Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-35-648/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00928-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.5.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. atstovo advokato Vyganto Barkausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. Š. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2022 m. birželio 17 d. nutarimu pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį nubaustas 195 Eur bauda už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas, 2021–2022 m. medžioklės sezono metu, sausio–kovo mėn., (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete ((duomenys neskelbtini)) neatliko medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege, taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 421 punkto reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi K. Š. skundas tenkintas iš dalies – pakeistas Institucijos nutarimas įrašant lengvinančią aplinkybę, nurodytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir sumažinta už administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 290 straipsnio 2 dalyje, K. Š. paskirta bauda iki 90 Eur. Kita Institucijos nutarimo dalis palikta nepakeista, K. Š. prašymas priteisti procesinių išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą netenkintas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis palikta nepakeista ir K. Š. apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. atstovo advokato V. Barkausko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2022 m. birželio 17 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartis ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, K. Š. priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą – 400 Eur pirmosios instancijos teisme, 400 Eur apeliacinės instancijos teisme, priteisti išlaidų advokato pagalbai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme apmokėti atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Pareiškėjui neužtikrinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta teisė būti skubiai ir išsamiai jam suprantama kalba informuotam apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Institucija, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai traktavo K. Š., kaip traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens, statusą, dėl to nebuvo aiški reiškiamo kaltinimo esmė, neaišku, kada buvo įvykdytas administracinis nusižengimas, kadangi nutarime minimas 2021–2022 m. medžioklės sezonas, tačiau minimi 2022 m. sausio–kovo mėn., neaišku, kokiais įrodymais buvo grindžiama kaltė, pažeidžiamos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, taikoma kaltės prezumpcija. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė principą in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai).
5.2. K. Š. nėra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 2 dalyje, subjektas Medžioklės taisyklių 421 punkto prasme. Institucija K. Š. patraukė administracinėn atsakomybėn kaip (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininką, kuris (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete neatliko medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege. Pareiškėjas nebuvo ir nėra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje iš viso nėra tokio subjekto, būrelio veiklą organizuoja valdyba. Vilniaus miesto apylinkės teismo teiginiai, kad K. Š. yra tinkamas administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 2 dalyje, subjektas, nes įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nustatė bendrą subjektą ir nenustato specialiojo subjekto, nepagrįsti, kadangi įstatymų leidėjas nenustato nei bendro, nei kitokio kolektyvinio subjekto, ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako konkretus fizinis asmuo. Teismai neteikė reikšmės aplinkybei, ar K. Š. yra medžiotojų būrelio pirmininkas, ar valdybos pirmininkas. Tai, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadybos pirmininkas pirmininkauja valdybos posėdžiams, nereiškia, kad dėl to valdybos primininkas tampa vienasmeniškai atsakingas už (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio veiklą. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų 35 punkte nustatyta, kad valdybą sudaro 5 nariai, o 39 punkte nustatyta, kad (valdybos) nariai turi lygias balso teises. Taigi K. Š. yra tik vienas iš penkių valdybos narių.
5.3. Už medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege yra atsakingi medžioklės plotų naudotojai, o ne medžiotojų būrelių pirmininkai, medžiotojų būrelių valdybų pirmininkai ar valdybų nariai ir pan. Tai patvirtina ir Medžioklės taisyklių 5 priedo 2 punktas. (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto naudotojas yra juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis, o ne K. Š.. Nei Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, nei Medžioklės taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege turi atlikti ne juridinis asmuo – medžioklės plotų vieneto naudotojas, bet medžiotojų būrelio valdybos pirmininkas ar kitas asmuo.
5.4. Medžioklės taisyklių 5 priedo 10.1–10.3 punktuose nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios, t. y., jeigu nėra bent vienos iš sąlygų, medžiojamųjų gyvūnų apskaita negali būti atliekama, nepriklausomai nuo to, kiek laiko nėra šiuose punktuose nurodytų sąlygų. Medžioklės taisyklių 5 priedo 8 punkte nustatyta, kad apskaitą maršrutuose būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną esant tinkamoms sąlygoms gruodžio–kovo mėnesiais; konkretų laiką pasirenka apskaitos vykdytojas, kai yra ištisinė sniego danga, atsižvelgdamas į šioje metodikoje nustatytus sniego dangai keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad jeigu sniego danga neatitinka reikalavimų, medžiojamųjų gyvūnų apskaita negali būti atliekama. Atitinkamai, nesant sąlygų atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, asmuo negali būti laikomas pažeidusiu Medžioklės taisyklių 421 punktą, kadangi negalima iš asmens reikalauti neįmanomo dalyko. Institucija nepateikė įrodymų, kad vienu metu buvo visos sąlygos, nustatytos Medžioklės taisyklių 5 priedo 10.1–10.3 punktuose, nutarime nurodytu tariamo nusižengimo padarymo laikotarpiu. Pareiškėjas nuosekliai teigė, kad tokios situacijos, kai vienu metu yra visos trys Medžioklės taisyklių 5 priedo 10.1–10.3 punktuose nustatytos sąlygos, nė karto nebuvo. Ne pareiškėjas turėjo įrodyti, kad nutarime nurodytu galimo nusižengimo laikotarpiu nebuvo sąlygų atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, bet Institucija turėjo įrodyti, kad nutarime nurodytu inkriminuojamo nusižengimo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 11 d. 00 val. 00 min. iki 2022 m. kovo 31 d. 00 val. 00 min. tokios sąlygos buvo, tačiau K. Š. apskaitos dėl savo kaltės neatliko. Nutarimo grafoje „Kitos aplinkybės“ nurodoma informacija neįrodo K. Š. kaltės.
5.5. Be to, nutarimo grafoje „Kitos aplinkybės“ nurodoma informacija patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta teisė susipažinti su bylos medžiaga, kadangi hipotetinė galimybė viešoje interneto erdvėje susipažinti su kaltinimą pagrindžiančia medžiaga negali būti laikoma tinkamu ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos teisės ir kitų procesinių teisių įgyvendinimu. Reikšminga, kad šie Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos duomenys, jeigu tokie duomenys ir buvo, susiję tik su dalimi tariamo nusižengimo laikotarpio. Atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 5 priedo 10.1 punkto nuostatą, kad sniego danga turi būti ne senesnė kaip 72 val., 2021 m. gruodžio mėn. duomenys apie sniegą Lietuvoje hipotetiškai gali būti reikšmingi tik iki 2022 m. sausio 3 d. 24 val. 00 min. Tuo tarpu Institucija nutartyje mini Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos 2021 m. gruodžio mėn. pirmojo dešimtadienio duomenis, kurie net hipotetiškai nėra aktualūs, kadangi buvo aktualūs tik iki 2021 m. gruodžio 13 d. 24 val. 00 min. (10 d. + 72 val.). Atitinkamai, atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 5 priedo 10.1 punkto nuostatą, kad sniego danga turi būti ne senesnė kaip 72 val., Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos 2022 m. sausio mėn. duomenys apie sniegą Lietuvoje hipotetiškai gali būti reikšmingi tik iki 2022 m. vasario 3 d. 24 val. 00 min. Jokių Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos duomenų ar kitų įrodymų apie oro sąlygas nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Institucija iš viso nepateikė ir (ar) nenurodė, kur jų ieškoti, todėl visiškai neaišku, kodėl tariamo nusižengimo laikotarpis nurodomas iki 2022 m. kovo 31 d. 00 val. 00 min.
5.6. Neaiškus ir K. Š. inkriminuojamo nusižengimo padarymo laikas. Nutarime tariamo nusižengimo padarymo laikas nurodomas nuo 2022 m. sausio 1 d. 00 val. 00 min. iki 2022 m. kovo 31 d. 00 val. 00 min., t. y. iš viso 90 parų. Tačiau K. Š. inkriminuojamas nusižengimas, t. y. Medžioklės taisyklių 421 punkto pažeidimas, negali būti kvalifikuojamas kaip trunkamasis nusižengimas. Medžioklės taisyklių 5 priedo 8 punkte nustatyta, kad apskaitą maršrutuose būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną. Tai reiškia, kad neveikimas negali trukti 90 parų nuo 2022 m. sausio 1 d. 00 val. 00 min. iki 2022 m. kovo 31 d. 00 val. 00 min., kaip tai nurodyta nutarime ir ką kaip pagrįstą ir priimtiną dalyką pripažino Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai.
5.7. Kita reikšminga aplinkybė yra ta, kad kaip tariamo nusižengimo padarymo vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Tačiau tariamo nusižengimo padarymo vieta gali būti ne visa (duomenys neskelbtini) savivaldybė, bet (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetas. Nusižengimo (ne)buvimo kontekste reikšminga tai, kad abstraktūs duomenys apie sniegą „visoje Lietuvoje“ nereiškia, jog (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete sniego danga atitiko Medžioklės taisyklių 5 priedo 10.1–10.3 punktų ir kitų punktų sąlygas. Oro sąlygos Lietuvoje gali reikšmingai skirtis, vienoje Lietuvos dalyje gali lyti, kitoje snigti ir t. t. Duomenų, kad Institucija domėtųsi, kada konkrečiai per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. 00 val. 00 min. iki 2022 m. kovo 31 d. 00 val. 00 min. snigo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, ar sniego danga buvo ištisinė, ar sniego danga nebuvo suledėjusi, ar snygio metu buvo vėjas ir ar snygio metu buvo pustoma ir kt., nutarime nėra.
5.8. Fakto, kad Lietuvoje 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn. buvo sniego, nepakanka Medžioklės taisyklių 421 punkto pažeidimui konstatuoti, kadangi vienu metu turėjo būti, bet nebuvo visų sąlygų, nustatytų Medžioklės taisyklių 5 priedo 10.1–10.3 punktuose. Tai reiškia, kad sniego buvimo faktas nenurodytu laiku Lietuvoje ar (duomenys neskelbtini) savivaldybėje savaime nereiškia, jog (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete buvo galima atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege.
5.9. Teismų argumentas, kad kiti medžioklės būreliai įvykdė medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus ir tai paneigia pareiškėjo poziciją, jog apskaita nebuvo galima dėl netinkamų oro sąlygų, yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nėra atsakingas už tai, ką atliko ar ko neatliko kiti medžiotojų būreliai, kurių medžioklės plotų vienetai yra kitose geografinėse vietovėse. Šiame kontekste pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui priklauso ne tik (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetas, bet ir (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetas, kuris yra šalia (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto, bei (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetas. (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetuose gyvūnų apskaita pagal pėdsakus sniege 2021–2022 m. medžioklės sezono metu taip pat nebuvo atlikta dėl netinkamų meteorologinių sąlygų, tačiau (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos pirmininkas ar kiti asmenys nebuvo baudžiami. Tai patvirtina, kad ir (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete nebuvo tinkamų meteorologinių sąlygų atlikti gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege.
6. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Aidas Jakimavičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinio nusižengimo byloje reikalavimų. Atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Medžioklės taisyklių 5 priede nurodytos metodikos (toliau – Metodika) 8 punkte nustatyta, kad apskaitą maršrutuose būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną esant tinkamoms sąlygoms gruodžio–kovo mėn. Aplinkybė, kad Institucijos nutarime nurodytas tik sausio–kovo mėn. laikotarpis, iš esmės nereiškia, kad Institucijos nutarimo kaltinimo esmė dėl šios aplinkybės nėra aiški. Akivaizdu, kad sausio–kovo mėn. laikotarpis yra nurodytas kaip laikotarpis, kurio metu tikrai susidaro Metodikoje įtvirtintos sąlygos.
6.2. Iš bylos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje K. Š. buvo surašytas ir įteiktas asmeniškai 2022 m. gegužės 26 d. Pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos (ANK 577 straipsnis). Jis 2022 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku ((duomenys neskelbtini)) buvo informuotas apie posėdį byloje 2022 m. birželio 17 d. 10.00 val. K. Š. sureagavo į šį pranešimą atsiųsdamas 2022 m. birželio 16 d. paaiškinimą. Paaiškinime K. Š. nurodė, kad medžiojamųjų gyvūnų apskaita atlikta nebuvo, kadangi nebuvo Metodikoje reikalaujamų sąlygų. Paaiškinime K. Š. taip pat Instituciją pakvietė prisidėti prie raginimo įstatymų leidėjams panaikinti Metodiką. Šiame paaiškinime Institucija įžiūrėjo tinkamą atsakyti dėl padaryto Taisyklių 421 punkto pažeidimo asmenį, kuris davė išsamų paaiškinimą. Pareiškėjas 2022 m. birželio 17 d. į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad K. Š. nežinojo, kuo yra kaltinamas. Institucijos nuomone, byloje taip pat surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių K. Š. kaltę, šiam taip pat buvo suteikta galimybė teikti įrodymus.
6.3. Iš viešai prieinamo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio tinklalapio matyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo yra išrinktas šio būrelio valdybos pirmininku. Iš šio būrelio įstatų matyti, kad būrelio valdyba vadovauja būrelio veiklai (Įstatų 32 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja medžiokles ir kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos medžioklės tvarkos (Įstatų 40.6 punktas); organizuoja ir vykdo laukinių žvėrių apskaitą, nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūrai rengia ataskaitas (Įstatų 40.13 punktas). Institucijos nuomone, K. Š., kaip (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos pirmininkas, pirmininkaudamas valdybos posėdžiams (Įstatų 38 punktas) ir todėl būdamas tiesiogiai atsakingas už šių posėdžių darbotvarkės (svarstytinų pasėdyje klausimų) parengimą, yra tinkamas administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 2 dalyje, subjektas Medžioklės taisyklių 421 punkto pažeidimo prasme. Vien aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytos pareiškėjo pareigos yra ne „(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos pirmininkas“, o „(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas“, gali būti taip pat laikoma ir nereikšmingu rašymo apsirikimu, nesukeliančiu iš esmės pagrindo šį nutarimą panaikinti. Institucija jau nurodė, kad K. Š., bylą nagrinėjant Institucijoje, jokių pastabų dėl šios aplinkybės nepateikė, nors jam administracinio nusižengimo protokolas buvo įteiktas asmeniškai. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybą sudaro penki nariai, pati savaime nereiškia, kad šios valdybos pirmininkas yra nekaltas dėl Medžioklės taisyklių 421 punkto pažeidimo. K. Š. taip pat yra (pirmiausia) ir valdybos narys. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų 32 punkte nustatyta, kad būrelio veiklai vadovauja būrelio valdyba, priimanti sprendimus pagal savo kompetenciją, nurodytą šiuose įstatuose.
6.4. Byloje, išnaudojus visas įmanomas galimybes, nepavyko nustatyti duomenų, kad 2021–2022 m. medžioklės sezono metu (duomenys neskelbtini) visiškai neiškrito sniego ir oro sąlygos neatitiko teisės aktu reikalaujamų požymių. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio matyti, kad, pavyzdžiui, 2021 m. gruodžio mėn., 2022 m. sausio mėn. sniego buvo visoje Lietuvoje. Galima pagrįstai teigti, kad snigo ir vėjas buvo ne nuolat. Žiemos metu, siekiant pagal Metodikos reikalavimus atlikti medžiojamųjų žvėrių apskaitą, reikia vykti maršrutu, kad būtų rastos tinkamos sąlygos fiksuoti pėdsakus. K. Š. konkrečiai nenurodė, kokiu būdu, kaip jis teigia, stebėjo oro sąlygas, buvusias 2022 m. sausio–kovo mėn., neaišku, ar buvo nuvykęs sudarytu nuolatiniu apskaitos maršrutu, jei vyko – kuriomis dienomis, kas vyko kartu. Taigi, jo argumentai, kad gamtinės sąlygos buvo netinkamos apskaitai atlikti, yra nepagrįsti. Taip pat yra nepagrįsti ir K. Š. samprotavimai apie Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, kuriais rėmėsi Institucija savo nutarime. Institucija atkreipia dėmesį, kad Tarnyba savo tinklalapyje viešai skelbia medžiojamųjų žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenis. Iš šių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini)medžioklės plotų vienete medžiojamųjų gyvūnų apskaita pagal pėdsakus sniege neatlikta. Iš to paties tinklalapio matyti, kad visų aplinkinių medžioklės plotų vienetų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenys Tarnybai pateikti ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, atmetamas pareiškėjo teiginys, kad nebuvo Medžioklės taisyklėse reikalaujamų sąlygų atlikti medžioklės plotų vienete medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege.
6.5. Šiuo atveju yra informatyvus ir nurodantis išankstinį K. Š. priešingą Medžioklės taisyklių 421 punkto taisyklei nusistatymą jo 2022 m. birželio 16 d. paaiškinimas, kuriame jis Instituciją pakvietė prisidėti prie raginimo įstatymų leidėjams panaikinti Metodiką. Ten pat jis nurodė, kad žvėrių skaičių ir rūšis žino naudodamas stacionarias stebėjimo kameras ir šiluminę vaizdo kamerą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. atstovo advokato V. Barkausko prašymas atmestinas.
Dėl ANK 290 straipsnio 2 dalies subjekto
8. ANK 290 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už pakartotinius medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, išskyrus ANK 290 straipsnio 3–16 dalyse nurodytų pažeidimų, administracinio nusižengimo padarymą. Šios normos dispozicija yra blanketinė, taigi administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra apibrėžti kituose norminiuose teisės aktuose, nagrinėjamu atveju – Medžioklės taisyklėse. Atitinkamai minėtų Medžioklės taisyklių 421 punkte nustatyta, kad medžioklės plotų naudotojai privalo vieną kartą per medžioklės sezoną atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege pagal Medžioklės taisyklių 5 priede nurodytą metodiką ir ištisus metus rinkti ir teikti informaciją apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą pagal Medžioklės taisyklių 10 priede nurodytą pranešimų apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą registravimo visus metus instrukciją.
9. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte apibrėžta medžioklės plotų naudotojo sąvoka – fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete šių plotų naudotojas yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis.
10. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą akcentuojama tai, kad K. Š. nėra medžioklės plotų naudotojas, o už medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege yra atsakingi medžioklės plotų naudotojai, bet ne medžiotojų būrelių pirmininkai, medžiotojų būrelių valdybų pirmininkai ar valdybų nariai, todėl K. Š. nėra tinkamas šio byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo subjektas. Šie argumentai nėra pagrįsti.
11. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų 2 punkte nustatyta, kad būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Atitinkamai Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Asociacija turi turėti vienasmenį ar (ir) kolegialų valdymo organą (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). Įvertinus aptartas įstatymų nuostatas, pažymėtina, kad nėra reikšmės, kokia yra juridinio asmens valdymo organų struktūra, t. y. ar juridinio asmens valdymas paremtas vienasmenio, ar kolegialaus valdymo organo, ar abiejų ir kita struktūra, valdymo organų funkcijos nekinta. Vidinė valdymo organo funkcija apima kasdienį juridinio asmens valdymą ir su tuo susijusių sprendimų priėmimą. Išorinė funkcija apima juridinio asmens atstovavimą šiam turint santykių su trečiaisiais asmenimis (sandorių sudarymą, atstovavimą juridinio asmens interesams santykiuose su fiziniais ar juridiniais asmenimis).
12. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepagrįstai daroma atskirtis tarp (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, kaip medžioklės plotų naudotojo, bei K. Š. pareigos atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą Medžioklės taisyklių 421 punkto kontekste, taip iš esmės menkinant K. Š., kaip valdybos organo nario, vaidmenį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas įstatymų nuostatas, atkreipia dėmesį, kad juridinio asmens valdymo organas – sudėtinė ir neatskiriama juridinio asmens dalis, per jį juridinis asmuo funkcionuoja, įgyvendindamas savo teises bei vykdydamas pareigas. Dėl šios priežasties dalį teisių ir pareigų juridinio asmens valdymo organai įgyja įstatymo pagrindu. Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodyta, kad valdymo organas yra atsakingas už Asociacijų įstatyme ir asociacijos įstatuose nustatytų pareigų atlikimą. Be kita ko, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatuose yra įrašyta viena iš tokių pareigų, tai yra organizuoti ir vykdyti laukinių žvėrių apskaitą, nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūrai rengti ataskaitas (Įstatų 40.13 punktas). Taigi, K. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojo būrelio, kaip medžioklės plotų naudotojo, valdymo organo, t. y. būrelio valdybos, narys ir pirmininkas, turintis teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui ir kontroliuoti veiklą, privalėjo imtis aktyvių veiksmų, vykdant valdymo organo išorinę funkciją, kad būtų įgyvendinta Medžioklės taisyklių 421 punkte nustatyta pareiga, kurios įvykdymas yra tiesiogiai priklausomas nuo ją įgyvendinti turinčių valdymo organų narių veikimo ar neveikimo.
13. Savo ruožtu pareiškėjo teiginiai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tėra vienas iš penkių valdymo organo narių, o šios nariai turi lygias balso teises, nekeičia išvados, jog valdybos pirmininkas, kaip valdybos narys, nagrinėjamu atveju yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Reikšmės neturi ir kitų valdybos narių atsakomybės klausimas, kadangi administracinio nusižengimo byla nagrinėjama sprendžiant K. Š. administracinės atsakomybės klausimą.
14. Apibendrinant, žemesnės instancijos teismai, pripažindami K. Š. tinkamu ANK 290 straipsnio 2 dalies subjektu, tinkamai taikė ANK nuostatas, materialiosios teisės pažeidimo nepadarė.
Dėl prašyme nurodytų procesinių pažeidimų
15. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismai netinkamai išnagrinėjo bylą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, in dubio pro reo principą. Prašyme pažymima, kad teismų sprendimuose pateikti argumentai nesudaro prielaidų manyti, jog Medžioklės taisyklių 5 priedo 10 punkte nurodytos sąlygos egzistavo vienu metu, K. Š. kaltės neįrodo.
16. Pažymėtina, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020).
17. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmusi įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021, 2AT-2-303/2022).
18. Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas trūkumų, kurie nurodomi prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, neturi.
19. Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas apie Medžioklės taisyklių 5 priedo 10 punkte nurodytų sąlygų buvimą sprendė remdamasis ne tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos užfiksuotais duomenimis apie buvusį snygį 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn. laikotarpiu, bet ir aplinkinių medžioklės būrelių pateiktais medžiojamųjų žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenimis bei šių pateikimo laikotarpiais (duomenys pateikti nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2022 m. kovo 16 d. laikotarpiu). Teismo padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, šios nekelia abejonių dėl realiai susidariusių Medžioklės taisyklių 5 priedo 10 punkte nurodytų sąlygų, kurios sudarė galimybes tinkamai įvykdyti jau aptartą Medžioklės taisyklių 421 punkte nustatytą pareigą. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstyti argumentai, kuriais iš esmės neigiamos pareiškėjui nepriimtinos teismų išvados (K. Š. nėra atsakingas už kitų medžioklės būrelių veiklą), ginčijamas bylos duomenų patikimumas (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys), minėtų teismo išvadų nepaneigia ir savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, pažeidžiant in dubio pro reo principą.
20. Nors prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat teigiama, kad ne pareiškėjas, o administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija privalėjo įrodyti, jog susidarė visos Medžioklės taisyklių 5 priedo 10 punkte nurodytos sąlygos, pareiga pačiam pareiškėjui pagrįsti minėtų sąlygų nesusidarymo faktą nereiškia neteisėto įrodinėjimo naštos perkėlimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Medžioklės taisyklių 421 punkte nustatyta pareiga yra imperatyvi. Taigi, medžioklės plotų naudotojui privaloma medžiojamųjų gyvūnų apskaita ir jos duomenys turi būti pateikti, kaip tai nustato Medžioklės taisyklės, arba atitinkamai nurodomos aplinkybės, dėl kurių ši pareiga negalėjo būti įgyvendinta. Be kita ko, Medžioklės taisyklių 5 priedo 13 punktas atliekant apskaitą įpareigoja turėti ir vaizdo fiksavimo, matavimo priemones, t. y. skaitmeninį fotoaparatą arba fotografuojantį telefoną, kuriame yra laiko registravimo funkcija, liniuotę ar ruletę pėdsakų dydžiui išmatuoti. Taigi, ir pačios Medžioklės taisyklių 5 priede nurodytos Metodikos nuostatos įpareigoja apskaitą vykdantį asmenį fiksuoti faktines aplinkybes, susijusias su žvėrių pėdsakais, atitinkamai ir kitomis aplinkybėmis, kurios yra susijusios su apskaitos atlikimu (įskaitant ir sąlygas, dėl kurių apskaitos atlikimas nebuvo įmanomas). Savo ruožtu netinkamų apskaitai sąlygų buvimas negali būti grindžiamas vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nei administracinio nusižengimo teiseną pradėjusiai Institucijai, nei bylą nagrinėjusiems teismams pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių objektyvų aptartos imperatyvios pareigos neįgyvendinimo pagrindą.
21. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos apygardos teismo nutarties teisėtumui.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
22. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pažymi, kad byloje suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus ir neaiškus, dėl to buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apribota galimybė gintis nuo kaltinimo. Šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020 ir kt.).
24. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. gegužės 26 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-2118-2022 nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ANK straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusižengimą. Itin svarbu, jog ANK 290 straipsnio 2 dalies, kaip blanketinės dispozicijos, atveju aptariamame protokole nurodyta ir kokių teisės aktų reikalavimų neatitiko traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veika (Medžioklės taisyklių 421 punkto nuostata). Taigi, K. Š. surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinys atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
25. Pareiškėjo teiginiai, kad K. Š. nesuprato, kuo yra kaltinamas, ir dėl to negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą, kadangi Institucija ir teismai skirtingai traktavo traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens statusą, nėra aišku, kada buvo padarytas administracinis nusižengimas, netiksliai nurodyta vieta, yra nepagrįsti. K. Š. suformuotame kaltinime pažeidimo esmė buvo atskleista aiškiai – nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) buvo nesilaikyta Medžioklės taisyklių reikalavimų, taip pat kartu nurodant ir kokios konkrečios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad kaltinimas tiek K. Š., tiek jo atstovui buvo aiškus, jis suprato inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę ir aktyviai realizavo teisę į gynybą – dar bylą nagrinėjant Institucijoje iki skundžiamo nutarimo priėmimo K. Š. teikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 15), bylą nagrinėjant teismuose, teikė išsamius argumentus dėl subjekto pareigybės ir atsakomybių, laiko bei vietos aplinkybių.
26. Nors administracinio nusižengimo protokole buvo netiksliai nurodytos K. Š. medžiotojų būrelyje einamos pareigos, t. y. įvardytas kaip medžiotojų būrelio pirmininkas, tai nelaikytina esminiu protokolo trūkumu. Toks administracinio nusižengimo protokolo trūkumas netrukdo suvokti, už kokį nusižengimą asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kokia yra kaltinimo teisinė kvalifikacija. Apygardos teismas, pažymėjęs, jog medžiotojo būrelio pirmininko pareigos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatuose nėra nustatytos ir minėtos pareigos Institucijos nutarime nurodytos nepagrįstai, šią aplinkybę tikslino, ją pašalindamas. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su K. Š. einamomis pareigomis medžiotojų būrelyje, šiam buvo neabejotinai aiškios ir žinomos nuo pirmųjų dokumentų byloje surašymo momento. Taigi K. Š. suvokė kaltinimų esmę, ginčijo konkrečias aplinkybes ir aktyviai gynėsi nuo jam pareikštų kaltinimų.
27. Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei vėliau bylą nagrinėjant teismuose joks esminis proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui (nutarčiai) priimti, nebuvo padarytas, K. Š. teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo nebuvo apribotos.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
28. Konstatavus, kad K. Š. pagrįstai pripažintas kaltu dėl to, kad padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 2 dalyje, jo atstovo advokato V. Barkausko prašymas priteisti K. Š. naudai visų nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą.
K. Š. atstovo advokato Vyganto Barkausko prašymo priteisti K. Š. naudai visų nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netenkinti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Olegas Fedosiukas
Artūras Pažarskis
