Baudžiamoji byla Nr. 2K-599/2006
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.11. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant G. Murauskaitei,
dalyvaujant prokurorui G. Gudžiūnui,
gynėjui D. Pociui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo prokuroro apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendžio, priimto A. Ž., atmestas, o prokuroro apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendžio, priimto R. B., iš dalies patenkintas R. B. priimant naują nuosprendį, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, ir nustatant, kad į paskirtą bausmę įskaičius suėmimą nuo 2005 m. kovo 8 d. iki 2005 m. spalio 26 d. R. B. paskirtą bausmę atliko.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendžiu A. Ž. ir R. B. buvo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį išteisinti nesant jų veikoje šio nusikaltimo sudėties.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą dėl A. Ž. atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. Ž. ir R. B., kaltinti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį tuo, kad bendrininkų grupe su kitu asmeniu 2004 m. gruodžio – 2005 m. sausio mėnesiais, K., neturėdami teisinio pagrindo, panaudodami psichinę prievartą, savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį A. R. perduoti 1600 eurų, o vėliau – 1400 eurų už nukentėjusiojo automobilio, kurį pagrobė nenustatyti asmenys, sugrąžinimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinti nenustačius jų veikoje BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, R. B. pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 181 straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog R. B. kartu su kitu asmeniu prievartavo nukentėjusiojo turtą reikalaudami perduoti 1400 eurų už minėto automobilio sugrąžinimą. A. Ž. priimtą išteisinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas paliko galioti.
Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius, neginčydamas R. B. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas palikdamas galioti išteisinamąjį nuosprendį A. Ž., padarė esminius BPK pažeidimus, ir nurodo šiuos motyvus. Vertindama įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas A. Ž., kolegija savo išvadas grindė ne įrodymų visuma, o netinkamai interpretuotomis užfiksuotų A. Ž. ir R. B. pokalbių ištraukomis, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš minėtų pokalbių matyti, kad A. Ž. veikė ne kaip nukentėjusiojo atstovas, bet kaip BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo bendrininkas. Tuo tarpu kolegija tokių pokalbių, tarp jų – užfiksuoto 2004 m. gruodžio 19 d., nuosprendyje nenurodė, o dėl 2004 m. gruodžio 20 d. ir 2005 m. sausio 13 d. užfiksuotų pokalbių padarė neteisingas, nemotyvuotas išvadas. Taip apygardos teismas, prokuroro nuomone, pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neatsakė į visus prokuroro apeliacinio skundo klausimus, nepaneigė skundo argumentų dėl A. Ž. nusikalstamos veikos. Be to, kolegijos išvados dėl A. Ž. veikos ir BK 181 straipsnio 1 dalies taikymo prieštarauja įstatymui bei susiformavusiai teismų praktikai, minėtos išvados yra prieštaringos ir tarpusavyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas, prokuroro nuomone, pažeidė ir BK 2 straipsnio nuostatas, nes nenuteisė kalto asmens. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas R. B. paskyrė neteisingą bausmę. Kolegija, nustatydama R. B. skirtinos bausmės dydį, netinkamai pritaikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Konstatavusi, kad R. B. vaidmuo darant nusikaltimą bendrininkų grupe buvo aktyvus, kolegija nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė. Kiti apkaltinamojo nuosprendžio motyvai, prokuroro nuomone, nėra pagrindas skirti R. B. bausmę, artimą sankcijos minimaliam dydžiui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 64 straipsnio reikalavimus. R. B. BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė lygtinai atleistas nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės prieš terminą, tačiau teismas bausmių R. B. nesubendrino.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl kasacinio skundo motyvų, susijusių su A. Ž.
Kasatoriaus motyvai, kad apygardos teismas apeliacine tvarka tikrindamas A. Ž. priimtą nuosprendį padarė esminius BPK pažeidimus, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nėra pagrįsti.
Teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje paduotame prokuroro apeliaciniame skunde, be kita ko, buvo prašoma remiantis byloje esančiais įrodymais priimti A. Ž. apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį prokuroro prašymą, apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų nepažeidė. Esminiai apelianto argumentai buvo susiję su įrodymų vertinimu. Svarstydamas šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas byloje esančius ir apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus, susijusius su A. Ž. inkriminuota nusikalstama veika, patikrino išsamiai ir dėl jų išdėstė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas įrodymus, atliko įrodymų tyrimą. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad įrodymų tyrimo metu buvo išklausyti ir A. Ž. bei R. B. pokalbiai, tarp jų ir tie, kurie nurodyti prokuroro kasaciniame skunde. Šie pokalbiai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra aptarti, sugretinti su kitais įrodymais, iš nuosprendžio matyti, kad kolegija juos vertino kartu su kitais įrodymais, ir tyrė ne, kaip nurodo kasatorius, pokalbių ištraukas, o pokalbių visumą.
Kasaciniame skunde prokuroras pats pateikia atskirų pokalbių ištraukas, teigia, kad jos įvertintos netinkamai, nemotyvuotai, ir laiko, kad taip apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus prokuroro apeliacinio skundo klausimus, nepaneigė skundo argumentų dėl A. Ž. veikos. Tačiau minėtos ištraukos apeliaciniame skunde nebuvo nurodytos, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai apelianto prašymu vertino minėtų pokalbių visumą, o ne atskiras jų dalis. Apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas ir dėl kitų esminių apelianto argumentų, susijusių su A. Ž. veika.
Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl A. Ž., šią apeliacinio skundo dalį išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teigti, kad šioje byloje tiriant ar vertinant įrodymus, susijusius su A. Ž. inkriminuota nusikalstama veika, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti A. Ž. priimtą išteisinamąjį nuosprendį, nepažeidė įstatymo. Naujas įrodymų vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Dėl kasacinio skundo motyvų, susijusių su R. B.
R. B. už BK 181 straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų. Nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismo sprendimas skirti R. B. laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas ir motyvuotas. Nenustatęs R. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nurodė motyvus, kodėl R. B. skiria artimą sankcijos minimaliam dydžiui bausmę. Prokuroro kasacinio skundo teiginiai šių teismo motyvų nepaneigia. Be to, prokuroro apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti R. B. prašomos bausmės skyrimo motyvai. Pripažinti kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje už nusikaltimą, padarytą prieš nukentėjusįjį A. R., yra nuteistas tik R. B..
Tačiau prokuroro motyvai dėl BK 64 straipsnio yra pagrįsti.
BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, bausmes subendrina.
Šioje byloje yra duomenys, kad R. B. buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės 2001 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir ši bausmė remiantis 1961 m. BK 42 straipsnio 4 dalimi buvo subendrinta su bausme pagal Klaipėdos apygardos teismo 2000 m. liepos 4 d. nuosprendį ir jį pakeitusią apeliacinės instancijos teismo nutartį paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams ir pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą šią bausmę sumažinant vieneriais metais. Iš pažymėjimo apie R. B. paleidimą (T. 2, b. l. 62) matyti, kad minėtos bausmės pabaiga yra 2005 m. gruodžio 28 d. ir kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 16 d. nutartimi R. B. buvo 2003 m. liepos 18 d. lygtinai paleistas nuo likusios dvejų metų penkių mėnesių dvylikos dienų bausmės. Nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, R. B. padarė 2004 m. gruodžio – 2005 m. sausio mėnesiais, todėl yra pagrindas laikyti, kad R. B. šį nusikaltimą padarė neatliktos bausmės laikotarpiu būdamas lygtinai atleistas nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės prieš terminą.
Prokuroras apeliaciniame skunde prašė R. B. subendrinti bausmes pagal BK 64 straipsnį dalinio sudėjimo būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagal šį prašymą bylą patikrino netinkamai, neatsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Todėl prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl BK 64 straipsnio taikymo R. B. turi būti iš naujo nagrinėjama apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5, 6 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 24 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. B., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, nustatyta, kad į paskirtą bausmę įskaičius suėmimą nuo 2005 m. kovo 8 d. iki 2005 m. spalio 26 d. R. B. paskirtą bausmę atliko, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitą apygardos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Rimantas Baumilas
Albinas Sirvydis
