Dėl kurios jau buvo priimtas tesimo sprendimas, „persprendimą“

Civilinė byla Nr. 3K-7-242/2009 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Janinos Stripeikienės

ATSKIROJI NUOMONĖ

Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009

2009 m. liepos 3 d.

Vilnius

Remiantis CPK 63 straipsnio 2 dalimi, teikiu savo atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009.

Nesutikimą reiškiu dėl tokių nurodytos nutarties aspektų:

Pagrindinis teisės klausimas šioje byloje, vertinant bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumą, yra susijęs su teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ribomis, konkrečiai – su teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimu pagal antstolio prašymą, kuomet tarp kreditoriaus ir skolininko (esančio santuokoje) prievoliniai santykiai atsirado iš paskolos sutarties (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Tai yra, ar kreditorinės prievolės pobūdis ir atsiradimo pagrindas gali būti nustatyti vykdymo procese CPK 589, 593 straipsniuose nustatyta tvarka, ir ar tokiu atveju nėra peržengiamos sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto ribas, pažeidžiami proceso dispozityvumo, teisės į teisminę gynybą lygiateisiškumo (kito sutuoktinio atžvilgiu) principai.

Byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos vieni kitų atžvilgiu apibrėžiamos išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas (vykdomasis dokumentas) – pagrindas atlikti vykdomuosius veiksmus (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Teisingumas – tai tiek materialinis, tiek procesinis teisingumas. Asmenų materialinės teisės ir pareigos vieni kitų atžvilgiu gali būti apibrėžiamos užtikrinant jiems galimybę pasinaudoti visomis įstatymų nustatytomis procesinėmis teisinėmis garantijomis. Viena iš tokių imperatyviųjų procesinių garantijų yra tai, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis).

Kita imperatyvi procesinė garantija yra tai, kad vykdymo procese antstolis privalo veikti tik pagal įstatymu jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas, 648 straipsniai). Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnis). Nei sprendimo išaiškinimas (CPK 278 straipsnis), nei sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas (CPK 589 straipsnis) negali asmenims nustatyti kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu dėl kurio išaiškinimo ar dėl kurio vykdymo tvarkos išaiškinimo buvo kreiptąsi, nes tai reikštų bylos, dėl kurios jau buvo priimtas tesimo sprendimas, „persprendimą“.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimu už akių K. J. iš V. O. buvo priteista 235 000 Lt skolos. Šios bylos šalimis buvo ieškovas K. J. ir atsakovas V. O., šio sutuoktinė nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu. Tai yra, kreditorius pasirinko savo prievolės įvykdymo reikalauti tik iš skolininko V. O., su kuriuo ir buvo sudaryta paskolos sutartis. Prievolės solidarumo ir bendrosios santuokinio turto prezumpcijos klausimai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Tuo tarpu, bendroji santuokinio turto prezumpcija (CK 3.92 straipsnio 3 dalis) nėra privilegija kreditoriui, kurią ex officio taiko teismas, ginant vienos prievolės šalies – kreditoriaus interesus, nepaisant proceso dispozityvumo, teisės į teisminę gynybą lygiateisiškumo principų. Priešingu atveju, yra pažeidžiama kito sutuoktinio teisė gintis nuo prievolės solidarumo bei bendrosios santuokinio turto prezumpcijos.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, net ir esant solidariajai prievolei, kuri vykdytina sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sąskaita (CK 3.109 straipsnis), o pastarosios nepakankant – kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio turto sąskaita (CK 3.113 straipsnis), nesant teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimą į sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ar kito sutuoktinio asmeninį turtą. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jo asmeninio turto negali būti išduotas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta byloje pagal S. L. G. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis G. M. ir kiti; bylos Nr. 3K-3-248/2009).

Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), asmeninio sutuoktinių turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 straipsnis). Taigi prievolės atsiradimo pagrindo klausimas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį ir jos priverstinio vykdymo apimtį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Būtent tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.

Remiantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis) (bendroji santuokinio turto prezumpcija). Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kitos prezumpcijos, gali būti įstatymų nustatyta tvarka paneigta. Tokio paneigimo galimybė numatyta CK 3.96 straipsnyje, kuris suteikia teisę sutuoktiniui, nedavusiam sutikimo sandoriui sudaryti, ginčyti kito sutuoktinio sudarytus sandorius. Siekiant išsiaiškinti klausimą, ar sandoris sudarytas gavus kito sutuoktinio sutikimą, taip pat, ar kitas sutuoktinis sandorio neginčija bylose, kuriose ieškinys pareikštas tik vienam sutuoktiniui, privalu įtraukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu ir kitą sutuoktinį. Teisės suteikimas sutuoktiniui ginčyti be jo sutikimo sudarytą sandorį patvirtina įstatymų leidėjo ketinimą apsaugoti bendrąją sutuoktinių nuosavybę ir rūpestingo sutuoktinio interesus nuo nesąžiningo ir nerūpestingo sutuoktinio neapgalvotų veiksmų. Tam, kad šis įstatymų leidėjo ketinimas būtų įgyvendintas, būtina sudaryti atitinkamas procesines galimybes sąžiningam sutuoktiniui apginti tiek savo asmeninius, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės interesus bylose, kuriose ieškiniai pareiškiami tik vienam sutuoktiniui. Tokios procesinės nurodytos materialinės normos įgyvendinimo galimybės gali būti sudarytos tik tuo atveju, jeigu abu sutuoktiniai byloje dalyvauja kaip bendrininkai (CPK 43, 44 straipsniai). Šie klausimai negali būti sprendžiami per sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, nes tai reiškia, jog teismas nagrinėja klausimus, kurie nebuvo svarstyti nagrinėjant bylą iš esmės, ir dėl kurių nebuvo nuspręsta teismo sprendimu.

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtintą normą, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ši aplinkybė – sandoris buvo sudarytas bendriems šeimos poreikiams tenkinti ar ne, taipogi – kaip ir bendrosios santuokinio turto prezumpcijos atveju – gali būti nustatyta tik teismo sprendimu.

Proceso dispozityvumo bei asmenų lygybės prieš įstatymą principai lemia, jog sutuoktinis – skolininkas pagal prievolę, visų pirma, turi remtis bendrąja santuokinio turto prezumpcija, tačiau, minėta, kitam sutuoktiniui turi būti sudaryta procesinė galimybė šią prezumpciją ginčyti. Analogiški principai taikytini ir vertinant, ar sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, ar ne. Tai yra, atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (o tai atitinkamai lemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą) gali būti nustatyti tik teismo sprendimu. Pažymėtina, kad įstatymas draudžia keisti sprendimą jį taisant ar aiškinant (CPK 276, 278 straipsniai). Šis draudimas privalo galioti ir tais atvejais, kai teismas aiškina sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnis). Tai yra, sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo, tai išaiškinti sprendimą ar sprendimo vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia pareigų ir kitam asmeniui, negalima. Priešingu atveju, tai reiškia nusprendimą dėl neįtraukto byloje (kurioje ir buvo priimtas sprendimas, dėl kurio vykdymo tvarkos išaiškinimo yra kreiptąsi) asmens teisių ir pareigų vykdymo procese.

Remiantis šiais argumentais, nesutinku su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009 dėl galimybės per sprendimo vykdymo išaiškinimo institutą nustatyti pareigas kitam sutuoktiniui, nebuvusiam bylos dėl skolos priteisimo byloje dalyvaujančiu asmeniu.

Teisėja Janina Stripeikienė