Civiline byla Nr. 3K-3-294/2009 Procesinio sprendimo kategorija 32.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Gra˛inos Davidonienes, Ceslovo Jokubausko (kolegijos pirmininkas­(ir Sigitos Rudenaites (pranešeja),

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejo A. F. kasacini skunda del Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarties per˛iurejimo civilineje byloje pagal pareiškeju R. K., A. F. ir T. G. pakartotini prašyma del priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko R. D.

Teiseju kolegija

n u s t a t e :

I. Ginco esme

Byloje kilo gincas del materialines teises normu, reglamentuojanciu hipotekos objekta aiškinimo ir taikymo.

Pareiškejai (kreditoriai) A. F., R. K. ir T. G. 2008 m. lapkricio 28 d. kreipesi i Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriu, prašydami leisti ikeistus daiktus, t. y. ˛emes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), ir jame esanti nebaigta statyti dvibuti gyvenamaji nama, parduoti iš var˛ytyniu u˛ skola ir išieškoti iš skolininko R. D. kreditoriui A. F. 105 000 Lt skolos bei 12 810 Lt delspinigiu ir 123 Lt ˛yminio mokescio, iš viso – 117 933 Lt, kreditoriui R. K. - 125 000 Lt skolos bei 15 250 Lt delspinigiu, iš viso – 140 250 Lt, kreditorei T. G. - 150 000 Lt skolos bei 18 300 Lt delspinigiu, iš viso – 168 300 Lt.

Pareiškejai nurode, kad skolininkas R. D. 2007 m. gegu˛es 18 d. paskolos sutartimi gautos paskolos gra˛inima iki 2007 m. rugpjucio 18 d. (terminas papildomu susitarimu buvo pratestas iki 2008 m. kovo 18 d.) u˛tikrino 2007 m. gegu˛es 21 d. iregistruotu hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ikeite 0,36 ha ˛emes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkas neivykde hipoteka apsaugotu isipareigojimu, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. liepos 22 d. nutartimi buvo areštuotas skolininkui R. D. priklausantis ikeistas nekilnojamasis daiktas – 0,36 ha ˛emes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), skolininkas ispetas del skolos kreditoriams gra˛inimo per viena menesi nuo nutarties gavimo dienos. Skolininkas 2008 m. rugsejo 30 d. gavo leidima ikeistame ˛emes sklype vykdyti statybos darbus, pastate dvibuti gyvenamaji nama ir savo vardu iregistravo nuosavybes teises i nebaigta pastata. Kadangi nebaigtas gyvenamasis namas CK 4.171 straipsnio 2 dalies pagrindu yra ikeisto sklypo priklausinys, hipotekos lakšte nera nurodyta, kad po hipotekos lakšto sudarymo sklype statomi statiniai nebus ikeisti kreditoriams, tai, anot pareiškeju, iš var˛ytyniu turi buti parduotas ne tik ikeistas ˛emes sklypas, bet ir jo priklausinys.

II. Pirmosios ir apeliacines instanciju teismu nutarciu esme

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. gruod˛io 3 d. nutartimi pareiškeju prašymas patenkintas iš dalies, nutarta: išieškoti skola – 380 000 Lt negra˛intos skolos, 46 360 Lt delspinigiu ir 123 Lt ˛yminio mokescio išlaidu, iš ju: R. K. 125 000 Lt negra˛intos skolos, 15 250 Lt delspinigiu, T. G. 150 000 Lt negra˛intos skolos, 183 000 Lt delspinigiu, A. F. 105 000 Lt negra˛intos skolos, 12 810 Lt delspinigiu ir 123 Lt ˛yminio mokescio išlaidu, nukreipiant išieškojima i ikeista nekilnojamaji daikta, priverstinai parduoti iš var˛ytyniu nekilnojamaji daikta – 0,3600 ha ploto ˛emes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausanti R. D., atmesti pareiškeju prašyma parduoti iš var˛ytyniu nebaigta statyti dvibuti gyvenamaji nama, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti ikeistame ˛emes sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, atlikes paieška nekilnojamojo turto registro duomenu bazeje, nustate, kad nekilnojamasis daiktas – dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ikeistame ˛emes sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo ikeistas pagal hipotekos taisykles. Teismas nurode, kad šalys, sudarydamos hipotekos lakšta, vadovavosi CK 4.171 straipsnio 12 dalimi ir susitare, kad ikeiciamame ˛emes sklype esantys pastatai neikeiciami. Teismas pa˛ymejo, kad hipotekos duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenugincyti istatymu nustatyta tvarka (CK 4.185 straipsnio 5 dalis). Kadangi pirmiau nurodytas nekilnojamasis daiktas nebuvo ikeistas pagal hipotekos taisykles, tai priverstinis skolos išieškojimas ne ginco tvarka iš neikeisto nekilnojamojo daikto yra negalimas (CPK 558 straipsnio 1 dalis). Del to pareiškeju prašymas parduoti iš var˛ytyniu nebaigta statyti dvibuti gyvenamaji nama, esanti ikeistame sklype, atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2008 m. kovo 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarti paliko nepakeista. Teiseju kolegija nurode, kad pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi ne CK 4.172 straipsnio 2 dalimi, o 4.171 straipsnio 12 dalimi ir nenustate, kad kreditoriu nurodomas skolininko pastatytas namas vietoj buvusio senojo pagalbinio ukinio pastato yra ikeistas ir i ji turi buti nukreiptas išieškojimas. Teiseju kolegija pa˛ymejo, kad iš byloje pateikto kreditoriu pareiškimo, paduoto pagal CPK 558 straipsnio 1 dali, matyti, kad kreditoriai nenurode, jog yra ikeistas ˛emes sklypas su statiniais, nepraše areštuoti ˛emes sklype esanciu statiniu. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus teisejos 2008 m. liepos 22 d. nutartimi pagal kreditoriu pareiškima buvo areštuotas tik ikeistas skolininkui nuosavybes teise priklausantis ˛emes sklypas. Skolininkas apie nutarti ir ikeisto ˛emes sklypo arešta yra informuotas viešo paskelbimo budu. Nutartis isiteisejusi ir yra ivykdyta, t. y. areštuotas ˛emes sklypas. Statiniai, esantys ˛emes sklype, neareštuoti, nekilnojamojo turto registre nenurodyta, kad statiniai yra ikeisti, todel pirmosios instancijos teismas pagal CPK 558 straipsni 2 dali negalejo nukreipti išieškojimo i neikeista ir neareštuota daikta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i ji teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškejas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarti ir patenkinti kreditoriu A. F. ir R. K. prašyma. Kasacinis skundas grind˛iamais tokiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacines instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike CK 4.171 straipsnio 2 dalies ir 12 dalies nuostatas. Naujas pastatas buvo pastatytas po hipotekos sutarties sudarymo, todel teismas turejo taikyti ne CK 4.171 straipsnio 12 dali, o CK 4.171 straipsnio 2 dali. Kasatoriaus teigimu, skolininkas leidima statyti nauja pastata gavo ir nuosavybes teises i ji nekilnojamojo turto registre iregistravo jau po hipotekos lakšto sudarymo, nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad naujas pastatas yra ˛emes sklypo priklausinys, todel, kasatoriaus nuomone, naujas pastatas yra busimas savininko (skolininko) valia prie pagrindinio daikto (˛emes sklypo) prijungtas daiktas CK 4.171 straipsnio 2 dalies prasme. Del to, kasatoriaus nuomone, esant nustatytoms visoms CK 4.171 straipsnio 2 dalies taikymo salygoms, teismas turejo pripa˛inti, kad naujas pastatas laikomas ikeistu kartu su ˛emes sklypu ir kreditoriu prašyma del jo priverstinio pardavimo iš var˛ytyniu tenkinti. Kasatorius nurode, kad, remiantis CK 4.171 straipsnio 2 dalimi, priklausinys laikomas ikeistu pagal istatyma nuo jo sukurimo momento, netaikant CK 4.185 straipsnyje nustatyto reikalavimo šio priklausinio ikeitima iforminti hipotekos sutartimi. Priešingas aiškinimas paneigtu CK 4.171 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat butu paneigta CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostata, kad antraeili daikta ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar istatymo nenustatyta kitaip, kuri turi buti aiškinama sistemiškai su CK 4.171 straipsnio 2 dalimi.

2. Apeliacines instancijos teismas netinkamai taike CK 6.193 straipsni ir nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos CK 6.193 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 246 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai) nes, remdamasis hipotekos lakšte nurodyta pastaba, kad šaliu susitarimu ikeiciamame ˛emes sklype esantys pastatai neikeiciami, padare išvada, jog šalys taip pat turejo omenyje ne tik esancius pastatus, bet ir busimus pastatus, kurie bus sukurti po hipotekos lakšto sudarymo. Kasatoriaus teigimu, teismas neatskleide tikruju šaliu ketinimu, nulemusiu aptariamos pastabos irašyma hipotekos lakšte. Ši pastaba buvo irašyta, siekiant išvengti formalumu, išregistruojant sunaikintus sklype esancius pastatus, o ne siekiant aptarti busimu po hipotekos lakšto sudarymo pastatytu pastatu ikeitimo klausima. Apeliacines instancijos teismas i nurodytus motyvus neatsi˛velge. Kasatoriaus teigimu, teismas netinkamai taike lingvistini sutarciu aiškinimo metoda, nes hipotekos lakšte nurodytoje pastaboje pa˛ymeta, kad neikeiciami sklype esantys statiniai, todel, kasatoriaus nuomone, darytina išvada, kad pastaba šalys sieke nustatyti konkreciai ir išimtinai tik esanciu pastatu teisini statusa. Teismas nepagristai per placiai išaiškino aptariama pastaba ir be pagrindo laike ja apimancia ir busimus, po hipotekos lakšto sudarymo atsirasiancius pastatus.

3. Apeliacines instancijos teismas pa˛eide CPK 176 straipsnio 1 dali, 263 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes išvada, kad hipotekos lakšte irašyta pastaba apima ne tik esancius, bet ir busimus statinius, yra tik teismo prielaida, nepatvirtinta jokiais byloje esanciais irodymais. Kasatoriaus teigimu, apeliacines instancijos teismas taip pat pa˛eide CPK 182 straipsnio 1 dalies 4 punkta; kadangi kreditoriai su skolininku hipotekos lakšte neaptare busimu pastatu ikeitimo klausimo, tai del naujo pastato turi buti taikoma CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija ir kreditoriai neprivalo irodineti susitarimo del busimu pastatu ikeitimo sudarymo fakto. Kasatorius nurode, kad, esant kreditoriu aiškinimui, jog aptariama hipotekos lakšto pastaba šalys nesieke aptarti busimu pastatu ikeitimo klausimo ir byloje nesant daugiau toki aiškinima patvirtinanciu ar paneigianciu irodymu, teismas turejo imtis priemoniu tokiems irodymams surinkti, taip pat u˛tikrinti, kad byloje savo pozicija aptariamu klausimu galetu išreikšti ir skolininkas. Kasatoriaus teigimu, teismas, neskirdamas ˛odinio bylos nagrinejimo ir neatskleides šaliu ketinimu, nesieme visu butinu priemoniu, kad butu visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybes ir taip pa˛eide CPK 443 straipsnio 8 dali.

Atsiliepimo i kasacini skunda CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Del ˛emes sklypo priklausiniais esanciu statiniu ikeitimo hipotekos sutartimi

Hipoteka – tai daiktine teise, kuria u˛tikrinamas pagrindines prievoles – esamo ar busimo skolinio isipareigojimo - ivykdymas ikeiciant nekilnojamaji daikta, kai ikeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka, kaip prievole, gali atsirasti iš istatymo ar teismo sprendimo (priverstine hipoteka) arba iš šaliu laisva valia sudaryto susitarimo (sutartine hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis).

Nagrinejamu atveju gincas kilo del to, kokie nekilnojamieji daiktai yra ikeisti šaliu sudaryta hipotekos sutartimi. Hipotekos objekto nustatymo taisykles itvirtintos CK 4.171 straipsnyje; šio straipsnio 2 dalies norma yra bendrosios pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio taisykles hipotekos santykiuose išraiška: kai ikeiciamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra ikeiciami ir esantys bei busimi daikto savininko valia prijungti ar del gamtiniu ivykiu prie pagrindinio daikto prisijunge priklausiniai; to paties straipsnio 12 dalyje itvirtinta speciali 2 dalies at˛vilgiu teises norma, reglamentuojanti ˛emes sklypo priklausiniais esanciu statiniu ikeitimo: ikeiciant ˛eme, kaip priklausiniai ikeiciami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Aptartas istatymo normas aiškinant bendruju civiliniu santykiu reglamentavimo principu kontekste darytina išvada, kad sutartines hipotekos atveju šalys, vadovaudamosi sutarties laisves principu, gali laisvai spresti del ˛emes sklypo ir jo priklausiniais esanciu statiniu ikeitimo ir susitarti, kad ikeiciant ˛emes sklypa jame esantys bei busimi statiniai neikeiciami, arba ikeiciami tik esantys statiniai, arba ikeiciami tik busimi statiniai, arba ikeiciami tik atskiri priklausiniai ir pan.

Kilus gincui del to, koks tikrasis hipotekos sutarties salygos del ikeitimo objekto turinys, teismas turi sutarti išaiškinti pagal bendrasias sutarciu aiškinimo taisykles, itvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuota kasacinio teismo praktika sutarciu aiškinimo klausimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2007 m. gegu˛es 10 d. nutartis civilineje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. baland˛io 1 d. nutartis civilineje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos imone UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. rugpjucio 25 d. nutartis civilineje byloje A. R. v. J. R., G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. rugsejo 23 d. nutartis civilineje byloje UAB,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. bir˛elio 15 d. nutartis civilineje byloje UADBB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009; ir kt.).

Nagrinejamoje byloje akcentuotini istatymo reikalavimai aiškinant sutarti neapsiriboti pa˛odiniu jos teksto aiškinimu ir tikruosius jos šaliu ketinimus nustatyti pagal visas reikšmingas aplinkybes: sutarties salygas, sutarties esme, tiksla, sudarymo aplinkybes, iprastines salygas ir kt. Aiškindamas hipotekos sutarties salyga del hipotekos objekto, teismas taip turi ivertinti aksesorini ikeitimo prievoles pobudi – jos ryši su pagrindine prievole (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilineje byloje Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija v. AB,,Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005). Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindines prievoles neivykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai butu patenkinti iš ikeisto turto. Pagal CK 4.171 straipsnio 11 dali priverstines hipotekos objektu turi buti parenkamas toks daiktas, kuri pardavus butu visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentetu kuo ma˛iau. Šioje istatymo normoje atsispindi bendrieji proporcingumo ir interesu derinimo teisiškai reglamentuojant civilinius santykius principai. Del to viena reikšmingu aplinkybiu, aiškinant hipotekos sutarties salyga del ikeitimo objekto, yra pagrindines prievoles - ikaito davejo skolinio isipareigojimo - apimtis; preziumuotina, kad hipotekos sutarties šalys, tardamosi del hipotekos objekto, orientuojasi i u˛tikrinamos prievoles dydi ir parenka toki turta, kurio vertes optimaliai pakaktu skolai padengti.

Nagrinejamoje byloje hipotekos sutarties šalys susitare del ˛emes sklypo ikeitimo ir sutartyje padare priklausiniu ikeitimo išlyga: nurode, kad šaliu susitarimu ikeiciamame ˛emes sklype esantys pastatai neikeiciami. Ikeitimu buvo u˛tikrinta 315 000 Lt paskola, ikeiciamas ˛emes sklypas ikeitimo metu ikainotas 500 000 Lt. Kasatorius pripa˛ista ˛inojes, kad ikeiciamame ˛emes sklype yra statiniai, tarp ju – senas gyvenamasis namas, kuri ikaito davejas ketino nugriauti, vietoj nugriauto pastato 2008 m. ir buvo pastatytas ginco gyvenamasis namas. Teiseju kolegija sprend˛ia, kad, esant tokioms hipotekos sutarties sudarymo aplinkybems, byla nagrineje teismai pagristai pripa˛ino, kad hipotekos objektas buvo tik ˛emes sklypas, o priklausiniu ikeitimo išlyga išreiškia sutarties šaliu valia neikeisti tiek esamu, tiek busimu statiniu.

Del nurodytu aplinkybiu skund˛iama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarti palikti nepakeista.

Priteisti iš A. F. 33,20 Lt (trisdešimt tris lotus dvidešimt centu) išlaidu, susijusiu su bylos nagrinejimu, valstybei.

Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskund˛iama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

Teisejai Gra˛ina Davidoniene

Ceslovas Jokubauskas

Sigita Rudenaite