Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-326/2011

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)

2011 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. E. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. E. M. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), P. A. (teisių perėmėja – A. A.), L. K., A. G. (A. G.), G. V., I. S., V. M., V. O. (V. O.) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovo V. O. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami naudojimosi žemės sklypu, kaip bendrosios nuosavybės teisės objektu, įgyvendinimo klausimai.

Ieškovė prašė pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. birželio 2 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planą nustatyti 1985 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką paskiriant: J. E. M.: C+A+D=76+161+11=248 kv. m; P. A. – C+K+I+F+G=76+91+35+39+7=248 kv. m; L. K. – C+O=76+172=248 kv. m; A. G. – C+N=76+172=248 kv. m; G. V. – C+B+J+D+G=76+126+29+10+7=248 kv. m; V. O. – C+M=76+173=249 kv. m; Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise – Kauno apskrities viršininko administracijai – L+C+H+I+E+G+J=496 kv. m, tame plote V. M. – C+L+H+I+G+J=76+88+42+35+7=248 kv. m, I. S. – C+E+G+J=76+135+7+130=248 kv. m; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. O. priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Kauno Komprojektas“ 2008 m. birželio 30 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo projektą: G. V. – 1-A/118, 1-B/36, 1/3/10, 1-4/44; Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise – Kauno apskrities viršininko administracijai ir tame plote – V. M. nuomos sutarties pagrindu – 2-A/85, 2-B/42, 2/4/64, 1-4/44, I. S. – 3-A/136, 3-B/18, 1-4/44, 1/3/10; P. A. – 4-A/127, 2/4/64, 1-4/44; L. K. – 5-A/165, 5/7/10; J. E. M. – 6-A/97, 6-B/53, 6-8/60; A. G. – 7-A/145, 5/7/10, 6-8/60; V. O. – 8-A/97, 8-B/53, 6-8/60; bendrai naudojama žemė – 2MG, 1-8/24, pastato apsauginė zona (1,0 m. nuo pastato sienos), bendro naudojimo takai; priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai:

pagal UAB,,Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. birželio 20 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planą nustatė 1985 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, paskiriant: J. E. M. – C+A+D=76+161+11=248 kv. m; V. O. – C+M=76+173=249 kv. m; P. A. – C+K+I+F+G=76+91+35+39+7=248 kv. m.; L. K. – C+O=76+172=248 kv. m.; A. G. – C+N=76+172=248 kv. m.; G. V. – C+B+J+D+G=76+126+29+10+7=248 kv. m.; Lietuvos respublikai, patikėjimo teise – Kauno apskrities viršininko administracijai – L+C+H+I+E+G+J=496 kv. m., tame plote V. M. – C+L+H+I+G=76+88+42+35+7=248 kv. m, I. S. – C+E+G+J=76+135+7+30=248 kv. m.;

priešieškinį atmetė;

priteisė ieškovei iš atsakovų V. O., P. A., A. G., I. S., V. M. po 974,69 Lt bylinėjimosi išlaidų;

priteisė iš atsakovų V. O., P. A., A. G., I. S., V. M. po 107,75 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai V. O., P. A., L. K., G. V., A. G. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis: E. J. M. – 248/1985; V. O. – 249/1985; P. A. – 248/1985; G. V. – 248/1985; A. G. – 248/1985; Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise – Kauno apskrities viršininko administracijai – priklauso 469/1985 dalys žemės sklypo, šia dalimi nuomos sutarties pagrindu naudojasi V. M. ir I. S.; prieš žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių notarinį įforminimą namo bendraturčiai susitarė tik dėl perkamos žemės dalių nustatymo, 1999 m. birželio 29 d. susitarimu buvo sutarta, jog bus perkama po 1/8 dalį, naudojimosi žemės sklypais tvarkos nebuvo nustatyta.

Teismas tyrė ieškovės ir atsakovo pateiktus žemės sklypo padalijimo planus, norėdamas įsitikinti, kurios iš šalių pateiktas projektas yra racionalesnis ir maksimaliai užtikrinantis visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, 2009 m. kovo 24 d. atliko vietos apžiūrą.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka geriausiai atitinka tokius kriterijus, kaip racionalumas, patogumas, faktinis naudojimas, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykio reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti susiformavusioje teismų praktikoje; pažymėjo, kad, nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, labai svarbūs ir reikšmingi tokie aspektai, kaip atitiktis bendraturčių turimoms nuosavybės dalims, tarp bendraturčių susiklosčiusiam faktiniam žemės naudojimui ir svarbiausia – visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių kiek įmanoma maksimalesniam interesų suderinimui.

Teismas pažymėjo, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka visiškai atitinka tiek bendraturčių turimos nuosavybės dalis – po 248 kv. m (atsakovui V. O. netgi 1 kv. m daugiau), tiek anksčiau nusistovėjusį faktinį žemės naudojimą ir neiškelia ieškovės interesų aukščiau už kitų bendraturčių interesų ir jų neignoruoja; ieškovės projektas optimaliau, kiek tai įmanoma susiklosčiusioje situacijoje, užtikrina visų namo gyventojų interesus, nes pagal UAB,,Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą visi sklypai yra viename plote, jie neskaidomi į atskiras dalis, o yra vientisi ir kompaktiški, todėl tokių žemės sklypų suformavimas užtikrina efektyvesnį ir visapusiškesnį jų panaudojimą. Teismas nurodė, kad kiekvienam žemės naudotojui yra užtikrintas priėjimas prie savo sklypo (aplink namą yra paliktas 1 metras), galimybė naudotis ten esančiais teisėtai pastatytais statiniais, nustačius žemės naudojimo tvarką pagal ieškovės projektą tarp bendraturčių lieka mažiau bendrų plotų, tai sudaro galimybę užkirsti kelią galimiems ginčams ir konfliktams ateityje. Teismas pabrėžė, kad atsakovo projektas neužtikrina sklypų vientisumo ir kompaktiškumo, sklypai būtų išskaidyti, nepatogūs naudotis ir vėl taptų naujais nesantaikos tarp bendraturčių židiniais; neracionaliausiai ir nepatogiausiai savo sklypu tektų naudotis ieškovei, nes jos sklypas yra skaidomas ir jai priskiriama dalis yra ir kitoje namo pusėje, norėdama patekti į sklypą, ieškovė turėtų eiti aplink namą, jai priskirtinas bendro naudojimo plotas (60 kv. m) būtų didesnis nei asmeninio naudojimo sklypas (53 kv. m).

Teismas atsakovo V. O. projektą vertino kaip labiausiai atitinkantį pirmiausia jo paties, o ne visų bendraturčių interesus; pažymėjo, kad V. O. gyvena antrame aukšte ir naudojasi įėjimu į namą iš kairės namo pusės, o projekte numatyta paskirti žemės sklypo dalį, esančią prie įėjimo į namą (iš namo priekio), kuriuo naudojasi tik ieškovė ir G. V. bei gali naudotis V. M., tokia siūloma naudojimosi tvarka neišvengiamai užprogramuoja naujų konfliktų kilimą ateityje, pagal atsakovo projektą išskaidyti, nekompaktiški sklypai taptų nelygiaverčiai pagal funkcinę paskirtį, taip pat vertingumo požiūriu.

Teismas, spręsdamas dėl šalių pateiktų reikalavimų, atsižvelgė ir į įstatymo nuostatas, kad, esant ginčui dėl daikto valdymo, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris daiktą pradėjo valdyti anksčiausiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.36 straipsnio 2 dalis), pažymėjo, jog ieškovė žemės sklypu naudojasi anksčiau nei V. O.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra priimtinesnė nei atsakovo, jos projektas – labiau kompromisinis, optimaliau užtikrinantis visų bendraturčių interesus, yra racionalus ir geriau pasitarnauja geresniam nuosavybės valdymui bei užkerta kelią konfliktams ir ginčams tarp bendraturčių kilti ateityje.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 14 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė;

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino;

likusią sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis, paliko nepakeistą;

priteisė iš ieškovės po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovams V. O., V. M. ir P. A. teisių perėmėjai A. A.;

priteisė iš ieškovės atsakovui I. S. 131 Lt bylinėjimosi išlaidų;

priteisė iš ieškovės valstybei 95,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės ieškinį ir pagal jos pateiktą projektą nustatė tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką, visiškai neatsižvelgė į tai, jog bendro naudojimosi objektai, juolab turintys specialiąją paskirtį, dėl kurios jiems nustatytos apsaugos zonos, negali būti priskiriami naudotis kuriam nors bendraturčiui, todėl netinkamai taikė ir aiškino CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas, prieš nustatydamas naudojimosi ginčo žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, privalėjo įsitikinti, ar iš viso ginčo atveju yra galimybių nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, kuri ne tik atitiktų proporcingumo principą, bet ir nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų; skundžiamu sprendimu ne tik nebuvo atsižvelgta į nurodytas aplinkybes, bet ir visiškai neįvertinta iki šiol tarp bendraturčių nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, faktiškai nustatyta 2002 m. VĮ Registrų centro įregistruotame žemės sklypo plane.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog, patenkinus atsakovo priešieškinį ir nustačius naudojimosi ginčo žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką pagal jo pateiktą UAB „Kauno komprojektas“ 2008 m. birželio 30 d. parengtą žemės sklypo padalijimo planą, būtų pažeistos kitų bendraturčių teisės; atsakovo V. O. siūlomas naudojimosi ginčo žemės sklypu tarp bendraturčių planas kaip, beje, ir ieškovės planas, ne tik neatitinka faktinės seniai tarp namo gyventojų nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, bet ir išskaido šalims priskirtinas naudotis žemės sklypo dalis; tai visiškai neracionalu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo dalis, palikti galioti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Kasaciniame skunde nurodyti tokie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tarp bendraturčių nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, prieštarauja teismo nurodytiems rašytiniams įrodymams (T. 2, b. l. 144–147). Pastarieji susiję su ginčo žemės sklypo suformavimu ir sklypo aplinkinės ribos pažymėjimu kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro filiale 2003 m. gegužės 13 d. Valdos žemės sklypo planas buvo parengtas 2002 m. liepos 17 d. UAB,,Žemėtvarkos darbai“, pasirašytas Žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir pateiktas registro įmonei, kurį įregistravus gyvenamojo namo butų savininkams buvo sudarytos sąlygos sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Teismui pateiktame valdos situacijos plane nurodyti ginčo žemės sklype esantys pastatai. Situacijos planas kaip pagrindas buvo panaudotas surašant atsakovui P. A. paaiškinamuosius eskizus. Teismo nurodyti dokumentai nepatvirtina buvus tokio bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar faktinio naudojimosi patvirtinimo, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 330 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas, nes motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodė konkrečių teisės normų, kurias pažeidė pirmosios instancijos teismas, įstatymų ir teisinių pagrindų, kuriais grindė išvadas. Teismo sprendimo motyvavimas, nenurodant konkrečios teisės normos ir faktinio jos taikymo pagrindo, yra iš esmės ydingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).

Žemės sklypo žemės registro išraše nurodytos žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos – saugotini medžiai ir krūmų želdiniai, ryšių linijų apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, dujotiekio apsaugos zonos ir elektros linijų apsaugos zonos. Teismas nenurodė konkrečios teisės normos teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog bendro naudojimo objektai, taip pat turintys specialiąją paskirtį, dėl kurios jiems nustatytos apsaugos zonos, negali būtis priskirti naudotis kuriam nors bendraturčiui, pagrįsti. Žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 nustatyta tvarka. Specialiosios žemės apsaugos sąlygos gali turėti reikšmės tik dėl statybų ar kitokių veiksmų šiuose sklypuose atlikimo, bet ne nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.81 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo (2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2006; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010; kt.).

4. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas sudarys daugiau prielaidų konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių. Teisėjų kolegija nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų (nuotraukų), patvirtinančių, kad dalis bendraturčių be kitų bendraturčių sutikimo yra apsitvėrę gyvenamąjį namą iš visų pusių, ribodami kitam bendraturčiui galimybę naudotis žemės sklypu, apeiti aplink namą.

5. Teismas nepagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės.

Atsakovė G. V. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą kasacinio skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui. Atsiliepime teigiama, kad tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti visoms šalims priimtinausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010); siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2007; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010). Teismas turi siekti nustatyti tokią naudojimosi daiktu tvarką, kad kiltų kuo mažiau prielaidų bendraturčių konfliktinėms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010). Spendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010).

Atsakovai V. O., V. M., A. A., A. G., I. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo keisti nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, nors atsakovas reikalavimo pakeisti nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką apeliaciniame skunde nebuvo pareiškęs, pasisakė dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies taikymo pirmosios instancijos teisme tinkamumo.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 330 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto normų. Iš sprendimo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas aiškino CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies normas, sprendė dėl jų taikymo sąlygų buvimo ar nebuvimo, pateikė teisinius argumentus, kuriais remdamasis padarė išvadas.

3. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo.

4. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkino žemės sklypų bendraturčių, išskyrus kasatorę.

5. Iš ieškovės buvo priteista tik dalis apeliantų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo

Bendrosios nuosavybės teise suprantama dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi yra ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos dalies bendrojoje nuosavybėje dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Tai pasiekti padeda bendraturčių kooperavimasis. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vienų bendraturčių teisės nebūtų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą. Tai atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. I., Z. C., kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Savo ruožtu teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl esamo bendraturčių ginčo išsprendimo, pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas kasatorės teismui pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą pripažino netinkamu visų pirma dėl to, kad pagal jį nebuvo atsižvelgta į tarp bendraturčių nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Kasaciniame skunde teigiama, kad tarp bendraturčių nebuvo susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar faktinio naudojimosi patvirtinimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime ir neteigiama (o dėl to nekyla poreikio aiškinti CK 4.81 straipsnio nuostatos) buvus tokį susitarimą, o 2002 m. VĮ Registrų centre įregistruotas žemės sklypo planas ir jį papildantys eskiziniai planai (T. 2, b. l. 144–147) įvertinti kaip įrodymai, kad jau 2002 m. (t. y. dar prieš žemės sklypo dalies įsigijimo bendraturčių privačion nuosavybėn) tarp tuomečių gyvenamojo namo bendraturčių egzistavo (tuo metu dar valstybinio žemės sklypo) nusistovėjusi šiuo sklypu naudojimosi tvarka. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada nuosekliai išplaukia iš byloje ištirtų ir įvertintų rašytinių įrodymų, ją iš esmės pripažįsta ir byloje dalyvaujančios šalys. Aplinkybę, kad kasatorės teismui teiktas žemės naudojimosi tvarkos nustatymo projektas iš esmės keičia nusistovėjusią ilgalaikę faktinę naudojimosi tvarką taip, kad ji sukelia daugiau nepatogumų daugumai žeme besinaudojančių šalių, o kiekvienos jų naudojamos žemės sklypo dalis yra lygi, patvirtina aplinkybė, kad su prašoma nustatyti tvarka iš aštuonių žemės naudotojų argumentuotai nesutinka net penki žemės naudotojai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje ginčas spręstas nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečiame žemės sklype esantys žemės naudojimo apribojimai (ryšių linijų apsaugos zonos, elektros oro linijos apsaugos zonos, dujotiekio ir vandentiekio, kanalizacijos apsaugos zonos, saugotini medžiai ir kt.) reikšmingi ir į juos turi būti atsižvelgta sprendžiant ne tik statybų ar kitokių veiksmų sklype atlikimą (kaip kad nurodo kasatorė), bet ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes jie gali iš esmės paveikti ir riboti galimybę iš viso naudotis sklypo dalimi, kurioje nustatyti žemės naudojimo apribojimai.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino, taigi pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nekonstatuota. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendė laikydamasis CPK 93 straipsnio reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Atsakovai V. O., V. M., A. A., A. G., I. S. bendrai turėjo 800 Lt advokato pagalbos rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą išlaidų, prašo jas priteisti. Turėtas išlaidas patvirtina 2011 m. balandžio 18 d. atstovavimo sutartis, 2011 m. balandžio 18 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, atsakovams iš kasatorės priteistinos šios išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kasaciniame teisme patirta 157,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. liepos 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. E. M. (duomenys neskelbtini) V. O. (duomenys neskelbtini), V. M. (duomenys neskelbtini), A. A. (duomenys neskelbtini), A. G. (duomenys neskelbtini), I. S. (duomenys neskelbtini) po 160 (šimtą šešiasdešimt) Lt advokato pagalbos rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą išlaidų, iš viso – 800 (aštuonis šimtus) Lt.

Priteisti iš ieškovės J. E. M. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 157,33 Lt (šimtą penkiasdešimt septynis litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis