Administracinė byla Nr. I1-10343-809/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00517-2025
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad 2025-02-12 Lietuvos Kalėjimo Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-23-253 buvo perkeltas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo paprastosios grupės į drausmės grupę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 36 straipsnio 3 dalies 3 punktu, dėl, tariamai, per vienerius metus skirtų trijų drausminių nuobaudų. Kalėjimo administracijai teigė, jog vienerių metų eigoje buvo skurtos dvi drausminės nuobaudos. Pareiškėjas nurodo, kad 2025-02-17 Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-23-284 dėl,,Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025 metų vasario 12 dienos sprendimo Nr. NĮ-23-253,,Dėl nuteistojo D. K. perkėlimo iš vienos grupės į kitą“ pripažinimo netekusiu galios“, minėtas sprendimas jį priėmusio subjekto panaikintas kaip neteisėtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustačius faktinę aplinkybę dviejų drausminių nuobaudų vienerių metų eigoje. Nurodo, penkias dienas kentėjo intensyvų psichologinį stresą, baimę bei pažeminimą, buvo iškviestas pokalbiui pas Tarnybos psichologą. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos viršininkas sprendimą perkelti į drausmės grupę priėmė nepatikrinęs, ar pagrįstas, nebuvo pridėti jokie įrodomieji dokumentai. Nurodo, kad yra pagrindas už tai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Taigi, teisės aktai leidžia viešojo administravimo subjektui neteisėtą administracinį sprendimą pripažinti netekusiu galios.
Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, Resocializacijos skyriaus specialistei pateikus informaciją apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomos BVK 36 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos, kadangi pastarajam nebuvo skirtos drausminės nuobaudos 3 kartus per vienerius metus minėtos aplinkybės buvo operatyviai įvertintos ir LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025-02-17 sprendimu Nr. NĮ-23-284 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025-02-12 sprendimo Nr. NĮ-23-253 „Dėl nuteistojo D. K. perkėlimo iš vienos grupės į kitą“ pripažinimo netekusiu galios“, sprendimas dėl pareiškėjo perkėlimo panaikintas.
Teigia, jog nors pareiškėjas teigia, kad nuteistiesiems, atliekantiems bausmę drausmės grupės sąlygomis, taikomi griežtesni apribojimai nei nuteistiesiems, bausmę atliekantiems paprastosios grupės sąlygomis, tačiau nenurodo ir nedetalizuoja, kokias neigiamas pasekmes minėtas perkėlimas sukėlė pačiam pareiškėjui. Vien tai, kad pareiškėjas skunde išvardija teisės aktuose numatytus ribojimus, taikomus asmenims, priskirtiems drausmės grupei, nesudaro objektyvaus pagrindo teigti, jog dėl minėtų apribojimų Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią reikėtų įvertinti pinigine išraiška. Be to, pareiškėjo bausmės atlikimas drausmės grupės sąlygomis truko tik 5 dienas (nuo 2025-02-12 iki 2025-02-17).
Pažymi, jog pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas atsakovei galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes. Vien tai, jog pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę (5 dienų laikotarpiui) nesudaro pagrindo teigti, jog neturtinė žala buvo patirta, kadangi pareiškėjas objektyvių neigiamų padarinių nenurodė.
konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri susidarė dėl neteisėto pareiškėjo perkėlimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo paprastosios grupės į drausmės grupę.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2025-02-07 siūlymu Nr. NĮ-23-253 „Dėl nuteistojo D. K. bausmės atlikimo sąlygų keitimo“ buvo pasiūlyta pareiškėją perkelti iš uždaro tipo bausmės atlikimo vietos paprastosios grupės į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos drausmės grupę, kadangi pareiškėjui 22 kartus buvo paskirtos drausminės nuobaudos, o per vienerius metus pareiškėjas baustas 3 kartus (paskutinė nuobauda paskirta 2025-01-29).
Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025-02-12 sprendimu Nr. NĮ-23-253 „Dėl nuteistojo D. K. perkėlimo iš vienos grupės į kitą“, atsižvelgiant į aukščiau minėtą siūlymą bei vadovaujantis BVK 36 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę.
Pareiškėjas 2025-02-14 prašymu Nr. NPS-23-4700 „Dėl neteisėtų sprendimų panaikinimo“ nurodė, kad per vienerius metus jam nebuvo paskirtos 3 drausminės nuobaudos, todėl prašė Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025-02-12 sprendimą Nr. NĮ-23-253 „Dėl nuteistojo D. K. perkėlimo iš vienos grupės į kitą“ panaikinti.
Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025-02-17 sprendimu Nr. NĮ-23-284 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025-02-12 sprendimo Nr. NĮ-23-253 „Dėl nuteistojo D. K. perkėlimo iš vienos grupės į kitą“ pripažinimo netekusiu galios“, pastarasis sprendimas buvo panaikintas.
Pareiškėjas 2025-02-18 prašymu Nr. NPS-23-5102 „Dėl informacijos pateikimo“ prašė nurodyti, ar dėl to, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2025-02- 07 tarnybiniame pranešime Nr. NĮ-23-253 „Dėl nuteistojo D. K. bausmės atlikimo sąlygų keitimo“ buvo nurodyta klaidinga informacija, kurios pagrindu pareiškėjas perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, siūlymą pateikusios specialistės atžvilgiu atliekamas tyrimas.
Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025-02-25 raštu Nr. SN-23-638 „Dėl atsakymo į prašymą“ pareiškėjas informuotas, jog tyrimas nėra atliekamas, kadangi klaida buvo ištaisyta.
Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025-03-04 raštu Nr. SN-23-701 „Dėl atsakymo į skundą“ pareiškėjas informuotas, jog Resocializacijos skyriaus specialistė, paminėdama pareiškėjo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimo skaičių per visą bausmės atlikimo laiką, teisės aktų nepažeidė, kadangi BVK 80 straipsnio 9 dalis nurodo paskirtos nuobaudos galiojimo laikotarpį.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje, kurio pirma dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų argumentų, pareiškėjas patirtą žalą kildina iš atsakovės atstovo neteisėto veikimo, todėl, siekiant įrodyti jam kilusios žalos padarinius, pareiškėjui kyla pareiga įrodyti kilusių padarinių realumą.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais.
Iš į bylą pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas nei per 5 dienas (nuo 2025-02-12 iki 2025-02-17), kuomet jo kalinimas truko drausmės grupės sąlygomis, nei teismui nenurodė aplinkybių, sąlygojusių konkrečius padarinius jo nesaugumo, ar kitų nepatogumų aspektu. Nagrinėjamu atveju, siekiant žalos atlyginimo ir tuo pagrindu siekiant įrodyti pataisos įstaigos trūkumus, užtikrinant veiksmingą pareiškėjo priežiūrą ir saugumą, pareiškėjas turėjo įrodyti, kad jo teisėms, jį perkėlus į drausmės grupę, iš tiesų kilo realūs neigiami padariniai. Skunde pareiškėjas tik bendrai nurodė, dėl drausminėje grupėje neleistinų turėti daiktų, nurodė, kad gyvenimas drausmės grupėje yra iššūkis, keliantis bendrą diskomfortą ir stresą. Tačiau, kokie realūs neigiami padariniai kilo pareiškėjui (pvz. dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi medicininės pagalbos ar pan.) nenurodė.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Kalėjimo Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas neturėjo teisinio pagrindo priimti 2025-02-12 sprendimą Nr. NĮ-23-253, tačiau, išnagrinėjus administracinę bylą, nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kilusią iš pataisos institucijos netinkamo veikimo, yra neįrodytas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundo argumentais neįrodė jam kilusios žalos realumo, todėl pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė
