D. S. pagal BK 281 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–587/2006

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.12.2.3.

2.4.2.1.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorei A. Japertienei,

nuteistajam D. S.,

nuteistojo gynėjui advokatui D. Skebui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. S.,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui I. Šuškevič,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš D. S. T. S. priteista 100 000 Lt neturtinei žalai ir 1500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Skundžiama taip pat Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 21 d. nutartis, kuria Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendis pakeistas: iš D. S. T. S. priteista 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 21 d. nutarties dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį atmetė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, pašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei jos atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. S. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 53, 172, 180.3 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis ir jo metu žuvo žmogus, t. y. 2004 m. spalio 13 d., apie 18.09 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) kryptimi, (duomenys neskelbtini), apie 950 m už visuomeninio transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, matomumą, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkė automobilį (duomenys neskelbtini) ir, baigdamas lenkimo manevrą, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su M. A. priklausančiu ir jos vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini); šio įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, o M. A. žuvo įvykio vietoje.

Kasaciniame skunde nuteistasis D. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 21 d. nutarties dalis dėl civilinio ieškinio, pripažįstant nukentėjusiajai T. S. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skunde kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių BPK nuostatų, reglamentuojančių ieškinio išsprendimą, pažeidimų. Teismai nepagrįstai iš kasatoriaus priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nelaukdami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) sprendimo dėl mokėtinos socialinio draudimo išmokos, kuri, kaip tvirtina kasatorius, yra įskaitoma į atlygintinos žalos (taip pat ir neturtinės) dydį. Taigi teismai iš dalies patenkino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nors byloje nėra surinkti visi dokumentai ieškiniui apskaičiuoti. Teismai neteisingai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai nesivadovavo CK 6.284 straipsnio 4 dalimi. Tiek socialinio draudimo mokėjimą, tiek žalos atlyginimą reglamentuojančiais teisės aktais būtina vadovautis sistemiškai. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsniu, nutartyje nurodė, kad socialinio draudimo išmokos yra skirtos tik žuvusiosios negautoms pajamoms kompensuoti. Tačiau, kasatoriaus nuomone, CK 6.290 straipsnis papildo minėtą įstatymą dėl socialinio draudimo išmokų paskirties ir VSDFV turimos regreso teisės į kaltininką. Kasatorius teigia, kad iš jo priteistina tik ta neturtinės žalos dalis, kurios neapima VSDFV išmoka, priešingu atveju VSDFV turės teisę pareikšti kasatoriui atgręžtinį reikalavimą dėl išmokėtų išmokų ir todėl jis bus priverstas mokėti žalos atlyginimą du kartus. Neturint informacijos apie VSDFV atlygintinos žalos dalį, ieškinys perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai neišskaičiavo 750 Lt iš nukentėjusiajai priteistos sumos, nes pagal CK 6.291 straipsnio 2 dalį laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Dėl šio kasatoriaus argumento teismai apskritai nepasisakė.

Nuteistojo D. S. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

Asmens negautos pajamos yra viena iš turtinės žalos rūšių. Taigi minėta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostata reiškia, kad privalomu socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta kasacinėje byloje Nr.3K-3-27/2006, kurioje nurodyta, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (Teismų praktika Nr. 25, 2006, p. 70). Neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Šią žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kasacinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentas, jog pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą VSDFV teritorinio skyriaus išmokėtos socialinio draudimo išmokos turi būti įskaitomos į priteistą neturtinės žalos piniginę kompensaciją ir kad dėl to ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos negalima išspręsti neperdavus jo nagrinėti civilinio proceso tvarka, yra nepagrįstas. Sprendimas dėl iš kaltininko priteistinos neturtinės žalos dydžio priimamas įvertinus jos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir į neturtinės žalos atlyginimą negali būti įskaitomos socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, nes, kaip jau minėta, neturtinė žala pagal šį įstatymą neatlyginama; šią žalą privalo atlyginti kaltininkas. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išsprendė civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, susijusius su priteistinos neturtinės žalos klausimu, pagrįstai juos atmetė.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Kolegija sutinka su kasatoriumi, kad jis, atlygindamas turtinę žalą civilinei ieškovei, permokėjo 750 Lt, nes CK 6.291 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Tačiau nuteistojo teiginys, kad teismai privalėjo šią pinigų sumą išskaičiuoti iš priteistos neturtinės žalos, nepagrįstas. Turtinės žalos atlyginimo permoką apeliacinės instancijos teismas galėtų išskaičiuoti tik iš priteistos turtinės žalos atlyginimo sumos. Kasatorius pats savanoriškai atlygino turtinę žalą pagal civilinės ieškovės ieškinį ir teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis BPK 107 straipsniu, proceso dėl šios civilinio ieškinio dalies nepradėjo.

Šios baudžiamosios bylos procese neįmanomas išieškojimas kaltojo asmens naudai jo savanoriškai civilinei ieškovei (kad ir be pagrindo) sumokėtų pinigų, nes tai prieštarautų BPK 109, 110 ir kitų X skyriaus straipsnių nuostatoms.

Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl civilinės ieškovės atstovavimo išlaidų

Nagrinėjant bylą kasacine tvarka pagal nuteistojo skundą, civilinė ieškovė T. S. kasacinei teismo kolegijai pateikė advokato I. Šuškevič pinigų priėmimo kvitą ir pareiškė prašymą priteisti iš kasatoriaus 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Civilinės ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies. Advokato darbo sąnaudos buvo nedidelės – tik dalyvavimas trumpai trukusiame kasacinės instancijos teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai ir į sunkią nuteistojo padėtį, civilinės ieškovės prašoma priteisti pinigų suma mažintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo D. S. kasacinį skundą.

Priteisti iš D. S. civilinės ieškovės T. S. naudai 250 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjai Pranas Kuconis

Lidija Liucija Žilienė

Antanas Klimavičius