Civilinė byla Nr. 3K-3-331/2011
Procesinio sprendimo kategorija 129.1 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-19446-2009-5
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. S. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Valdui Zubinui, uždarajai akcinei bendrovei „Transvelas“, J. J. dėl antstolio veiksmų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl antstolio patvarkymo, kuriuo skolininko darbdavys įpareigotas išskaičiuoti išieškotiną skolą iš skolininko darbo užmokesčio, priimto po to, kai skolininko individuali įmonė likviduota dėl bankroto byloje kreditoriui negavus reikalavimo patenkinimo.
Pareiškėjas B. S. skundu prašė teismo panaikinti antstolio Valdo Zubino 2009 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0134/07/10426, kuriuo, vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. vykdomąjį raštą, antstolis įpareigojo pareiškėjo darbdavį UAB „Transvelas“ išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio 30 479,36 Lt skolą ir 3663,53 Lt vykdymo išlaidų išieškotojui J. J., taip pat įpareigoti antstolį grąžinti 2009 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu gautas lėšas.
Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimu iš B. S. J. J. naudai priteista 28 912,00 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos (2005 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 867,36 Lt žyminio mokesčio ir 700,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartimi iškėlus B. S. individualiai įmonei bankroto bylą, šioje byloje buvo patvirtintas ir kreditoriaus J. J. reikalavimas, susijęs su vykdomojoje byloje nurodyta skola, dėl kurios antstolis ėmėsi išieškojimo veiksmų. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. priimtas sprendimas dėl B. S. individualios įmonės pabaigos, prieš tai kreditorių reikalavimams patenkinti pardavus tiek visą įmonės, tiek ir jos savininko turtą. Kadangi likvidavus dėl bankroto individualią įmonę pasibaigė ir visos tiek įmonės, tiek ir pareiškėjo prievolės kreditoriams, ir jų vėlesnis išieškojimas tapo negalimu, tai, pareiškėjo teigimu, antstolio veiksmai, nukreipti į pasibaigusios prievolės priverstinį vykdymą, yra neteisėti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo B. S. skundas atmestas. Teismas nustatė, kad antstolis V. Zubinas 2009 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu įpareigojo skolininko darbdavį UAB,,Transvelas“ išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokestį skolai padengti pagal vykdomąjį raštą. 2009 m. spalio 15 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų priimtas antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo ar užbaigimo dėl bankrutavusios B. S. individualios įmonės likvidavimo. Baigus bankroto procedūrą išieškotojo prašymu buvo jam grąžintas vykdomasis raštas, kurį jis vėl pateikė tam pačiam antstoliui vykdyti. Teismas atsižvelgė į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, nenuginčytas ir yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis), dėl to konstatavo, kad B. S. piniginė prievolė J. J. pagal paskolos sutartį laikytina jo, kaip fizinio asmens, asmenine prievole kreditoriui, o ne kaip bankrutavusio juridinio asmens – B. S. individualios įmonės – pinigine prievole kreditoriui. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad B. S. prievolė J. J. pagal paskolos sutartį yra asmeninė jo, kaip fizinio asmens, prievolė pagal paskolos sutartį, todėl jos pabaiga nesietina su neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens pabaiga dėl bankroto procedūros.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjo B. S. atskirasis skundas atmestas ir palikta nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartis.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje AB DnB NORD bankas v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009 konstatuota, jog fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia, ir teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolė išlieka. Remdamasis šiuo išaiškinimu teismas sprendė, kad, nustatant, ar prievolė yra pasibaigusi, svarbu nustatyti prievolės šalis. Nagrinėjamoje byloje vykdomasis raštas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotas dėl išieškojimo iš pareiškėjo B. S., kaip fizinio asmens, o ne iš jo įmonės, todėl akivaizdu, kad tai jo, kaip fizinio asmens, o ne įmonės prievolė, už kurią pareiškėjas išlieka atsakingas ir po įmonės likvidavimo dėl bankroto.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas B. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartyje AB,,Ūkio bankas” v. A. L., bylos Nr. 3K-7-308/2004, konstatuota, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodyta skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje, nustatant, ar, likvidavus individualią įmonę, prievolė yra pasibaigusi, svarbu nustatyti prievolės šalis, t. y. ar tai buvo iki individualios įmonės likvidavimo šios įmonės prievolė, ar įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolė. Iš esmės nurodytą išaiškinimą pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje AB DnB NORD bankas v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009. Nustatydami prievolės šalis byloje teismai neįvertino aplinkybės dėl išieškotojo J. J. įtraukimo į individualios įmonės kreditorių sąrašą. Kasatoriaus teigimu, jo, kaip fizinio asmens, kreditoriai nebuvo įtraukiami į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Bankroto administratoriui kreditoriai turėjo pateikti turimus kreditorių reikalavimus į bankrutuojančią individualią įmonę įrodančius dokumentus. Pagal paskolos sutartį, iš kurios kylantį reikalavimą į individualią įmonę grindė išieškotojas J. J., pasiskolinti pinigai buvo apskaityti individualios įmonės kasos knygoje. Neįvertinę nurodytų aplinkybių byloje teismai aiškiai nenustatė paskolos teisinių santykių šalių.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Valdas Zubinas prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1011-530/2006 skola kreditoriui J. J. yra priteista iš skolininko B. S., kaip fizinio asmens, o ne iš jo individualios įmonės. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje nustatyta įsiteisėjusios teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismai negalėjo iš naujo nustatinėti prievolės pagal paskolos sutartį šalių, nes šis faktas jau yra nustatytas nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Aplinkybė, kad J. J. buvo įtrauktas bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriumi, nereiškia, kad paskoliniai teisiniai santykiai buvo susiklostę tik tarp šio kreditoriaus ir įmonės. Teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančiai individualiai įmonei kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, su kuo –įmone ar jos savininku – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006).
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo J. J. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
Nesutinkama su kasacinio skundo pozicija, kad pasibaigus individualiai įmonei pasibaigė tiek šios įmonės savininko prievolės įmonės kreditoriams, tiek ir jo, kaip fizinio asmens, prievolės kreditoriui J. J. Šio kreditoriaus teigimu, jį ir pareiškėją siejo tarpusavio paskoliniai teisiniai santykiai, nes pinigai buvo paskolinti pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui, o ne jo įmonei. Tai patvirtinta ir įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendime. Individualios įmonės pabaiga, likvidavus ją dėl bankroto, negali lemti pareiškėjo prievolių suinteresuotam asmeniui J. J. pabaigos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl likviduotos individualios įmonės savininko atsakomybės po įmonės likvidavimo už įgytas iki įmonės likvidavimo jo kaip fizinio asmens prievoles kreditoriams
Dalyvaujantys byloje asmenys kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į kasacinį skundą iškėlė teisės klausimą dėl individualios įmonės savininko prievolių pasibaigimo po šios įmonės likvidavimo, šiuo klausimu pasisako bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Kasacinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančiai individualiai įmonei kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, su kuo – įmone ar jos savininku – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartyje AB,,Ūkio bankas” v. A. L., bylos Nr. 3K-7-308/2004, konstatuota, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi tai, kad nurodytas išaiškinimas dėl prievolių prieš įmonės kreditorius pasibaigimo skirtas atvejams, kai įsiskolinta pagal tos individualios įmonės, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, atsiradusias (prisiimtas) prievoles kreditoriams, t. y. individualios įmonės sudarytų ir neįvykdytų sutarčių įsipareigojimų bei kitais CK 6.2 straipsnyje išvardytais asmens prievolių atsiradimo atvejais. Tokiais atvejais likviduojamos individualios įmonės prievolės pasibaigia likvidavus įmonę ir tenkinus kreditorių reikalavimus iš įmonės turto, o jo nepakakus, – iš įmonės savininko turto, kurio neužtekus individualios įmonės prisiimtos ar kitaip įgytos prievolės pasibaigia. Tačiau nagrinėjamoje byloje pagal ginčo faktines aplinkybes yra kitoks atvejis, kai individualios įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolės, atsiradusios iš sandorių arba iš kitų įstatymų nustatytų prievolių atsiradimo pagrindų, nepasibaigia vien dėl individualios įmonės pabaigos, t. y. įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Iš esmės nurodytas teisės taikymo išaiškinimas suformuluotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje AB DnB NORD bankas v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009, kurioje konstatuota, kad fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia ir, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolė išlieka.
CK nenustatyta, kad fizinio asmens prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens likvidavimo atveju baigiasi tik šio juridinio asmens prievolės, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai prievolę turi vykdyti kiti asmenys. Konstatuotina, kad prievolės nepasibaigia ir tais atvejais, kai kreditorius turimą reikalavimą į skolininką (individualios įmonės savininką, kaip fizinį asmenį) buvo pareiškęs individualios įmonės bankroto procedūrų metu, kurias atlikus paaiškėja, kad visa ar dalis kreditoriaus reikalavimo nepatenkinta likvidavus individualią įmonę, t. y. neužtekus turto kreditoriaus reikalavimui padengti. Taigi likvidavus individualią įmonę sprendžiant klausimą, ar prievolė yra pasibaigusi, esminę reikšmę turi prievolės šalių nustatymas – ar tai buvo iki individualios įmonės likvidavimo šios įmonės, ar įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolė.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamas antstolio patvarkymas dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio priimtas vykdant įsiteisėjusį Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimą (civilinės bylos Nr. 2-01011-530/2006), kuriuo iš B. S. J. J. naudai priteista skola, palūkanos už laikotarpį iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Byloje pagal surinktus įrodymus teismas nustatė faktines aplinkybes apie tai, kad paskolos davėjas J. J. suteikė paskolą gavėjui B. S. – fiziniam asmeniui, tačiau ne jam priklausančiai individualiai įmonei. Šios sutarties pagrindu atsirado šalių sutartiniai prievoliniai santykiai, sutartyje šalys aiškiai įvardytos ir skolininko asmuo nesikeitė sutarties galiojimo metu. Kasaciniame skunde teigiama, kad paskola buvo panaudota pareiškėjo individualios įmonės veiklai, tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenustatė tokių faktinių aplinkybių. Įvertinę bylos įrodymų duomenis laikydamiesi įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų teismai nustatė, kad paskolos gavėjas pagal sutartį ir asmuo, faktiškai gavęs paskolą, yra pareiškėjas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių bei patikrina apskųstus kasacine tvarka nurodytų instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo nenustato faktinių bylos aplinkybių, tačiau patikrina, ar ginčo santykiams pagal nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes buvo teisingai taikyta teisė.
Atsižvelgiant į tai, kad paskoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp fizinių asmenų, dėl to skolininkui priklausiusios individualios įmonės pabaiga, likvidavus ją dėl bankroto ir nepatenkinus kreditoriaus reikalavimo, nenulemia skolininko, kaip fizinio asmens, prievolių kreditoriui pabaigos. Kreditorius finansinį reikalavimą turi teisę pareikšti bankrutuojančios individualios įmonės bankroto byloje, nepriklausomai nuo to, su įmone ar su jos savininku buvo sudarytas sandoris, kuriuo pagrįstas finansinis reikalavimas, ir toks šio reikalavimo pareiškimas nekeičia šalių prievolės, dėl kurios neįvykdymo reiškiamas kreditoriaus reikalavimas. Dėl to nors nagrinėjamos bylos atveju kreditorius pareiškė finansinį reikalavimą skolininko individualios įmonės bankroto byloje, kurioje šis reikalavimas nebuvo patenkintas, tačiau yra akivaizdu, kad toks reikalavimas atsirado iš fizinių asmenų sutartinių prievolinių teisinių santykių. Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį likvidavus individualią įmonę pasibaigia tos įmonės prievolės, tačiau šiuo pagrindu nepasibaigia neįvykdytos likviduotos individualios įmonės savininko prievolės. Dėl to, likus visiškai nepadengtam kreditoriaus reikalavimui likvidavus individualią įmonę, kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką, jeigu kreditoriaus reikalavimo teisiniu pagrindu esantys prievoliniai santykiai atsirado tarp kreditoriaus ir individualios įmonės savininko, kaip atskiro subjekto. Nagrinėjamoje byloje kasacine tvarka apskųstose nutartyse teismai teisiškai pagrįstai nepripažino antstolio veiksmų neteisėtais, nes antstolis vykdė išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – turto po to, kai kreditorius pateikė antstoliui vykdomąjį raštą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu dėl skolos išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų pagrindų kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato atstovavimo išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Suinteresuotas asmuo J. J. prašo priteisti 1300 Lt advokato atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Konstatuotina, kad šis prašymas pagrįstas pirmiau nurodytomis teisės normų nuostatomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina pridėtas mokėjimo dokumentas. Dėl to nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma iš pareiškėjo priteistina suinteresuotam asmeniui.
Iš pareiškėjo priteistina 72,95 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui J. J. iš pareiškėjo B. S. 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjo B. S. valstybei 72,95 Lt (septyniasdešimt du litus 95 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius
Egidijus Laužikas
