Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-325/2011

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01330-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei R. S., išvadą teikianti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kasacine tvarka nagrinėjami teisės klausimai dėl laiko, nuo kurio gali būti mažinamas nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas.

Ieškovas prašė nuo 2007 m. balandžio 1 d. sumažinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. įsakymu priteisto išlaikymo dydį ir iš jo priteisti sūnaus A. P. išlaikymui 1 MGL dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nustatyta, kad ieškovas neturi galimybių teikti teismo įsakymu priteisto 1000 Lt išlaikymo. Ieškovo teigimu, jis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi į teismą dar 2007 m. balandžio mėn., tačiau tada ieškinys teismo 2009 m. gegužės 9 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: sumažino iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš jo išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt, sumažintą išlaikymą mokant nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Teismas atsižvelgė į ieškovo nedarbingumą, nemokumą, susidariusias skolas, kasacinio teismo praktiką, kito ieškovo vaikui – nepilnametės dukters T. P. – išlaikymui priteistą 300 Lt išlaikymą ir atsakovės turtinę padėtį. Nustatęs, kad jau 2007 metų balandžio mėnesį ieškovo turtinė padėtis buvo sudėtinga, teismas priteistą išlaikymą sumažino nuo 2007 m. balandžio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2011 m. sausio 13 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria priteistą išlaikymą nuspręsta sumažinti nuo 2007 m. balandžio 1 d., pakeitė ir nustatė, kad priteistas išlaikymas sumažinamas nuo 2010 m. kovo 5 d.; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis dėl išlaikymo dydžio mažinimo, kolegija pažymėjo, kad nors ieškovas ir kreipėsi 2007 m. balandžio mėnesį į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tačiau teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas. Atsižvelgdama į tai, kad dėl nurodytos nutarties ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, iš naujo reikalavimo nepareiškė, kolegija darė išvadą, kad ieškovas savo teisių negynė įstatymų nustatyta tvarka be svarbios priežasties. Dėl to išlaikymo dydis gali būti sumažinamas nuo 2010 m. kovo 5 d., kai ieškovas įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su nagrinėjamu reikalavimu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 13 d. nutarties dalį, kuria priteistas išlaikymas sumažinamas nuo 2010 m. kovo 5 d., ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas sumažinamas nuo 2007 m. balandžio 1 d. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Faktas, kad kasatorius neskundė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas kasatoriaus ieškinys dėl priteisto išlaikymo sumažinimo, visiškai nereiškia, kad nagrinėjant naujai pateiktą ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu priteistas išlaikymas negali būti sumažinamas nuo tada, kai konstatuojama pasikeitusi kasatoriaus turtinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sureikšmino su ieškinio dalyku nesusijusias aplinkybes, tinkamai neįvertino kitų aplinkybių, turinčių tiesioginės įtakos sprendimo teisėtumui. Taip pažeistos CPK 185 straipsnio nuostatos.

2. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.201 straipsnį, tačiau nutartyje neatskleidė šio pažeidimo esmės. Kasatoriaus manymu, ši teisės norma nepažeista. Šalių turtinės padėties pasikeitimo laikas kartu yra ir laikas, nuo kurio priteistas išlaikymas turėtų būti mažinamas ar didinamas. Iš esmės nesant ginčo, kad kasatoriaus turtinė padėtis iš tikrųjų pasikeitė nuo 2007 m. balandžio mėn., nuo to laiko ir turėjo būti sumažintas priteistas išlaikymas. Toks aiškinimas, anot kasatoriaus, sietinas ir su CK 3.200 straipsniu. Sprendžiant dėl priteisto išlaikymo sumažinimo, kartu iš esmės sprendžiamas ir išlaikymo skolos klausimas, todėl taikytina CK 3.200 straipsnio analogija ir priteistas išlaikymas mažintinas nuo turtinės padėties pasikeitimo, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje kaip tinkamo teisės normų taikymo pavyzdys pateikta Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, kurioje kolegija, sumažindama priteisto išlaikymo dydį nuo 4500 iki 663 Lt, konstatavo, jog atsakovas yra bedarbis, realiai neturi lėšų teikti išlaikymo, tačiau dėl sunkios materialinės padėties negali būti atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Anot kasatoriaus, jis šiuo argumentu rėmėsi atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nevertino; taip pažeistas ir CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pripažindamas, kad jau nuo 2007 m. balandžio mėn. kasatoriaus turtinė padėtis buvo pasikeitusi ir jis neturėjo galimybės mokėti priteistą 1000 Lt išlaikymą, taip pat pripažindamas, kad priteistas tokio dydžio išlaikymas apskritai buvo per didelis, tačiau, spręsdamas, jog sumažintą išlaikymą kasatorius turi mokėti tik nuo kreipimosi į teismą dienos, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, juolab kad teismas iš esmės net nenurodė materialiosios teisės normų, kurios galbūt buvo pažeistos priteistą išlaikymą sumažinant nuo 2007 m. balandžio 1 d. (CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas neteisingai interpretavo CK 3.201 straipsnio esmę ir jį pažeidė.

Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl laiko, nuo kurio gali būti mažinamas nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas

CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (straipsnio 2 dalis). CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus.

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; kt.). Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-236/2004).

Pirmiau nurodytų įstatymų normų bei jų aiškinimo ir taikymo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo procesiniu sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose expressis verbis nereglamentuojama, nuo kada būtent gali būti mažinamas priteisto išlaikymo dydis (CK 3.201 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas tik išlaikymo padidinimas nuo papildomų išlaidų atsiradimo). Kadangi šios vaiko turtinės teisės dydis, mastas yra nustatytas privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu (CPK 18 straipsnis), tai jos dydis, mastas yra privalomi ir vykdytini iki jie nebus pakeisti ar panaikinti kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Be to, nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo. Taigi netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to įsiteisėjusio sprendimo pagrindu egzistuojančios vaiko turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą. Darytina išvada, kad, spręsdamas dėl teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas mažesnio dydžio išlaikymą priteisia būtent nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18, 279, 281 straipsniai, 588 straipsnio 1 dalis).

Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad nagrinėjamu atveju priteistas išlaikymas turėjo būti mažinamas neva nuo kasatoriaus turtinės padėties pasikeitimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje sumažinto dydžio išlaikymas iš kasatoriaus turėjo būti priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2011 m. sausio 13 d. (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Kadangi kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiama nutartis (CPK 353 straipsnio 3 dalis), tai kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 42,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus J. P. (duomenys neskelbtini) 42,30 Lt (keturiasdešimt du litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis