gautais iš VMI, minėtu laikotarpiu apskaičiuota mokėti 21 180,19 Eur VSD įmokų, iš kurių jis sumokėjo 20 381,12 Eur, todėl susidarė įsiskolinimas (21 180,19 – 20 381,12 = 799,07).
Atsakovas akcentuoja, kad visiems asmenims, nurodytiems SDĮ 17 straipsnio 4–8 ir 10 dalyse, įskaitant ir tuos, kurie verčiasi individualia veikla, automatiškai buvo pritaikyta ši lengvata pagal SDĮ 18 straipsnio 7 dalį. Tos įmokos, kurias pareiškėjas mokėjo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, automatiškai kaupėsi FA ĮK kortelėje ir pasibaigus PSD įmokų mokėjimo atidėjimo laikotarpiui (2024 m. balandžio 30 d.) pagal Metodikos nustatytą tvarką buvo paskirstytos, t. y. pirmiausia padengtos pareiškėjo turimos PSD įmokų, palūkanų, baudų, delspinigių skolos ir tik po to padengtos einamojo mėnesio PSD įmokos, o vėliau buvo dengiamos pareiškėjo turimos VSD įmokų, palūkanų, baudų, delspinigių skolos ir tik po to padengiamos einamojo mėnesio VSD įmokos. Atsakovas nurodo, kad visos pareiškėjo mokėtos įmokos COVID-19 pandemijos laikotarpiu kaupėsi FA ĮK kortelėje, jos nebuvo grąžintos pareiškėjui, o pasibaigus PSD įmokų atidėjimo mokėjimo terminui (2024 m. balandžio 30 d.) užskaitytos pagal Metodikos nustatytą tvarką. Pažymi, kad SDĮ normos nustatė nesumokėtų PSD įmokų mokėjimo prievolės vykdymo atidėjimą, tačiau ne atleidimą nuo šios prievolės, todėl atsisakyti nuo PSD įmokų mokėjimo prievolės nėra teisinio pagrindo.
Paaiškina, kad pareiškėjui, kaip asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 21 180,19 Eur VSD įmokų ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. priskaičiuota 10 124,56 Eur PSD įmokų, iš viso – 31 304,75 Eur (10 124,56 + 21 180,19 = 31 304,75). Per šiuos laikotarpius pareiškėjas sumokėjo tik 30 505,68 Eur, ši suma nepadengia priskaičiuotų PSD ir VSD įmokų kartu, todėl susidarė 799,07 Eur (31 304,75 – 30 505,68) įsiskolinimas Fondo biudžetui. Pareiškėjo sumokėti 30 505,68 Eur pagal Metodikos taisykles paskirstyti taip: 10 124, 56 Eur PSD įmokoms padengti, 20 381,12 Eur VSD įmokoms padengti. Iš apskaičiavimų galima suprasti, kad visos PSD priskaičiuotos įmokos padengtos, o VSD priskaičiuotos įmokos padengtos ne visiškai, (t. y. 21 180,19 – 20 381,12 = 799,07 Eur trūksta visiškai padengti. Pareiškėjas yra padengęs visas VSD ir PSD priskaičiuotas įmokas už 2020–2022 m., šiuo metu jo įsiskolinimas susidaro iš priskaičiuotų VSD įmokų už 2023 m., tai patvirtina iš VMI automatiniu būdu 2024 m. balandžio 29 d. gauta informacija apie pareiškėjo 42 330,97 Eur (60 472,82 Eur – 18 141,85 Eur (30% išlaidos)) apmokestinamąsias pajamas už 2023 metus, 38 097,87 Eur (42 330,97 Eur x 90 %) įmokų bazę ir nuo jos apskaičiuotas mokėtinas 5 912,79 Eur (38 097,87 Eur x 15,52 %) VSD įmokas ir 2 483,34 Eur (38 097,87 Eur x 6,98 % = 2 659,23 Eur – 175,89 Eur (apskaičiuotas einamąsias PSD įmokas už 2023 metų vasario, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius)) PSD įmokas. Šiai dienai (2024 m. rugsėjo 6 d.) pareiškėjas Fondo biudžetui skolingas 734,57 Eur VSD įmokų, kadangi 2024 m. birželio 27 d. jis sumokėjo 64,50 Eur ir įmokos priskirtos draudėjo VSD įmokų įsiskolinimui padengti (799,07 – 64,50 = 734,57).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Paaiškina, kad SDĮ 8 straipsnio 2(1) dalis nustato, jog asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4–8 ir 10 dalyse, pavyzdžiui, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, arba asmenys, įsigiję verslo liudijimus, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje metu turi teisę privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėti. Šie asmenys Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu nesumokėtas PSD įmokas sumoka šio Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Pagal SDĮ 18 straipsnio 7 dalį, asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4–8 ir 10 dalyse, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nemokėję PSD įmokų, nesumokėtas PSD įmokas už šį laikotarpį privalo sumokėti per 2 metus nuo tos dienos, kai Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas atšaukiami arba kai sueina jų paskelbimo terminai. Fondo valdyba pabrėžia, kad nurodytos SDĮ normos nustatė nesumokėtų PSD įmokų mokėjimo prievolės vykdymo atidėjimą, tačiau ne atleidimą nuo šios prievolės, o atsisakyti nuo PSD įmokų mokėjimo prievolės nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Metodikos 6 punktu, šios Metodikos 7 punkte nurodyta eilės tvarka pirmiausia padengiamos asmens turimos PSD įmokų, palūkanų, baudų, delspinigių skolos, po to padengiamos einamojo mėnesio PSD įmokos, o po to dengiamos asmens turimos VSD įmokų, palūkanų, baudų, delspinigių skolos, po to padengiamos einamojo mėnesio VSD įmokos. Pareiškėjui, kaip asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 21 180,19 VSD įmokų, o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. priskaičiuota 10 124,56 Eur PSD įmokų. Per šiuos laikotarpius pareiškėjo sumokėta 30 505,68 Eur suma pagal Metodikos taisykles buvo paskirstyta tokia tvarka: 10 124,56 Eur PSD įmokoms padengti; 20 381,12 Eur VSD įmokoms padengti. Pareiškėjo skola Fondo biudžetui 2024 m. birželio 26 d. buvo 799,07 Eur VSD įmokų, o detalesnis pareiškėjo sumokėtų lėšų paskirstymas nurodytas Vilniaus skyriaus sprendime. Fondo valdybos nuomone, nėra teisinio pagrindo panaikinti priskaičiuotas ir per COVID-19 pandemiją atidėtas PSD įmokas.
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (7.4E) DV_S-47522 ir Fondo valdybos 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-8667 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Registro duomenimis pareiškėjas nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki dabar vykdo individualią veiklą kaip (duomenys neskelbtini) (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)).
Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2024 m. birželio 5 d. raginimu Nr. VRE_RE-27234 informavo pareiškėją, kad jis yra skolingas Fondo biudžetui 799,07 Eur skolą, kurią pasiūlyta sumokėti per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos.
Pareiškėjas 2024 m. birželio 7 d. su skundu kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, prašydamas panaikinti minėtą raginimą, kadangi 2020–2021 metais PSD įmokų atidėjimu nesinaudojo, atliko visas įmokas, todėl skolų neturi.
Fondo valdybos Vilniaus skyrius išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. birželio 7 d. skundą dėl priskaičiuotų PSD įmokų už 2020–2021 metus ir 2024 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (7.4E) DV_S-47522. Sprendime nurodė, kad iš viso pareiškėjui priskaičiuota 21 180,19 Eur VSD įmokų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir 10 124,56 Eur PSD įmokų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., į Fondo biudžetą sumokėta 20 381,12 Eur VSD įmokų ir 10 124,56 Eur PSD įmokų. Fondo valdybos Vilniaus skyrius informavo pareiškėją, kad jis 2024 m. birželio 26 d. Fondo valdybos informacinėje sistemoje turimais duomenimis Fondo biudžetui skolingas 799,07 Eur VSD įmokų, kurios turėjo būti sumokėtos iki 2024 m. gegužės 2 d.
Fondo valdyba, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus skyriaus sprendimo ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (9.8E) I-8667, kuriame konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti priskaičiuotas per COVID-19 pandemiją atidėtas PSD įmokas. Sprendime nurodė, kad SDĮ normos nustatė nesumokėtų PSD įmokų mokėjimo prievolės vykdymo atidėjimą, tačiau ne atleidimą nuo šios prievolės, t. y. atsisakyti nuo PSD įmokų mokėjimo prievolės nėra teisinio pagrindo. Pagal Metodiką pirmiausia padengiamos asmens turimos PSD įmokų, palūkanų, baudų, delspinigių skolos, po to padengiamos einamojo mėnesio PSD įmokos, o po to dengiamos asmens turimos VSD įmokų, palūkanų, baudų, delspinigių skolos, po to padengiamos einamojo mėnesio VSD įmokos. Pareiškėjui, kaip asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 21 180,19 VSD įmokų, o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. priskaičiuota 10 124,56 Eur PSD įmokų. Per šiuo laikotarpius pareiškėjo sumokėta 30 505,68 Eur suma pagal Metodikos taisykles buvo paskirstyta taip: 10 124,56 Eur PSD įmokoms padengti ir 20 381,12 Eur VSD įmokoms padengti, taigi, pareiškėjo skola Fondo biudžetui 2024 m. birželio 26 d. sudarė 799,07 Eur VSD įmokų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti.
Pagal VSDĮ 17 straipsnio 2 dalį draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose. VSDĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Pagal VSDĮ 13 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis.
Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalį 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka asmenys, kurie verčiasi: 1) individualia ne žemės ūkio veikla (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus asmenis); 2) individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus asmenis). SDĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 9 ir 10 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, – tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pasibaigus kalendoriniams metams, asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse, taip pat paslaugų teikėjai, teikiantys žemės ūkio ar miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, atsižvelgdami į šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 7, 10, 11, 12 ir 13 dalių nuostatas, ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą. Susidariusi privalomojo sveikatos draudimo įmokų permokos suma Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pirmiausia įskaitoma privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinei nepriemokai padengti, po to socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolai padengti, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl šioje dalyje nurodyto asmens kaltės, atlyginti, likusi suma – VMI nustatyta tvarka, suderinta su Fondo valdyba, įskaitoma VMI administruojamų mokesčių mokestinei nepriemokai, nesumokėtoms už administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtų baudų sumoms padengti, o kai mokestinės nepriemokos ir nesumokėtų baudų sumų nėra, ši permokos suma Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, gavus šioje dalyje nurodyto asmens prašymą, įskaitoma kaip privalomojo sveikatos draudimo įmoka ar jos dalis už būsimus laikotarpius arba grąžinama jos mokėtojui (SDĮ 18 straipsnio 4 dalis).
Pagal SDĮ 8 straipsnio 2(1) dalį asmenys, nurodyti SDĮ 17 straipsnio 4–8 ir 10 dalyse, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje metu turi teisę privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėti. Šie asmenys Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka SDĮ 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. SDĮ 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4–8 ir 10 dalyse, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nemokėję privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas už šį laikotarpį privalo sumokėti per 2 metus nuo tos dienos, kai Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas atšaukiami arba kai sueina jų paskelbimo terminai. Jeigu privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokamos per šioje dalyje nustatytą terminą, asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4–8 ir 10 dalyse, kuriems Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Fondo valdyba ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius laikosi pozicijos, jog asmenys, dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino nesumokėję PSD įmokų, šias įmokas privalėjo sumokėti iki 2024 m. balandžio 30 d. Iš Fondo valdybos ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsiliepimuose nurodyto paskaičiavimo matyti, kad pareiškėjui, kaip asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 21 180,19 Eur VSD įmokų, o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. priskaičiuota 10 124,56 Eur PSD įmokų, iš viso – 31 304,75 Eur. Fondo valdybos teigimu, minėtais laikotarpiais pareiškėjas sumokėjo tik 30 505,68 Eur, tačiau ši suma nepadengia priskaičiuotų PSD ir VSD įmokų, todėl susidarė 799,07 Eur įsiskolinimas Fondo biudžetui. Nurodoma, kad pareiškėjo sumokėta 30 505,68 Eur suma paskirstyta taip: 10 124, 56 Eur PSD įmokoms padengti ir 20 381,12 Eur VSD įmokoms padengti, t. y. PSD priskaičiuotos įmokos padengtos visiškai, o VSD priskaičiuotoms įmokos padengti trūksta 799,07 Eur. Taip pat pareiškėjas yra padengęs visas VSD ir PSD priskaičiuotas įmokas už 2020–2022 m., šiuo metu jo įsiskolinimas susidaro iš priskaičiuotų VSD įmokų už 2023 m., tai patvirtina iš VMI automatiniu būdu 2024 m. balandžio 29 d. gauta informacija apie pareiškėjo pajamas 2023 metais. Fondo valdyba patikslino, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas Fondo biudžetui skolingas 734,57 Eur VSD įmokų, kadangi 2024 m. birželio 27 d. jis sumokėjo 64,50 Eur ir įmokos priskirtos draudėjo VSD įmokų įsiskolinimui padengti.
Tačiau pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis nėra skolingas Fondo biudžetui, kadangi, nors ir buvo galimybė COVID-19 pandemijos laikotarpiu visiems individualią veiklą vykdantiems asmenims atidėti PSD įmokas, tačiau, nepaisant šios galimybės, pareiškėjas niekada nesinaudojo nurodytu atidėjimu, minėtas įmokas visą laiką mokėjo, o tai pagrindžiančius įrodymus pateikė ir atsakovui. Pareiškėjo teigimu, jeigu jo mokamos PSD įmokos buvo automatiškai atidedamos, jam lieka neaišku, kur buvo nukreiptos ir įskaitomos jo atliktos įmokos. Be to, dar 2023 m. liepos 3 d. Fondo valdybos darbuotoja informavo pareiškėją, kad jis neturi ankstesnės PSD skolos.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, o 6 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame sprendime (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007); administracinis teismas neturi atsižvelgti į skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų papildymus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, jeigu tokie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinio sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Į bylą yra pateiktas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės J. J. 2023 m. liepos 3 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, jog įmokos skirstomos pagal Metodiką ir toks skirstymas nėra kontroliuojamas, t. y. tik po to darbuotojai jį taiso, kadangi „sistema yra netobula“. Elektroniniame laiške nurodoma, kad pareiškėjo PSD įmokos buvo perkeltos į kodą 343 kaip „COVID atidėtos“. Pareiškėjui išaiškinta, kad „COVID atidėtas“ reikės mokėti kitais metais, bet programa „draudžiasi ir ima iš karto“, todėl darbuotoja pakeitė įmokos kodą ir patikino pareiškėją, jog jis PSD ir VSD įmokų skolos už 2022 metus neturi.
Pažymėtina, kad Vilniaus skyriaus sprendime yra nurodoma Registre turima informacija apie pareiškėjui apskaičiuotas mokėtinas bei sumokėtas / įskaitytas VSD įmokų sumas už 2020–2023 metus, iš kurių matyti, kad apskaičiuota VSD įmokų suma sudaro 21 180,19 Eur, o pareiškėjas sumokėjo tik 20 381,12 Eur VSD įmokų. Taip pat matyti, kad pareiškėjui apskaičiuota 10 124,56 Eur PSD įmokų suma ir jis sumokėjo būtent tokią sumą, t. y. 10 124,56 Eur PSD įmokų.
Tačiau, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra aišku, kuo remdamasis Fondo valdybos Vilniaus skyrius teigia, jog pareiškėjo mokėtinos PSD įmokos buvo atidėtos Vyriausybės paskelbto karantino ir ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, kadangi, kaip matyti iš Vilniaus skyriaus sprendimo, PSD įmokos sumokėtos visiškai. Be to, nurodoma, kad susidariusi skola yra už VSD įmokas ir 2023 metus, atsižvelgiant į pareiškėjo pajamas ir VMI sistemos skaičiavimus, tačiau Sprendimuose akcentuojamas būtent PSD įmokos atidėjimas. Paminėtina ir tai, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus darbuotoja 2023 m. liepos mėnesį patvirtino, jog pareiškėjas skolų už 2022 metus neturi, todėl neaišku, už ką susidarė įsiskolinimas 2023 metais, kai tiek karantinas, tiek ekstremalioji situacija Lietuvoje jau buvo pasibaigusi (atšaukta). Akivaizdu, kad ir pačiam pareiškėjui neaiškus toks atsakovo skaičiavimas, dėl to jis kreipėsi, siekdamas išsiaiškinti įmokų sumas, teikė įrodymus apie atliktus mokėjimus, tačiau Vilniaus skyriaus sprendime pareiškėjui nėra tinkamai išaiškinta apie jo atžvilgiu įskaitytas įmokas, taip pat jo paties, kaip asmens, vykdančio individualią veiklą, turimą VSD įsiskolinimą. Be to, pareiškėjas, net ir teikdamas skundą teismui, akcentuoja, kad jam nesuprantama, dėl kokių priežasčių jis turi įsiskolinimą, nors nuolatos mokėjo tiek VSD, tiek PSD įmokas. Pažymėtina, kad Vilniaus skyriaus sprendime apsiribota tik teisinio reguliavimo išaiškinimu, turimais perkeltais automatiniais duomenimis iš Registro, tačiau lieka neaišku, dėl kokių priežasčių susidarė įsiskolinimas už 2023 metus, kas buvo padengta pareiškėjo atliktomis įmokomis, o atsakovas tinkamai ir išsamiai to nepaaiškino, t. y. neatliko pareiškėjo pateiktų argumentų ir jo atliktų mokėjimų vertinimo. Darytina išvada, kad tokiu būdu Fondo valdybos Vilniaus skyrius neatliko visapusiško ir išsamaus vertinimo, neišaiškino pareiškėjui konkrečių jo įmokų įskaitymo, susidariusio įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, todėl nepagrindė išvados, jog pareiškėjas turi įsiskolinimą, nenurodė, už kokį tiksliai laikotarpį įsiskolinimas yra susidaręs, taip pat nenurodė, kokias pajamas pareiškėjas deklaravo VMI, kurias įmokas padengė, kurių ne, ir dėl ko tiksliai susidarė skola. Atsakovas nei pareiškėjui, nei teismui apskritai nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kaip ir kuo remiantis buvo apskaičiuota pareiškėjo skola. Pažymėtina, kad, nors institucija cituoja teisinį reguliavimą, tačiau to nepakanka, jog asmuo, besikreipiantis su skundu, suvoktų, kokiu pagrindu jo atžvilgiu buvo priimti skundžiami Sprendimai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ginčija ir tai, jog apskritai naudojosi teise atidėti PSD įmokas, o atsakovas teigia, kad įmokos buvo atidedamos automatiškai, tad šie prieštaravimai taip pat turi būti panaikinti.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ įtvirtintu reguliavimu yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
Teismas, įvertinęs Vilniaus skyriaus sprendimo turinį, daro išvadą, kad nėra aišku, kokios aplinkybės lėmė ginčijamo sprendimo priėmimą, o įvertinus Fondo valdybos sprendimą taip pat matyti, jog Fondo valdyba visiškai nenurodė motyvų, dėl kurių sutinka su Vilniaus skyriaus sprendimu, tik pritarė šio sprendimo argumentams. Akcentuotina, kad toks Fondo valdybos sprendimas, kuriame nėra jokių pritarimo / nepritarimo argumentų ir paaiškinimų, visiškai neatitinka VAĮ įtvirtintų nuostatų. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijami Sprendimai savo turinio prasme negali būti laikomi motyvuotais, kadangi jie neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl turi būti panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pareiškėjo patikslintas skundas patenkintas visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Dėl šių priežasčių Fondo valdybos Vilniaus skyrius įpareigotinas pareiškėjo 2024 m. birželio 7 d. skundą nagrinėti iš naujo ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašo įpareigoti ir Fondo valdybą iš naujo nagrinėti jo 2024 m. liepos 5 d. skundą bei 2024 m. rugpjūčio 6 d. patikslintą skundą, tačiau, įvertinus tai, kad Vilniaus skyriaus sprendimas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 7 d. skundą ir priimti naują sprendimą, kitų pareiškėjo skundų nagrinėjimas tampa nebeaktualus.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas yra sumokėjęs 23 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą teismui, todėl, skundą patenkinus, jis įgijo teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovo ir pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. M. patikslintą skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (7.4E) DV_S-47522 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-8667.
Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjo A. M. 2024 m. birželio 7 d. skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė
Indrė Žvaigždinienė
