Baudžiamoji byla Nr. 2K-191-942/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54539-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4;
2.1.14; 2.1.15.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nuteistosios I. M. gynėjams advokatams Jūratei Normantei ir Gilbertui Kinderevičiui,
nukentėjusiųjų V. P. (V. P.), N. S., A. E., K. B., D. B. ir I. E. atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų N. S., A. E., K. B., D. B. ir I. E. atstovo advokato Artūro Andriukaičio, nukentėjusiojo V. P. ir nuteistosios I. M. kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 25 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu I. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 8 punktais, 3 dalimi, I. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti bent dalį neturtinės žalos visiems nukentėjusiesiems.
I. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiosios U. I. civilinis ieškinys tenkintas ir jai priteista: 1000 Eur iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ir 9000 Eur iš nuteistosios I. M. neturtinei žalai atlyginti, 837,93 Eur iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista 1000 Eur iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo bei 14 000 Eur iš nuteistosios I. M. neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios D. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista: 1000 Eur iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ir 14 000 Eur iš nuteistosios I. M. neturtinei žalai atlyginti, 3478 Eur iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista 1000 Eur iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo bei 14 000 Eur iš nuteistosios I. M. neturtinei žalai atlyginti, taip pat iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ir nuteistosios I. M. priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Nukentėjusiosios I. E. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista 1000 Eur iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ir 14 000 Eur iš nuteistosios I. M. neturtinei žalai atlyginti, 2955,44 Eur iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo turtinei žalai atlyginti, taip pat iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ir nuteistosios I. M. priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Nukentėjusiosios N. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistosios I. M. jai priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Nukentėjusiosios A. E. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista 10 000 Eur iš nuteistosios I. M. neturtinei žalai atlyginti, 43,44 Eur iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo turtinei žalai atlyginti, taip pat iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ir nuteistosios I. M. priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Nukentėjusiosios K. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista 10 000 Eur iš nuteistosios I. M. neturtinei žalai atlyginti, 587,96 Eur iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo turtinei žalai atlyginti, taip pat iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ir nuteistosios I. M. priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistosios I. M. jai priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiesiems priteistos teisinės pagalbos išlaidos: U. I. – 880 Eur, V. Š. – 300 Eur, D. A. – 400 Eur, V. P. – 110 Eur, N. S. – 5000 Eur.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiesiems priteistos proceso išlaidos: N. S. – 47,06 Eur, K. B. – 334,57 Eur.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendis pakeistas.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajai U. I. priteista 9000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 2000 Eur.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajam V. Š. priteista 14 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 7000 Eur.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajai D. A. priteista 14 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 9000 Eur.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajam V. P. priteista 14 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 7000 Eur.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajai I. E. priteista 14 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 9000 Eur.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajai N. S. priteista 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 3000 Eur.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajai A. E. priteista 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 3000 Eur.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajai K. B. priteista 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 3000 Eur.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajai D. B. priteista 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 3000 Eur.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajai N. S. priteistos 5000 Eur teisinės pagalbos išlaidos sumažintos iki 4000 Eur.
Panaikintas I. M. skirtas įpareigojimas atlyginti bent dalį neturtinės žalos visiems nukentėjusiesiems.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajai N. S. priteista 1000 Eur, o nukentėjusiajam V. P. – 400 Eur jų patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. M. nuteista už tai, kad 2018 m. lapkričio 14 d. apie 11.58 val. Kauno r., kelio Nr. 1901 (Vaišvydava–Piliuona–Pakuonis–Pabališkiai) kairėje pusėje, važiuojant nuo Piliuonos link Vaišvydavos, vairuodama automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127 punktų reikalavimus – 5,992 km nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. J. A., dėl to mirtinai sužalojo D. J. A. ir automobilio „Škoda Octavia“ keleivę A. E., o kitai šio automobilio keleivei U. I. padarė sužalojimą, šis sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios I. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti tai, kad savo neatsargiais veiksmais I. M. nesiekė sunkių ir nepataisomų padarinių – kitų asmenų mirties – ir su tuo susijusių pasekmių – nukentėjusiųjų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, jiems sukeltų nepatogumų. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuteistosios turtinė padėtis yra sunki, ji turi tris vaikus, iš kurių du yra mažamečiai, o jos sutuoktinis yra darbingas tik 40 proc., todėl situacija, kai I. M. per itin ilgą laikotarpį (galbūt net kelis dešimtmečius) turėtų sumokėti priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti, negali būti laikoma teisinga. Teismo vertinimu, neadekvačiai didelių sumų priteisimas nuteistajai gali tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad egzistuoja objektyvus pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punkto pagrindu – sumažinti nukentėjusiesiems žuvusiųjų šeimų nariams priteistų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžius. Teismas taip pat konstatavo, kad mažintina ir nukentėjusiajai U. I. priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir nors jis sukėlė daug neigiamų išgyvenimų, skausmo ir kitų nepatogumų, byloje nėra duomenų, kad po sužalojimo nukentėjusiajai išliko kokie nors liekamieji reiškiniai.
3. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad baudžiamasis įstatymas nenustato galimybės įpareigoti nuteistąjį atlyginti neturtinę žalą, todėl toks įpareigojimas I. M. negalėjo būti paskirtas ir yra naikintinas.
4. Pažymėjęs, kad procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo itin sudėtingas, advokato ir jo padėjėjos rengti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai nėra didelės apimties ir šių ieškinių teisiniai pagrindai sutampa, byla buvo išnagrinėta septyniuose teismo posėdžiuose, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajai N. S. už advokato paslaugas priteistą 5000 Eur išlaidų sumą sumažino iki 4000 Eur.
III. Kasacinių skundų argumentai
5. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų N. S., A. E., K. B., D. B. ir I. E. atstovas advokatas A. Andriukaitis prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalis dėl jo atstovaujamų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių bei N. S. priteistų teisinės pagalbos išlaidų; kasatoriaus atstovaujamoms nukentėjusiosioms iš nuteistosios I. M. priteisti visas apeliacinės instancijos teisme jų patirtas atstovavimo išlaidas – 2141,70 Eur ir visas papildomas išlaidas, susijusias su advokato paslaugų teikimu už atstovavimą kasacinės instancijos teisme pagal baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžio, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nepagrįstai pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Teismas netinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, ir neišsamiai išanalizavo visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti (padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, kilusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kt.), o vienai iš aplinkybių nepagrįstai suteikė prioritetą, taip pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.
5.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODktMTM5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-89-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-89-139/2016">2K-89-139/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk0LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-294-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-294-303/2018">2K-294-303/2018</a>). Kilusių pasekmių kriterijus yra reikšmingiausias ir vertinant CK 6.250 straipsnio 2 dalies konstrukciją. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje prioritetas mažinant pirmosios instancijos teismo nukentėjusiosioms priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti suteiktas ne nuteistosios sukeltiems itin neigiamiems padariniams, o būtent jos turtinei padėčiai ir neva apsunkintoms realioms galimybėms atlyginti šią žalą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į dar vieną labai svarbią aplinkybę, leidžiančią daryti išvadas apie nuteistosios realias galimybes atlyginti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, – nuteistoji nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, iš kurio taip pat gali būti atliekamas išieškojimas. Be to, nuteistoji yra jauna dirbanti moteris ir tai lemia pakankamai geras jos perspektyvas atlyginti neturtinę žalą visiems nukentėjusiesiems.
5.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi nukentėjusiajai žuvusios A. E. motinai I. E. priteista 9000 Eur suma neatitinka teisingumo, protingumo principų. Tokia kompensacija motinai už jaunos dukters netektį pažeidžiamos CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos ir nesilaikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (kuria pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135-693/2019">2K-135-693/2019</a> pritarta žemesniųjų instancijų teismų sprendimui nukentėjusiajai eismo įvykio metu žuvusios moters motinai priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi skundžiama nutartimi nukentėjusiajai priteista neturtinė žala net tris kartus mažesnė nei įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiama neturtinė žala ir tai rodo apeliacinės instancijos teismo sprendimo ydingumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti medicininiai duomenys, įrodantys, kad I. E. sveikatos būklė po dukters mirties suprastėjo, paūmėjo jos lėtinės ligos. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių įrodymų reikšmės net nepasisakė, nors beveik dvigubai sumažino pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą žuvusios A. E. seserims N. S., A. E., K. B. ir D. B. nuo 10 000 Eur kiekvienai iš jų sumažino iki 3000 Eur. Aplinkybę, kad žuvusiosios santykiai su seserimis buvo labai artimi, rodo kartu su civiliniais ieškiniais pateiktos nuotraukos ir nukentėjusiųjų parodymai, kuriuos tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nors ir žymiai sumažino nukentėjusiosioms priteistą neturtinę žalą, net neatliko įrodymų tyrimo, aiškindamasis pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą. Teismas taip pat nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos analizuojant ir nustatant neturtinės žalos dydį žuvusiojo seseriai ar broliui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMy03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-3-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-3-788/2019">2K-3-788/2019</a> žuvusiojo seseriai priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodant, kad buvo atsižvelgta į tai, jog ji ir jos brolis buvo labai artimi, palaikė artimus šeiminius santykius, po brolio netekties ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir kančias. Nesutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo argumentacija, kad nukentėjusiųjų skaičius, kurį iš esmės nulėmė nuteistosios padarytas nusikaltimas, gali būti laikomas tinkamu kriterijumi žymiai nukrypti nuo kasacinės instancijos teismo praktikos ir daugiau kaip tris kartus sumažinti priteistiną neturtinę žalą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje susiformavusi nuostata, jog baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai siekia iki 30 000 Eur, todėl situacija, kai žuvusiosios motinai priteista 9000 Eur, o jos seserims – po 3000 Eur, rodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino kasatoriaus atstovaujamų nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas jau sumažino iki 5000 Eur. Nukentėjusiosioms priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti jų teisių gynimą baudžiamajame procese. Nors advokatas A. Andriukaitis ir advokato padėjėja J. Vainilavičiūtė-Kulvinskienė atstovavo visoms penkioms nukentėjusiosioms, palaikiusioms tą pačią poziciją baudžiamajame procese, tai reikalavo papildomų laiko sąnaudų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, mažindamas pirmosios instancijos teismo nukentėjusiosioms priteistas proceso išlaidas, neteisingai traktavo šios baudžiamosios bylos sudėtingumą. Surengtų teismo posėdžių skaičius ir jų metu atlikti proceso veiksmai (specialistų apklausos) rodo, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka užtruko pakankamai ilgai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į dar vieną reikšmingą aplinkybę – nuteistosios I. M. procesinį elgesį. Ji niekada nepripažino savo kaltės, išsakė dvi prieštaringas gynybines pozicijas (abi jos buvo paneigtos objektyviais bylos duomenimis) ir turėjo net keturis skirtingus gynėjus. Akivaizdu, kad toks nuteistosios procesinis elgesys nulėmė baudžiamosios bylos vilkinimą, kadangi naujai į bylą įstoję gynėjai teikė prašymus duoti laiko susipažinti su bylos medžiaga, keitėsi ir nuteistosios gynybinė pozicija. Toks procesinis elgesys, kuris nulėmė didesnes nukentėjusiųjų patirtas išlaidas, nebuvo teisingai įvertintas apeliacinės instancijos teismo ir taip buvo pažeistos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos.
5.6. Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti mažinamos, tačiau skundžiama nutartimi jos buvo sumažintos. Jeigu kasacinę bylą nagrinėsiantis teismas nuspręstų, kad teismas turi teisę mažinti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atkreipti dėmesį, kad toks mažinimas turėtų būti išimtinis ir vertinant baudžiamųjų teisinių santykių sukeliamas itin neigiamas teisines pasekmes nukentėjusiesiems šios išlaidos neturėtų būti mažesnės, nei priteisiamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šiose rekomendacijose maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis yra 3637 Eur, o advokato teisinių paslaugų maksimalus valandinis užmokestis už teikiamas teisines paslaugas yra 145,48 Eur. Šiuo atveju nukentėjusiųjų atstovai rengė penkis ieškinius, dalyvavo keliolikoje teismo posėdžių. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo iš I. M. N. S. priteista 5000 Eur suma yra pagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo neturėjo būti sumažinta. Tokiu sprendimu buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 106 straipsnio nuostatos, vertinant pateiktus proceso išlaidas patvirtinančius įrodymus.
6. Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. P. prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį dėl jo civilinio ieškinio; iš nuteistosios I. M. priteisti visas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas – 641,30 Eur ir visas papildomas išlaidas, susijusias su advokato paslaugų suteikimu už atstovavimą kasacinės instancijos teisme pagal baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl neturtinės žalos dydžio, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, nepagrįstai pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Žmogaus gyvybė yra pamatinė vertybė, tačiau skundžiama nutartimi ši vertybė yra akivaizdžiai nuvertinama ir formuojama ydinga apeliacinės instancijos teismo praktika Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukėlusių žmogaus mirtį, baudžiamosiose bylose. 2020 m. gruodžio 3 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM1LTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-235-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-235-628/2020">2K-235-628/2020</a> pritarta žemesniųjų instancijų teismų sprendimams žuvusiosios sutuoktiniui priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Todėl nukentėjusiajam priteisdamas daugiau nei dvigubai mažesnę pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti apeliacinės instancijos teismas pažeidė ne tik BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
6.2. 2018 m. spalio 29 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk0LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-294-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-294-303/2018">2K-294-303/2018</a> nurodyta, kad atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Šioje byloje pusiausvyra tarp žalą padariusio asmens turtinės padėties ir nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimą buvo iškreipta. Klaidingai vertindamas nuteistosios neva sunkią turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad I. M. ne tik dirba, yra jauno amžiaus, bet ir nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą. Ši aplinkybė rodo, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo priteistų pinigų sumų dydis yra pernelyg didelis ir daro priteistos žalos išmokėjimą praktiškai neįmanomą, neatitinka faktinių bylos duomenų (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas). Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas pirmiausiai turi atsižvelgti į kilusias pasekmes, o tik vėliau analizuoti kitus kriterijus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, privilegijuodamas nuteistosios turtinę padėtį ir taip pažeisdamas nukentėjusiojo teisėtus lūkesčius. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas jau ir taip nuteistajai paskyrė su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokio teisėto pagrindo dar ir žymiai sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą.
6.3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad nukentėjusysis, negalėdamas susitaikyti su netekties skausmu, buvo priverstas kreiptis pagalbos į medikus. Pirmosios instancijos teismui kartu su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu buvo teikti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės epikrizės išrašai, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė didelį sukrėtimą, didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sumažėjo jo bendravimo galimybės, atsirado nenoras gyventi. Jis buvo gydomas psichotropiniais vaistais ir negalėjo dirbti (nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. sausio 11 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas).
6.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino ir nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Priteista pinigų suma byloje, kurioje buvo apklausiami ekspertai, o procesas užsitęsė ir dėl pačios nuteistosios keltų prieštaringų gynybinių pozicijų, rodo, kad buvo pažeisti tikrieji BPK 106 straipsnio 2 dalies tikslai. Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai gali būti mažinamos, tačiau skundžiama nutartimi jos buvo sumažintos. Jeigu kasacinę bylą nagrinėsiantis teismas nuspręstų, kad teismas turi teisę mažinti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atkreipti dėmesį, kad toks mažinimas turėtų būti išimtinis ir vertinant baudžiamųjų teisinių santykių sukeliamas itin neigiamas teisines pasekmes nukentėjusiesiems šios išlaidos neturėtų būti mažesnės nei priteisiamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Minėtose rekomendacijose maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis yra 3637 Eur, o advokato teisinių paslaugų maksimalus valandinis užmokestis už teikiamas teisines paslaugas yra 145,48 Eur. Šiuo atveju už kvalifikuotą atstovavimą nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme, pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvaujant teismo posėdžiuose, kuriuose buvo atliekamas įrodymų tyrimas, pasisakant baigiamosiose kalbose, priteista 400 Eur proceso išlaidų suma neatitinka protingumo, teisingumo principų ir taip yra formuojama ydinga apeliacinės instancijos teismo praktika dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiesiems. Asmuo, jau ir taip nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos padarymo, neturėtų turėti dar daugiau nepagrįstų neigiamų pasekmių, nepriteisiant jam visų išlaidų, kurias jis patyrė samdydamas advokatą. Juo labiau kai prašomos priteisti išlaidos – 641,30 Eur – už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atitinka protingumo ir teisingumo principus.
7. Kasaciniu skundu nuteistoji I. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir bylą nutraukti arba perduoti ją iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorė skunde nurodo:
7.1. Pripažindami kasatorę kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismai nenustatė konkrečių KET punktų pažeidimo, t. y. kokių veiksmų ji neatliko, kad eismo įvykis nekiltų, taip pat nenurodė, kokių veiksmų kasatorė turėjo imtis, kad šis įvykis nekiltų. Byloje nustatyta, kad įvykio metu kasatorė neviršijo nustatyto greičio, nepažeidė kelio ženklų reikalavimų, neatliko draudžiamų ar pavojingų manevrų, jos vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, nenustatyta automobilio eksploatacijos taisyklių ir reikalavimų pažeidimų. Kasatorė negalėjo ir neturėjo numatyti, kad jos vairuojamo automobilio padanga gali sprogti ir kad šio fakto pasekmė bus automobilio valdymo praradimas, sumėtymas ir išmetimas į priešingą kelio pusę. Taigi kasatorės veikoje nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, sudėties subjektyvusis požymis – kaltė (neatsargumas). Kasatorės kaltė kildinama išimtinai iš reikalavimo imtis visų saugumo priemonių pažeidimo, tačiau byloje turėjo būti neabejotinai įrodyta, kad ji nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar turto saugumui.
7.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tirdami ir vertindami byloje surinktus įrodymus, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 20 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prieštaringais įrodymais, prielaidomis, abejonėmis, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik iš dalies (dėl neturtinės žalos), apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 5 dalis, kurios įpareigoja vertinti įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas apeliacinio skundo neišnagrinėjo, todėl buvo nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytos kasatorei įstatymais garantuotos teisės. Be to, teismai iškraipė bylos įrodymų prasmę, vadovavosi tik kasatorei nepalankiais įrodymais, o jai palankių įrodymų nenagrinėjo, kiekvieną įrodymą vertino atskirai, neanalizuodami jų visumos, kaltinantiems įrodymams suteikė prioritetą, neišdėstė motyvų, kodėl kasatorę kaltinantys įrodymai (eksperto V. Šakėno teiginiai, kad net ir tuo atveju, jei D. J. A. būtu spėjusi sustabdyti automobilį, automobilių susidūrimas būtų neišvengiamas ir kad kasatorė privalėjo suvaldyti nevaldomą automobilį) priimti, o ją teisinantys (eksperto V. Mitunevičiaus išvados, kad D. J. A. efektyviai stabdant automobilį susidūrimo būtų išvengta, kasatorės automobilio priekinio dešinio rato dehermetizacijos faktas ir jo įtaka eismo įvykiui) – atmesti. Taip teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismai pažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalį, nes apsiribojo tik formaliu dalies įrodymų išdėstymu, jų santykio nevertino ir abejotinų aplinkybių bei įrodymų netyrė, neatsakė į gynybos argumentus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo BPK 320 straipsnio 3 dalimi, reikalaujančia motyvuotai atsakyti į visus apelianto argumentus, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo argumentų, nepatikrino nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neišnagrinėjo visų apeliaciniame skunde išdėstytų prašymų, neteisingai ir tendencingai vertino byloje esančius įrodymus. Šie BPK pažeidimai galėjo iš esmės paveikti teismų išvadas.
7.3. Byloje nėra neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių kasatorės kaltę ir priežastinį ryšį tarp jos veikos ir kilusių padarinių. Visi byloje esantys įrodymai pagrindžia tik avarijos faktą, tačiau ne neabejotiną kasatorės kaltę. Teismai neišsiaiškino ir netyrė svarbių aplinkybių – kada atsirado kasatorės automobilio rato pažeidimas (iki avarijos ar avarijos metu), ar rato dehermetizacija turėjo įtakos automobilio sumėtymui, ar šiose aplinkybėse yra kasatorės kaltės. Šių aplinkybių nustatymas ir ištyrimas yra itin svarbus pripažįstant, ar kasatorė yra kalta dėl eismo įvykio, ar vis dėlto eismo įvykis kilo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios. Teismai neatsižvelgė į kasatorei palankius liudytojų U. I. ir V. Ž. parodymus, kad automobilio „Škoda Octavia“ vairuotoja D. J. A. nestabdė savo vairuojamo automobilio. Eksperto V. Mitunevičiaus išvadoje nurodoma, kad jei D. J. A. būtų staigiai stabdžiusi vairuojamą automobilį, susidūrimo būtų išvengta, nes automobilis būtų sustojęs iki susidūrimo vietos. Teismai šį argumentą atmetė, remdamiesi eksperto V. Šakėno parodymais, kurie neparemti jokiais tyrimais, skaičiavimais, o tik paties eksperto teoriniu vertinimu, t. y. prielaidomis, kad D. J. A. spėjus sustabdyti automobilį avarijos nebūtų išvengta. Jokių duomenų, kiek avarijos padariniai būtų mažesni tuo atveju, jei D. J. A. būtų sustabdžiusi automobilį ir avarija būtų įvykusi kitoje vietoje, automobiliams susidūrus kitais kampais ir mažesne jėga, nėra ir šios aplinkybės nevertintos.
7.4. Aplinkybės dėl avarijos priežasčių taip pat nepakankamai įvertintos. Ekspertas V. Mitunevičius pateikė išvadą, kad kasatorės automobilio padanga buvo be oro jau iki susidūrimo. Ši aplinkybė svarbi tuo, kad avarijos priežastis buvo ne kasatorės KET reikalavimų pažeidimas, o jos automobilio rato pažeidimas, kuris lėmė automobilio sumėtymą taip, kad šis išvažiavo į priešingą kelio pusę, kur įvyko avarija. Šis pažeidimas galėjo atsirasti tuo metu, kai kasatorė traukėsi į dešinę kelio pusę, kelkraštį, kuriame buvo duobė. Ratui patekus į duobę, įvyko pažeidimas (dehermetizacija), šis pažeidimas lėmė automobilio sumėtymą ir avariją. Kasatorė ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, dėl kokių priežasčių ji traukėsi į dešinę kelio pusę, – išvažiuodama iš kelio vingio ji pamatė iš priešingos kelio pusės į jos juostą atvažiuojantį automobilį. Siekdama išvengti galimo susidūrimo, ji ėmė trauktis į dešinę kelio pusę, dėl to dešinės automobilio pusės ratais užvažiavo ant kelkraščio ir priekiniu dešiniu ratu pataikė į kelkraštyje esančią duobę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ši kasatorės versija prieštarauja V. Mitunevičiaus ekspertizės išvadai, kad į dešinę automobilis nukrypo dėl padangos dehermetizacijos. Tačiau tokia teismo išvada nepaneigia aplinkybės, kad automobilis traukėsi į dešinę kelkraščio pusę. Nors liudytojos nematė ir nepatvirtino aplinkybės, kad automobilis į dešinę pusę traukėsi dėl pažeisto rato, jos matė ir patvirtino patį traukimosi į kelkraštį faktą. Be to, byloje išvadas pateikę ekspertai nurodė, kad tikslus padangos dehermetizacijos momentas ir faktas turi būti nustatyti atskiru tyrimu, taigi nė vienas iš jų nepateikė neginčytinos išvados dėl padangos dehermetizavimo momento ir kilmės, ši aplinkybė liko neištirta, dėl to liko neatsakytas klausimas, kiek ši aplinkybė turėjo įtakos eismo įvykiui ir kiek dėl šios aplinkybės kalta kasatorė. Neištyrę šių aplinkybių, teismai padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl kasatorės kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą.
7.5. Teismai nepagrįstai įvertino kasatorės parodymus kaip nenuoseklius. Ji parodymus davė ligoninėje, eismo įvykio metu jai buvo sutrenktos smegenys, ji patyrė kitų sužalojimų. Esant tokiam psichologiniam ir fiziniam poveikiui, kasatorė galėjo tam tikras aplinkybes pamiršti, o vėliau – prisiminti, peržiūrėdama eismo įvykio medžiagą, tam tikras aplinkybes vėliau ji patikslino. Kasatorės nurodytos aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės, o patikslintos praėjus šokui ir pirminiam stresui, jai ramiai apgalvojus situaciją ir šias aplinkybes objektyviai įvertinus.
7.6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą prielaidą, kad automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojai D. J. A. nebuvo jokios galimybės numatyti, kurioje vietoje kasatorės vairuojamas automobilis „Opel Meriva“ išvažiuos į jos kelio juostą. Automobilis „Opel Meriva“ nenukrypo į priešingą eismo juostą nelauktai. Automobilio „Škoda Octavia“ vairuotoja matė, kad automobilis „Opel Meriva“ yra sumėtytas, todėl buvo galima tikėtis, kad toks automobilis gali išvažiuoti į priešingą eismo juostą, netikėtumo efekto nebuvo. Ši aplinkybė rodo, kad D. J. A. nesiėmė būtinų veiksmų susidūrimui išvengti, t. y. efektyviai nestabdė automobilio. Tai patvirtina tiek ekspertų išvados, kad automobilio „Škoda Octavia“ greitis susidūrimo metu buvo apie 66 km/val., tiek liudytojos V. Ž. parodymai, kad D. J. A. automobilio nestabdė (ar stabdė taip nežymiai, kad liudytoja nepajuto stabdymo). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja spėjo pamatyti, jog automobilis „Opel Meriva“ yra mėtomas po kelią net kelis kartus, suvokti, kad susidūrimas neišvengiamas, ir spėjo pasilenkti bei užsidengti veidą. Šie liudytojos V. Ž. parodymai yra svarbūs dviem aspektais. Pirma, D. J. A. nestabdė automobilio arba stabdė nežymiai, o ekspertas V. Mitunevičius avarijų modeliavimo programa nustatė, kad D. J. A. stabdant automobilį efektyviai susidūrimo būtų išvengta, nes „Škoda Octavia“ būtų sustojusi iki susidūrimo vietos likus apie 12,35 m (automobilis „Opel Meriva“ būtų nuslydęs nuo kelio kairėje pusėje be susidūrimo). Antra, liudytoja V. Ž. patvirtino, kad laiko tarpas nuo tada, kai D. J. A. ir automobilio keleivės pastebėjo nevaldomą ir po kelią mėtomą automobilį „Opel Meriva“, iki automobilių susidūrimo momento buvo pakankamas imtis veiksmų eismo įvykiui išvengti ar jo pasekmėms maksimaliai sumažinti. Tik tuo atveju, jei D. J. A. būtų efektyviai stabdžiusi automobilį ar siekusi kitaip išvengti susidūrimo ir susidūrimas būtų neišvengiamai įvykęs su tokiomis pačiomis pasekmėmis, būtų galima kalbėti apie tai, kad „Škoda Octavia“ vairuotojos neveikimas, t. y. jokių veiksmų nesiėmimas susidūrimui išvengti, neturėjo įtakos automobilių susidūrimui. Tačiau, jai elgiantis atidžiai ir imantis visų priemonių, susidūrimo buvo galima išvengti.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nukentėjusiųjų N. S., A. E., K. B., D. B. ir I. E. atstovo advokato A. Andriukaičio, nukentėjusiojo V. P. ir nuteistosios I. M. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl įrodymų vertinimo ir BK
9. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
10. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-102-788/2021 ir kt.). Tai reiškia, kad kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl nuteistosios I. M. kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu jos parodymų vertinimu, siūloma kitaip, palankiai kasatorei, vertinti eismo įvykio tiesioginių liudytojų parodymus ir ekspertų paaiškinimus bei jų pateiktas išvadas, nagrinėtini tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
11. Nuteistosios I. M. kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes teismai iškraipė bylos įrodymų prasmę, vadovavosi tik kasatorei nepalankiais įrodymais, o jai palankių įrodymų nenagrinėjo, kiekvieną įrodymą vertino atskirai, neanalizuodami jų visumos, kaltinantiems įrodymams suteikė prioritetą, neišdėstė motyvų, kodėl kasatorę kaltinantys įrodymai priimti, o ją teisinantys – atmesti. Kasatorė taip pat nurodo, kad teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes apsiribojo tik formaliu dalies įrodymų išdėstymu, jų santykio nevertino ir abejotinų aplinkybių bei įrodymų netyrė, neatsakė į gynybos argumentus.
12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
13. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).
14. Patikrinusi žemesniųjų instancijų teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, o kasatorės teiginiai apie teismų padarytus BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio nuostatų pažeidimus prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.
15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus (eismo įvykio metu automobiliu „Škoda Octavia“ važiavusių nukentėjusiosios U. I. ir liudytojos V. Ž. parodymus, pirmųjų įvykio vietoje atsidūrusių liudytojų R. A. ir D. K. parodymus, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11-41(19) ir šį aktą pateikusio eksperto V. Šakėno paaiškinimus, specialistų išvadas dėl nukentėjusiosioms padarytų sužalojimų, eismo įvykio vietos apžiūros protokolus, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus ir kt.), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia I. M. kaltę, aptarė jos gynėjų iškeltą gynybos versiją, kad nuteistoji nesuvaldė vairuojamo automobilio ir išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, nes sprogo jo priekinio dešiniojo rato padanga, ir motyvuotai ją atmetė. Taigi kasatorės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 305 straipsnio nuostatų, nepagrįsti.
16. Pagal nuteistosios I. M. apeliacinį skundą patikrinęs apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atlikęs įrodymų tyrimą (pakartotinai apklausęs ekspertą V. Šakėną, ištyręs nuteistosios gynėjo pateiktą eksperto V. Mitunevičiaus išvadą Nr. MV 2020-22 ir apklausęs šį ekspertą) ir dar kartą išsamiai išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bylos duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs pažeidimų, ir pritarė išvadai dėl I. M. kaltės padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Priešingai nei nurodoma nuteistosios kasaciniame skunde, laikantis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų byla patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į esminius nuteistosios argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo, detaliai aptarė kiekvieną įrodymą atskirai, įvertino įrodymų visumą ir dar kartą paneigė nuteistosios ir jos gynėjo iškeltą versiją dėl eismo įvykio kilimo priežasčių. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu ir formuojama teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, toks įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 332 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.
17. Nuteistosios I. M. kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų procesinių pažeidimų nepagrįsti. Teismai motyvuotai atmetė gynybos versiją, kad eismo įvykis kilo ne dėl nuteistosios kaltės. Ši versija grindžiama gynybos iniciatyva privataus eksperto V. Mitunevičiaus pateikta išvada Nr. MV 2020-22 ir jo apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Eksperto vertinimu, prieš pat eismo įvykį I. M. vairuojamo automobilio dešinysis priekinis ratas galėjo pataikyti į kelio dangoje esančią duobę (ar kitokį kelio dangos pažeidimą) ir jo padanga dehermetizavosi, dėl to automobilį pradėjo traukti į dešinę pusę, jis užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, tapo nevaldomas ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Apie tai, kad automobilio padanga galėjo būti dehermetizuota iki eismo įvykio, ekspertas nusprendė įvertinęs bylos medžiagoje esančiose nuotraukose matomus purvo pėdsakus ant padangos šoninio paviršiaus, leidžiančius daryti prielaidą, kad padangoje trūko oro ir ji su kelio danga lietėsi šoniniu paviršiumi, bei ratlankio pažeidimus, taip pat atsižvelgdamas į nukentėjusiosios U. I. ir liudytojos V. Ž. parodymus, kad nuteistosios vairuojamas automobilis, išvažiavęs iš kelio vingio, staiga užvažiavo ant dešiniojo kelkraščio ir prarado stabilumą. Nuteistosios kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai eksperto V. Mitunevičiaus pateiktą išvadą įvertino kaip nepatikimą ir skundžiamoje nutartyje neišdėstė motyvų, kodėl ja nesivadovauja.
18. Pasisakydama dėl kasatorės ginčijamo apeliacinės instancijos teismo atlikto eksperto V. Mitunevičiaus išvados vertinimo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), jis yra tiriamas ir vertinamas kaip konsultacinė išvada, t. y. dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDY1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-465/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-465/2010">2K-465/2010</a>, 2K-165/2013, 2K-337/2014 ir kt.). Šis dokumentas yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų. Taip pat pažymėtina, kad nors specialiųjų žinių pagrindu surašyta konsultacinė išvada gali būti reikšmingas duomenų šaltinis baudžiamojoje byloje, bet kuriuo atveju teisinis bylos aplinkybių vertinimas yra ne specialisto ar eksperto, o teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018).
19. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai motyvavo, kodėl spręsdamas nuteistosios kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos klausimą nesivadovauja eksperto V. Mitunevičiaus išvada dėl eismo įvykio kilimo priežasčių. Kaip įrodymą vertinant ekspertizės aktą (specialisto išvadą), turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į naudotus tyrimo metodus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018). Šis reikalavimas taikytinas ir vertinant byloje pateiktą konsultacinę išvadą. Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. Šakėno paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad siekiant nustatyti, ar nuteistosios vairuojamo automobilio padanga iš tiesų buvo dehermetizuota dar prieš eismo įvykį, būtinas specialus tyrimas, kurio metu turi būti tiriamas konkretus ratas ir jo padanga, vien nuotraukų tokiam tyrimui atlikti nepakanka, taigi dėl pasirinkto netinkamo, neišsamaus tyrimo metodo eksperto V. Mitunevičiaus išvada nelaikytina patikima. Su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats ekspertas V. Mitunevičius išvados 17–18 lapuose (6 t., b. l. 34–35) pažymėjo, jog tikslesnę ir patikimesnę išvadą dėl automobilio padangos dehermetizacijos buvimo būtų galima daryti tik tiesiogiai ištyrus jo priekinio dešiniojo rato padangą ir ratlankį.
20. Kasaciniame skunde nuteistoji teigia, kad, neatlikus pirmiau nurodyto automobilio padangos tyrimo, nenustatytos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, tačiau baudžiamajame įstatyme įtvirtintas įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Gynybos versiją, kad eismo įvykis kilo ne dėl nuteistosios kaltės, apeliacinės instancijos teismas paneigė ne tik pagrįstai kaip nepatikimą įvertinęs eksperto V. Mitunevičiaus pateiktą išvadą, bet ir išsamiai išanalizavęs nuteistosios viso bylos proceso metu duotus parodymus, kuriuos pagrįstai įvertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistoji atsisakė duoti parodymus, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagal kuriuos eismo įvykis kilo dėl to, kad iš priešingos eismo juostos į nuteistosios važiavimo juostą įvažiavo automobilis „Škoda Octavia“, ji spėjo tik pasitraukti į kelkraštį, kai šis automobilis priekiu, vairuotojo puse, atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio priekį, jo kairiąją pusę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji savo poziciją pakeitė iš esmės ir nurodė, kad, siekdama išvengti ties kelio vingiu prieš ją važiuojančio automobilio, traukėsi į dešinę kelio pusę, jos vairuojamo automobilio priekinis dešinysis ratas pataikė į duobę, automobilis užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, tapo nevaldomas ir buvo nublokštas į kairiąją, t. y. į priešingos krypties eismui skirtą, kelio pusę, kur įvyko susidūrimas su automobiliu, kuriuo važiavo nukentėjusiosios. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti nuteistosios parodymai, nors pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir nėra laikomi įrodymais, yra reikšmingi tikrinant ir vertinant jos apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus. Nuteistosios kasaciniame skunde pakartojamos jos apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytos parodymų keitimo priežastys – ikiteisminio tyrimo metu parodymus ji davė ligoninėje, būdama prastos fizinės ir psichinės būklės, todėl kai kurias aplinkybes galėjo pamiršti ir prisiminė jas vėliau, susipažinusi su eismo įvykio vietos ir jos apgadinto automobilio nuotraukomis. Šias priežastis apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip neatitinkančias tikrovės, atsižvelgdamas į tai, kad pirmiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, praėjus beveik pusmečiui nuo pirmosios apklausos, nuteistoji patvirtino papildomos jos, kaip įtariamosios, apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, ir jokių papildymų neturėjo, be to, bylos medžiagoje esančios nuotraukos nėra tokios informatyvios, kad iš jų būtų galima spręsti apie automobilio padangos pažeidimus, kaip minėta, tam reikalingas specialus tyrimas. Pažymėtina ir tai, kad su automobilio nuotraukomis, kaip ir kita bylos medžiaga, kasatorė susipažino dar prieš perduodant bylą teismui – pabaigus ikiteisminį tyrimą, tačiau versiją apie galimą jos vairuojamo automobilio padangos pažeidimą gynyba iškėlė tik procesui pirmosios instancijos teisme artėjant link pabaigos, o pati nuteistoji parodymus apie šias aplinkybes davė dar vėliau – tik apeliacinės instancijos teisme, po to, kai teismui buvo pateikta jai palanki gynybos iniciatyva surašyta privataus eksperto V. Mitunevičiaus išvada. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas gynybos versiją dėl eismo įvykio priežasčių paneigė nepažeisdamas BPK nustatytų reikalavimų.
21. Priešingai nei nurodoma nuteistosios kasaciniame skunde, jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nustatančią atsakomybę už vairuojant kelių transporto priemonę pažeistas kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis ir dėl šio įvykio žuvo žmogus. Kasacinio skundo teiginiai, kad teismai nenustatė konkrečių nuteistosios padarytų KET punktų pažeidimo, jos kaltės ir priežastinio ryšio tarp jos veikos ir kilusių padarinių, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad nuteistoji, vairuodama automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu „Škoda Octavia“. Teismai pagrįstai konstatavo, kad tokiais veiksmais nuteistoji pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus ir šie veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – dviejų automobiliu „Škoda Octavia“ važiavusių asmenų žūtimi bei trečiosios automobilio keleivės nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Būtent nuteistosios veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti.
22. Nors nuteistosios kasaciniame skunde akcentuojama, kad eismo įvykio metu ji leistino greičio neviršijo, KET 127 punkto pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad vairuotojas nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Detalizuodamas nuteistosios neatsargios kaltės, pasireiškusios nusikalstamu nerūpestingumu, turinį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jos vairuojamo automobilio greitis prieš įvykstant susidūrimui buvo artimas toje kelio atkarpoje leistinam maksimaliam greičiui (90 km/h), nors kelio danga tuo metu nebuvo sausa, be to, automobilis buvo pakaitinis, jį nuteistoji vairavo pirmą kartą, todėl automobilio gabaritai ir valdymo ypatumai jai buvo neįprasti ir į tai ji taip pat turėjo atsižvelgti, pasirinkdama važiavimo greitį. Su tokiu nuteistosios veiksmų vertinimu nėra pagrindo nesutikti.
23. Ginčydama teismų išvadą, kad jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, kasatorė remiasi eksperto V. Mitunevičiaus išvadoje daroma prielaida, kad automobilio „Škoda Octavia“ vairuotoja D. J. A. nesiėmė būtinų veiksmų susidūrimui išvengti, t. y. efektyviai nestabdė automobilio, jai elgiantis atidžiai ir imantis visų atsargumo priemonių susidūrimo buvo galima išvengti. Šią prielaidą apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė. Teismas pažymėjo, kad ekspertas tokią prielaidą padarė įvertinęs nuteistosios vairuojamo automobilio judėjimo trajektoriją iki eismo įvykio, tačiau automobilio,,Škoda Octavia“ vairuotojai numatyti, kurioje vietoje ir kuriuo momentu priešpriešiais savo juostoje važiuojantis nuteistosios vairuojamas automobilis staiga išvažiuos į jos važiavimo juostą, nebuvo jokios galimybės, kadangi pastarojo automobilio judėjimas priklausė nuo nuteistosios veiksmų ir galėjo bet kuriuo momentu pakisti. Kasaciniame skunde palankiai nuteistajai interpretuojami automobilyje,,Škoda Octavia“ važiavusių nukentėjusiosios U. I. ir liudytojos V. Ž. parodymai, tačiau abi šios liudytojos nurodė, kad nuteistosios vairuojamas automobilis į priešpriešinę eismo juostą įvažiavo staigiai ir netikėtai. Atsižvelgdamas į eksperto V. Šakėno paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad galimybė išvengti eismo įvykio stabdant būtų tuo atveju, jeigu į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusi transporto priemonė sustotų, tačiau jei vairuotojas, įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, laiku nesiima priemonių grįžti į savo važiuojamosios dalies pusę, susidūrimas vis tiek įvyktų, tik kitomis aplinkybėmis.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje, vertinant įrodymus, nepadaryti esminiai BPK pažeidimai ir pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 281 straipsnio 5 dalis.
Dėl neturtinės žalos dydžio
25. Nukentėjusiųjų N. S., A. E., K. B., D. B. ir I. E. atstovas advokatas A. Andriukaitis ir nukentėjusysis V. P. kasaciniais skundais nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu sumažinti pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tokiu sprendimu pažeidė CK 6.250 straipsnyje nustatytas taisykles, nesilaikė bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, priteistos pinigų sumos yra gerokai mažesnės už panašaus pobūdžio bylose nukentėjusiesiems priteisiamas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti.
26. Šių kasatorių argumentų kontekste pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-693/2017">2K-137-693/2017</a>), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. privalo patikrinti, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, ir aktualia teismų praktika šiuo klausimu.
27. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad teismas tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, ir, išsamiai išanalizavęs visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, įvertino jų visumą.
28. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2007">2K-420/2007</a>, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2005">3K-3-604/2005</a>, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).
29. Dėl I. M. nusikalstamos veikos žuvus A. E., nukentėjusiosios N. S., A. E., K. B. ir D. B. neteko sesers, nukentėjusioji I. E. – dukters, o nukentėjusysis V. P. – sutuoktinės. Skundžiamoje nutartyje nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiuosius su žuvusiąja siejo glaudūs ryšiai, dėl jos mirties jie patyrė itin neigiamas emocijas, stiprius dvasinius išgyvenimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šias ir kitas reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti aplinkybes analizavo ir įvertino visapusiškiau nei pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas ne tik į nukentėjusiųjų interesus, bet ir į pagrįstus nuteistosios I. M. interesus, vertindamas visų šių aplinkybių visumą ir neišskirdamas nė vienos iš jų. Priimdamas sprendimą sumažinti pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad savo neatsargiais veiksmais I. M. nesiekė tokių sunkių ir neatitaisomų padarinių – kitų asmenų mirties – ir su tuo susijusių pasekmių – nukentėjusiųjų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistosios I. M. turtinė padėtis yra sunki, ji augina tris vaikus, iš kurių du yra mažamečiai, jos vyras yra darbingas tik 40 proc. Pritartina apeliacinės instancijos teismo pozicijai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina siekti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų ją atlyginti ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, todėl situacija, kai nuteistoji turėtų per itin ilgą laikotarpį net devyniems šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims sumokėti priteistas nepagrįstai dideles pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti, negali būti laikoma teisinga. Tokios pozicijos nepaneigia ir kasatorių nurodoma aplinkybė, kad nuteistoji nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su pastatais.
30. Nukentėjusiųjų atstovo ir nukentėjusiojo V. P. kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžius apeliacinės instancijos teismas nesilaikė tokio pat ar panašaus pobūdžio bylose teismų suformuotos praktikos. Kasatoriai pateikia konkrečių bylų, kuriose eismo įvykiuose žuvusių asmenų artimiesiems priteistos didesnės nei šioje byloje pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti, pavyzdžių. Kaip pagrįstai nurodo kasatoriai, teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2009">3K-3-582/2009</a>, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14/2012">2K-14/2012</a>, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMxLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-331-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-331-976/2018">2K-331-976/2018</a>). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas pažeidė KET reikalavimus, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-196/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-196/2009">2K-196/2009</a>, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-188-648/2017). Taigi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, iš nuteistosios I. M. neturtinei žalai atlyginti priteisęs žuvusiosios seserims po 3000 Eur, jos motinai – 9000 Eur, o sutuoktiniui – 7000 Eur, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.
31. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas sumažinti pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti, būtų neįsigilinęs į bylos aplinkybes ir faktus, neteisingai taikęs BPK, CK 6.250 straipsnio nuostatas, nukrypęs nuo suformuotos teismų praktikos.
Dėl proceso išlaidų
32. Nukentėjusiųjų atstovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš nuteistosios priteistinas pinigų sumas, skirtas atlyginti jo atstovaujamų nukentėjusiųjų patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti, o kitas kasatorius – nukentėjusysis V. P. – ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą sumažinti iš nuteistosios priteisiamą pinigų sumą, skirtą atlyginti jo patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135-693/2019">2K-135-693/2019</a>). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-222/2016">2K-102-222/2016</a>, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019).
34. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai N. S. iš nuteistosios I. M. priteisė 5000 Eur atlyginti jos patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos apima advokato ir advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą vienos šeimos narėms nukentėjusiosioms N. S., A. E., K. B., D. B. ir I. E.. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajai priteistiną pinigų sumą sumažino iki 4000 Eur, motyvuodamas tuo, kad procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo sudėtingas (buvo nagrinėjama vieno asmens padaryta viena nusikalstama veika), advokato ir advokato padėjėjos rengti penkių nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai nėra didelės apimties ir jų teisiniai pagrindai sutampa, byla buvo išnagrinėta septyniuose teismo posėdžiuose (trijuose iš jų buvo tęsiama pertrauka). Be to, apeliacinės instancijos teismas iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajai N. S. priteisė 1000 Eur, o nukentėjusiajam V. P. – 400 Eur jų patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginti. Šį sprendimą teismas priėmė įvertinęs tai, kad nuteistosios apeliacinis skundas buvo iš dalies tenkintas, nukentėjusiesiems teisinę pagalbą suteikęs advokatas parengė vieną atsiliepimą į šį skundą visų nukentėjusiųjų vardu, atstovavo jiems ir pirmosios instancijos teisme, todėl visa bylos medžiaga jam buvo žinoma ir darbas nereikalavo didelių sąnaudų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, jos nagrinėjimas apeliacine tvarka neužtruko. Su pirmiau nurodytais apeliacinės instancijos teismo sprendimais nėra pagrindo nesutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiesiems N. S. ir V. P. priteistos pinigų sumos jų turėtoms išlaidoms advokato pagalbai atlyginti nelaikytinos aiškiai per mažomis, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei kasacinės instancijos teismo praktikoje paprastai priteisiamų pinigų sumų proceso išlaidoms atlyginti dydžius. Kasatorių argumentas, kad nukentėjusiesiems priteistos pinigų sumos neturėtų būti mažesnės nei nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas.
35. Kasacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas pateikė prašymus iš nuteistosios I. M. priteisti visas nukentėjusiųjų N. S. ir V. P. patirtas teisinės pagalbos, suteiktos bylą nagrinėjant kasacine tvarka, išlaidas. Kartu su prašymais pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad N. S. už kasacinio skundo parengimą ir atstovo dalyvavimą teismo posėdyje Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sumokėjo iš viso 2490,90 Eur, o V. P. už kasacinio skundo parengimą sumokėjo 363 Eur.
36. Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistosios, nukentėjusiųjų atstovo ir nukentėjusiojo V. P. kasacinius skundus, kurie pripažintini nepagrįstais ir atmestini, todėl nėra teisinio pagrindo iš nuteistosios priteisti nukentėjusiųjų atstovui sumokėtas pinigų sumas už kasacinių skundų rengimą. Tačiau teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusiųjų atstovas, veikdamas jų interesais, pasisakė ir dėl nuteistosios pateikto kasacinio skundo argumentų nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo kasaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas kasacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusiųjų turėtos išlaidos dėl atstovo dalyvavimo kasacinės instancijos teismo posėdyje turi būti atlygintos. Iš nukentėjusiųjų atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad už jo pasirengimą teismo posėdžiui, baigiamosios kalbos parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje N. S. sumokėjo 603,30 Eur. Įvertinus tai, kad nukentėjusiųjų atstovas teismo posėdyje dalyvavo ir kaip kasatorius, kurio kasacinis skundas, kaip minėta, pripažintas nepagrįstu, taip pat atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTUtNjk3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-95-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-95-697/2020">2K-95-697/2020</a>), prašoma priteisti suma mažintina iki 300 Eur.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nukentėjusiųjų N. S., A. E., K. B., D. B. ir I. E. atstovo advokato Artūro Andriukaičio, nukentėjusiojo V. P. bei nuteistosios I. M. kasacinius skundus.
Iš nuteistosios I. M. nukentėjusiajai N. S. priteisti 300 Eur atlyginti jos patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Audronė Kartanienė
Aurelijus Gutauskas
