Dėl R. R. sudarytų testamentų galiojimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-330/2011

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 34.4.10

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui, A. R. ir M. R., dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 29-ajam notarų biurui, dėl R. R. sudarytų testamentų galiojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas CK 5.17 straipsnio 2 dalies, pagal kurią, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus šioje normoje nustatytus atvejus, aiškinimo ir taikymo klausimas.

Ieškovė S. K.-Z. prašė pripažinti negaliojančiu R. R., mirusio 2007 m. sausio 23 d., testamentą, sudarytą 2006 m. spalio 24 d., bei pripažinti galiojančiu ankstesnį jo testamentą, sudarytą 2006 m. sausio 17 d. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. spalio 24 d. testamento sudarymo metu testatorius R. R. buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu R. R., mirusio 2007 m. sausio 23 d., testamentą, sudarytą 2006 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure (registro Nr. 8-12266), ir nepripažino galiojančiu testamento, sudaryto 2006 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 30-ajame notarų biure (registro Nr. 30RS).

Teismas nustatė, kad R. R. 2004 m. rugsėjo 13 d. atlikta piktybinio galvos smegenų auglio šalinimo operacija, po jos diagnozuota oligodendroglioma, savijauta išliko patenkinama. 2006 m. rugsėjo 16 d. atlikti kontroliniai tyrimai, diagnozuotas recidyvas. 2006 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 30-ajame notarų biure patvirtintu testamentu R. R. 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį garažo paliko ieškovei S. K. 2006 m. spalio 24 d. testamentu R. R. jam priklausančią 1/2 dalį buto ir garažo paliko lygiomis dalimis tėvams (atsakovams A. R. ir M. R.). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados teismas nustatė, kad R. R. dėl atsinaujinusio galvos smegenų auglio nuo 2006 rugsėjo mėnesio pasireiškė organinis amnezinis (nealkoholinis Korsakovo) sindromas su trinkančios sąmonės epizodais ir pažintinės veiklos sutrikimu, dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismo posėdžio metu apklausti ekspertai psichiatrai I. R. ir K. V. paaiškino, kad po galvos smegenų piktybinio auglio operacijos organinis amnezinis sindromas neišnyko, galėjo būti laikinas būsenos pagerėjimas, socialinis veiksnumas, t. y. R. R. galėjo būti darbingas, orientuotas aplinkoje, bet tai nereiškia, kad jis buvo pajėgus suvokti testamento sudarymo reikšmę. Ekspertų teigimu, po tokios operacijos atminties, dėmesio, mąstymo, pažintinės būsenos sutrikimai gali šiek tiek pasitaisyti, bet kritikos savo būsenai stoka, pažintinių funkcijų sutrikimai, protinio darbingumo kritimas išlieka. Gydytoja neurologė B. M. paaiškino, kad R. R. asmens sveikatos istorijoje po 2004 metais atliktos galvos smegenų auglio operacijos tiek 2005, tiek 2006 metų gydytojų įrašuose yra pažymėta „būklė po operacijos“, reiškianti, jog gydytojui specialistui buvo matomi galvos smegenų pooperaciniai simptomai, t. y. organinis smegenų struktūros ir jų funkcijų pažeidimas nebuvo išnykęs. Teismas nustatė, kad 2006 m. sausio 17 d. R. R. testamentas sudarytas po sunkios ligos, o 2006 m. spalio 24 d. testamentas – esant ryškiam simptomų kompleksui su trinkančios sąmonės epizodais, pažintinės veiklos sutrikimu. Teismas konstatavo, kad R. R. 2006 m. spalio 24 d. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl to patenkino ieškinio reikalavimą 2006 m. spalio 24 d. sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Reikalavimą pripažinti galiojančiu ankstesnį, t. y. 2006 m. sausio 17 d. sudarytą R. R. testamentą teismas atmetė, padaręs išvadą, kad šis taip pat buvo sudarytas neišnykus sunkios ligos simptomams, kurie darė įtaką asmens valiai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2011 m. sausio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą pakeitė, panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl testatoriaus R. R. testamento, sudaryto 2006 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 30-ajame notarų biure (registro Nr. 30RS-131), pripažinimo galiojančiu, ir pripažino šį testamentą galiojančiu; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija 2010 m. vasario 17 d. nutartimi paskyrė R. R. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir pareikalavo ekspertų atsakyti į klausimą, ar testatorius 2006 m. sausio 17 d. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrų ekspertų komisija 2010 m. balandžio 30–rugsėjo 3 d. akte Nr. 78TPK-138/2010 pateikė išvadą, kad R. R. 2006 m. sausio 17 d. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti: R. R. po 2004 m. rugsėjo 13 d. atliktos piktybinio galvos smegenų auglio pašalinimo operacijos, pooperaciniu laikotarpiu taikomo spindulinio gydymo bei sanatorinio gydymo buvo stebimas neurologų, terapeutų, kurie įrašuose nurodė tik išlikusį bendrą silpnumą, padidintą jautrumą, galvos skausmus, židininės neurologinės simptomatikos nebuvimą, aprašė gerėjančią bendrą savijautą; 2005 m. sausio mėnesį R. R. grįžo į darbą, 2005 m. gegužės 26 d. buvo apžiūrėtas psichiatro, kuris nediagnozavo jokių psichikos sutrikimų, o Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų sveikatos patikrinimų Gydytojų konsultacinės komisijos 2005 m. gegužės 31 d. išvadoje nurodyta, kad sveikatos būklė leidžia eiti pareigas Vidaus tarnyboje; pirmieji sutrikusios psichikos požymiai, akcentuojant išryškėjusius atminties sutrikimus, R. R. medicinos dokumentuose užfiksuoti tik nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. Komisija nustatė, kad nėra objektyvių duomenų apie tai, jog R. R. iki 2006 metų rugsėjo mėnesio būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu ar būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos, ar kad jam diagnozuotas piktybinis galvos smegenų navikas būtų turėjęs esminę įtaką gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti 2006 m. sausio 17 d., t. y. testamento sudarymo metu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas pripažinti galiojančiu 2006 m. sausio 17 d. testamentą pripažintinas pagrįstu (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, 5.17 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. R. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad kai veiksnaus fizinio asmens testamentas, sudarytas tam asmeniui esant tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pripažįstamas negaliojančiu, ankstesnis testamentas savaime tampa galiojančiu pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį, netinkamai aiškino ir taikė šią teisės normą. CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardytos išimtys, kada ankstesnis testamentas pripažintinas galiojančiu. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas, CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvejis (šios normos pagrindu pripažintas negaliojančiu paskutinysis testatoriaus testamentas) į šį sąrašą nepatenka. Taigi ankstesnis testamentas negalėjo būti pripažintas galiojančiu pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą, bylos Nr. 3K-3-368/2007, išaiškino, kad pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, nes, įprastomis aplinkybėmis sudarydamas naują testamentą, testatorius išreiškia valią panaikinti ankstesnį testamentą arba pakeisti konkrečias jo dalis (CK 5.35 straipsnio 2 dalis). Taigi kasacinis teismas konstatavo, kad tam, jog pirmasis sudarytas testamentas galiotų, pripažinus negaliojančiu antrąjį, būtinas teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu. Apeliacinės instancijos teismas šios praktikos nesilaikė. Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, nesant teismo sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu, pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį ankstesnis testamentas netampa galiojančiu ir susiklosto paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai.

Ieškovė S. K.-Z. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta byloje, kurioje pareikšto ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas buvo kiti nei nagrinėjamoje byloje, todėl kasacinio teismo išaiškinimai toje byloje nėra a priori aktualūs šiai bylai. Kita vertus, pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas išaiškino ne tik tai, kad ankstesnis testamentas tampa galiojančiu automatiškai tik tada, kai yra CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardyti pagrindai, ir kad jų sąrašas baigtinis, neaiškintinas plečiamai, bet ir tai, jog pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą, prašydama pripažinti galiojančiu ankstesnį testamentą ir tik teismui pripažinus jį galiojančiu reikalauti, kad notaras išduotų paveldėjimo teisės pagal nurodytą testamentą liudijimą. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą prašydama pripažinti ankstesnį testamentą galiojančiu kitais, nei įstatyme nustatyti, pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius pirmąjį testamentą sudarė savo valia, suprasdamas savo veiksmų reikšmę ir padarinius, dėl to šį testamentą pripažino galiojančiu.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-20/2007, išaiškino, kad niekinio sandorio atveju, kai testamentą sudarė teismo jau pripažintas neveiksniu asmuo (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir nuginčijamo sandorio atveju, kai teismas pripažino, jog testamentą sudarė asmuo, nesuvokiantis savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldydamas, būdamas faktiškai veiksnus, padariniai turi būti analogiški, nes abiem atvejais testamentą sudarė asmuo, negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir tai bylos atveju lemia pirmiau sudaryto testamento galiojimą. Apeliacinės instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, atitinkantį kasacinio teismo praktiką. Kasatoriaus teiginiai, kad tik tokiu atveju, jeigu testatorius būtų buvęs pripažintas neveiksniu iki antrojo testamento sudarymo, CK 5.17 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų pripažįstamas galiojančiu jo pirmasis testamentas, nepagrįsti, prieštarauja nurodytoms teisės normoms.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 5.17 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatę, kad testatorius R. R. 2006 m. spalio 24 d. testamento sudarymo metu dėl ligos negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pripažino šį testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Ieškinio reikalavimo pripažinti galiojančiu ankstesnį, t. y. sudarytą 2006 m. sausio 17 d., R. R. testamentą pirmosios instancijos teismas netenkino, konstatavęs, kad šis taip pat buvo sudarytas neišnykus sunkios ligos simptomams, kurie darė įtaką asmens valiai. Apeliacinės instancijos teismas, paskyręs teismo psichiatrijos ekspertizę ankstesnio testamento sudarymo metu buvusiai testatoriaus būklei išsiaiškinti ir remdamasis jos išvadomis, konstatavo, kad ankstesnis R. R. testamentas sudarytas nesant aplinkybių, kurios leistų teigti, jog testatoriaus sveikatos būklė turėjo esminę įtaką gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, todėl pripažino šį testamentą galiojančiu.

Kasatorius neginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria R. R. 2006 m. spalio 24 d. testamentas pripažintas negaliojančiu (nors kasaciniu skundu prašoma panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau šia nutarties dalimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurį kasatorius prašo palikti galioti). Taigi kasaciniu skundu skundžiama tik ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinta atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo R. R. 2006 m. sausio 17 d. testamentas pripažintas galiojančiu. Kasacinio skundo teiginių dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo kasatorius neargumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir dėl to netinkamai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su testatoriaus būklės sudarant testamentus įvertinimu ir jos įtaka laisvai valiai susiformuoti ir išreikšti. Kasatorius remiasi tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas galiojančiu pirmiau sudarytą R. R. testamentą, netinkamai taikė CK 5.17 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, jog, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Kasatoriaus teigimu, vėliau sudarytą testamentą pripažinus negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, ankstesnis testamentas savaime netampa galiojančiu pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį, nes pagrindas, kuriuo remiantis vėlesnis testamentas pripažintas negaliojančiu, nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardytą sąrašą.

Kadangi kasacinio skundo argumentais dėl CK 5.17 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo keliama teisės aiškinimo ir taikymo problema, tai kasacinis teismas ją analizuoja ir remiasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis) ir formuojama teismų praktika.

Kasatorius teisingai nurodo, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, taikoma bendrosios taisyklės, pagal kurią, pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išimtis ir pirmiau sudarytas testamentas laikomas galiojančiu. Šioje byloje priimtais teismų sprendimu ir nutartimi R. R. 2006 m. spalio 24 d. testamentas pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. konstatavus, kad jo sudarymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. 2006 m. spalio 24 d. testamento sudarymo metu testatorius nebuvo pripažintas neveiksniu. Taigi aplinkybės, kuriomis vėlesnis testamentas pripažintas negaliojančiu, nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą pagrindų, kuriais vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, pirmiau sudarytas testamentas tampa galiojantis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs vienodos ir nuoseklios CK 5.17 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau vėliausiai nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo analizuotas šis klausimas, išaiškinta, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvioji, todėl draudžiama ją aiškinti plečiamai ir negalima sutapatinti teisinių padarinių, kurie atsiranda pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą CK 1.84 ir 1.89 straipsniuose nustatytais pagrindais; teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą, bylos Nr. 3K-3-368/2007). Taigi kasacinio skundo teiginys, kad R. R. pirmiau sudarytas testamentas, pripažinus negaliojančiu vėlesnįjį, savaime netapo galiojančiu pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį, yra pagrįstas ir atitinka kasacinio teismo formuojamą šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką.

Kita vertus, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.17 straipsnio 2 dalį (kurios nuostatas, minėta, kasatorius aiškina teisingai), grindžiamas klaidingu apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio interpretavimu. Kasacine tvarka skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nekonstatuota, kad, CK 1.89 straipsnio pagrindu pripažinus negaliojančiu testatoriaus vėliau sudarytą testamentą, pirmiau sudarytas testamentas galioja remiantis CK 5.17 straipsnio 2 dalimi. Teismas nesirėmė šia norma kaip pagrindu konstatuoti pirmesnio testamento galiojimą savaime, ipso jure. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu vėlesnį R. R. testamentą kaip sudarytą esant tokios būklės, kai jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sprendė klausimą, ar testatoriaus būklė sudarant pirmesnį testamentą netrukdė jam laisvai suformuoti ir išreikšti savo valią. Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Remdamasis ekspertų išvada, kad sudarydamas 2006 m. sausio 17 d. testamentą R. R. buvo tokios būklės, jog galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, apeliacinės instancijos teismas šį testamentą pripažino galiojančiu. Minėta, kad teismo argumentų, susijusių su testatoriaus būklės ir jos įtakos testatoriaus valiai konstatavimu, kasatorius neginčija.

Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė testamento galiojimą reglamentuojančias teisės normas. Kasacinio teismo formuojama praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių testamentų galiojimą, kai skirtingu metu testatorius yra sudaręs du testamentus ir vėlesnis iš jų pripažįstamas negaliojančiu, formuojama ta linkme, jog asmuo, turintis teisę ginčyti vėlesnį testamentą, gali prašyti teismo pripažinti galiojančiu pirmiau sudarytą testamentą, jeigu šis netampa galiojančiu savaime pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą, bylos Nr. 3K-3-368/2007). Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas ieškinio reikalavimas ne tik pripažinti negaliojančiu vėliau sudarytą R. R. testamentą, bet ir savarankiškas reikalavimas pripažinti galiojančiu pirmesnį testamentą. Šiuos abu reikalavimus teismai nagrinėjo ir dėl kiekvieno iš jų priėmė atitinkamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad reikalavimas pripažinti galiojančiu ankstesnį testatoriaus testamentą yra pagrįstas, todėl šį patenkino, t. y. teismas ankstesnį R. R. testamentą pripažino galiojančiu tik ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir padaręs atitinkamas išvadas, o ne konstatavęs, kaip nurodo kasatorius, kad šis testamentas, pripažinus negaliojančiu vėlesnį, galioja pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados atitinka formuojamą teismų praktiką. Kasatorius taip pat remiasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartimi, tačiau jos išaiškinimus traktuoja sau palankia linkme, neatsižvelgdamas į tos bylos aplinkybes ir išaiškinimų, kuriais remiasi, kontekstą, todėl kasatoriaus argumentai, grindžiami kasacinio teismo praktika, atmestini kaip nepagrįsti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir padarė teisingas išvadas, kurių naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista.

Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 67,75 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. R. (duomenys neskelbtini) 67,75 Lt (šešiasdešimt septynis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas