V. K. pagal BK 199 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-142-648/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00028-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistojo Š. G. gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

nuteistojo V. K. gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. G. ir jo gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus, nuteistojo V. K. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu Š. G. ir V. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudomis, jas sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti nuosprendyje išvardyti nedeklaruoti daiktai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad Š. G., veikdamas kartu su V. K., į asmeninio turto apyrašą neįtraukė garso kolonėlių „Bang&Olufsen“ (2 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 5117,07 Eur, ir nustatyta, kad Š. G., veikdamas kartu su V. K., siekdamas išvengti muitinės kontrolės, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių bendra muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais sudaro 23 701,29 Eur. Garso kolonėlės „Bang&Olufsen“ (2 vnt.) grąžintos Š. G.. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Š. G. ir V. K. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, išvengdami muitinės kontrolės, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių bendra muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 23 701,29 Eur, būtent: Š. G. 2019 m. lapkričio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, iš anksto susitaręs, veikdamas bendrai su V. K., UAB „A“ vadybininkams pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – Š. G. įprastinę gyvenamąją vietą keičiančio fizinio asmens asmeninio turto apyrašą rusų kalba be datos ir numerio, nenurodydamas visų gabenamų daiktų. Šių duomenų pagrindu bendrovės „E“ muitinės tarpininkas G. A. 2019 m. gruodžio 4 d. muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Š. G. įprastinę gyvenamąją vietą keičiančio fizinio asmens asmeninio turto gabenimo konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 4 d., adresu: (duomenys neskelbtini), V. K., iš anksto susitaręs su Š. G., dalyvaudamas pakraunant krovinį į K. P. įmonės (vežėjo) transporto priemonę, t. y. puspriekabę Nr. (duomenys neskelbtini), ir užpildydamas tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) 1–11 ir 21 skiltis, žinodamas, kokios prekės bus išgabenamos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, nepateikė muitiniam tikrinimui ir įforminimui duomenų apie visas gabenamas prekes, todėl Š. G. įprastinę gyvenamąją vietą keičiančio fizinio asmens asmeninis turtas išgabentas konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. balandžio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, Š. G., veikdamas kartu su V. K., žinodamas, kokios prekės bus gabenamos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, UAB „AD“ muitinės tarpininko atstovams pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – Š. G. įprastinę gyvenamąją vietą keičiančio fizinio asmens asmeninio turto apyrašą rusų kalba be datos ir numerio, nenurodydamas visų gabenamų daiktų, dėl prekių gabenimo tame pačiame konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir 2019 m. gruodžio 4 d. eksporto metu, šių duomenų pagrindu 2019 m. gruodžio 14 d. UAB „AD“ muitinės tarpininko atstovas V. B. NKTS sistemoje muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini), taigi, nenurodęs visų gabenamų prekių tranzito deklaracijoje ir išvengdamas muitinės kontrolės, Š. G., veikdamas kartu su V. K., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą, esantį Perkėlos g. 1C, Klaipėdoje, į Lietuvos Respubliką gabeno nedeklaruotus daiktus, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 23 701,29 Eur.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. K. gynėjo advokato M. Martinaičio ir nuteistojo Š. G. apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl garso kolonėlių (2 vnt.) (ne)įtraukimo į Š. G. surašytą ir V. K. muitinės tarpininkams pateiktą turto apyrašą, kuriame išvardyti deklaruoti daiktai, kelia abejonių, kurių nėra galimybės pašalinti. Byloje esantys įrodymai (prie eksporto deklaracijos pridėtame daiktų sąraše, prie tranzito deklaracijos pridėtame turto apyraše, 2020 m. gegužės 11 d., 2021 m. rugpjūčio 4 d. daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, liudytojo V. B. parodymai) neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad garso kolonėlės „Bang&Olufsen“ (2 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 5117,07 Eur, nebuvo įtrauktos į asmeninio turto apyrašą, t. y. nebuvo deklaruotos. Todėl teisėjų kolegija šias aplinkybes iš kaltinimo pašalino ir nustatė, kad nuteistųjų bendra kontrabandos būdu gabentų nedeklaruotų daiktų vertė sudaro 23 701,29 Eur.

III. Kasacinių skundų argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis Š. G. ir jo gynėjas advokatas R. Kivylius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir Š. G. baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 255 straipsnio, 256 straipsnio 2 dalies), suvaržė Š. G. procesines teises į veiksmingą gynybą, o tai lėmė nepagrįstų ir neteisėtų nuosprendžio bei nutarties Š. G. priėmimą. Abu teismai, pasisakydami dėl Š. G. veiksmų ir kaltės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, padarė įrodymais nepagrįstas ir prieštaringas išvadas, kurios neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Kaltinamojo kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

3.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas šio nuosprendžio pagrįstumą ir priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai nustatė, kad Š. G. atliktuose veiksmuose yra visi BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymiai.

3.3. Pirmosios instancijos teismas Š. G. veiksmuose netinkamai nustatė BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymį – kaltę, kuriai būdinga tiesioginė tyčia (nagrinėjamu atveju ir kaip tęstinio nusikaltimo). Šis teismas nuosprendį grindė prieštaringa išvada, neva Š. G., išveždamas ir grąžindamas tuos pačius daiktus iš Rusijos Federacijos atgal į Lietuvos Respubliką, siekė ir įgyvendino iš anksto sumanytą nusikalstamą tikslą – per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti dalį daiktų, neįrašytų į gabenamų daiktų sąrašą. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad tie patys asmeninai daiktai buvo išgabenti ir atgal parvežti į Lietuvos Respubliką (tuo pačiu konteineriu, į laisvą apyvartą daiktai nepateko), t. y. į pradinę jų buvimo vietą, o tai objektyviai negalėjo sukelti jokių pasekmių, nebuvo pasikėsinta į aptariamo nusikaltimo objektą, kartu tai patvirtina, jog Š. G. veiksmuose nebuvo jokios tyčios. Todėl Š. G. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas ne tik neištaisė paminėto pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo, bet ir, nesilaikydamas BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos (neįspėjęs iš anksto, nesuteikęs laiko pasirengti gynybai), savo iniciatyva pakeitė Š. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos esmines faktines aplinkybes. Taip Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, padarė esminius BPK 255 straipsnio, 256 straipsnio 2 dalies pažeidimus, kurie suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, ir nuteisė Š. G. ne pagal kaltinamajame akte bei skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. už veiką (jos faktines aplinkybes), kurios padarymu jis nebuvo kaltinamas. Kartu tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta viena iš svarbiausių asmens procesinių teisių – teisė į teisingą teismą.

3.5. Šis teismas skundžiamos nutarties 28 punkte nurodė, kad konteineris Nr. (duomenys neskelbtini) Rusijoje 2020 m. kovo 13 d. buvo iškrautas, o paskui vėl pakrautas (ar papildomai pakrautas) ir, uždėjus naują plombą, išgabentas atgal į Lietuvą. Todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad į Lietuvą nuteistieji gabeno tuos pačius daiktus, kurie buvo išgabenti į Rusiją. Taigi, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Š. G. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno vienus daiktus, o iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką tame pačiame konteineryje buvo pargabenti kiti daiktai. Šios teismo pakeistos faktinės aplinkybės, lyginant su kaltinamajame akte nurodytomis ir skundžiamame nuosprendyje nustatytomis veikos aplinkybėmis, neabejotinai turi esminę reikšmę kasatoriaus gynybai, nes tai turi įtakos nusikaltimo kvalifikavimui. Paminėta teismo išvada leidžia teigti, kad Š. G. nepagrįstai buvo kaltinamas ir nuteistas už tęstinės nusikalstamos veikos padarymą. Jeigu kaip kontrabanda pripažinti daiktai buvo pakrauti tik Rusijos Federacijoje, vadinasi, iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją daiktai, atitinkantys kontrabandos dalyką, nebuvo gabenami, todėl pastaruoju atveju nebuvo ir kontrabandos nusikaltimo.

3.6. Žemesnės instancijos teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimuose pateiktų išaiškinimų, susijusių su teismo nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui), jų surašymui keliamais reikalavimais. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties nėra aišku, už kokius nusikalstamus veiksmus Š. G. nuteistas – kad jis, turėdamas tikslą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją pergabenti dalį daiktų, neįrašytų į gabenamų daiktų sąrašą, jų nepateikiant muitinės kontrolei, šiuos daiktus iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją išgabeno ir tuos pačius daiktus vėliau iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką pargabento atgal ar kad jis, turėdamas tikslą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją pergabenti dalį daiktų, neįrašytų į gabenamų daiktų sąrašą, jų nepateikiant muitinės kontrolei, įrašytus daiktus į gabenamų daiktų sąrašą išgabeno iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, o į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos pargabeno daiktus, kurių nebuvo išgabenęs iš Lietuvos Respublikos.

3.7. Žemesnės instancijos teismai vien aplinkybę, kad gabenti daiktai nebuvo deklaruoti, laikė, jog kasatoriui inkriminuotoje veikoje egzistuoja vienas iš būtinų kontrabandos požymių – objektas. Teismai, spręsdami Š. G. kaltės klausimą, nevertino jo, kaip įprastinę gyvenamąją vietą keičiančio fizinio asmens, asmeninio turto gabenimo iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją aplinkybių ekonomikos ir verslo veiklos kontekste, t. y. aplinkybių, kad kasatorius, kaip fizinis asmuo, gabendamas asmeninius naudotus daiktus, nedalyvavo jokioje ekonomikoje veikloje, nevykdė jokio verslo, neužsiėmė individualia veikla. Š. G. asmeniniai daiktai nepateko į rinką, buvo grąžinti į Lietuvą, t. y. įvyko daiktų išvežimas ir tų pačių daiktų grąžinimas, jų neiškraunant, o tai reiškia, kad tokiu būdu neatsirado jokios mokestinės prievolės, nenukentėjo jokie kiti asmenų interesai, nebuvo kilusi grėsmė ir nebuvo pasikėsinta į BK saugomas vertybes. Teismai visiškai neįvertino aplinkybės, kad visi Š. G. asmeniniai daiktai keliavo tame pačiame jūriniame konteineryje – išgabenus iš Lietuvos Respublikos, jie nebuvo iškrauti, nebuvo išgabenti iš muitinės priežiūros zonos, t. y. į jokios kitos šalies laisvąją apyvartą nepateko, buvo grąžinti į Lietuvos Respubliką. Kitaip tariant, asmeninių daiktų pasivažinėjimas jūriniu konteineriu iš vienos šalies į kitos šalies muitinės sandėlį ir atgal buvo įvertintas kaip itin pavojingi nusikalstami veiksmai – kontrabanda, kuria Š. G. neva pasikėsino į ekonomiką ir verslo tvarką, taip pat finansus ir finansų sistemą.

3.8. Baudžiamosios teisės teorijoje ir šiuo klausimu suformuotoje teismų praktikoje pažymima, kad kontrabandos atveju kaltininkai dažniausiai nusikalsta dėl materialinės naudos, vedami savanaudiškų paskatų ir tikslo pasipelnyti arba išvengti mokesčių. Objektyvūs bylos duomenys, kurių pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai neįvertino, patvirtina, kad mokesčių nesumokėjimo tikslas (motyvas) nagrinėjamu atveju neegzistuoja. Į Lietuvos Respubliką grąžinti Š. G. asmeniniai daiktai Rusijos muitinės sandėlyje buvo tame pačiame jūriniame konteineryje (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo išgabenti iš Lietuvos Respublikos, į laisvą apyvartą nepateko, jokiais mokesčiais neapmokestinti.

3.9. BK 199 straipsnio dispozicija yra blanketinė. Muitinės formalumus, taikomus įprastinę gyvenamąją vietą keičiančių ir iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis bei iš trečiosios šalies į Lietuvos Respubliką persikeliančių fizinių asmenų asmeniniam turtui, reglamentuoja Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1B-137 patvirtintos Atleidimo nuo muitų taikymo taisyklės (toliau – Taisyklės), taip pat 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009 ir jo nuostatos. Taisyklėse yra reglamentuota daiktų sąrašo (kaltinime įvardijamo kaip apyrašas) turiniui ir pateikimui keliami reikalavimai: „Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 3 straipsnyje nurodytu atveju muitų lengvatos taikymui pagrįsti kartu su muitinės deklaracija muitinės įstaigai, kurioje prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, pateikiami: <...> 9.31. asmeninį turtą sudarančių daiktų laisvos formos sąrašas, kuriame daiktai aprašyti pakankamai tiksliai, kad būtų galima juos identifikuoti, nurodytas daiktų kiekis <...>“ (Taisyklių 9 punktas, 9.31 papunktis). Taigi, pagal Taisyklių reikalavimus daiktų sąrašas turi būti pakankamai tikslus, tačiau jis neturi būti 100 procentų tikslus, be to, Taisyklėse nėra reikalavimo nurodyti gabenamų asmeninių daiktų vertę. Tai, kad asmeninių daiktų gabenimo atveju nėra privaloma tiksliai ir itin detaliai nurodyti daiktus, o sąrašas gali būti apytikslis, teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino kaip liudytojai apklausti muitinės tarpininkais dirbantys ir šiam kroviniui deklaracijas pildę bei jas muitinei teikę V. B., G. A.. Teismai ne tik nevertino šių aplinkybių, tačiau apskritai ignoravo paminėtus teisės aktus, nors privalėjo aiškiai pasisakyti, kaip turi būti aiškinama nurodyta Taisyklių nuostata ir suprantamas daiktų sąrašo pakankamumo kriterijus, kadangi Š. G. šioje byloje kaltinimai pareikšti iš esmės tik dėl to, kad daiktų sąrašas nebuvo absoliučiai tikslus.

3.10. Š. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino jam žinomas bylos aplinkybes, kurias iš esmės patvirtina bylos medžiaga ir joje surinkti duomenys. Jokių neteisėtų pavedimų ir (ar) neteisėtų susitarimų su V. K. nebuvo sudaryta, tokių susitarimų nepatvirtina ir byloje surinkti duomenys. V. K. surado oficialiai ir teisėtai veikiančią bendrovę „A“, susitarė dėl paslaugų (daiktų pervežimo ir muitinio įforminimo) kainos, ją bankiniu mokėjimo pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos, taip save identifikuodamas, sumokėjo, su bendrovės „A“ darbuotojais bendravo atvirai, teikė visus prašomus dokumentus ir informaciją, neslėpė savo asmenybės: telefono numeris priklauso V. K., elektroninio pašto adresas ((duomenys neskelbtini)) susietas su jo vardu ir pavarde. Žemesnės instancijos teismai byloje nustatytas faktines aplinkybes nepagrįstai pripažino kontrabanda. Šiuo atveju vienintelė Š. G., kaip įprastinę gyvenamąją vietą keičiančio asmens, padaryta neteisėta veika – per valstybės sieną gabentų asmeninių daiktų ne viso sąrašo, kurio pagrindu buvo užpildytos deklaracijos, muitinės tarpininkams pateikimas.

3.11. Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai privalėjo įvertinti bylos objektyvių duomenų visumą ir nustatyti, ar kaltinamiesiems objektyviai buvo žinomos kaltinime nurodomos aplinkybės, o būtent kad, pateikus nepasirašytą daiktų sąrašą (asmeninių daiktų sąrašas Š. G. nebuvo pasirašytas, nors pagal paminėtas Taisykles šį sąrašą būtent jis turėjo pasirašyti), UAB „A“ vadybininkas (-ai) perduos jį UAB „AD“ ir (ar) UAB „E“ muitinės tarpininko atstovams, kurių kaltinamieji nežino ir su jais nebendravo, o šie, vykdydami savo pareigas, būdami atestuoti atstovai, nepatikrins pateiktų dokumentų – pateiks muitinei tikrovės neatitinkančius duomenis, neva tyčia siekdami išvengti tinkamos muitinės kontrolės.

3.12. Nagrinėjamoje byloje, kasatorių teigimu, taip pat neteisingai buvo nustatyta daiktų, kurie nebuvo nurodyti apyraše, vertė. Neteisingas daiktų vertės nustatymas lėmė tai, kad Š. G. be pagrindo buvo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, t. y. už privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, kontrabandą.

3.13. Byloje Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kartu su 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo kaip priedus pateikė fizinių asmenų E. P., R. P., G. G., P. S., D. T., L. B.-K. išvadas dėl daiktų vertės. BPK įtvirtintas specialisto, kaip proceso dalyvio, apibrėžimas (BPK 89 straipsnis), nustatytos specialisto teisės, pareigos, atsakomybė, proceso dalyvių teisė reikšti nušalinimą specialistui ir t. t. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie paminėtų asmenų kompetenciją, specialių žinių turėjimą ir galimybes atlikti daiktų vertinimą. Išvardyti individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys surašė dokumentus, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu jie buvo parinkti. Byloje pateiktos išvados taip pat neatitinka BPK 90 straipsnio 3 dalyje nurodytų specialisto išvados turiniui keliamų reikalavimų (išvadose nėra nurodyta jas pateikusių asmenų kvalifikacija, specialybė ir išsilavinimas), todėl jos negali būti laikomos specialisto išvadomis BPK prasme. Tokias išvadas pripažinti patikimomis ir jomis vadovautis, nustatant dalies daiktų vertę, nebuvo pagrindo.

3.14. Dalies daiktų vertė byloje nustatyta naudojantis PREMI duomenų baze. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 17 punkte nurodyta, kad prekių muitinio įvertinimo informacinė sistema (toliau – PREMI IS), kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių deklaruotus sandorius, muitinėje naudojami šiems tikslams: siekiant nustatyti potencialią riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo, lyginant tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertes; atrinkti informaciją apie prekių sandorio vertes antriniams muitinio įvertinimo metodams taikyti arba dėl galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio garantijai apskaičiuoti. Taigi, PREMI IS naudojama visai kitiems tikslams, todėl šioje byloje paminėtos sistemos pagalba nustatyta daiktų muitinė vertė yra neteisinga.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir jam baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismui tikrinant jo pagrįstumą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 10, 44 straipsniuose įtvirtintos teisės į teisingą procesą ir nešališką teismą, teisė į gynybą, neužtikrintas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis), taip pat pažeista BPK 255, 256 straipsniuose nustatyta nusikalstamos veikos esminių aplinkybių keitimo tvarka.

4.2. Reikalavimas, kad teismas būtų objektyviai nešališkas, reiškia, kad teismas turi pateikti garantijas, pašalinančias bet kokias su tuo susijusias abejones. Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, ar yra užtikrinama nešališka teismo pozicija, jo paties iniciatyva keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, apie kurias nė vienas iš nuteistųjų nebuvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka.

4.3. Vienas iš teisės į gynybą elementų – tai asmens teisė žinoti, kuo jis yra įtariamas, kaltinamas. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktas garantuoja kaltinamojo teisę būti informuotam apie kaltinimo pagrindą ir motyvus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad ši teisė taip pat apima ir kaltinamojo teisę žinoti veikos teisinį vertinimą. Asmens teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) baudžiamajame procese įgyvendinimas, be kita ko, yra tiesiogiai susijęs ir su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526/2014). EŽTT yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė žinoti kaltinimo turinį ir teisinį vertinimą yra neatsiejamai susijusi su teise į pakankamą terminą pasirengti gynybai, garantuojamą Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktu, ir turi būti vertinama atsižvelgiant į tai (EŽTT 1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pélissier ir Sassi prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25444/94; 2011 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Black prieš Vengriją, peticijos Nr. 56282/09). BPK 256 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad kaltinime išdėstytų esminių faktinių aplinkybių pakeitimas reikalauja išankstinio pranešimo kaltinamajam ir jo gynėjui.

4.4. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Tačiau tuomet turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). BPK 256 straipsnio 1 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatas aiškinant kartu, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus inkriminuotos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis tik tuo atveju, kai to, pateikęs rašytinį prašymą teismui, prašo prokuroras ar nukentėjusysis.

4.5. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva (nesant prokuroro prašymo pakeisti esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes) pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, padarė esminį BPK pažeidimą. Žinodamas, kad apeliacinės instancijos teismas keis (praplės) kaltinimo faktines aplinkybes iš dalies skirtingomis, kasatorius būtų galėjęs kitaip organizuoti savo gynybą, pateikti papildomus paaiškinimus. Iš anksto nepranešus apie galimą esminių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių keitimą, be kita ko, buvo apribota jo teisė prašyti pertraukos pasirengti gynybai (BPK 256 straipsnio 3 dalis).

4.6. V. K. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tariamą bendrą nusikalstamą sumanymą, kuris apėmė daiktų išgabenimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir jų (tų pačių daiktų) pargabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad konteineris Nr. (duomenys neskelbtini) Rusijoje 2020 m. kovo 13 d. buvo iškrautas, o paskui vėl pakrautas (ar papildomai pakrautas) ir, uždėjus naują plombą, išgabentas atgal į Lietuvą. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad į Lietuvą nuteistieji gabeno tuos pačius daiktus, kurie buvo išgabenti į Rusiją (nutarties 28 punktas). Taigi, pagal apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes, V. K. ir Š. G. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją nurodytu konteineriu išgabeno vienus daiktus, o iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką tame pačiame konteineryje jau gabeno kitus daiktus (arba papildomai pakrautus daiktus), kurie nebuvo deklaruoti Š. G. asmeninių daiktų išgabenimo deklaracijoje. Be to, iš nurodytų aplinkybių reikėtų suprasti, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, jog daiktų išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Rusijos Federaciją buvo teisėtas, neatitiko BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių, nes jokių argumentų dėl netinkamo išgabenamų daiktų muitinio įforminimo ar pateikimo patikrinti skundžiamoje nutartyje nenurodė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad Š. G. asmeninių daiktų išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos momentu būtų pažeistos daiktų gabenimo taisyklės (nenustatė kontrabandos požymių). Svarbi aplinkybė, kad kasatorius nėra susijęs su nurodyto konteinerio iškrovimu Rusijos Federacijoje, jis nežinojo, kad į konteinerį buvo papildomai prikrauta daiktų, kurie pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus yra kontrabandos dalykas jų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momentu. Kasatorius nebuvo atsakingas už konteinerio sugrąžinimą (įvežimą) į Lietuvos Respublikos teritoriją.

4.7. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteisė kasatorių ne pagal kaltinamajame akte išdėstytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes, o pagal aplinkybes, kurios iš esmės nebuvo pakeistos ir tirtos apeliacinio proceso metu. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255 straipsnio nuostatas, peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Įrodymų tyrimo metu paaiškėjus naujoms ir esminę reikšmę turinčioms aplinkybėms, kurios lėmė kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimą, teismas privalėjo kaltinamuosius ir jų gynėjus informuoti bei sudaryti galimybę tinkamai pasiruošti gynybai, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta.

4.8. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė esminius Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo principus, todėl po 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdžio, kurio metu gynėjas advokatas M. Martinaitis pareiškė pastabų dėl teisėjų kolegijos galimo šališkumo, tiriant byloje įrodymus, privalėjo nusišalinti. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi atnaujino byloje įrodymų tyrimą ir kaip specialistę byloje apklausė (duomenys neskelbtini) Teisės skyriaus vedėją L. M., kuri BPK 89 straipsnio 1 dalies prasme neturėjo teisės susipažinti su visa rašytine bylos medžiaga ir teikti išvadą. Juolab kad nutartyje ji nurodyta kaip liudytoja, davusi paaiškinimus apie byloje nustatytas aplinkybes (nutarties 33 punktas), nors teismui prisiekė ir davė paaiškinimus kaip specialistė. Liudytojo priesaika iš esmės skiriasi nuo specialisto teismui duotos priesaikos. 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdžio metu gynėjas advokatas M. Martinaitis atkreipė kolegijos dėmesį į šiurkščius BPK 89 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio pažeidimus. L. M. paaiškinimai negalėjo būti pripažinti leistinu ir tinkamu įrodymu byloje, nes pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą (BPK 90 straipsnio 1 dalis). Teisinės žinios nėra specialios žinios BPK 89 straipsnio 1 dalies prasme. Aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo pats turi reikiamų teisinių žinių ir teisinius klausimus privalo spręsti pats (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-689/2020).

4.9. Apeliacinės instancijos teismas nebuvo rašytine užduotimi pavedęs atlikti objektų tyrimą ar kitokiu būdu raštu įpareigojęs pateikti išvadą. L. M. posėdžio metu išsakė savo nuomonę dėl byloje nustatytų faktų, tačiau ne Muitinės departamento kaip institucijos oficialią poziciją. L. M. paaiškinimas taip pat negali būti vertinamas kaip konsultacinė išvada, nes dėl šios paslaugos nei teismas, nei proceso dalyviai nesikreipė. Be to, kasatorius negalėjo apskųsti 2022 m. vasario 14 d. nutarties dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, nes ši nutartis nėra skundžiama. Kaltinamieji ir jų gynėjai negalėjo išdėstyti savo pozicijos dėl L. M. (ne)įtraukimo į procesą specialisto statusu, taip pat negalėjo pasiūlyti savo kandidatų apklausai svarstomu klausimu. Teismui nustačius, kad buvo neišsamiai ištirtos tam tikros bylos aplinkybės, atnaujinus byloje įrodymų tyrimą, klausimas dėl galimo specialisto įtraukimo į procesą turėjo būti svarstomas viešai, gynybai suteikiant galimybę pasisakyti šiuo klausimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2022 m. vasario 14 d. nutartį dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, nesudarė kasatoriui galimybės tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą.

4.10. Šiurkščiai nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ir BPK 298 straipsnio nuostatos, saugančios pasitarimų kambario slaptumą, kuris taip pat garantuoja teisėjų sprendimų nepriklausomumą ir nešališkumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pirmą kartą išnagrinėjusi bylą ir išėjusi į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, iš kitų savo kolegų sulaukė patarimo atnaujinti procesą ir byloje kaip specialistę apklausti (duomenys neskelbtini) Teisės skyriaus vedėją L. M.. Akivaizdu ir tai, kad tuo pačiu metu buvo bendraujama su L. M. dėl jos galimybės padėti atskleisti „bylos esmę“.

4.11. Egzistuoja abejonės ir dėl apeliacinės instancijos teismo nešališko gebėjimo priimti teisingą bei motyvuotą procesinį sprendimą šioje byloje, ar nebuvo pažeistas BPK 6 straipsnis „Teisingumą vykdo tik teismas“. Skundžiama nutartis iš esmės yra motyvuojama specialistės (liudytojos) L. M. duotais parodymais ir atlikta teisės aktų analize. Taip pat skundžiama nutartis galimai prieštarauja BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs įrodymus, konstatavo visiškai naujas aplinkybes, kurių nenagrinėjo žemesnės instancijos teismas.

4.12. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas šiurkščiai pažeidė BPK 312 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes kasatoriaus apeliacinį skundą išnagrinėjo tik iš dalies, neįvertino esminės skunde nurodytos aplinkybės, kad asmens parodymas atpažinti buvo atliktas iš esmės pažeidžiant BPK 192 straipsnio 6 dalies reikalavimus, todėl šio procesinio veiksmo metu gauti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymu. Kasatorius viso proceso metu atvykdavo į iš anksto suplanuotas apklausas pas tyrėją, nė karto nesislėpė nuo pareigūnų, jo nebuvo ieškoma. Todėl, asmens parodymą atpažinti atliekant iš fotonuotraukų, buvo apribota jo teisė tiesiogiai dalyvauti procesiniame veiksme ir išgirsti D. K. parodymus apie atpažįstamą asmenį. Šiam teismui, kaip ir prokurorei, nebuvo įdomu išsiaiškinti ir tai, kurį iš brolių dvynių, t. y. V. K. ar V. K., liudytojas D. K. galėjo pastebėti. Faktas tas, kad įvykio vietoje brolių niekas negalėjo matyti. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad esminis BPK pažeidimas atliekant asmens parodymą atpažinti nebuvo padarytas, padarė kategorišką išvadą, kad rankraštinius įrašus CMR važtaraštyje atliko kasatorius. Tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta tikėtina išvada, kad tirti pateiktame tarptautinio krovinių transportavimo (CMR) važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), 1–11 ir 21 skiltyse, rankraštinius įrašus padarė V. K.. Be to, tyrimui nebuvo pateikti ir su kitais rašytiniais duomenimis nepalyginti kasatoriaus brolio V. K. lyginamieji rašysenos pavyzdžiai. Todėl abu teismai nepagrįstai netaikė kasatoriui BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatų ir byloje esančių abejonių nevertino jo naudai. Atsižvelgiant į tai, kad kasatorius nedalyvavo pakraunant asmeninius Š. G. daiktus ir nepasirašė CMR važtaraštyje, abu teismai, priimdami jam skundžiamus sprendimus, buvo tendencingi ir šališki.

4.13. Abu teismai neatliko nuoseklios bei išsamios visų įrodymų analizės ir nenustatė, kuo pasireiškė kasatoriaus tiesioginė tyčia, kas buvo būtina kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Spręsdami kasatoriaus kaltės dėl kontrabandos padarymo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad daiktų gabenimas per valstybės sieną yra susijęs su gana sudėtingu teisiniu reguliavimu, todėl tyčia vykdyti kontrabandą negali būti nustatoma formaliai, t. y. tiesiog konstatuojant, kad gabentojas privalo žinoti daiktų deklaravimo ir gabenimo tvarką.

4.14. Kasatorius nieko neslėpė nuo muitinės tarpininkų, logistikos specialistų, muitinės ar pasienio pareigūno, asmeninių Š. G. daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją paslaugą užsakė iš savo elektroninio pašto, visą laiką atsakydavo į užklausas, bendraudamas dėl šios paslaugos naudojosi savo asmeniniu telefono numeriu, pinigus už paslaugą sumokėjo iš savo sąskaitos ir pan. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis jokio sumanymo (tyčios) nusikalsti, gabenant kontrabandinius daiktus per sieną, neturėjo.

4.15. Teismai visiškai neįvertino, kad visi Š. G. asmeniniai daiktai buvo tame pačiame jūriniame konteineryje. Išgabenus iš Lietuvos Respublikos, jie nebuvo iškrauti, nebuvo išvežti iš muitinės priežiūros zonos, t. y. į jokios kitos šalies laisvąją apyvartą nepateko, o vėliau buvo grąžinti į Lietuvos Respubliką. Š. G. asmeninių daiktų pervežimas jūriniu konteineriu iš vienos šalies į kitos šalies muitinės sandėlį ir atgal nevertintinas kaip itin pavojingas nusikalstamas veiksmas – kontrabanda, kuria pasikėsinta į ekonomiką bei verslo tvarką, taip pat į finansų sistemą.

4.16. Aplinkybė, kad konteineris Nr. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje 2020 m. kovo 13 d. buvo iškrautas, o vėliau vėl pakrautas (ar papildomai pakrautas) ir, uždėjus naują plombą, išgabentas atgal į Lietuvą, kasatoriui nebuvo žinoma. Prie saugyklos su daiktais sugrąžinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją jis nėra prisidėjęs ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Jo veiksmai susiję tik su adresatams persiųstais elektroniniais laiškais, kai Š. G. ruošėsi išvažiuoti gyventi į užsienį bei išsivežti savo asmeninius daiktus, ir mokėjimo pavedimu logistikos bendrovei už suteiktas paslaugas, kurį atliko Š. G. vardu. Kasatorius netyrė ir nenustatinėjo, ar Š. G. turėjo teisę gabenti savo daiktus, jų neapmokestinant. Todėl negalima teigti, kad jis žinojo ar privalėjo žinoti apie Š. G. ketinamų atlikti veiksmų apimtis, t. y. kokius daiktus ir kokiais kiekiais Š. G. norėjo išgabenti ir kokiu būdu jie bus (turėjo būti) pateikti muitinės darbuotojams patikrinti. Už šiuos veiksmus buvo atsakingas daiktų savininkas Š. G.. Teismai neatsižvelgė, kad kasatorius fiziškai nekontroliavo ir neturėjo įtakos galimo „bendrininko“ Š. G. bei muitinės tarpininkų atliekamiems veiksmams. Akivaizdu, kad kasatorius neturėjo tiesioginės tyčios klaidinti muitinės darbuotojus ir apgaulės būdu nuslėpti daiktus, todėl jo veiksmuose nėra visų būtinų BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties elementų, o būtent kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia.

4.17. BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys reikalauja nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvus, kuriais grindžiamos teismo išvados, aptarti įrodymus dėl visų būtinų nusikaltimo sudėties požymių. Apeliacinės instancijos teismas šias nuostatas, o kartu ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas pažeidė iš esmės, suvaržė kasatoriaus teisę žinoti, už ką ir kodėl yra nuteistas.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergejus Bekiš) atsiliepimu į nuteistojo Š. G. ir jo gynėjo advokato R. Kivyliaus, nuteistojo V. K. kasacinius skundus prašo nuteistojo Š. G. ir jo gynėjo, nuteistojo V. K. kasacinius skundus atmesti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo Š. G. ir jo gynėjo advokato R. Kivyliaus, nuteistojo V. K. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-39-1073/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-5-895/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-193-648/2022, 2K-104-697/2023 ir kt.). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-16-788/2023 ir kt.). Taigi, kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).

8. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai, nesutikdami su Š. G. ir V. K. nuteisimu už kontrabandą, dalį juose pateikiamų argumentų skiria žemesnės instancijos teismų atliktam atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimui, taip pat jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms ginčyti. Kasaciniuose skunduose, be kita ko, keliami įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimai, kvestionuojamos teismų padarytos išvados dėl kai kurių įrodytomis pripažintų aplinkybių nustatymo, šios aplinkybės savaip interpretuojamos ir prašoma, atsižvelgiant į šias interpretacijas, daryti kitokias nei skundžiamuose teismų sprendimuose padarytas išvadas. Tačiau tai, kaip minėta, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

9. Nuteistasis Š. G. ir jo gynėjas kasaciniame skunde, be kita ko, ginčija Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ikiteisminio tyrimo metu byloje pateiktų E. P., R. P., G. G., P. S., D. T., L. B.-K. išvadų dėl gabentų nedeklaruotų privalomų pateikti muitinei daiktų vertės nustatymo leistinumą, teigia, kad išvadas pateikę individualią veiklą vykdantys asmenys nelaikytini specialistais BPK 89 straipsnio prasme, o jų pateiktos išvados neatitinka BPK 90 straipsnio 3 dalyje nustatytų specialisto išvados turiniui keliamų reikalavimų; taip pat kasatoriai nesutinka su dalies kontrabandos būdu gabentų daiktų vertės naudojantis PREMI IS nustatymu. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi paminėti kasatorių argumentai nebuvo nurodyti nuteistojo Š. G. apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacine tvarka, jie nėra ir kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl paliekami nenagrinėti.

10. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakys tik dėl tų kasacinių skundų argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK 255, 256 straipsnių taikymo

11. Kasaciniuose skunduose nemaža dalis argumentų skirta teisės į gynybą, nešališką teismą, teisingą procesą pažeidimui, tai siejant su BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatų pažeidimais. Kasatorių teigimu, šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas kaltinimo keitimo teisme nuostatų, taip pat ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, savo iniciatyva pakeitė nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos esmines faktines aplinkybes ir nuteisė už veiką, kurios padarymu jie nebuvo kaltinami ir nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Šie kasatorių argumentai atmetami.

12. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos kaltinime nurodytos esminės faktinės veikos aplinkybės ir jos kvalifikavimas. Tai darant turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-42-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018, 2K-219-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-236-648/2020). Apeliacinės instancijos teisme kaltinimas gali būti keičiamas pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą, taip pat teismo iniciatyva.

13. Teismų praktikoje išaiškinta, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-371-696/2015, 2K-112-697/2016, 2K-31-895/2020, 2K-239-648/2020). Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495//2020).

14. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas kaltinimo pakeitimas apsiribojo dviejų garso kolonėlių, kurios gabenant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo deklaruotos, iš kaltinimo pašalinimu ir atitinkamai kontrabandos būdu gabentų daiktų vertės sumažinimu. Paminėtų daiktų iš kaltinimo pašalinimas ir kontrabandos dalyko vertės sumažinimas nebuvo nuteistiesiems siurprizinis ir pažeidžiantis jų teisę į gynybą, kitas jų teises. Patys nuteistieji šias aplinkybes akcentavo apeliaciniuose skunduose, nurodydami, kad garso kolonėlės pagal faktines bylos aplinkybes buvo deklaruotos prie tranzito deklaracijos pridėtame asmeninį turtą sudarančių daiktų apyraše. Jokios kitos esminės kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, priešingai nei teigia kasatoriai, nebuvo keičiamos.

15. Kasatoriai teisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, kitaip aprašė tam tikras nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Š. G. per Lietuvos valstybės sieną pirmyn ir atgal gabeno savo asmeninį turtą (nuosprendžio 5.2 punktas). Byloje apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad konteineris Rusijos Federacijoje buvo atidarytas ir tam tikri veiksmai su jame gabenamais daiktais buvo atlikti, tačiau neatlikęs papildomo tyrimo negalėjo vienareikšmiškai konstatuoti, ar buvo vykdomi ir savarankiški iškrovimo ir pakrovimo veiksmai, todėl tokios apeliacinės instancijos teismo išvados yra laikytinos nepagrįstomis. Tačiau šis įrodymų vertinimo pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes nei turėjo įtakos galutinio teismo sprendimo teisingumui ir pagrįstumui, nei esmingai išplėtė kaltinimo aplinkybes.

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pasakyta, jog, pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principus, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus, tinkamai kvalifikuoti kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atlikta išsamesnė bylos aplinkybių analizė, siekiant tinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą, aptariamu atveju nereiškia kaltinime nurodytų esminių faktinių aplinkybių pakeitimo (išplėtimo) BPK 255 ir 256 straipsnių prasme. Pažymėtina, jog iš skundžiamos nutarties turinio negalima daryti išvados, kad pakito kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos dalykas, t. y. kad apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems papildomai inkriminavo naujų privalomų pateikti muitinei daiktų neteisėtą gabenimą, ar pan.

17. Atsakant į kasacinių skundų argumentus dėl teisės į gynybą pažeidimo, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495//2020). Konstatavus, kad kaltinimo esminės faktinės aplinkybės kasatorių akcentuojamu aspektu nebuvo pakeistos, nėra pagrindo ir daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo pažeista nuteistųjų teisė į gynybą. Kartu pažymėtina, kad abu nuteistieji viso proceso metu neigė kontrabandos būdu gabenę bet kokius daiktus, aktyviai siekė įtikinti teismus, jog aptikti nedeklaruoti daiktai į asmeninį turtą sudarančių daiktų sąrašą nebuvo įtraukti per klaidą, nežinojimą ir pan. Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistųjų gynyba dėl apeliacinės instancijos teismo aprašytų daiktų gabenimo aplinkybių iš esmės būtų buvusi kitokia.

18. Kartu pažymėtina, kad BPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų ir jų gynėjų teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti, nebuvo suvaržytos. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoti pirmiau nurodytus kasatorių akcentuojamus procesinius pažeidimus neturi pagrindo. Nuteistųjų teisė į nešališką apeliacinės instancijos teismą, teisingą procesą, kaip ir teisė į gynybą, nebuvo pažeista.

Dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme atnaujinimo

19. Apeliacinės instancijos teismo šališkumo nepagrindžia ir nuteistojo V. K. kasacinio skundo argumentai, susiję su apeliacinio proceso metu atnaujintu įrodymų tyrimu ir specialistės L. M. apklausa.

20. Pažymėtina tai, kad, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį. Tai ir buvo padaryta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių baigiamųjų kalbų, atsikirtimų ir išėjęs į pasitarimų kambarį priimti byloje procesinio sprendimo, nustatė, kad bylos medžiagoje yra tam tikrų prieštaravimų, kuriuos būtina išsiaiškinti, kad būtų galima išsamiai ištirti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl 2022 m. vasario 14 d. nutartimi atnaujino byloje įrodymų tyrimą ir nutarė byloje pakartotinai apklausti nuteistuosius, liudytoją G. A. ir kaip specialistę Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vedėją L. M.. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atnaujindamas byloje įrodymų tyrimą, jokių proceso pažeidimų nepadarė, o tik realizavo jam įstatymo suteiktą teisę, kartu ir pareigą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012). Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams) (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

21. Nuteistojo V. K. skundo argumentų, susijusių su L. M., kaip specialistės, apklausa, kontekste pažymėtina, kad BPK 89 straipsnio 1 dalyje pateiktas specialisto apibūdinimas, kuriame nurodyta, kad specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam ne tik pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą, dalyvauti atliekant kitus baudžiamojo proceso veiksmus, bet ir pateikti paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialistas gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Pažymėtina tai, kad, skirtingai nei ekspertui, įstatymas nekelia specialistui kaip baudžiamojo proceso veiklos subjektui apibendrinančių kvalifikacijos reikalavimų (mokslo cenzo, specialių egzaminų laikymo ir pan.). Svarbu, kad asmuo, kuriam pavedamos specialisto funkcijos, būtų asmuo, gerai išmanantis tam tikrą klausimą ir turintis specialių žinių.

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) Teisės skyriaus vedėja L. M. kaip specialistė byloje buvo pasitelkta siekiant išsiaiškinti tam tikrus muitinės procedūrų formalumus, daiktų (prekių) vertės nustatymo metodikas ir kt. klausimus, kurie būtent ir yra susiję su šios turimomis kompetencijomis bei sudaro savarankišką specialių žinių sritį, kurios neturi teismas. Nors teismo posėdžio metu L. M. duoti paaiškinimai buvo iš dalies susiję ir su muitinės procedūrų, prekių (daiktų) vertinimo teisiniu reglamentavimu, tačiau tokios žinios negali būti priskirtos išimtinai tik teisės žinioms. Atitinkamai tai patvirtina ir teismo sprendimų turinys, nes apeliacinės instancijos teismas nutartyje L. M. paaiškinimus paminėjo tik epizodiškai labai siauru aspektu (dėl į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų daiktų privalomo pateikimo muitinei deklaruoti) (nutarties 33 punktas). Tuo tarpu Š. G. ir V. K. padarytos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti ir įrodyti remiantis išsamia kitų bylos įrodymų visumos analize ir vertinimu. Be to, pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodyti teiginiai apie paminėtos specialistės įtaką apeliacinės instancijos teismo sprendimui (jame padarytoms išvadoms ar nutarties teisingumui) tėra subjektyvūs samprotavimai, o ne pagrįsti teisiniai argumentai.

Dėl asmens atpažinimo tvarkos (BPK 192 straipsnio reikalavimų laikymosi)

23. Kasatorius V. K. kasaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktas jo atpažinimas iš nuotraukos yra neteisėtas, prieštaraujantis BPK 192 straipsnio 6 dalies reikalavimams. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais kasatoriaus teiginiais.

24. Nagrinėjamoje byloje asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas buvo pripažintas įrodymu, pagrindžiančiu V. K. kaltę. Nuteistojo gynėjas ginčijo šią aplinkybę apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su gynėjo argumentais, kad buvo pažeista asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką tvarka, tačiau šio pažeidimo nelaikė esminiu, kuris būtų sukliudęs nustatyti byloje tiesą (nutarties 32 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada.

25. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Pagal BPK 192 straipsnio nuostatas asmens parodymas atpažinti yra atliekamas dviem būdais: 1) atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną (1 dalis); 2) atpažinimas daromas pagal nuotrauką, jeigu parodyti asmens negalima arba kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui užtikrinti (6 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasakyta, kad atpažinimas pagal nuotrauką taip pat gali būti daromas siekiant užtikrinti saugumą su teisėsaugos institucijomis bendradarbiauti sutikusiam įtariamajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013). Taigi atpažinimas pagal nuotrauką yra atliekamas tada, kai egzistuoja objektyvios priežastys, trukdančios parodyti atpažintiną asmenį, arba kai yra būtina užtikrinti proceso dalyvių saugumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-684/2021).

26. Nagrinėjamoje byloje parodymų atpažinti atlikimo metu galimai veiką padaręs asmuo (V. K.) buvo žinomas, todėl šie veiksmai turėjo būti atlikti laikantis BPK 192 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tai, kad liudytojas D. K. atpažino V. K. pagal jo nuotrauką, o ne parodant jį gyvai atpažįstančiajam, nepagrindžia išvados dėl šio įrodymo neleistinumo. Teismų praktikoje pasakyta, kad BPK 192 straipsnis suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2008, 2K-446/2008, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019). BPK 191 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad prieš parodymą atpažinti asmuo turi būti apklausiamas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintą asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį. Šios nuostatos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikytasi ir liudytojas D. K. apklaustas apie daiktų pakrovimo aplinkybes ir asmenį, kuris dalyvavo pakraunant daiktus, jo išvaizdą. Būtent parodymo atpažinti pagal nuotrauką atlikimo metu liudytojas nurodė V. K. nuotrauką kaip asmens, kuris galimai dalyvavo pakraunant daiktus ir pasirašė krovinio CMR. Apeliacinės instancijos teismas šio procesinio veiksmo metu gautą informaciją BPK nustatyta tvarka gretino su kita bylos medžiaga ir padarė išvadą, kad liudytojo parodymus iš dalies patvirtina ir specialisto išvada, kad minėtame krovinio CMR rankraštinius įrašus, tikėtina, padarė V. K.. Taigi, tokios nustatytos aplinkybės pagrįstai leido teismui daryti teisines išvadas dėl V. K. dalyvavimo pakraunant daiktus į liudytojo sunkvežimį.

Dėl BK 199 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) taikymo

27. Kasaciniuose skunduose ginčijamas Š. G. ir V. K. nuteisimas, teigiama, kad skundžiamuose sprendimuose žemesnės instancijos teismai neteisingai konstatavo, jog jų atliktuose veiksmuose yra visi BK 199 straipsnio 3 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pasak kasatorių, nuteistųjų veiksmais nebuvo pasikėsinta į jiems inkriminuoto nusikaltimo objektą – ekonomiką ir verslo tvarką, taip pat finansus ir finansų sistemą; teismai netinkamai nustatė ir subjektyviosios pusės požymį – kaltę.

28. BK 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.

29. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika priklauso bendrai Europos Sąjungos muitų teritorijai ir tiesiogiai taiko šioje teritorijoje veikiančio Sąjungos muitinės kodekso taisykles ir nustatytas procedūras. BK 199 straipsnyje nurodyto nusikaltimo pagrindinis objektas – muitinės prižiūrimų prekių gabenimo ir deklaravimo tvarka, Lietuvos Respublikos ir ES finansiniai interesai, sąžiningo verslo konkurencija. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kontrabandos nusikaltimo dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai – yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Pagal šios normos prasmę kontrabandos dalykas gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-278-489/2017, 2K-178-699/2018, 2K-233-895/2019 ir kt.).

30. Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 199 straipsnio 3 dalis), neteisėtu gabenimu. Gabenimas neteisėtas tampa tada, kai tokie daiktai gabenami, nepateikiant muitinės kontrolei arba kitaip šios kontrolės išvengiant. Nagrinėjamoje byloje aktualiu kitokiu muitinės kontrolės išvengimu teismų praktikoje laikomas ir neteisingų, tikrovės neatitinkančių duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2014, 2K-278-489/2017, 2K-362-693/2017, 2K-178-699/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl bendriausia prasme kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitinės postą kitaip išvengiant muitinės kontrolės, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai išvengiama daiktų, kurie turi būti pateikti muitinei, kontrolės, t. y. nuo tikrovės neatitinkančios, melagingos gabenamo daikto deklaracijos ir kitų kontrabandos dalyko įgijimo ir nuosavybės dokumentų pateikimo muitinės kontrolei momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-489/2017).

31. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36/2013, 2K-568/2014, 2K-7-130-699/2015 ir kt.). Kita vertus, paprastai šio nusikaltimo tikslas yra susijęs su siekiu nuslėpti mokesčius ar jų išvengti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-489/2017, 2K-362-693/2017, 2K-7-86-303/2018).

32. Š. G. ir V. K. buvo kaltinami ir skundžiamais teismų sprendimais nuteisti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) už nusikalstamos veikos, susidedančios iš dviejų epizodų, padarymą, t. y. už privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėtą, išvengiant muitinės kontrolės, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tiek į Rusijos Federaciją, tiek ir iš Rusijos Federacijos.

33. Privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją pasireiškė tuo, kad Š. G., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su V. K., UAB „A“ vadybininkams pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – Š. G. įprastinę gyvenamąją vietą keičiančio fizinio asmens asmeninio turto apyrašą rusų kalba be datos ir numerio, nenurodydamas visų gabenamų daiktų; jų pagrindu muitinės tarpininkas 2019 m. gruodžio 4 d. muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Š. G. įprastinę gyvenamąją vietą keičiančio fizinio asmens asmeninio turto gabenimo konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją; tą pačią dieną adresu: (duomenys neskelbtini), V. K., dalyvaudamas pakraunant krovinį į K. P. įmonės (vežėjo) puspriekabę ir užpildydamas tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) 1–11 ir 21 skiltis, žinodamas, kokios prekės bus išgabenamos, ir siekdamas išvengti muitinės kontrolės, nepateikė muitiniam tikrinimui ir įforminimui duomenų apie visas gabenamas prekes, taip privalomi pateikti muitinei daiktai, išvengiant muitinės kontrolės, buvo išgabenti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.

34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai Š. G. ir V. K. už paminėtų jiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, susijusių su privalomų pateikti muitinei daiktų, išvengiant muitinės kontrolės, gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją, padarymą kaltais pripažino nepagrįstai. Teismų išvados dėl šių faktinių bylos aplinkybių nėra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Tiek iš bylos medžiagos, tiek ir iš žemesnės instancijos teismų priimtų nuosprendžio bei nutarties matyti, kad byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių teismų nustatytas aplinkybes, jog Š. G. ir V. K., veikdami bendrai, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją kontrabandos būdu gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus. Byloje nustatyta, kad išgabenant daiktus konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją krovinio muitinis patikrinimas nebuvo atliekamas, Rusijoje išgabento krovinio muitinės procedūros taip pat nebuvo atliekamos. Abu teismai nustatytas faktines aplinkybes, kad nuteistieji per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją, be turto apraše, o kartu ir eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų daiktų, gabeno ir kitus privalomus pateikti muitinei daiktus, iš esmės pagrindė duomenimis, gautais sulaikius Š. G. ir V. K. tame pačiame jūriniame konteineryje atgabentą krovinį iš Rusijos Federacijos į Lietuvą. Tačiau 2020 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte, tos pačios dienos prekių sulaikymo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), rastų nedeklaruotų prekių apraše ir kituose su sulaikytomis prekėmis susijusiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina tik aplinkybes, kad neteisingi duomenys apie muitinei privalomus pateikti daiktus buvo nurodyti daiktų apraše, kuris buvo pridėtas prie tranzito deklaracijos (duomenys neskelbtini), ir kartu šioje deklaracijoje, ir faktą, kad daugiau kaip 70 vnt. daiktų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės, buvo atgabenta būtent iš Rusijos Federacijos.

35. Taigi, byloje nėra nustatyta ir įrodyta, kad Š. G. ir V. K. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, išvengdami muitinės kontrolės, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus į Rusijos Federaciją. Žemesnės instancijos teismai, padarydami priešingas išvadas, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šie pažeidimai yra esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, pašalinant iš kaltinimo aplinkybes, susijusias su privalomų pateikti muitinei daiktų neteisėtu, išvengiant muitinės kontrolės, gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, pašalinus iš kaltinimo nurodytas faktines aplinkybes, tampa neaktualūs su jomis susiję kasaciniuose skunduose teisės taikymo aspektu pateikti argumentai, todėl atskirai dėl jų nebus pasisakoma.

36. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismų įrodymų visumos pagrindu padarytomis išvadomis dėl BK 199 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymių buvimo nuteistųjų veiksmuose, šiems nedeklaruotus daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos.

37. Skirtingai nei teigia kasatoriai, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Š. G. ir V. K., gabendami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš trečiosios šalies nedeklaruotus daiktus (prekes), pažeidė jiems inkriminuoto nusikaltimo pagrindinį objektą – muitinės prižiūrimų prekių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Sąjungos muitų teritoriją gabenimo ir deklaravimo tvarką. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatyta, kad nors forminant krovinio gabenimą buvo deklaruojama, jog iš Rusijos Federacijos į Lietuvą pargabenami Š. G., kaip fizinio asmens, keičiančio gyvenamąją vietą, daiktai, muitinės tarpininko atstovui muitinės procedūroms įforminti buvo pateiktas Š. G. įprastinę gyvenamąją vietą keičiančio fizinio asmens asmeninio turto aprašas, tačiau Š. G. pasinaudoti muitinės formalumais, taikomais įprastinę gyvenamąją vietą keičiančių ir iš trečiosios šalies į Lietuvos Respubliką persikeliančių fizinių asmenų asmeniniam turtui, ir kartu muitų lengvatomis neturėjo teisės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paties nuteistojo Š. G. duotus parodymus, pateiktus rašytinius paaiškinimus kitų byloje esančių įrodymų, jais nustatytų aplinkybių kontekste, nustatė, kad nuteistasis Rusijos Federacijoje neturėjo nei darbo, nei faktinės gyvenamosios vietos, jis tam tikrą laiką negyveno Rusijoje ir negrįžo gyventi į Lietuvą. Vien muitinės procedūrų įprastinę gyvenamąją vietą keičiančio fizinio asmens asmeniniam turtui gabenti įforminimas (deklaracijos užpildymas ir neva asmeninį turtą sudarančių daiktų sąrašo pateikimas, kuriame didžioji dalis materialinę vertę turinčių daiktų nebuvo nurodyta), neįvykdžius kitų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1B-137 patvirtintų Atleidimo nuo muitų taikymo taisyklių 9 punkte įtvirtintų reikalavimų (nepateikus dokumentų apie gabenamų daiktų turėjimą ar naudojimą buvusioje gyvenamojoje vietoje nustatytą terminą; dokumentų, įrodančių asmens įsikūrimą įprastinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir kt.), savaime Š. G. nesuteikė įprastinę gyvenamąją vietą keičiančio asmens statuso. Juolab kad, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, jog iš Rusijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti daiktai, kurių didžioji dalis net nebuvo nurodyti asmeninį turtą sudarančių daiktų sąraše, t. y. nebuvo deklaruoti, iš tikrųjų nuosavybės teise priklauso Š. G..

38. Taigi, aptartos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų veiksmais buvo pažeista teisės aktais nustatyta daiktų (prekių) gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka, t. y. neteisėtai, siekiant suklaidinti muitinę ir išvengti muitinės kontrolės, pasinaudota muitinės formalumais, taikomais įprastinę gyvenamąją vietą keičiančių ir iš trečiosios šalies į Lietuvos Respubliką persikeliančių fizinių asmenų asmeniniam turtui; kaip nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, į asmeninį turtą sudarančių daiktų sąrašą įtraukti tik seni, naudoti, neturintys didelės vertės daiktai, o individualiais požymiais pasižymintys didelę vertę turintys daiktai, kurie ir sudarė didžiąją dalį krovinio, iš viso nebuvo deklaruoti. Tokiais neteisėtais veiksmai taip pat buvo sudarytos sąlygos išvengti mokėtinų mokesčių. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad vien tai, jog nuteistieji nedalyvavo jokioje ekonominėje, verslo veikloje, neužsiėmė individualia veikla, ipso facto (savaime) nešalina jų atsakomybės pagal BK 199 straipsnį.

39. Kasatoriai Š. G. ir jo gynėjas kasaciniame skunde kelia klausimą dėl asmeninį turtą sudarančių daiktų sąrašo sudarymui keliamų reikalavimų. Dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, skirtingai nei teigia kasatoriai, pasisakė apeliacinės instancijos teismas (nutarties 34 punktas), todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu papildomai nepasisako. Kartu pažymi, kad nustačius, jog nuteistieji neturėjo teisės naudotis muitinės formalumais, taikomais įprastinę gyvenamąją vietą keičiančių ir iš trečiosios šalies į Lietuvos Respubliką persikeliančių fizinių asmenų asmeniniam turtui, jais buvo pasinaudota siekiant išvengti muitinės kontrolės, detalesni išaiškinimai dėl paminėtam sąrašui keliamų reikalavimų nagrinėjamu atveju yra nereikšmingi.

40. Kasatoriai kasaciniuose skunduose nurodo, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai nustatė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymį – kaltę. Minėta, kad kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia. Byloje nustatyta, kad Š. G. realiai Rusijos Federacijoje nedirbo, ten negyveno ir negrįžo gyventi į Lietuvą, tai neabejotinai buvo žinoma ir V. K.. Konteineris, kuriuo iš Rusijos į Lietuvą vėliau (2020 m. balandžio 9 d.) buvo atgabenti nedeklaruoti daiktai, į Rusiją, Sankt Peterburgą, atvyko 2019 m. gruodžio 25 d. Byloje nustatyta, kad, paminėtam konteineriui esant Rusijoje, būtent V. K. elektroniniu paštu su krovinių gabenimo įmonės vadybininkėmis ne kartą kontaktavo dėl krovinio gavėjo ir siuntėjo, jų gyvenamosios vietos adreso pakeitimo. 2020 m. vasario 5 d. laiške V. K. vadybininkei K. M. rašė: „<...> šitų daiktų nebuvo sąraše, tai muitinė tikrino ir rado ar čia yra ne antikvariatas tai dabar viskas vyksta procese“, pridėjo tris nuotraukas, kuriose pavaizduotos ikonos su šventųjų atvaizdais, tai paneigia kasatoriaus argumentus, kad jam nebuvo žinoma apie konteinerio atidarymą Rusijoje ir jame esantį krovinį. Su V. K. buvo bendraujama ir dėl konteinerio išgabenimo iš Rusijos uosto. Muitinės tarpininko atstovui muitinės procedūroms įforminti buvo pateiktas Š. G. įprastinę gyvenamąją vietą keičiančio fizinio asmens asmeninio turto aprašas, kuriame nebuvo nurodyta didžioji dalis gabenamų daiktų. Skirtingai nei deklaruoti daiktai, nedeklaruoti daiktai turėjo didelę piniginę vertę, pasižymėjo individualiais požymiais. Esant tokioms byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nuteistieji, pateikdami muitinės tarpininko atstovui melagingus duomenis apie gabenamus daiktus (jų paskirtį), neturėjo pagrindo manyti, kad deklaracija bus užpildyta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atitiks per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų daiktų skaičių ir apibūdinimą. Nuteistieji puikiai suprato, kad jie veikia neteisėtai, nepateikdami didelės dalies gabenamų prekių muitiniam tikrinimui, ir norėjo taip veikti. Taip pat aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji veikė bendrais suderintais veiksmais, pagal išankstinį susitarimą. Teisėjų kolegija byloje nustatytų aplinkybių kontekste daryti kitokias išvadas neturi pagrindo.

41. Kasatoriai Š. G. ir jo gynėjas teigia, kad byloje neteisingai nustatyta daiktų, kurie nebuvo nurodyti asmeninio turto apyraše, vertė, o tai lėmė, kad Š. G. nepagrįstai buvo nuteistas už privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, kontrabandą. Pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką tiek kontrabandos būdu gabenamų prekių (daiktų) kiekis, tiek ir jų vertė, kuri tiesiogiai priklauso nuo tikslaus prekių (daiktų) kiekio, yra faktinės aplinkybės, kurių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijos dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-209-1073/2021). Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 1 dalimi, dėl nedeklaruotų muitinei privalomų pateikti daiktų vertės nustatymo tinkamumo pasisakys tik BK ir BPK įtvirtintų reikalavimų, nustatant neteisėtai gabentų daiktų vertę, laikymosi aspektu.

42. Muitinei pateikti privalomų prekių (daiktų) vertė (nagrinėjamu atveju viršijanti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą) yra būtinasis BK 199 straipsnio 3 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) nurodyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis. BK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK 199 straipsnyje nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi neteisėtai gabentų daiktų vertei nustatyti reikšmingus byloje surinktus duomenis ir skundžiamuose teismų sprendimuose teismų aptariamu aspektu pateiktas išvadas, sutikti su kasatorių teiginiais, kad byloje neteisingai buvo nustatyta kontrabandos dalyko vertė, neturi pagrindo. Neteisėtai gabentų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė šioje byloje nustatyta laikantis tiek nurodytų BK, tiek ir BPK reikalavimų – remiantis specialių žinių pagrindu pateiktais duomenimis. Teismai, įvertinę byloje pateiktose Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialisto išvadose, Gamtos tyrimų centro ekspertizės akte pateiktas išvadas, Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 17 d. rašte ir prie jo pateiktame priede, Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime ir prie jo pateiktame priede užfiksuotus duomenis, kaip liudytojų apklaustų (duomenys neskelbtini) R. R., A. A. parodymus, nustatė, kad nuteistųjų kontrabandos būdu gabentų daiktų bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, beveik dvigubai viršija 250 MGL dydžio sumą.

44. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš kaltinimo kaip deklaruotas vežtas garso kolonėles (2 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 5117,07 Eur, ir tikslindamas pirmosios instancijos teismo, nurodant bendrą kontrabandos būdu gabentų daiktų vertę, padarytą aritmetinio skaičiavimo klaidą, pats neteisingai apskaičiavo neteisėtai gabentų daiktų bendrą vertę. Iš bylos medžiagos matyti, kad sulaikytų prekių, nurodytų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvadose ir Gamtos tyrimų centro ekspertizės akte, bendra muitinė vertė – 18 286,39 Eur, privalomi sumokėti mokesčiai: muito – 385 Eur, PVM – 3921 Eur, iš viso bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 22 592,39 Eur (2 t., b. l. 9–10). Iš Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. tarnybinio pranešimo ir prie jo pridėto priedo matyti, kad medinės dėžutės su augalinės kilmės džiovintomis žolelėmis (1 vnt.), medinių pieštukų (9 vnt.), fotonuotraukų rėmeliuose (3 vnt.), laminuotų kortelių su nuotraukomis (2 vnt.), atėmus garso kolonėlių (2 vnt.) su privalomais sumokėti mokesčiais vertę – 5117,07 Eur, bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 108,90 Eur (1 t., b. l. 113–114). Taigi, bendra nuteistųjų kontrabandos būdu gabentų daiktų vertė yra 22 701,29 Eur (22 592,39 Eur + 108,90 Eur), o ne 23 701,29 Eur, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis keistina, ją tikslinant.

45. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai Š. G. ir V. K. baudžiamąjį įstatymą – BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) – pritaikė tinkamai, nuteistųjų veiksmuose nustatė visus šios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl tenkinti kasatorių prašymus ir nuteistiesiems baudžiamąją bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos BK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu perkvalifikavimo ir naujų bausmių skyrimo

46. Šia nutartimi nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai Š. G. ir V. K. nusikalstamus veiksmus pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) kvalifikavo tinkamai. Tačiau šią bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 199 straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), kuri švelnina nuteistųjų teisinę padėtį.

47. Nuteistųjų Š. G., V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 199 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o veika priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai (nustatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų).

48. Įstatymų leidėjui nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 199 straipsnyje įtvirtinus naujus pakeitimus, be kita ko, pasikeitė kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų vertės, pagal kurias diferencijuota baudžiamoji atsakomybė ir nustatytas nusikalstamų veikų sunkumas. Asmeniui, kuris kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, baudžiamoji atsakomybė nustatyta šio straipsnio 1 dalyje; kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos – 2 dalyje; o kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą – 3 dalyje. Atitinkamai 1 dalyje nustatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų; 2 dalyje – bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų; 3 dalyje – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, t. y. 1 ir 2 dalyse nustatytos veikos priskirtos apysunkių, o 3 dalyje – sunkių nusikaltimų kategorijoms.

49. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo redakcija) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, kuris aktualus ir taikant naująją BK 199 straipsnio redakciją. BK 47 straipsnyje nustatyti baudų dydžiai nekito, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek įsigaliojus naujajai BK 199 straipsnio redakcijai buvo ir yra tokie patys.

50. Taigi, nurodyti naujojoje BK 199 straipsnio redakcijoje įtvirtinti pakeitimai ir tai, kad Š. G. su V. K. iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, išvengdami muitinės kontrolės, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 22 701,29 Eur (454 MGL), t. y. viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems yra palankesnė šiuo metu galiojanti straipsnio redakcija, todėl jų padaryta veika, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuotina į BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Perkvalifikavus nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, jiems iš naujo skiriamos ir bausmės.

51. Teisėjų kolegija, skirdama Š. G. ir V. K. už veikiant tiesiogine tyčia padarytą baigtą apysunkį nusikaltimą bausmes, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumą, kontrabandos būdu gabentų daiktų vertę, tai, kad nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat žemesnės instancijos teismų nustatytas nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteisti; administracine tvarka bausti už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; abu turi legalų pragyvenimo šaltinį – Š. G. vykdo individualią veiką, V. K. yra ne vienos bendrovės vadovas; V. K. charakterizuojamas teigiamai, be to, yra sportininkas, priklauso (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja tarptautinėse varžybose; Š. G. vedęs, augina du nepilnamečius vaikus). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad iš kaltinimo pašalinama dalis teismų nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, po įstatymo pakeitimo sumažėjo nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, nusprendžia, kad Š. G. ir V. K. už padarytą nusikaltimą skirtinos BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytos artimos minimalioms baudos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį

Pašalinti iš Š. G. ir V. K. padarytos nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybes, susijusias su privalomų pateikti muitinei daiktų neteisėtu, išvengiant muitinės kontrolės, gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją.

Patikslinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir nustatyti, kad Š. G., veikdamas kartu su V. K., išvengdami muitinės kontrolės, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 22 701,29 Eur.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Š. G. nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 150 MGL (7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų Eur)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. K. nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 150 MGL (7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų Eur)) dydžio baudą.

Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis