Baudžiamoji byla Nr. 2K-194-387/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50730-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas) ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. kasacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taip pat patenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš nuteistojo priteista 1855,72 Eur turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam J. N. iš nuteistojo priteista 1242,99 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, valstybės naudai iš T. K. priteista 618 Eur už nukentėjusiajam suteiktą nemokamą teisinę pagalbą.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 27 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo T. K. gynėjo advokato I. M. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 5.15 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Telšių m., Kęstučio g., prie namo, pažymėto Nr. 25, kai įvyko jo konfliktas su J. N. ir pats provokavo konfliktą, o po to pabėgo nuo J. N. ir jo bendrininkų, tyčia sudavė medine lazda vieną smūgį J. N. į galvos sritį, taip padarė jam kaukolės skliauto kairės pusės kaulų linijinį lūžį ir kaukolės pamato vidinės duobės kairės pusės lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo pamato kairėje pusėje bei galvos smegenų dešiniosios smilkininės skilties sumušimą, kraujosruvas galvos skliauto kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kairio smilkinkaulio speninės ataugos ląstelėse ir pleištakaulio kairiajame antyje, kurios susietos su kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiu, dėl patirto sužalojimo tai sukėlė potrauminį vienpusį neurosensorinį visišką prikurtimą kaire ausimi ir J. N. liko kurčias kairiąja ausimi, taip pat padarė galvos ir veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimais kaktos kairėje pusėje, poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, muštine žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvomis ir gleivinės įtrūkimais lūpų vidiniame paviršiuje, viršutinių 11 ir 21 dantų vainikų kramtomųjų paviršių nuskėlimu, odos nubrozdinimu pasmakrėje, trauminiu subarachnoidiniu pakraujavimu dešinio smegenų pusrutulio srityje, odos nubrozdinimu kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, taip padarė J. N. sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Nuteistasis veikė esant būtinosios ginties sąlygoms, todėl neturi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nenustatė BK 28 straipsnyje esančių būtinosios ginties sąlygų.
2.2. Teismai nevertino bylos aplinkybių visumos, t. y. to, kad nuteistojo veiksmai grįžtant prie jį besivejančių asmenų ir lazdos paėmimas buvo atlikti turint tikslą atgrasyti puolančiuosius nuo planuojamų veiksmų, kurie bet kuriam vidutiniškai aplinkoje besiorientuojančiam asmeniui turėjo sudaryti įspūdį, jog besivejančiųjų tikslas – užbaigti konfliktą siekiant fiziškai susidoroti. Aplinkybių visuma leido suprasti, kad kyla pavojus, nes visi įvykio dalyviai buvo neblaivūs, pirminėje įvykio vietoje nevengė fizinio konflikto sprendimo būdo, buvo neprognozuojami. Šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme: nukentėjusysis nurodė, kad jo buvimo bare tikslas – pašalinti emocinę įtampą. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatą tarp kasatoriaus ir nukentėjusiojo, atsakydamas į klausimą: „Kodėl bėgote iš paskos prieš jus sėdinčiam asmeniui? Koks buvo tikslas?“, nukentėjusysis nurodė: „Nes jis trenkė mano draugui. Norėjau jį pagauti ir pagavus iškviesti policiją. Tikrai jo mušti neketinau“, tačiau tokiems parodymams, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirti, prieštarauja įsiteisėjusio 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuris priimtas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01MDYtMzA0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-506-304/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-506-304/2019">1-506-304/2019</a>, nustatytos aplinkybės, kad A. G. yra kaltas dėl BK 138 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, kurios metu nukentėjo kasatorius, padarymo. Tai reiškia, kad pastarojoje baudžiamojoje byloje įrodyta, jog A. G. veikė kaip puolantis asmuo, kasatoriui buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, kurioje nesigindamas galėjo patirti dar didesnių sužalojimų.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas teisingai išdėstė teisinius būtinosios ginties požymius, tačiau juos neteisingai pritaikė byloje. Teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau, tačiau, vertinant nagrinėjamo įvykio aplinkybes, padaryta priešinga išvada. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad po pirminio konflikto prie baro patalpų kasatorius pasišalino iš konflikto vietos (pabėgo), o vėliau nukentėjusysis su kitais asmenimis norėjo tęsti konfliktą, tačiau teismas vis tiek kasatoriaus veiksmus (lazdos paėmimą) vertino kaip konflikto tęsimą, o ne kaip gynybą nuo toliau puolančių asmenų.
2.4. Teismai aplinkybę dėl konflikto tąsos nepagrįstai ignoruoja neįvertinę nukentėjusiojo ir jo bendrininkų konflikto tęsimo, dėl kurio nukentėjo tiek kasatorius, tiek nukentėjusysis. Būtent šis aspektas yra svarbiausias sprendžiant, ar buvo būtinosios ginties sąlygos, nes būtent tas momentas lėmė kasatoriaus apsisprendimą imtis gynybos veiksmų, įvertinus galimą pavojų, pasinaudojus mediniu pagaliu (lenta). Kaip matyti iš visų parodymų, kurie nėra ginčijami, nukentėjusysis ir jo bendrai aktyviai siekė persekioti kasatorių po miestą, buvo sugalvoję jo apsupimo planą. Jei nebūtų įvykio tąsos po pirminio konflikto, kasatorius būtų pasišalinęs ir konflikto nebūtų buvę, o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyta teismų praktika, kurioje pasisakyta apie atvejus, kai viena pusė nutraukia puolimo veiksmus, o kita tęsia, pritaikytina šioje situacijoje ir pagrindžia būtinosios ginties taikymo pagrįstumą šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamoje situacijoje.
2.5. Nagrinėjant bylą buvo analizuojamas kameros, kuri filmavo viešąją erdvę (miestą), vaizdo įrašas. Kaip matyti, vaizdo kamera veikia periodiškai sukiodamasi 180 laipsnių apžvalgos perimetre. Viena vertus, ši kamera įrodo tam tikras aplinkybes, kurios nagrinėtos baudžiamojoje byloje, kita vertus – neįrodo esminių momentų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį įrašą, nurodė, kad vaizdo įrašas yra objektyvesnis ir teisingesnis, nes jis nepaveikus subjektyviems aspektams, tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, siekiant užpildyti trūkstamas įrašo dalis, būtinas išsamus parodymų vertinimas. Pirmosios instancijos teismas nevertino kitų liudytojų, išskyrus įvykyje dalyvavusių asmenų, parodymų. Tokia situacija vertintina kritiškai, nes liudytojai (įvykio dalyviai) be kasatoriaus ir nukentėjusiojo buvo kaltinamieji kitoje baudžiamojoje byloje dėl to paties įvykio. Tai reiškia, kad jų parodymai nelaikytini patikimais.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas bandė įvykių seką tirti per kitų liudytojų parodymus, tačiau, vertindamas būtinosios ginties būtinumą pagal apeliacinio skundo ribas, suplakė visus įvykius į vieną, t. y. nebeskyrė pirminio konflikto, kuris užsibaigė prie baro „Mėnulis“, bei tolesnio konflikto gatvėje kasatoriui pabėgus.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir išvadas dėl T. K. kaltės padarė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė visų byloje apklaustų asmenų parodymų esmės, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo įstatymo pažeidimu. Nuosprendyje nurodyta, kad išvadoms dėl T. K. veiksmų vertinimo pagrįsti teismas nesiremia kai kurių byloje apklaustų liudytojų parodymais, nes jie nematė konflikto pradžios, jo eigos ir smūgių sudavimo nukentėjusiajam momento, o L. Ū. ir A. K. parodymų nevertino kaip kaltinamojo versiją apie jo paties užpuolimą nepažįstamų asmenų patvirtinančių įrodymų, nes šių liudytojų parodymai prieštaravo vaizdo kameros užfiksuotai įvykių eigai. Taigi, nuosprendyje yra aiškiai išdėstyti tokio sprendimo motyvai ir argumentai.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas išsamiau išanalizavo pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir priimtame baigiamajame akte motyvuotai pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės vertinant T. K. veiksmų teisėtumą. Teismas atkreipė dėmesį į pačių konflikto dalyvių ir to vakaro įvykio liudytojų parodymus, vaizdo įraše užfiksuotus kadrus ir konstatavo, kad konfliktas, kurio metu nukentėjusiajam J. N. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, prasidėjo dėl abiejų konflikto dalyvių pradžioje žodinio konflikto metu vieno kitam išsakytų žodžių, šis konfliktas vėliau peraugo į fizinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad konflikto metu pirmasis smūgį sudavė T. K. ir po to jis pabėgo. Teismas konstatavo, kad visi byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vientisą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, kad T. K. žodinis konfliktas su J. N. peraugo į fizinius veiksmus, t. y., T. K. siūlant pasimušti su J. N., liudytojas A. G. pasiūlė pasimušti su juo. Tuomet T. K. smogė vieną smūgį A. G. ir po to pabėgo, o nukentėjusysis J. N. su liudytojais A. G. ir E. L. bėgo jam iš paskos. Vėliau nukentėjusiajam J. N. ir liudytojui A. G. einant, pats T. K. pribėgo jiems iš nugaros ir ėmėsi aktyvių veiksmų – iš pradžių gąsdino lazda, o po to ja smūgiavo nukentėjusiajam J. N., tuomet aktyviais fiziniais veiksmais atsakė ir liudytojai A. G. ir E. L.. Taigi, išanalizavęs bylos įrodymus, teismas motyvuotai konstatavo, kad T. K. smurtą naudojo ne gynybos, bet puolimo tikslais, dėl to būtinoji gintis tokioje situacijoje negalima.
3.3. Teismai, nustatydami faktinę situaciją ir spręsdami, ar nagrinėjamu atveju buvo pavojingas kėsinimasis (būtinosios ginties situacija), priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias tiek su kilusio konflikto pobūdžiu, jo pradžia ir eiga, tiek su nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiais, įvertino kiekvieno iš jų elgesį ir pan. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad akivaizdu, jog T. K. veiksmai buvo puolamojo pobūdžio, o ne gynybiniai, nes pabėgęs iš pirminio konflikto, kurį pats ir išprovokavo, vietos jis turėjo realias galimybes konfliktą užbaigti, tačiau sugrįžo su lazda rankose ir tai rodo jo buvusį tikslą tęsti smurtinius veiksmus. Taikyti BK 28 straipsnio nuostatas šioje byloje nėra galimybės.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo T. K. kasacinis skundas atmestinas.
5. Šioje byloje kasatorius kelia klausimą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nes, jo vertinimu, nuteistasis T. K. veikė esant BK 28 straipsnio, reglamentuojančio būtinąją gintį, sąlygomis ir dėl to negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kasaciniame skunde akcentuojama tarp konflikto šalių įvykusio ginčo raida, jo vystymasis, kvestionuojamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl nuteistojo ir nukentėjusiojo veiksmų ir tikslų konflikto metu. Nuteistasis laikosi pozicijos, kad smūgį lazda nukentėjusiajam į galvą sudavė gindamasis nuo jo ir dar poros kitų asmenų puolimo, o ne pats atlikdamas puolamuosius veiksmus.
6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus
Dėl BK 28 straipsnio 2 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo nustatant būtinosios ginties sąlygas
7. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgtNzg4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38-788/2020">2K-38-788/2020</a>, 2K-205-719/2020).
8. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQyLTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-142-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-142-303/2021">2K-142-303/2021</a>). Būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad automatiškai atsiranda pavojingas kėsinimasis. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173/2011">2K-173/2011</a>). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė.
9. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-59/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-59/2010">2K-59/2010</a>, 2K-9-719/2018).
10. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad nuteistasis neveikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde teismų išvados ginčijamos ne konkrečiai nurodant, kurio iš būtinosios ginties būtinųjų požymių tinkamai neįvertino teismai, o akcentuojant bendrą konflikto situaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad tariamo kėsinimosi prieš nukentėjusįjį vertinimas dėl nagrinėjamo konflikto ypatybių negali būti atskirai analizuojamas vien tik realumo, vien tik pavojingumo ar vien tik akivaizdumo aspektais (įvykiai persipynę, šalys nusiteikusios viena prieš kitą, konfliktas turi „priešistorę“). Dėl to atskiri konflikto elementai byloje analizuojami vertinant jų svarbą visų, o ne vienos atskiros būtinosios ginties, sąlygų kontekste.
11. Skundžiamuose teismų sprendimuose išsamiai analizuojamos konflikto tarp nuteistojo bei nukentėjusiojo ir jo kompanijos kilimo aplinkybės, vystymasis ir pabaiga. Nekyla ginčo dėl to, kad konfliktas iš tiesų buvo, nors jo kilimo priežastys nėra besąlygiškai nustatytos. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai analizuojami tiek nuteistojo bei nukentėjusiojo, tiek kiekvieno kompanijos nario, susijusio su įvykiais tą vakarą, parodymai. Vertindamas šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas aiškiai identifikavo, kuris iš liudytojų yra palankus nuteistajam, o kuris – nukentėjusiajam. Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad konfliktas tarp šalių iš pradžių buvo žodinis – apsikeista bendro pobūdžio perspėjimais ir grasinimais, tačiau nė viena iš konflikto pusių iškart nesiėmė smurtinių veiksmų.
12. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis sudavė smūgį A. G. ir po jo pabėgo iš konflikto vietos. Nors nuteistasis ir teigia, kad jokio smūgio pirmas nesudavė, tačiau ši aplinkybė byloje nustatyta, kita vertus, ji nėra ir esminė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jei nuteistasis jokio smūgio nesudavė, jis vis tiek savo noru pasišalino iš konflikto vietos. Taigi, byloje nustatyta, kad po pirminio šalių konflikto nuteistasis pasišalino (pabėgo). Kitos konflikto pusės (trijų asmenų) ir T. K. tolesni veiksmai nustatyti teismams ištyrus vaizdo įrašo medžiagą bei kitus įrodymus. T. K. buvo persekiojamas, tačiau tai darę asmenys nesinešė su savimi ginklų, ėjo normaliu tempu, tuo tarpu T. K. pribėgo prie jų, užsimojo ir smogė medine lazda nukentėjusiajam.
13. Vaizdo įraše užfiksuotas T. K. elgesys yra akivaizdžiai puolamojo pobūdžio – jis ryžtingai pribėgo prie stovinčių asmenų, rankoje laikydamas lazdą ja užsimojo, trenkė nukentėjusiajam. Tokie nuteistojo veiksmai negali būti laikomi gynyba, nes pats nuteistasis savo iniciatyva pribėgo prie nukentėjusiojo, buvo iš anksto pasirengęs suduoti smūgį rankoje laikoma lazda, pavojus jo sveikatai negrėsė. Nuteistasis, pasišalinęs iš pirminio konflikto vietos, turėjo galimybę užbaigti konfliktą, tačiau aktyviais veiksmais pasirinko jį tęsti. Suprantama, kad pradinėje konflikto stadijoje T. K. buvo silpnesnėje padėtyje (vienas konfliktavo su trimis asmenimis), tai įrodo ir jo paties veiksmai, t. y. pabėgimas iš konflikto vietos. Tačiau po to vykę įvykiai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis vis dar galėjo jausti realų ir akivaizdų pavojų.
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2010, 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-96-303/2020 ir kt.). Be kita ko, būtinosios ginties situacija nekyla ir vien dėl to, kad prieš kaltininką yra stipresnis ir neigiamai prieš jį nusiteikęs asmuo. Akivaizdu, kad šiuo atveju nukentėjusysis ir jo kompanija buvo neigiamai nusiteikę prieš nuteistąjį dėl šio ankstesnių veiksmų, tačiau tai nėra pagrindas kaltininkui pulti kitą konflikto šalį, vertinant tai kaip būtinąją gintį.
15. Įstatymų leidėjas nenurodo konkretaus laiko tarpo, per kurį galima būtinoji gintis, nes šis laikas gali būti įvairus ir priklauso nuo konkretaus atvejo faktinių aplinkybių. Svarbu, kad besiginančiam asmeniui (vis dar) grėstų realus pavojus. Asmuo, išvengęs galimo pavojaus (pavyzdžiui, pasišalinęs iš konflikto vietos), praranda teisę remtis būtinąja gintimi ir tuo pateisinti vėlesnį savo puolimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismų išvada dėl to, kad pavojus T. K. nebegrėsė, ir sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vaizdo įrašas yra informatyvus, jame užfiksuota pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad T. K. ne gynėsi, o aktyviai siekė tęsti konfliktą. Vaizdo įrašo nevientisumas, skirtingai nei akcentuoja kasatorius, nepaneigia jo įrodomosios reikšmės.
16. Teismai tinkamai aiškino BK 28 straipsnio nuostatas ir konstatavo, kad T. K. neveikė esant būtinosios ginties situacijai. Jam joks realus pavojus negrėsė, pirminis konfliktas jau buvo pasibaigęs ir nuteistasis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos bei turėjo realią galimybę toliau konflikto netęsti, tačiau, susiradęs lazdą, pasirinko pulti nukentėjusįjį. Nuteistojo veiksmų mechanizmas atskleistas remiantis tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tiek vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nuteistojo veiksmai buvo puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo T. K. kasacinį skundą.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Artūras Pažarskis
Algimantas Valantinas
