A. B. pagal BK 140 str., 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–607/2006 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.2.

2.9.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,

nuteistajam A. B.,

gynėjui advokatui N. Gelusevičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos ir, pritaikius dalinio bausmių sudėjimo būdą, paskirta galutinė subendrinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas A. B. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Civilinei ieškovei D. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš A. B. priteista D. B. 200 Lt advokato išlaidoms byloje atlyginti.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas; ta pačia nutartimi patikslintas civilinio ieškinio išsprendimas baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

A. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2005 m. lapkričio 6 d., apie 11 val., šeimyninio konflikto savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu, sumušė savo žmoną D. B., t. y. smaugė ją, spyrė ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas, mosikuodamas peiliu įpjovė į pirštą – taip padarė D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje, krūtinės kairėje pusėje, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje ir abiejose šlaunyse, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko krašto lūžimu, linijiniais odos nubrozdinimais abiejose plaštakose. Be to, jis tuo pačiu metu toje pačioje vietoje ir tomis pačiomis aplinkybėmis sumušė savo nepilnametę dukrą J. B., t. y. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas – taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairės ausies kaušelyje ir dešinio užkulnio srityje bei kraujosruva odoje, dešiniajame dilbyje, t. y. šiais veiksmais padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, A. B. nuteistas ir už tai, kad jis, būdamas tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, šeimyninio konflikto metu sumušė savo mažametę dukrą E. B., t. y. pagriebė dukrą už plaukų, pastūmęs ją į kampą spyrė vieną kartą į pilvą, po to, mosuodamas peiliu įpjovė į ranką – taip padarė E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį linijiniu odos nubrozdinimu dešiniajame dilbyje, t. y. šiais veiksmais padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs A. B. apeliacinį skundą, iš dalies tenkino nukentėjusiosios D. B. apeliacinį skundą ir, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas, pažeidęs BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, nepagrįstai nepriteisė iš nuteistojo dalies turtinės žalos ir neturtinės žalos, konstatavo, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. B., pateikusi ieškinį dėl turtinės žalos, kurią patyrė dėl nusikaltimo, ir neturtinės žalos nepilnametėms dukroms atlyginimo, nurodė motyvus, kuriais remiantis reikalaujama priteisti turtinę bei neturtinę žalą, pateikė kai kuriuos rašytinius įrodymus, teisme nurodė argumentus dėl civilinio ieškinio, – ir priteisė iš A. B. D. B. 20 Lt turtinei žalai atlyginti, po 540 Lt E. ir J. B. neturtinei žalai atlyginti; taip pat pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka klausimą dėl 400 Lt D. B. priteisimo, nes šios sumos tikslaus dydžio nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įmanoma nustatyti.

A. B. kasaciniame skunde prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis jam yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai neįvertino aplinkybės, jog pats A. B. buvo užpultas nukentėjusiųjų ir sumuštas – tai patvirtina byloje esantys įrodymai: specialisto išvada, nuoseklūs kasatoriaus parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teismuose; kasatorius, be to, tvirtina veikęs esant būtinosios ginties situacijai, vadinasi, teismai, nesivadovavę BK 28 straipsnio nuostatomis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

A. B. pabrėžia, kad nors BPK yra numatyti įpareigojimai teismui nuosprendyje aptarti bei įvertinti tiek teisinančius, tiek ir kaltinančius asmenį įrodymus, taip pat nurodyti motyvus, kodėl vieni ar kiti įrodymai atmetami, o kitais grindžiamas asmens kaltumas ar nekaltumas, teismai to nepaisė: pirmosios instancijos teismas neaptarė liudytojų O. B. bei V. B. parodymų, o tai konstatavęs apeliacinės instancijos teismas nutartimi nepašalino byloje esančių prieštaravimų; motyvai, dėl kurių atmesti liudytojų parodymai, yra formalūs ir neįtikinami. Taip pat kasatorius teigia, kad jo iškelta nukentėjusiajai D. B. privataus kaltinimo tvarka byla yra susijusi su nagrinėjamąja byla, tačiau argumentus dėl to apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, nepagrįstai atmetė.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, teisės taikymo aspektu patikrina kasacine tvarka apskųstus nuosprendžius ar nutartis. Kasacinis skundas visiškai ar iš dalies gali būti tenkinamas tik nustačius, kad ankstesnėse proceso stadijose buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar buvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje tokių baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar BPK pažeidimų nebuvo padaryta.

Dėl BK 28 straipsnio taikymo

A. B. kasacinio skundo argumentas dėl būtinosios ginties situacijos nepagrįstas, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, kad A. B. turėjo būti pritaikytos BK 28 straipsnio nuostatos. Įvertinus nukentėjusiosioms suduotų smūgių skaičių, nukentėjusiųjų fizinę būklę, nukentėjusiųjų E. B. ir J. B. amžių, nėra pagrindo teigti, kad kasatorius smurtinius veiksmus atliko gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Net ir darant prielaidą, kad įvykusio konflikto iniciatorius buvo ne kasatorius, negalėtų būti daroma išvada, kad kasatoriui įvykio metu grėsė koks nors realus pavojus, nuo kurio reikėjo gintis suduodant smūgius ne tik sutuoktinei, bet ir nepilnametėms dukroms.

Dėl liudytojų parodymų vertinimo

Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas (nuosprendyje nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atmetė kitus įrodymus, t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotus liudytojų O. A. B. ir V. B. parodymus) neturėjo esminės įtakos priimant apkaltinamąjį nuosprendį, yra pagrįsta. Kauno apygardos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ištaisė šią pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo proceso teisės normos taikymo klaidą. Teisėjų kolegija nemano, kad apeliacinės instancijos teisme vertinant O. A. B. ir V. B. parodymus buvo padaryta įstatymo pažeidimų. Šių liudytojų parodymais negali būti paneigiama teismų išvada dėl A. B. kaltės.

Dėl privataus kaltinimo ir valstybinio kaltinimo bylų santykio

Privataus kaltinimo byla, apie kurią kasaciniame skunde nurodo A. B., yra susijusi su nagrinėjama byla, kurioje priimama ši kasacinė nutartis. Nagrinėjama byla yra pradėta ir nagrinėta kaip valstybinio kaltinimo byla. Valstybinio kaltinimo bylos procesas objektyviai skiriasi nuo privataus kaltinimo bylų proceso; valstybinio kaltinimo ir privataus kaltinimo bylos negali būti sujungtos ir nagrinėjamos kartu viename teismo procese. BPK nenumato jokių draudimų nagrinėti valstybinio kaltinimo bylos tuo atveju, kai tie patys proceso dalyviai dalyvauja ir privataus kaltinimo tvarka vykstančiame procese, kiekvienas procesas gali vykti atskirai. Vadovaujantis BPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, viename procese surinkta informacija gali būti panaudota kaip įrodymas ir kitame procese, tačiau nei viename iš procesų nėra privaloma laukti kito proceso pabaigos ir tik tada priimti sprendimą; pirmiau gali būti išnagrinėta tiek privataus, tiek ir valstybinio kaltinimo byla.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

A. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Egidijus Bieliūnas

Valerijus Čiučiulka

Gintaras Goda