R. V. pagal BK 300 str., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-232-648/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01606-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

1.1.8.1.2; 1.1.9.8; 2.1.7.1; 2.8.4.1; 2.8.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (netikrų ir suklastotų UAB „S i“ dokumentų pagaminimas ir jų pateikimas VĮ Registrų centrui) dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme,

BK 182 straipsnio 2 dalį (teisės disponuoti UAB „S i“ didelės vertės turtu įgijimas apgaule) – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme,

BK 301 straipsnio 1 dalį – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme,

BK 300 straipsnio 1 dalį (netikrų ir suklastotų UAB „S i“ dokumentų pateikimas bankams) – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme,

BK 182 straipsnio 2 dalį (UAB „S i“ 23 820 Eur įgijimas apgaule) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme,

BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S i“) – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme,

BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S i“) – vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme,

BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S i“) – vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme,

BK 300 straipsnio 1 dalį (netikrų ir suklastotų UAB „G“ dokumentų pagaminimas ir disponavimas jais pateikiant VĮ Registrų centrui) – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme,

BK 182 straipsnio 2 dalį (teisės disponuoti didelės vertės UAB „G“ turtu įgijimas apgaule) – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme,

BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G“) – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme,

BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G“) – vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme,

BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G“) – vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme,

BK 300 straipsnio 1 dalį (netikrų ir suklastotų UAB „G“ dokumentų pateikimas bankams) – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (netikrų ir suklastotų UAB „S i“ dokumentų pagaminimas ir jų pateikimas VĮ Registrų centrui) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (teisės disponuoti UAB „S i“ didelės vertės turtu įgijimas apgaule) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (netikrų ir suklastotų UAB „S i“ dokumentų pateikimas bankams), BK 182 straipsnio 2 dalį (UAB „S i“ 23 820 Eur įgijimas apgaule), BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 1981 straipsnio 1 dalį (UAB „S i“) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (netikrų ir suklastotų UAB „G“ dokumentų pagaminimas ir disponavimas jais pateikiant VĮ Registrų centrui) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (teisės disponuoti didelės vertės UAB „G“ turtu įgijimas apgaule) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (netikrų ir suklastotų UAB „G“ dokumentų pateikimas bankams), BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 1981 straipsnio 1 dalį (UAB „G“) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. V. paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, R. V. ir S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 23 820 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimas, šią sumą konfiskuojant solidariai iš R. V. ir S. M..

Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendis pakeistas.

Pakeistos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl R. V. veikų, padarytų prieš UAB „S i“ ir UAB „G“, kvalifikavimo bei panaikintos šio nuosprendžio dalys dėl jam paskirtų bausmių bendrinimo.

R. V. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (teisės disponuoti UAB „S i“ didelės vertės turtu įgijimas apgaule) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (UAB „S i“ 23 820 Eur vertės turto įgijimas apgaule), perkvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip vienas nusikaltimas, paliekant jam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę.

R. V. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (netikrų ir suklastotų UAB „S i“ dokumentų pagaminimas ir disponavimas jais) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (netikrų ir suklastotų UAB „S i“ dokumentų pateikimas bankams), perkvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip vienas nusikaltimas, paliekant jam pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo dešimčiai mėnesių bausmę.

R. V. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (netikrų ir suklastotų UAB „G“ dokumentų pagaminimas ir pateikimas VĮ Registrų centrui) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (netikrų ir suklastotų UAB „G“ dokumentų pateikimas bankams), perkvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip vienas nusikaltimas, paliekant jam pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo dešimčiai mėnesių bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, R. V. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 301 straipsnio 1 dalį, BK 1981 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį (veikos prieš UAB „S i“) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, R. V. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 1981 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį (veikos prieš UAB „G“) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, už nusikalstamas veikas, padarytas prieš UAB „S i“ ir UAB „G“, paskirtos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu subendrintos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. V. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų keturių mėnesių laivės atėmimo bausmė.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti S. M. ir S. S., tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neapskųstos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 301 straipsnio 1 dalį, BK 1981 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. M., pagal iš anksto suderintą nusikalstamos veikos planą, turėdami tikslą apgaule savo bei bendrininkų naudai įgyti turtinę teisę į svetimą – UAB „S i“ didelės vertės turtą bei šios bendrovės didelės vertės turtą, nebūdami šios bendrovės akcininkai, darbuotojai ar įgalioti asmenys, pagamino netikrus bei suklastojo tikrus dokumentus ir jais disponavo, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei turtinę teisę į didelės vertės turtą, pagamino netikrą juridinio asmens antspaudą, taip pat panaudodami suklastotus dokumentus neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis:

1.1. nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 12 d., R. V. nenustatyta kompiuterine technika pagaminus netikrus ir suklastojus tikrus dokumentus:

1) UAB „S i“ vienintelio akcininko sprendimą, įrašant žinomai netikrus duomenis, kad nuo 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „S i“ akcininkas S. M. iš šios bendrovės direktoriaus pareigų atleidžia jos direktorių E. U. ir nuo 2016 m. gruodžio 12 d. įmonės direktoriumi skiria S. M.;

2) 2016 m. gruodžio 12 d. VĮ Registrų centro prašymo įregistruoti Juridinių asmenų registre formos JAR-1 blanką –,,Prašymą registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis“, kuriame įrašė, kad pateikiami priedai – formos JAR-VO-V, JAR-AF, KD-1;

3) 2016 m. gruodžio 12 d. VĮ Registrų centro,,Vienasmenio valdymo organo“ formos JAR-VO-V blanką, kuriame įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad S. M. yra UAB „S i“ vienasmenis valdymo organas, kuriuo neva tapo 2016 m. gruodžio 12 d.;

4) 2016 m. gruodžio 12 d. VĮ Registrų centro,,Akcininko“ formos JAR-AF blanką, kuriame įrašė žinomai netikrus duomenis, kad S. M. yra UAB „S i“ vienasmenis akcininkas ir visas akcijas yra įgijęs 2016 m. gruodžio 12 d.;

5) 2016 m. gruodžio 12 d. VĮ Registrų centro formos,,Kontaktiniai duomenys“ blanką, kuriame įrašė žinomai netikrus duomenis, kad neva UAB „S i“ mobiliojo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), o elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini);

kuriuos R. V. 2016 m. gruodžio 12 d., tiksliau nenustatytu metu, bare „Baras visą parą Karoliniškėse“ pateikė S. M. pasirašyti, o pastarasis, žinodamas, kad realiai nėra ir nebus UAB „S i“ akcininku ir kad nevykdys bendrovės direktoriaus pareigų, savo rankraštiniu parašu melagingai pasirašė UAB „S i“ vienintelio akcininko sprendimą kaip bendrovės vienintelis akcininkas bei VĮ Registrų centro formas JAR-1,,,Kontaktiniai duomenys“, kaip UAB „S i“ direktorius, taip pagamindami netikrus bei suklastodami tikrus dokumentus.

1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą, veikdami kartu, kai R. V. davė S. M. nurodymus, kuriuos realizuodamas šis 2016 m. gruodžio 12 d. nuvyko į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, kur S. M., melagingai prisistatydamas šios įmonės direktoriumi, 2016 m. gruodžio 12 d. 13 val. 55 min. pateikė prašymą dėl informacinių duomenų pakeitimo UAB „S i“ bei šios bendrovės elektroninio sertifikuoto išrašo (ESI) išdavimo kartu su pagamintais netikrais bei suklastotais tikrais – 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „S i“ vienintelio akcininko sprendimu užpildytais 2016 m. gruodžio 12 d. formos JAR-1 blanku,,,Vienasmenio valdymo organo“ formos JAR-VO-V blanku,,,Akcininko“ formos JAR-AF blanku, formos,,Kontaktiniai duomenys“ blanku VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Užsakymų priėmimo ir dokumentų išdavimo skyriui, taip panaudodamas suklastotus dokumentus, kurio darbuotojai, nesuvokdami nusikalstamų ketinimų bei būdami suklaidinti šiuose suklastotuose dokumentuose nurodytų duomenų, 2016 m. gruodžio 15 d. viešajame Juridinių asmenų registre įregistravo UAB „S i“ vienintelio akcininko bei direktoriaus pakeitimą, dėl to S. M. buvo įregistruotas kaip UAB „S i“ direktorius bei šios bendrovės vienintelis akcininkas. 2016 m. gruodžio 15 d. 15 val. 45 min. 54 sek. S. M. buvo išduoti oficialūs dokumentai – UAB „S i“ Juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas (JAR ESI) su prieigos raktu, dėl to buvo įgyta teisė disponuoti šios bendrovės turtu. Taip R. V. ir S. M. savo naudai, apgaule teisiškai įtvirtindami teisę disponuoti savo nuožiūra šios bendrovės turtu, įgijo turtinę teisę į didelės – 79 915 Eur – vertės UAB „S i“ turtą.

1.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą bei veikdami per nieko apie nusikalstamą veiką nežinančius antspaudus gaminančios UAB „E S“ darbuotojus, pagamino ir įgijo netikrą juridinio asmens antspaudą: 2016 m. gruodžio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, Vilniuje, R. V. nurodžius S. M. per kitus asmenis įgyti netikrą UAB „S i“ įmonės antspaudą, S. M. 2016 m. gruodžio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, nuvyko į UAB „E S“, kur veikdamas tariamai kaip šios bendrovės direktorius bei juo prisistatydamas, taip suklaidindamas apie daromą nusikalstamą veiką nežinančius UAB „E S“ darbuotojus, užsakė šioje bendrovėje pagaminti UAB „S i“ antspaudą ir, šį antspaudą pagaminus, 2016 m. gruodžio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, atsiėmė netikrą juridinio asmens UAB „S i“ antspaudą.

1.4. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. V. 2016 m. gruodžio 21 d. nurodžius S. M. vykti į AB SEB banko patalpas, esančias Vilniuje, Fabijoniškių g. 2A, kur 16 val. 58 min. 39 sek. S. M., veikdamas pagal iš anksto su R. V. suderintą nusikalstamos veiklos planą, banko darbuotojai melagingai prisistatydamas UAB „S i“ direktoriumi, pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2016 m. gruodžio 15 d. Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikato išrašą su prieigos kodu apie jo paskyrimą į minėtos įmonės direktoriaus pareigas, šio suklastoto tikro dokumento pagrindu suklaidinęs banko darbuotojus, neteisėtai įgijo svetimų mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, – pirmiausia tarp AB SEB banko ir S. M. buvo pasirašyta 2016 m. gruodžio 21 d. elektroninių paslaugų teikimo sutarties specialioji dalis, priedas Nr. 1 dėl atpažinimo priemonės naudojimo sąlygų, juridinio asmens anketa, juridinio asmens kontaktinių duomenų ryšiams su klientu anketa ir parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė. Minėtus dokumentus S. M. pažymėjo savo rankraštiniais įrašais bei melagingai patvirtino savo parašu, taip suklastodamas šiuos tikrus dokumentus, kurių pagrindu S. M. buvo išduoti nauji UAB „S i“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų generatorius, kartu jam, S. M., kaip įmonės direktoriui, suteikta teisė disponuoti UAB „S i“ lėšomis, esančiomis AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

1.5. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, PC „Rimi Hyper Market“ parduotuvės, esančios Vilniuje, Savanorių pr. 16, automobilių stovėjimo aikštelėje, R. V. nurodžius S. M., kuris apgaule įgijęs teisę disponuoti UAB „S i“ lėšomis, apgaule išgryninti UAB „S i“ lėšas, pastarasis AB SEB banko patalpose, esančiose Vilniuje, Fabijoniškių g. 2A, tyčia pateikdamas save operacinei sistemai ir bankui kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas UAB „S i“ vardu, AB SEB banko darbuotojui melagingai prisistatydamas UAB „S i“ direktoriumi, pateikė savo asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę, kurios pagrindu, klaidingai jį identifikavus kaip UAB „S i“ direktorių, 2016 m. gruodžio 21 d. 17 val. 2 min. 39 sek. iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. jo prašymu buvo išmokėta 8000 Eur grynaisiais, šiuos pinigus šis tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, perdavė R. V. prie baro „Baras visą parą Karoliniškėse“ ir gavo iš R. V. 50 Eur atlygį, taip apgaule bendrais veiksmais įgijo 8000 Eur UAB „S i“ lėšų.

1.6. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, R. V. telefoninio pokalbio metu iš nenustatyto numerio nurodė S. M., kuris apgaule įgijęs teisę disponuoti UAB „S i“ lėšomis, apgaule išgryninti UAB „S i“ lėšas, po to S. M. AB SEB banko patalpose, esančiose adresu: Vilnius, Gedimino pr. 60, tyčia pateikdamas save operacinei sistemai ir bankui kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas UAB „S i“ vardu, 2016 m. gruodžio 22 d. 13 val. 9 min. 35 sek., AB SEB banko darbuotojui melagingai prisistatydamas UAB „S i“ direktoriumi, pateikė savo asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę, šios kortelės pagrindu 2016 m. gruodžio 22 d. 13 val. 14 min. 30 sek. iš UAB „S i“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. jo prašymu buvo išmokėta grynaisiais 8800 Eur, šiuos pinigus šis tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, prie baro „Baras visą parą Karoliniškėse“ perdavė R. V. ir gavo iš jo 200 Eur atlygį, taip apgaule bendrais veiksmais įgijo 8800 Eur UAB „S i“ lėšų.

1.7. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. V. nurodžius S. M., turint ir panaudojant neteisėtai įgytus svetimus UAB „S i“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei AB SEB banko elektroninės bankininkystės elektroninio mokėjimo priemonę – prisijungimo kodų generatorių, pakankamus finansinei operacijai atlikti, apgaule pervesti į savo sąskaitą, o vėliau išgryninti svetimas, UAB „S i“ lėšas, S. M., pažeisdamas AB SEB banko informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie šio banko informacinės sistemos, tai yra tyčia pateikdamas save operacinei sistemai ir bankui kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas UAB „S i“ vardu, prisijungęs prie šios bendrovės AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansines operacijas, išvardytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 29.7 papunktyje, taip pasikėsino įgyti 500 Eur UAB „S i“ lėšų, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, t. y. neišgrynino lėšų, ne dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bankas neleido naudotis kortele ir neišdavė pinigų, kadangi lėšos buvo areštuotos, taip S. M. iš viso pervedė 7020 Eur sumą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, iš šios sumos iš viso išgrynino 6510 Eur ir juos nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, perdavė R. V. šalia baro „Baras visą parą Karoliniškėse“ ir „Rimi Hyper Market“ parduotuvėje, taip apgaule veikdami bendrininkų grupe iš viso įgijo didelės – 23 820 Eur – vertės UAB „S i“ turto – lėšų.

2. Be to, R. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 1981 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. M. ir S. S., pagal iš anksto suderintą nusikalstamos veiklos planą, turėdami tikslą apgaule savo bei bendrininkų naudai įgyti turtinę teisę į svetimą – UAB „G“ didelės vertės turtą bei šios bendrovės didelės vertės turtą, nebūdami šios bendrovės akcininkai, darbuotojai ar įgalioti asmenys, pagamino netikrus ir suklastojo tikrus dokumentus bei jais disponavo, apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės turtą, panaudodami suklastotus dokumentus neteisėtai įgijo tikras elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis:

2.1. nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 19 d., R. V. nenustatyta kompiuterine technika pagaminus netikrus ir suklastojus tikrus dokumentus:

1) 2017 m. sausio 9 d. UAB „G“ vienintelio akcininko sprendimą, įrašant žinomai netikrus duomenis, kad nuo 2017 m. sausio 9 d. UAB „G“ akcininkė S. S. iš šios bendrovės direktoriaus pareigų atleidžia jos direktorių G. M. ir nuo 2017 m. sausio 9 d. įmonės direktore skiria S. S.,

2) 2017 m. sausio 10 d. VĮ Registrų centro prašymo įregistruoti Juridinių asmenų registre formos JAR-1 blanką –,,Prašymą registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis“, kuriame įrašė, kad pateikiami priedai – formos JAR-VO-V, JAR-AF, KD-1,

3) VĮ Registrų centro,,Vienasmenio valdymo organo“ formos JAR-VO-V blanką, kuriame įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad S. S. yra UAB „G“ vienasmenis valdymo organas, kuriuo neva tapo 2017 m. sausio 9 d.,

4) VĮ Registrų centro,,Akcininko“ formos JAR-AF blanką, kuriame įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad S. S. yra UAB „G“ vienasmenė akcininkė ir visas akcijas yra įgijusi 2017 m. sausio 9 d.,

5) 2017 m. sausio 10 d. VĮ Registrų centro formos KD-1,,Kontaktiniai duomenys“ blanką, kuriame įrašė žinomai netikrus duomenis, kad neva UAB „G“ mobiliojo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), o elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini),

kuriuos R. V. 2017 m. sausio 12 d., tiksliau nenustatytu metu, bare „Baras visą parą Karoliniškėse“ pateikė S. M., šis pateikė juos S. S., o ši, žinodama, kad realiai nėra ir nebus UAB „G“ akcininke ir kad nevykdys bendrovės direktoriaus pareigų, savo rankraštiniu parašu melagingai pasirašė UAB „G“ vienintelio akcininko sprendimą kaip bendrovės vienintelė akcininkė, VĮ Registrų centro formas JAR-1,,,Prašymą registruoti Juridinių asmenų registre“ ir KD-1 „Kontaktinius duomenis“, kaip UAB „G“ direktorė, taip pagamindami netikrus bei suklastodamas tikrus dokumentus.

2.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą, R. V. nurodymu S. M. su S. S. 2017 m. sausio 12 d. nuvyko į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, kur S. S., melagingai prisistatydama šios įmonės direktore, 2017 m. sausio 12 d. 11 val. 54 min. pateikė prašymą dėl informacinių duomenų pakeitimo UAB „G“ bei šios bendrovės elektroninio sertifikuoto išrašo (ESI) išdavimo kartu su pagamintais netikrais bei suklastotais tikrais dokumentais – 2017 m. sausio 9 d. UAB „G“ vienintelio akcininko sprendimu užpildytais 2017 m. sausio 10 d. „Prašymo registruoti Juridinių asmenų registre“ formos JAR-1 blanku,,,Vienasmenio valdymo organo“ formos JAR-VO-V blanku,,,Akcininko“ formos JAR-AF blanku, formos,,Kontaktiniai duomenys“ KD-1 blanku – VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Užsakymų priėmimo ir dokumentų išdavimo skyriui, taip panaudodami suklastotus dokumentus, o šio skyriaus darbuotojai, nesuvokdami nusikalstamų ketinimų ir būdami suklaidinti šiuose suklastotuose dokumentuose nurodytų duomenų, 2017 m. sausio 17 d. viešajame Juridinių asmenų registre įregistravo UAB „G“ vienintelio akcininko bei direktoriaus pakeitimą, dėl to S. S. buvo įregistruota kaip UAB „G“ direktorė bei šios bendrovės vienintelė akcininkė. 2017 m. sausio 23 d. 13 val. 59 min. 42 sek. S. S. buvo išduoti oficialūs dokumentai – UAB „G“ elektroninis sertifikuotas išrašas JAR ESI su prieigos raktu, dėl to buvo įgyta teisė disponuoti šios bendrovės turtu. Taip R. V., S. S. bei S. M. savo naudai, apgaule teisiškai įtvirtindami teisę disponuoti savo nuožiūra šios bendrovės turtu, įgijo turtinę teisę į didelės – 185 827 Eur – vertės UAB „G“ turtą.

2.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami kartu, R. V. nurodymu S. M. su S. S. 2017 m. sausio 26 d., tiksliau nenustatytu laiku, nuvyko į AB SEB banko patalpas, esančias Vilniuje, Savanorių pr. 1, ten S. S., banko darbuotojai melagingai prisistatydama UAB „G“ direktore, pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2017 m. sausio 23 d. Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikato išrašą JAR ESI su prieigos raktu apie jos, S. S., paskyrimą į minėtos įmonės direktoriaus pareigas, šio suklastoto tikro dokumento pagrindu suklaidinusi banko darbuotojus, neteisėtai įgijo svetimų mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, – pirmiausia tarp AB SEB banko ir S. S. buvo pasirašyta 2017 m. sausio 26 d. banko sąskaitos sutartis, elektroninių paslaugų teikimo sutarties specialioji dalis, priedas Nr. 1 dėl atpažinimo priemonės naudojimo sąlygų, prašymas atidaryti banko sąskaitą, juridinio asmens anketa ir parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė. Minėtus dokumentus S. S. pažymėjo savo rankraštiniais įrašais bei melagingai patvirtino savo parašu, taip suklastodama šiuos tikrus dokumentus, kurių pagrindu jai buvo išduoti nauji UAB „G“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžių generatorius ir atpažinimo kodas (ID) bei laikinasis slaptažodis. Kartu S. S., kaip įmonės direktorei, suteikta teisė disponuoti UAB „G“ lėšomis, esančiomis AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami kartu, R. V. nurodymu S. M. su S. S., turinčia neteisėtai įgytus svetimus UAB „G“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei AB SEB banko elektroninės bankininkystės elektroninio mokėjimo priemonę – prisijungimo kodų slaptažodžių generatorių, pakankamus finansinei operacijai atlikti, pažeisdami AB SEB banko informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie šio banko informacinės sistemos, tai yra S. S. tyčia pateikė save operacinei sistemai ir bankui kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas UAB „G“ vardu, siekdama patikrinti, ar šios bendrovės sąskaitoje yra lėšų, S. S. tiksliau nenustatytoje vietoje 2017 m. sausio 26 d. 15 val. 50 min. 28 sek., 15 val. 56 min. 5 sek., 16 val. 25 min. 18 sek. prisijungė prie UAB „G“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

2.5. Tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami kartu, R. V. nurodymu S. M. su S. S. 2017 m. sausio 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, nuvyko į AB „Swedbank“ banko patalpas, esančias Vilniuje, Savanorių pr. 15A, kur S. S., banko darbuotojai melagingai prisistatydama UAB „G“ direktore, pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2017 m. sausio 23 d. Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikato išrašą JAR ESI su prieigos raktu apie S. S. paskyrimą į minėtos įmonės direktoriaus pareigas, šio netikro dokumento pagrindu suklaidinusi banko darbuotojus, neteisėtai įgijo svetimų mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, – pirmiausia tarp AB „Swedbank“ banko ir S. S. buvo pasirašyta 2017 m. sausio 26 d. elektroninių paslaugų teikimo sutartis ir parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė. Minėtus dokumentus S. S. pažymėjo savo rankraštiniais įrašais ir melagingai patvirtino savo parašu, taip suklastodama šiuos tikrus dokumentus, kurių pagrindu jai buvo išduoti nauji UAB „G“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, elektroninės bankininkystės naudotojo ID, identifikavimo kodų generatorius. Kartu S. S., kaip įmonės direktorei, buvo suteikta teisė disponuoti UAB „G“ lėšomis, esančiomis AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

2.6. Tęsiant nusikalstamą veiką, veikiant kartu, R. V. davė nurodymus S. M., juos realizuodamas S. M. perdavė S. S., turinčiai neteisėtai įgytus svetimus UAB „G“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės elektroninio mokėjimo priemonę – naudotojo ID ir identifikavimo kodų generatorių, pakankamus finansinei operacijai atlikti, pažeisdami AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos apsaugos priemones, veikdami pagal iš anksto suderintą nusikalstamos veiklos planą, neteisėtai prisijungti prie šio banko informacinės sistemos, tai yra tyčia pateikti save operacinei sistemai ir bankui kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas UAB „G“ vardu, siekiant patikrinti, ar šios bendrovės sąskaitoje yra lėšų, S. S. tiksliau nenustatytoje vietoje laikotarpiu, nurodytu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 35.6 papunktyje, prisijungė prie šios bendrovės AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

2.7. Tęsiant nusikalstamą veiką, veikiant kartu, R. V. davė nurodymus S. M., juos realizuodamas S. M. 2017 m. sausio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, kartu su S. S. atvyko į AB „Luminor bank“ patalpas, esančias Vilniuje, Liepkalnio g. 112, ten S. S., banko darbuotojai melagingai prisistatydama UAB „G“ direktore, pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2017 m. sausio 23 d. Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikato išrašą JAR ESI su prieigos raktu apie S. S. paskyrimą į minėtos įmonės direktoriaus pareigas, šio netikro dokumento pagrindu suklaidinusi banko darbuotojus, neteisėtai įgijo svetimų mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, – pirmiausia tarp AB „Luminor bank“ ir S. S. buvo pasirašytas 2017 m. sausio 30 d. prašymas atidaryti ir valdyti sąskaitą ir susitarimas dėl naudojimosi banko paslaugomis internete. Minėtus dokumentus S. S. pažymėjo savo rankraštiniais įrašais ir melagingai patvirtino savo parašu, taip suklastodama šiuos tikrus dokumentus, kurių pagrindu jai buvo išduoti nauji UAB „G“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys – prisijungimo kodas (ID), elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžių generatorius. Kartu S. S., kaip įmonės direktorei, suteikta teisė disponuoti UAB „G“ lėšomis, esančiomis AB „Luminor bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

2.8. Tęsiant nusikalstamą veiką, veikdami kartu, R. V. davus nurodymus S. M., kuris juos realizuodamas perdavė S. S., turinčiai neteisėtai įgytus svetimus UAB „G“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei AB „Luminor bank“ elektroninės bankininkystės elektroninio mokėjimo priemonę – prisijungimo kodų slaptažodžių generatorių, pakankamus finansinei operacijai atlikti, pažeisdama AB „Luminor bank“ informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie šio banko informacinės sistemos, tai yra tyčia pateikė save operacinei sistemai ir bankui kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas UAB „G“ vardu, siekdama patikrinti, ar šios bendrovės sąskaitoje yra lėšų, S. S. tiksliau nenustatytoje vietoje laikotarpiu, nurodytu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 35.8 papunktyje, neteisėtai prisijungė prie UAB „G“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. V. ir S. M. bendrininkavus padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas prieš UAB „S i“, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas veikas, susijusias su didelės vertės turtinės teisės į UAB „S i“ turtą bei šios bendrovės didelės vertės turto įgijimu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat veikas, susijusias su dokumentų suklastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu pateikiant juos VĮ Registrų centrui ir bankams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip po dvi atskiras nusikalstamas veikas, kadangi neįvertino jų tęstinumo požiūriu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo R. V. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip vieną nusikaltimą, nurodytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir kaip vieną nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. V., S. M. ir S. S. bendrininkavus padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas prieš UAB „G“, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas nuteistųjų veikas, susijusias su netikrų dokumentų pagaminimu ir tikrų dokumentų suklastojimu bei jų panaudojimu pateikiant VĮ Registrų centrui bei bankams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, neįvertinęs jų tęstinumo požiūriu. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo R. V. prieš UAB „G“ padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip vieną nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje nustatyta, jog nuteistieji įgijo turtinę teisę į didelės vertės UAB „G“ turtą, tačiau neįgijo didelės vertės turto, nes UAB „G“ sąskaitose nebuvo lėšų, todėl iš kaltinimo pašalino nuorodą į tai, kad jie įgijo didelės vertės turtą.

5. Be to, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs R. V. nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos, susijusios su UAB „S i“), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos, susijusios su UAB „S i“, ir dvi veikos, susijusios su UAB „G“), kaip tęstines nusikalstamas veikas, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, iš naujo subendrino bausmes ir nuteistajam R. V. paskyrė švelnesnę galutinę subendrintą bausmę, nei buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistojo R. V. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir R. V. išteisinti dėl visų kaltinimų. Netenkinus šio prašymo, gynėjas prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti R. V. švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba skirti realią laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų ir jos vykdymą atidėti; taip pat pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 23 820 Eur konfiskavimo solidariai iš R. V. ir S. M. ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 23 820 Eur konfiskavimą, šią sumą konfiskuojant iš R. V. ir S. M. lygiomis dalimis po 11 910 Eur. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai nepagrįsti ir naikintini, nes buvo padaryti esminiai baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, pažeisti objektyvumo ir teisingumo principai, neobjektyviai įvertinti bylos duomenys ir įrodymai, dėl to teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepašalintos abejonės, nesilaikyta in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir nekaltumo prezumpcijos principų, neteisingai taikytos solidariosios civilinės atsakomybės sąlygos konfiskavimo atveju. Teisminio nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde buvo nurodyta daug abejonių ir neaiškumų, tačiau teismai to neišnagrinėjo ir abejonių bei neaiškumų nepašalino. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neatliko savo pagrindinės paskirties – neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo bei įstatymo taikymo klaidų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio tiek, kiek buvo prašoma R. V. apeliaciniame skunde, be to, neišdėstė motyvuotų išvadų. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, o apeliacinės instancijos teismas – BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 4 dalių, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus. Nurodyti pažeidimai sukliudė žemesnės instancijos teismams išsamiai, objektyviai, sąžiningai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą.

6.2. Byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių R. V. kaltę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš kaltinamojo akto perrašyti liudytojų, kitų nuteistųjų parodymai, aptartas apžiūrų protokolų, specialistų išvadų turinys, tačiau neatsižvelgta į R. V. paaiškinimus ir jo nurodytus neatitikimus bei abejones. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apskritai nėra atskleistas įrodymų visumos turinys, todėl kyla pagrįstas klausimas, kokiais duomenimis remiantis R. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Skundžiami nuosprendžiai grindžiami subjektyviais įrodymais, t. y. nuteistųjų S. M. ir iš dalies S. S. prieštaringais parodymais, kuriais buvo siekiama tik sumenkinti savo vaidmenį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sumažinti jos apimtis. Teismai nepašalino prieštaravimų ir abejonių minėtų asmenų parodymuose. R. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė, kad padėjo S. M. tvarkyti įmonės dokumentus, kuriuos šis jam pateikė, tačiau nuosekliai neigė bet kokias savo sąsajas su S. M. suplanuotomis ir padarytomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo atveju S. M., pasinaudodamas tuo, kad R. V. padėjo jam tvarkyti įmonės dokumentus, apkalbėjo R. V., nurodydamas, jog šis viską suplanavo, o jis (S. M.) buvo tik vykdytojas.

6.3. R. V. paskirtos bausmės yra akivaizdžiai per griežtos, neproporcingos padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, kadangi jokia žala nepadaryta, civilinių ieškinių byloje nėra pateikta. R. V. yra dirbantis, turi šeimą ir gyvenamąją vietą, yra neįgalus, serga (duomenys neskelbtini). Be to, šiuo atveju baudžiamasis procesas buvo aiškiai per ilgas (truko nuo 2016 m. gruodžio mėn. (padaryta nusikalstama veika) iki 2022 m. gruodžio 22 d. (įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis)). R. V. šešerius metus buvo taikomi apribojimai, neleidžiama išvykti iš gyvenamosios vietos, buvo paimti jo asmens dokumentai, areštuotas turtas. Tai akivaizdžiai turėjo įtakos jo gyvenimui ir savo esme gali būti prilyginta laisvės apribojimo bausmei. Tiek pagal tarptautinę, tiek pagal Lietuvos teismų praktiką per ilgas procesas yra pagrindas švelninti bausmę, tačiau šioje byloje teismai nesvarstė galimybės R. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei ilgą teisminį procesą šioje byloje, R. V. turėjo būti skirta bausmė, artima sankcijoje nustatytam minimumui, arba net švelnesnė bausmė, nei nurodyta sankcijoje, bei sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

6.4. Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas ir priėmė nepagrįstą sprendimą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 23 820 Eur konfiskavimo solidariai iš R. V. ir S. M.. Iš CK nustatyto reglamentavimo galima spręsti, kad solidarioji atsakomybė baudžiamojoje byloje taikoma tik žalos atlyginimo, tačiau ne turto konfiskavimo atveju. Todėl šiuo atveju turėjo būti taikoma dalinė atsakomybė ir iš kiekvieno nuteistojo priteista konkreti konfiskuojamų lėšų suma, t. y. po 1/2 dalį (11 910 Eur).

7. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Dzikaras atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

7.1. Šioje byloje nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Žemesnės instancijos teismai nuosekliai išanalizavo byloje surinktus duomenis ir jais grindė skundžiamus nuosprendžius, gretindami juos su kitais įrodymais. Skundžiamuose nuosprendžiuose buvo išanalizuoti R. V. parodymai ir jie pripažinti nenuosekliais. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išsamiai įvertino S. M. parodymų patikimumą bei nuoseklumą, jų atitiktį kitoms byloje nustatytoms ir įrodymais pripažintoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, jog R. V. įvykdytų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius patvirtina ne vien tik kito nuteistojo S. M. parodymai, bet ir kiti bylos tiesioginiai bei netiesioginiai įrodymai – liudytojų parodymai, kratų, objektų apžiūros protokolai, rašysenos specialisto išvados, pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino susiejęs į bendrą visumą bei jų pagrindu pagrįstai nustatė nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismai savo išvadas dėl nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimo tinkamai pagrindė įrodymais, o apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes bei apeliacinių skundų argumentus.

7.2. Žemesnės instancijos teismai taip pat tinkamai pasisakė dėl R. V. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, išsamiai pagrįsdami, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatų. Teismui nenustačius pagrindų ir aplinkybių, kurios leistų manyti, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nebuvo faktinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Vien aplinkybė, jog šioje sudėtingoje byloje baudžiamasis procesas užtruko šešerius metus, nesant kitų pagrindų, nesuponuoja galimybės taikyti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę. Teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, kuri yra šiek tiek didesnė už sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, įvertino visas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju R. V. bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

7.3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 7 punktu, paskyrė S. M. ir R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 23 820 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimą, šią sumą konfiskuojant solidariai iš minėtų kaltinamųjų. Teismų praktika turto konfiskavimo klausimu nėra vienoda. Vertinant kasacinę jurisprudenciją, galima teigti, kad teismas kiekvienu atveju nuosprendyje gali nurodyti, kaip ir kokiu būdu bus konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-39-1073/2022). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023).

10. Nuteistojo R. V. gynėjo kasaciniame skunde ginčijamos žemesnės instancijos teismų išvados, pripažįstant R. V. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kasatorius iš esmės nesutinka su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis. Kasatorius pateikia savą byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretaciją bei abstrakčią nuomonę dėl atskirų bylos duomenų (nuteistųjų S. M., S. S. parodymų) vertinimo, jų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes. Taigi, kasacinio skundo argumentai yra skirti įrodymų vertinimui, o tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti. Dėl to kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, nesutikimu su nuteistųjų S. M., S. S. parodymų bei atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, paliekami nenagrinėti.

Dėl bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo dėl pernelyg ilgos proceso trukmės

11. Nuteistojo R. V. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad nuteistajam buvo paskirtos per griežtos bausmės, neproporcingos padarytų nusikalstamų veikų sunkumui.

12. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu (ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan.). Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu (pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-5-788/2023).

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo R. V. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bausmės skyrimu, laikėsi baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes nuteistajam R. V., tinkamai laikėsi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų: įvertino skirtinoms bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, įskaitant asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų skaičių bei pavojingumą ir savo sprendimą dėl nuteistajam skirtinų bausmių tinkamai motyvavo ir individualizavo, už padarytas nusikalstamas veikas teismas R. V. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo R. V. apeliacinio skundo argumentus, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo ir, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nenustatė pagrindo jas vertinti kitaip ir dėl to švelninti paskirtas bausmes. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs R. V. nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos, susijusios su UAB „S i“), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos, susijusios su UAB „S i“, ir dvi veikos, susijusios su UAB „G“), kaip tęstines nusikalstamas veikas, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, iš naujo subendrino bausmes ir nuteistajam R. V. paskyrė švelnesnę galutinę subendrintą bausmę, nei buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas. Taigi, bylą nagrinėję teismai išsamiai motyvavo savo išvadas dėl bausmių nuteistajam paskyrimo, atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai dėl pernelyg griežtos bausmės yra deklaratyvūs.

15. Kasaciniame skunde nuteistojo R. V. gynėjas nurodo, kad dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio proceso ir ilgo kardomųjų priemonių bei laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo laiko buvo pagrindas nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, o žemesnės instancijos teismai nepagrįstai šių aplinkybių nevertino ir nesvarstė galimybės R. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-208-976/2019) arba gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje nurodyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2017, 2K-215-895/2019, 2K-208-976/2019). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio proceso pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, 2K-107-489/2017).

17. Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija, ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, o jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019, 2K-269-719/2019, 2K-179-719/2022).

18. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01606-17 dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „S i“, buvo pradėtas 2017 m. sausio 11 d. Prokuroro 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-08682-17, kuris buvo atliekamas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „G“. Ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas 2020 m. gruodžio 8 d. Taigi, ikiteisminis tyrimas truko beveik trejus metus. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas be nepateisinamų delsimų, o proceso trukmę nulėmė bylos aplinkybės. Ikiteisminis tyrimas buvo pakankamai didelės apimties (20 tomų), buvo tiriamos trijų asmenų bendrininkų grupe padarytos daugiau nei dešimt skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų. Siekiant nustatyti nusikaltimų padarymo aplinkybes, šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug laiko sąnaudų reikalaujančių procesinių veiksmų, t. y. liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų apklausos, objektų apžiūros, pavesta atlikti nemažai specialių žinių reikalaujančių tyrimų, taikytos procesinės prievartos priemonės – kratos, poėmiai ir pan. Pažymėtina, kad specialisto išvados dėl R. V. ir S. M. nešiojamųjų kompiuterių pagal 2017 m. kovo 9 d. užduotį atlikti objektų tyrimą buvo gautos tik 2019 m. balandžio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08682-17, daugiau nei metus nebuvo nustatyti su S. S. galimai bendrininkavę asmenys. Todėl, nustačius, kad su S. S. galimai bendrininkavo S. M., ir sujungus minėtus ikiteisminius tyrimus, reikėjo atlikti daug būtinų procesinių veiksmų. Be to, dėl karantino, paskelbto dėl COVID-19 pandemijos šalyje, ir dėl to įvestų ribojimų tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami ilgiau. Taigi, ikiteisminio tyrimo trukmei įtaką darė objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausančios priežastys. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos apimtį, į įtariamųjų ir tiriamų nusikalstamų veikų skaičių, į tai, kad ne visi baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys buvo nustatyti vienu metu, į tai, kad tam tikri specialių žinių reikalaujantys tyrimai užtruko itin ilgai, į dėl šalyje paskelbto karantino įvestus ribojimus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir truko per ilgai.

19. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teisme gauta 2020 m. gruodžio 10 d., nuosprendis priimtas 2022 m. birželio 29 d. (nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko apie vienerius metus šešis mėnesius). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo organizuota 16 teisiamųjų posėdžių, iš jų 6 neįvyko dėl įvairių priežasčių: viename teismo posėdyje dėl savo kūdikio ligos negalėjo dalyvauti S. S., dviejuose posėdžiuose nedalyvavo R. V., du posėdžiai neįvyko dėl S. M. ir jo gynėjos ligų, vienas posėdis neįvyko, kadangi S. M. tuo metu atliko arešto bausmę, o pataisos įstaigoje tą dieną nebuvo techninių galimybių surengti nuotolinę vaizdo konferenciją. Pirmosios instancijos teisme bylos procesas vyko operatyviai ir jame nebuvo nepagrįstų delsimų, nebuvo skelbiamos ilgos pertraukos tarp posėdžių (ilgiausia pertrauka truko apie du mėnesius, atsižvelgiant į prokuroro, kaltinamųjų pasirinktų gynėjų ir bylą nagrinėjusios teisėjos kasmetines atostogas). Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko per ilgai, bylos nagrinėjimo trukmę lėmė objektyvios priežastys.

20. Apeliacinės instancijos teisme byla su apeliaciniais skundais buvo gauta 2022 m. liepos 22 d., byla išnagrinėta surengus du teismo posėdžius, nuosprendis priimtas 2022 m. gruodžio 22 d. (bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko penkis mėnesius). Pirmasis teismo posėdis buvo numatytas 2022 m. spalio 11 d. Šio teismo posėdžio metu nuteistojo R. V. gynėja pateikė prašymą svarstyti klausimą, ar jos ginamasis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę dėl ligos. Teismas įpareigojo nuteistąjį R. V. iki kito teismo posėdžio pateikti visus medicininius dokumentus. Kitas teismo posėdis įvyko 2022 m. lapkričio 14 d., jo metu buvo išspręstas minėtas klausimas ir išklausytos proceso dalyvių baigiamosios kalbos bei nuteistųjų paskutiniai žodžiai. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neužsitęsė.

21. Taigi, nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka procesas tęsėsi beveik šešerius metus. Visai baudžiamojo proceso trukmei įtakos turėjo tiek įtariamųjų (kaltinamųjų, nuteistųjų) skaičius, tiek bylos medžiagos ir įrodymų tyrimo apimtis, tiek kaltinamųjų (nuteistųjų) ir jų gynėjų ligos, tiek teisėjų, prokuroro ir gynėjų pagal iš anksto nustatytus grafikus užimtumas kitose bylose. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad, atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, proceso trukmė buvo per ilga.

22. Be kita ko, svarbu ir tai, kokia apimtimi visą šį procesą buvo varžomos nuteistojo R. V. teisės. R. V. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. vasario 15 d., tą pačią dieną jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso) paėmimas, šios kardomosios priemonės pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo paliktos galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Taigi, nuteistajam R. V. nebuvo taikomos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje R. V. taikytos kardomosios priemonės iš dalies sutapo su kitose baudžiamosiose bylose jam tuo metu taikytais suvaržymais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi, subendrinus R. V. ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinės subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, šioje baudžiamojoje byloje R. V. 2017 m. vasario 15 d. prokuroro nutarimu buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. V. AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms lėšoms – 23 820 Eur, šios procesinės prievartos priemonės terminas vėliau šiame procese buvo tęsiamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ši procesinė prievartos priemonė palikta galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo. Nors aptariamos R. V. teises varžančios priemonės šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomos pakankamai ilgą laiką, tačiau, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, skaičių, sunkumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad per šį laiką jo teisės buvo nepagrįstai ilgai ir per didele apimtimi suvaržytos, dėl ko reikėtų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

23. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu buvo nepateisinamo delsimo, kuris leistų taikyti nuteistajam R. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu švelninti jam paskirtas bausmes. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, buvo pritaikytos tinkamai.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

24. Nuteistojo R. V. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė CK nuostatas ir priėmė nepagrįstą sprendimą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 23 820 Eur konfiskavimo solidariai iš R. V. ir S. M..

25. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. V. ir S. M., veikdami bendrai, iš UAB „S i“ banko sąskaitų apgaule įgijo 23 820 Eur vertės UAB „S i“ turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „S i“ priklausančios lėšos buvo kaltininkų padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, ir nusprendė minėtas lėšas iš R. V. bei S. M. konfiskuoti. Vis dėlto, nuspręsdamas visą 23 820 Eur sumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. V. ir S. M. konfiskuoti solidariai, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir be pagrindo nesivadovavo kasacinio teismo jurisprudencija, pagal kurią, jei siekdami nusikalstamos veikos rezultato dalyvavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269-648/2017, 2K-65-648/2021, 2K-97-303/2022, 2K-156-303/2022). Nagrinėjamu atveju kaltininkų pasisavintas turtas (grynieji pinigai) nesurastas, o žemesnės instancijos teismai nenustatė, kokiomis dalimis nuteistieji R. V. ir S. M. tarpusavyje pasidalijo apgaule įgytas UAB „S i“ lėšas. Taigi, nesant galimybės paimti konfiskuotiną turtą iš pačių nuteistųjų ir nenustačius kiekvienam iš bendrininkų atitekusios turto dalies, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BK 72 straipsnio 5 dalimi ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (23 820 Eur) iš R. V. bei S. M. išieškoti lygiomis dalimis po 11 910 Eur.

27. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas dėl turto konfiskavimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiai keistini (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Nors nuteistasis S. M. kasacinio skundo nepadavė, tačiau, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, o tai turėjo įtakos kasacinio skundo nepadavusiam nuteistajam, teismų nuosprendžiai dėl turto konfiskavimo keistini ir S. M. (BPK 376 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžių dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo iš R. V. ir S. M.: vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. V. ir S. M. lygiomis dalimis išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – po 11 910 Eur.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžių dalis palikti galioti be pakeitimų.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis