Byla Nr. 2A-12-697/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.15.2.1.2; 2.15.2.1.3.5; 2.15.2.1.3.3; 2.15.2.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nuteistojo D. B. gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov),
teismo posėdyje išnagrinėjo atnaujintą baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punktas).
Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjo, prokuroro, prašiusių pareiškimą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dvejų metų šešių mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė bendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeičiant laisvės atėmimu laikant, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms, bausmes iš dalies sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas D. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. liepos 12 d., taip pat iš dalies atlikta bausmė pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. D. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad padėjo A. S., dirbusiai UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, iššvaistyti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės svetimą turtą – nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. birželio 7 d. į jo nurodytas A. K. ir trečiųjų asmenų sąskaitas pervesti 130 750 Eur; šios lėšos per A. K. ir kitus nenustatytus trečiuosius asmenis buvo perduotos D. B. Taip UAB (duomenys neskelbtini) padaryta didelė – 130 750 Eur turtinė žala. D. B. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. birželio 7 d. iš A. S. bei per kitus asmenis įgijo ir naudojo žinomai nusikalstamu būdu gautus 651 170 Eur, t. y., A. S. dirbant UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. neteisėtai pasisavinus UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą – 520 420 Eur, taip pat A. S. bendrininkaujant su A. K. ir D. B., nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. birželio 7 d. iššvaisčius UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą – 130 750 Eur, šis nusikalstamu būdu pasisavintas ir iššvaistytas didelės vertės turtas – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios lėšos (651 170 Eur) – nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. birželio 7 d. per A. K., E. Z. bei kitus nenustatytus asmenis perduotas D. B.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestas.
3. Kasacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis nebuvo apskųsti.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartimi baudžiamoji byla pagal nuteistojo D. B. pareiškimą atnaujinta.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistasis D. B. prašo atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ištaisyti BK 63 straipsnio nuostatų pažeidimus, bausmes, paskirtas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, bendrinant bausmių apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir sušvelninant galutinę subendrintą bausmę, taip pat taikyti 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos akto. Pareiškėjas nurodo:
5.1. Nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį bei BK 189 straipsnio 2 dalį, teismų turėjo būti vertinamos ne kaip realioji, o kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, bausmės už šias nusikalstamas veikas bendrinamos ne dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, o bausmių apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą.
5.2. Teismai taip pat nepasisakė dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto taikymo nuteistajam D. B., nors jo nusikalstamos veikos padarytos iki 2018 m. spalio 7 d.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo D. B. prašymas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
Dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindų
7. BPK 451 straipsnyje nustatyti baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai. Baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus Baudžiamojo kodekso 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
8. D. B. savo prašymą grindžia dviem BPK 451 straipsnyje nustatytais pagrindais: dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto jam netaikymo – atitinkamai BPK 451 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu; dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto jam netaikymo skiriant bausmę – BPK 451 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu.
9. D. B. teigia, kad jam turėjo būti taikomas 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl amnestijos akto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog amnestija pagal šį įstatymą netaikoma asmenims, nuteistiems už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nurodytus Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje; pagal įstatymo 8 straipsnio 4 punktą amnestija netaikoma asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus (nusikaltimų sutaptis), jeigu bent dėl vieno iš jų amnestija šiame įstatyme nenurodyta. Kaip jau buvo minėta, D. B. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį. Taigi nepriklausomai nuo to, kad D. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė iki 2018 m. spalio 1 d. (pagal įstatymo 14 straipsnio 2 dalį amnestija taikoma asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2018 m. spalio 1 d.), jam negali būti taikoma amnestija dėl to, kad už vieną iš jo padarytų veikų amnestija negalima. Taip pat pagal įstatymo 1 straipsnio 2 dalį nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami: 1) nėščios moterys ir motinos, auginančios vaiką pataisos įstaigose, nuteistos laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų; 2) neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nustatytas iki šio įstatymo taikymo jiems dienos; 3) nepilnamečiai, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki trejų metų, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų; 4) pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji, nuo perkėlimo į pusiaukelės namus atlikę vieną trečdalį neatliktosios laisvės atėmimo bausmės. D. B. nepriskirtinas nė vienai asmenų grupei, kuriai taikytinos įstatymo nuostatos. Teismai, netaikydami D. B. 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto nuostatų, teisės taikymo klaidos, dėl kurios būtų pagrindas ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti, nepadarė.
10. D. B. pareiškime nurodo, kad jam inkriminuotos veikos turėjo būti vertinamos ne kaip realioji, o kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis ir atitinkamai galutinė subendrinta bausmė turėjo būti skirta pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Pabrėžtina, kad A. S. visus pasisavintus UAB (duomenys neskelbtini) pinigus (520 820 Eur) išgrynino ir perdavė D. B., o įmonės pinigus (130 750 Eur) ji iššvaistė padedama D. B. ir A. K. Tiek A. S. įvykdytas iššvaistymas, tiek pasisavinimas buvo atlikti D. B. prašymu ir turint tikslą visas lėšas perduoti jam pagal šio sugalvotus poreikius. Pažymėtina, kad D. B. inkriminuotos atskiros nusikalstamos veikos yra padarytos skirtingais laikotarpiais: padėjimas iššvaistyti svetimą turtą – nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. birželio 7 d., o žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas ir naudojimas – nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. birželio 7 d. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009).
11. Iš D. B. inkriminuotų veikų matyti, kad jos padarytos skirtingu laiku, skirtingais būdais, teismai pagrįstai jas kvalifikavo kaip padarytas realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi. Pagal kasacinio teismo praktiką realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Teismai pagrįstai pripažino D. B. veikas realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi. Pagrindo, ištaisius padarytus Baudžiamojo kodekso 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę, kaip to prašoma nuteistojo D. B. pareiškime, nėra.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad svetimo turto iššvaistymo procesui būdinga tai, jog kaltininkas su jam patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu atlieka neteisėtus jo perleidimo tretiesiems asmenims veiksmus, o pastarieji šį turtą gauna, juo gali disponuoti savo nuožiūra. Pagal kasacinio teismo praktiką svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar savo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-192/2011, 2K-373/2011). Toks neteisėtas turto perleidimas neišvengiamai yra susijęs su trečiųjų asmenų tokio turto įgijimu, kuris pirmiausia vertintinas turto iššvaistymo kontekste. Taigi, šis turtas tuo pačiu metu negali būti laikomas ir švaistomu, ir nusikalstamu būdu gautu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88/2014).
13. Pažymėtina, kad šioje byloje faktinė situacija yra kitokia. D. B., kaip BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos dalykas, inkriminuotas ne tik A. S. pasisavintas ir jam perduotas turtas, bet ir jam padedant A. S. iššvaistytas ir jam per kitus asmenis perduotas įmonei priklausantis turtas. D. B. 2015 m. rugpjūčio 12 d.–2017 m. gegužės 29 d. A. S. neteisėtai pasisavinus pinigines lėšas (520 420 Eur), jas naudojo, žinodamas, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, todėl veika kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį D. B. nuteistas kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis). Jo vaidmuo apsiribojo asmenų suradimu ir jų sąskaitų nurodymu A. S., kuri 130 750 Eur ir iššvaistė be teisėto pagrindo pervesdama į D. B. nurodytų asmenų sąskaitas. Vėliau, žinodamas, kad turtas – 130 750 Eur – gautas nusikalstamu būdu, jau kitais veiksmais išgrynindamas lėšas, pervestas į kaltinime nurodytų asmenų sąskaitas, D. B. šį turtą įgijo.
14. Pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso atnaujinimas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūros būdas. Nagrinėjant pareiškimą, kuriuo prašoma atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, byla nėra dar kartą patikrinama teisės taikymo aspektu, kaip daroma nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama ir nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tik nustačius akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Šioje situacijoje akivaizdi D. B. veikų kvalifikavimo klaida nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nuteistojo D. B. pareiškimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. spalio 28 d. prašymu Nr. (12.32 Mr) PT-7554 prašo iš nuteistojo D. B. priteisti valstybei 112,67 Eur už advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015). Pažymėtina, kad šiuo aspektu yra aktuali šių aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės.
18. Ši atnaujinta baudžiamoji byla žodinio proceso tvarka nagrinėta pagal nuteistojo D. B. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, šis pareiškimas pripažintas nepagrįstu.
19. Pagal BPK 454 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant atnaujintą baudžiamąją bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, todėl nuteistasis D. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, prašė paskirti jam gynėją. Siekiant užtikrinti nuteistojo teisę į gynybą ir kitas jo teises, pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktą gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas atstovavo nuteistajam nagrinėjant atnaujintą baudžiamąją bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas priteisti prašomas proceso išlaidas už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. B. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Iš nuteistojo D. B. priteisti 112,67 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai už jam suteiktą teisinę pagalbą.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Algimantas Valantinas
Alvydas Pikelis
