Baudžiamoji byla Nr. 2K-236-495/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00008-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.5; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Daivos Pranytės‑Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams trims mėnesiams bausmė.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis, kuria Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aleksandro Kazakovo, nuteistojo A. S. bei jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. S. nuteistas už tai, kad prekiavo poveikiu – pasinaudodamas pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Teismai nustatė tokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes:
1.1. 2017 m. gruodžio 14 d., maždaug nuo 15.50 val. iki 16.02 val., restorane „Hesburger“, esančiame Vilniaus pl. 9, Jakų kaime, Klaipėdos rajone, D. Z., kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, veikdamas A. S. naudai ir interesais, tiesiogiai pasiūlė ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 10 000 Eur – A. S., o šis pinigus priėmė, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus A. D., D. K., E. L., kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėdami baudžiamąją bylą Nr. 1A-10-651/2018 priimtų A. S. palankų sprendimą – netenkintų nuteistosios A. P. apeliacinio skundo dalies ir paliktų nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį dėl 836 400 Lt, 303 185 Eur ir 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, paimtų 2012 m. sausio 6 d. kratos metu A. S. ir A. P. gyvenamojoje vietoje, grąžinimo A. S.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašo priimti vieną iš trijų sprendimų: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 3) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti A. S. švelnesnę nei įstatyme nustatytą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai A. S. kaltinančiais įrodymais pripažino nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. Z. parodymus, kadangi jie prieštaringi, nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys ir nepatvirtinti kitais bylos įrodymais. Pirmoje apklausoje D. Z. teigė, kad 2018 m. sausio 5 d. A. S. davė jam 1000 Eur (500 Eur G. C. už darbą ir 500 Eur pervesti A. G. į jo sąskaitą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime); vėliau, toje pačioje apklausoje, kad 2018 m. sausio 5 d. A. S. grąžino jam 10 000 Eur, kuriuos D. Z. davė A. S. 2017 m. gruodžio 14 d., ir dar perdavė 1000 Eur (500 Eur G. C. už darbą ir 500 Eur pervesti A. G. į jo sąskaitą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) – taip iš viso perdavė D. Z. jau nebe 10 000 Eur, o 11 000 Eur, nors tokios pinigų sumos perdavimo fakto nepatvirtina jokie įrodymai. Teismo posėdžio metu buvo iškeltas klausimas dėl D. Z. skolos A. S., ją D. Z. neigė, tačiau 2019 m. gegužės 23 d. apklausoje pripažino, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. grąžino A. S. 5000 Eur skolą. 2019 m. spalio 25 d. apklausoje D. Z. nurodė, kad „galimai pinigus A. S. perdaviau 2017 m. gruodžio mėnesį, 2018 m. sausio mėnesį A. S. man pinigus grąžino“, taigi jis negalėjo patvirtinti, jog perdavė pinigus A. S. būtent 2017 m. gruodžio 14 d.
2.2. Be to, D. Z. 2019 m. gegužės 23 d. apklausoje atsakinėjo į atsakymą menančius klausimus, juose buvo pateiktas ir atsakymas, kurio iš jo tikimasi. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo išsiaiškinta, kodėl pasirinkta tokia ydinga ir neleistina apklausos taktika, kodėl D. Z. nebuvo užduoti atviri klausimai ir kodėl klausimuose buvo pateikta pernelyg smulki informacija apie siekiamą išsiaiškinti aplinkybę, nebuvo analizuota tokio klausimų formulavimo galima įtaka D. Z. atsakymams. D. Z. parodymai turi būti vertinami ypač kritiškai, jie nėra tikslūs ir nuoseklūs, dalis jų nulemti jam užduotų menamų klausimų. D. Z., atsakydamas į tokius klausimus, tiesiog pakartojo tai, ką užduodamas klausimą nurodė klausiantysis. Tai leidžia teigti, kad dalis D. Z. parodymų yra ne jo paties atsiminimai, o tyrimą atlikusio asmens interpretacijų ir nuomonės patvirtinimas, siekiant išpildyti lūkesčius, dėl kurių D. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismai nepakankamai atsižvelgė į šį aspektą, vertindami D. Z. parodymus, taip pat netraktavo jo parodymų netikslumų nuteistojo A. S. naudai, taip pažeisdami principą, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo).
2.3. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors baudžiamasis D. Z. persekiojimas nutrauktas BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagal šią nuostatą nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo atleidžiamas tik tuo atveju, kai jis įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Iš byloje esančio 2020 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam, aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas, matyti, kad D. Z. šioje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatas neteisėtai, nes A. S. inkriminuota nusikalstama veika padaryta ne organizuota grupe. Dėl šios priežasties, vadovaudamiesi D. Z. parodymais, teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas.
2.4. A. S. kaltė taip pat buvo grindžiama 2019 m. gruodžio 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. 30-6(DS)-1964-RN, jame nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 14 d. 16.13 val. A. S. su D. Z. išėjo iš restorano ir nuėjo prie automobilio „Mitsubishi Pajero“, D. Z. paėmė iš automobilio salono geltoną storą voką ir padavė A. S., po to jie išsiskyrė. Tačiau byloje nėra jokių šio voko su neva viduje esančiais 10 000 Eur perdavimo faktą patvirtinančių vaizdo įrašų ar kitų objektyvių įrodymų, nebuvo apklausti policijos pareigūnai, atlikę kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo tik išklausyti 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. sausio 5 d. restorane „Hesburger“ tarp A. S. ir D. Z. vykusių pokalbių garso įrašai.
2.5. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų suvestinėje užfiksuoto 2017 m. gruodžio 14 d. D. Z. ir A. S. pokalbio neįmanoma suprasti, apie kokius asmenis ir veiksmus kalbama, pokalbio turinį galima aiškinti labai įvairiai ir subjektyviai. Iš kitų D. Z. ir A. S. pokalbių suvestinių taip pat negalima daryti išvados, kad jie kalbėjosi apie A. S. atliekamą ar žadamą atlikti prekybą poveikiu Klaipėdos apygardos teismo teisėjams. Šiose suvestinėse nėra net užuominos apie tiesioginę ar netiesioginę A. S. pažintį su kaltinime nurodytais teisėjais, jau nekalbant apie galimybę juos paveikti.
2.6. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentų neaišku, kokiu pokalbio fragmentu pagrįsta teismo išvada, kad kyšis buvo siūlomas ir susitarta jį duoti ir priimti bei pinigai buvo perduoti A. S. už jo tikrą ar tariamą poveikį Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apklausti tariami naudos gavėjai A. S. ir R. S. paneigė bet kokius bandymus paveikti teisėjus, nagrinėjusius kaltinamajame akte nurodytą baudžiamąją bylą, taip pat neigė pažintį su D. Z. Prokuroro prašymu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. N. negalėjo pateikti jokių duomenų, susijusių su šia baudžiamąja byla, tik patvirtino, kad dėl A. S. buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Be to, prokuroras pateikė teismui iš dalies išslaptintus kriminalinės žvalgybos dokumentus, įskaitant ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 30 d. raštą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos viršininkui Nr. 30-SĮ-146(RN), iš šio rašto matyti, kad pareigūnai tiksliai užfiksavo 2017 m. birželio 22 d. vykusio D. Z. ir A. S. pokalbio turinį, tačiau nebuvo kalbama apie galimą bandymą paveikti teisėjus.
2.7. Nė viename prokuroro teismui pateiktame kriminalinės žvalgybos dokumente nenurodoma, kad yra surinkta duomenų apie D. Z. ir A. S. konkrečius veiksmus, patvirtinančius siūlymą duoti kyšį, sutikimą priimti kyšį bei atitinkamą susitarimą dėl kyšio perdavimo ar poveikio Klaipėdos apygardos teismo teisėjams. Akivaizdu, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl A. S. pradėtas siekiant visiškai kontroliuoti advokato ir jo ginamojo veiksmus ir susižinojimą bei surinkti papildomus duomenis apie įtariamuosius ir jų vaidmenį atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16409-16 metu dėl jiems inkriminuotų BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo. Kriminalinei žvalgybai inicijuoti būtinuose dokumentuose nurodytos nusikalstamos veikos neįrodytos.
2.8. Byloje netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, nes, net jei ir nustatyti A. S. nusikalstami veiksmai, jie galėtų būti kvalifikuojami ne pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.
2.9. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai motyvavo bausmės skyrimą A. S. ir jos tinkamai neindividualizavo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, bet neatsakė į nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde keliamus argumentus dėl D. Z. parodymų patikimumo bei teisėtumo, netinkamo A. S. veiksmų kvalifikavimo, įrodymų pakankamumo bei bausmės skyrimo.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad žemesnės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizuodami kiekvieną jų atskirai, juos gretindami ir jungdami į vientisą loginę grandinę, teismų išvados dėl nustatytų A. S. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei kaltės padarius nusikaltimą, nustatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje, yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta į visus esminius nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų teisėtumu, patikimumu ir pakankamumu, šie argumentai motyvuotai atmesti, gynybos keliamos versijos paneigtos, todėl baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Teismai taip pat pagrįstai konstatavo, kad A. S. veiksmai, susiję su didesnės nei 250 MGL dydžio vertės kyšiu, atitinka BK 226 straipsnio 4 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos – prekybos poveikiu – sudėtį. Šioje byloje tinkamai pritaikytos ir baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 226 straipsnio 4 dalis).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. S. gynėjo advokato H. Mackevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK pažeidimų (BPK 20 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys)
5. Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atleisto nuo atsakomybės BK 391 straipsnyje nustatytu pagrindu liudytojo D. Z. procesinio statuso ypatumus, jo parodymų turinį ir įrodomąją reikšmę kitų įrodymų kontekste, nepagrįstai suteikė jiems išskirtinę, prioritetinę reikšmę, o apeliacinės instancijos teismas, nors formaliai ir pasisakė dėl šio asmens parodymų vertinimo, realiai nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
6. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, reiškia, kad BPK įtvirtinamas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. BPK nenustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymams ir jų vertinimui, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, formuojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 391 straipsnį, parodymus.
7. EŽTT praktikoje pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją, Cornelis prieš Nyderlandus). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs). Tačiau tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (ten pat; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00).
8. Analogiškos pozicijos dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų vertinimo laikomasi ir kasacinėje praktikoje, kurią formuojant vadovaujamasi, be kita ko, EŽTT sprendimais. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus; kad vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymus taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Kasacinėse nutartyse taip pat išaiškinta, kad egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-239-303/2016). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje teismo ištirtus duomenis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015 ir joje nurodoma teismų praktika).
9. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį D. Z. buvo sulaikytas 2019 m. vasario 20 d., tą pačią dieną jam įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 226 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2017 m. gruodžio 14 d. jis, veikdamas A. S. naudai ir interesais, perdavė A. S. 10 000 Eur kyšį už tai, kad šis paveiktų Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, nagrinėdami A. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Apklausiamas kaip įtariamasis 2019 m. vasario 20 ir 26 d. D. Z., pasinaudodamas įstatymo suteikta teise, atsisakė duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pirmą kartą apie šioje byloje jam pareikštus įtarimus D. Z. davė parodymus 2019 m. gegužės 23 d. apklausoje (4 t., b. l. 29–39), šioje apklausoje parodė: „ <...> 2018 m. sausio 5 d. susitikimo metu Klaipėdoje man A. S. davė 1000 Eur, iš kurių 500 Eur buvo skirti G. C. už A. G. gynybą, o 500 Eur – A. G. pervesti į jo sąskaitą kalėjime“ (4 t., b. l. 31). Po to, tos pačios įtariamojo apklausos metu, D. Z. nedavus jokių parodymų apie aplinkybes, susijusias su jam pateiktu įtarimu dėl 2017 m. gruodžio 14 d. susitikimo su A. S., jam buvo užduoti tokio turinio klausimai: „Byloje yra duomenų, kad 2017 m. gruodžio 14 d. apie 15.40 val. jūs susitikote prie Klaipėdos esančioje kavinėje „Hesburger“ su A. S. ir perdavėte A. S. voką su 10 000 Eur dėl jus tenkinančio sprendimo priėmimo Palangos kredito unijos byloje. Ką galite apie tai parodyti?“; „Byloje turima duomenų, kad 2018 m. sausio 5 d. jūs ir A. S. susitikote prie Klaipėdos esančioje kavinėje „Hesburger“. A. S. jums grąžino voką su pinigais, kuriuos buvote padavęs 2017 m. gruodžio 14 d. susitikimo metu. Ką galite apie šį susitikimą parodyti?“ (4 t., b. l. 38). Atsakydamas į tokio pobūdžio klausimus, D. Z. patvirtino, kad buvo davęs A. S. 10 000 Eur dėl Palangos kredito unijos bylos, tačiau kas buvo interesantas ir dėl ko davė jam šiuos pinigus, neprisimena. Vėlesnėse ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose D. Z. šiuos parodymus papildė, vis nurodydamas naujų aplinkybių (kieno prašymu veikė, nežino, nors su A. S. nebendravo, tačiau žinojo, kad A. S. pinigų neturi, todėl A. S. perdavė savo turėtus 10 000 Eur, kad šis paveiktų teisėjus, kad jie paliktų galioti A. S. palankų apylinkės teismo sprendimą, „tie klientai“ sėkmės atveju žadėjo atiduoti jam pusę sumos nuo 600 000 Eur, bet jų neatsimena ir t. t.).
10. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. buvo apklaustas kaip liudytojas (5 t., b. l. 132–134), ten jis iš dalies pakartojo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus parodymus. Kita vertus, nors jo parodymuose buvo aiškių neatitikimų apie bylai reikšmingas aplinkybes (dėl pinigų perdavimo fakto, pinigų sumos, galimos skolos A. S. ir kt.), teismas nesiėmė procesinių priemonių tokiems prieštaravimams pašalinti. Parodymams patikrinti nebuvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui šio asmens duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kurie, beje, buvo išdėstyti ir jais remtasi apkaltinamajame nuosprendyje, pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalį (nuosprendžio 10–11 lapai). Be kita ko, apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo išdėstyti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. ir teisme duotų parodymų vertinimo motyvai. Taigi, teismas, nepateikęs D. Z. parodymų vertinimo, kartu nesiėmęs procesinių priemonių, kad būtų pašalinti jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, esantys prieštaravimai, konstatavo, kad „atsižvelgiant į D. Z. veikimo motyvus, susijusius su jo interesu dėl Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigties, A. S. buvo perduota 10 000 Eur, tikslu, kad šis paveiktų bylą nagrinėjusius teisėjus“. Taigi nagrinėjamoje byloje vienu iš pagrindinių A. S. kaltinančių įrodymų tapo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatas D. Z. parodymai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados, padarytos neatlikus visapusiško atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymų vertinimo, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT formuojamos praktikos ir sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
11. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, jį apskundė apeliacine tvarka. Apeliaciniame skunde, be kita ko, jie ginčijo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. Z. parodymų patikimumą, detaliai analizavo juose esančius prieštaravimus, kartu išdėstė argumentus, susijusius ir su BPK nuostatų pažeidimais, atliekant D. Z. apklausas ikiteisminio tyrimo metu, kai jam buvo užduodami galimai atsakymą menantys klausimai (apeliacinio skundo 93–121 punktai). Tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik išdėstė liudytojo D. Z. teisme duotus parodymus (nutarties 17–18 punktai), kartu nurodė nacionalinėje ir tarptautinėje teismų praktikoje suformuotas taisykles dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio nuostatas, parodymų vertinimo ir nutarties 27 punkte formaliai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė liudytojo parodymų vertinimo taisyklių. Darydamas tokias išvadas, teismas nepateikė jokių jas pagrindžiančių motyvų, kartu neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su liudytojo parodymuose esančiais prieštaravimais ir galimais BPK nuostatų pažeidimais, atliekant jo apklausas ikiteisminio tyrimo metu.
12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors, atsakydamas į kitus apeliacinių skundų (byloje buvo paduotas ir prokuroro apeliacinis skundas) argumentus, skundžiamoje nutartyje teismas analizavo ir vertino atliktų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų (slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių ir kt. slaptos kontrolės bei fiksavimo) teisinį ir faktinį pagrindą bei sprendė dėl šių duomenų pripažinimo įrodymais, tačiau ir šių įrodymų patikimumui patikrinti neskyrė tinkamo dėmesio. Nuteistojo A. S. kaltė buvo grindžiama ir 2019 m. gruodžio 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. 30-6(DS)-1964-RN, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 14 d. vykusio susitikimo metu 16.13 val. A. S. su D. Z. išėjo iš restorano „Hesburger“ ir nuėjo prie automobilio „Mitsubishi Pajero“, D. Z. paėmė iš automobilio salono geltoną storą voką ir padavė A. S.. Teismai padarė išvadą, kad protokole užfiksuotas 10 000 Eur kyšio perdavimas A. S., remdamiesi šio slapto sekimo protokolo ir susitikimo metu vykusio pokalbio įrašo turiniu. Tačiau nuteistasis kategoriškai neigė šias aplinkybes (akcentuodamas, jog byloje nėra protokoluose fiksuotų veiksmų vaizdo įrašų) ir ginčijo jas apeliaciniame skunde, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo tinkamai patikrinti šias aplinkybes. Teismų praktikoje įprasta, kad, kilus pagrįstų abejonių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose nurodytų aplinkybių, į teismo posėdį kviečiami ir apklausiami šiuos veiksmus atlikę ir protokolus surašę pareigūnai. Jie gali paliudyti apie nusikalstamos veikos rengimo, padarymo aplinkybes, kurias patys stebėjo ir suvokė eidami tarnybines pareigas, jų parodymai yra svarbūs teismui tikrinant byloje esančių duomenų rinkimo būdus, šių duomenų procesinio įtvirtinimo aplinkybes. Tokie liudytojai prisiekia, yra įspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį, BK 235 straipsnį ir teismas, priimdamas nuosprendį, gali remtis jų parodymais. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas buvo apklaustas kriminalinę žvalgybą byloje atlikusio subjekto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas V. N., tačiau jis pats neatliko kriminalinės žvalgybos veiksmų, todėl ir apie atliktų veiksmų eigą ar jų metu gautus rezultatus jokių konkrečių parodymų nedavė. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo ištirti nepakankamai išsamiai, turėjo spręsti klausimą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių ir protokolą surašiusių pareigūnų apklausos ir atitinkamai šių asmenų parodymus įvertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste.
13. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, jog „D. Z. veikė A. S. naudai ir interesais“. Tačiau šiai kaltinimo aplinkybei nustatyti ir pagrįsti teismai taip pat neskyrė tinkamo dėmesio. Liudytojas D. Z. ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai A. S. bei R. S. neigė bendravę su D. Z. ir taręsi dėl poveikio darymo kaltinime nurodytiems teisėjams; kaip tvirtino D. Z., į jį kreipėsi „žmonės, suinteresuoti tos bylos baigtimi“. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino liudytojų A. S. ir R. S. parodymus nepatikimais, vis dėlto pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio turinio D. Z. parodymų pakanka kaltinime nurodytai aplinkybei, kad jis, perduodamas kyšį A. S., veikė A. S. naudai ir interesais (nutarties 57 punktas), nustatyti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas turėjo pagrįsti tokią išvadą, įvertinęs, kiek D. Z. parodymai ir dėl šios dalies yra nuoseklūs, logiški ir kartu patikimi visų įrodymų kontekste.
14. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagal kasacinės instancijos teismo suformuluotus kriterijus nepatikrino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymų patikimumo ir jų išsamiai neįvertino bylos įrodymų viseto kontekste, taip buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Todėl pritartina nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentams, kad apeliacinės instancijos teismas, nors formaliai ir pasisakė dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymų vertinimo ypatumų, realiai kasacinės instancijos teismo suformuluotomis taisyklėmis nesivadovavo ir neištaisė su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų.
15. Sutiktina su kasatoriaus argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų ir jų teisėtumo aspektu, neatsakė į gynybos nuosekliai skunde dėstytus argumentus dėl galimų BPK nuostatų pažeidimų, atliekant D. Z. apklausas ikiteisminio tyrimo metu, kai jam buvo užduodami galimai atsakymą menantys klausimai. Svarbu pažymėti, kad įstatymas draudžia asmenims apklausų metu užduoti atsakymą menančius klausimus (BPK 183 straipsnio 2 dalis ir 275 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad draudžiama įstatyme nurodytiems asmenims užduoti tokius klausimus, kurių turinys užprogramuoja lauktiną, norimą rezultatą (atsakymą) ar jų formuluotė netiesiogiai leidžia numanyti atsakymą. Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš įtariamojo apklausos protokolo turinio, pirmą kartą (2019 m. gegužės 23 d.) apklausiant D. Z., vadovaujantis pagal BPK 188 straipsnio 3 dalį, jam nebuvo pasiūlyta duoti parodymus apie įtarimo esmę (dėl 2017 m. gruodžio 14 d. susitikimo su A. S. aplinkybių ir kt.). Ikiteisminio tyrimo pareigūnas jam iš karto pateikė šios nutarties 9 punkte jau minėtus klausimus, kuriuose nurodomos konkrečios su įtarimu susijusios aplinkybės (A. S. ir D. Z. susitikimo vieta, laikas, šio susitikimo tikslas, įvardijama konkreti perduodamų pinigų suma ir kt.). Įtariamajam D. Z. atsakius į tokio informatyvaus pobūdžio klausimus, šie jo parodymai (vėliau vis papildomi), nors teisme šie pirminiai D. Z. parodymai nebuvo patikrinti nei patikimumo, nei teisėtumo aspektu, vėliau byloje ir tapo pagrindiniais nuteistąjį A. S. kaltinančiais įrodymais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog teismai privalėjo tikrinti ikiteisminio tyrimo metu duotus šio asmens parodymus bei vertinti juos itin kruopščiai ir nuosekliai, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. Z. turėjo įtariamojo procesinį statusą, kuris neabejotinai, realizuojant jam įstatymo suteiktą teisę į gynybą, leido neliudyti prieš save. Kita vertus, negalima tokia procesinė situacija, kai, pasikeitus šio asmens procesinei padėčiai (atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį ir jam įgijus liudytojo statusą), teisme pagal BPK 20 straipsnio taisykles nepatikrinti ir visų įrodymų kontekste neįvertinti tokio asmens parodymai pripažįstami kitą asmenį kaltinančiais įrodymais.
16. Taigi, gynybai keliant klausimus dėl D. Z., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, parodymų savarankiškumo, akcentuojant ydingą ikiteisminio tyrimo pareigūno pasirinktą 2019 m. gegužės 23 d. apklausos taktiką ir atsižvelgiant į tai, kad būtent šio liudytojo parodymai daugiausia nulėmė bylos faktinių aplinkybių, nuo kurių priklausė nuteistojo A. S. veiksmų teisinis įvertinimas, nustatymą, apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis visų įmanomų procesinių priemonių jo parodymams visapusiškai patikrinti ir įvertinti. Tai reiškia, kad, be kita ko, šios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą ne tik dėl liudytojo D. Z. papildomos apklausos, bet ir dėl apklausos pareigūnų, atlikusių kriminalinės žvalgybos veiksmus (apeliantams ginčijant ir 2017 m. gruodžio 14 d. D. Z. pinigų perdavimo A. S. faktą), bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių D. Z. apklausą.
17. Teisėjų kolegija sutinka ir su nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentu, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. parodymai nebuvo patikrinti teisėtumo aspektu, ir ta apimtimi, jog šis asmuo pagal BK 391 straipsnio 1 dalį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nesant tam teisinio pagrindo. Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje A. S. ir D. Z. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo inkriminuota ir teismo nenustatyta, kad jie veikė organizuota grupe, todėl dėl šio kaltinimo jis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; dėl šios priežasties D. Z. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisėtumo reikalavimo, todėl jais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.
18. BK 391 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nustatytu pagrindu specifika yra ta, kad nuo atsakomybės atleidžiamas asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui. Tai reiškia, kad visais atvejais nuo baudžiamosios atsakomybės toks asmuo atleidžiamas ikiteisminio tyrimo metu. Tokio asmens parodymai teisme gali būti pripažinti neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų tais atvejais, kai BK 391 straipsnis pritaikytas akivaizdžiai netinkamai, t. y. kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas nesant šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-689/2020, 32 punktas).
19. Nagrinėjamoje byloje įtariamojo procesinį statusą turėjęs D. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatas 2020 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi (4 t., b. l. 59–73, 74–85). Kaip matyti iš pranešimų D. Z. apie įtarimus, jis, be kita ko, buvo įtariamas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2017 m. gruodžio 14 d. įtarime nurodytomis aplinkybėmis davė 10 000 Eur kyšį A. S., kuris pažadėjo paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie, vykdydami įgaliojimus, veiktų neteisėtai (4 t., b. l. 54, 69). Dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos tokia bendrininkavimo forma kaip organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios D. Z. niekada nebuvo inkriminuota, tačiau, kaip matyti iš prokuroro nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ir dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu. Abiejų instancijų teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, kurioje A. S. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį už tai, kad priėmė kyšį iš D. Z., pažadėjęs paveikti kaltinime nurodytus teisėjus, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. parodymų teisėtumo šiuo aspektu netikrino. Teismai tik konstatavo, kad prokuroro nutarimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra patikrintas ikiteisminio tyrimo teisėjo įsiteisėjusia nutartimi, o D. Z. veiksmų teisinis vertinimas nėra šios bylos dalykas. Tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad tokio asmens parodymai turi būti įvertinti BPK 20 straipsnio 4 dalies aspektu, sprendžiant dėl A. S. pareikštų kaltinimų pagrįstumo. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-689/2020). Todėl kasatorius teisus teigdamas, kad ir aptariamu aspektu žemesnės instancijos teismai nepatikrino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. parodymų teisėtumo.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentavimas negali būti pripažįstamas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo prašymų ir esminių argumentų BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su BPK 20 straipsnio pažeidimais. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog tuo atveju, jei apelianto nurodomi prieštaravimai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyta, kodėl daroma tokia išvada (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015).
21. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, konkrečiais motyvais nepaaiškinant, kodėl atmetami visi apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, neišdėstant išsamių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į pirmiau aptartus esminius gynybos apeliacinio skundo argumentus, ne tik pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet kartu neatitinka ir BPK reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžio ar nutarties turiniui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 332 straipsnio 3, 5 dalys).
22. Pirmiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir ši baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
23. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, todėl šioje nutartyje nurodyti procesiniai pažeidimai turi būti ištaisyti bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Todėl, vadovaudamasi šia procesine taisykle, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentų, kadangi apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs A. S. priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, iš naujo turės ne tik įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, bet ir spręsti dėl baudžiamojo įstatymo taikymo bei kitų skunde keliamų klausimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinis skundas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Algimantas Valantinas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
