B. M. pagal BK 25 str. 3 d., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-254-719/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00405-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.12.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,

gynėjai advokatei Alfredai Pūkienei,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Artūro Urbelio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 20 d. nutarčių asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, – B. M. (B. M.) baudžiamojoje byloje.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje B. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 2504 straipsnio 1 dalį, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 20 d. nutartimi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Uldukio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. B. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 2504 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe ir siekdamas gauti įrankių bei priemonių grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veiklai remti, tiesiogiai rinko, kaupė ir teikė turtą, materialinę paramą asmenims, žinodamas ir siekdamas, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota vienam ar keliems teroristams remti, t. y.:

1.1. 2006 m. lapkričio mėn. – 2007 m. sausio mėn. laikotarpiu Airijos Respublikoje M. C., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas ir kuris 2011 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. balandžio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, L. C., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, S. M. (mirė 2010 metais), B. M. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys susitarė tiesiogiai rinkti, kaupti ir teikti turtą, materialinę paramą, gauti įrankių ir priemonių kitiems asmenims, žinodami ir siekdami, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota vienam ar keliems teroristams remti, taip pat remti Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės dalyje – Šiaurės Airijoje – veikiančios teroristinės grupės „The Real Irish Republican Army“ (RIRA), tai yra Tikrosios airių respublikonų armijos (toliau – TARA), kuri Airijos Respublikos nusikaltimų valstybei įstatymu 1939/98 pripažinta neteisėta organizacija bei Europos Sąjungos Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. rezoliucija (2001/931/BUSP), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1027 ir 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 113 pripažinta su teroro aktais susijusia organizacija, teroristine grupe, veiklą – teroristinių aktų, nusikaltimų vykdymą, taip pat, siekdami įgyti ginkluotės teroristinei grupei TARA, susitarė išsiaiškinti ginkluotės panaudojimo galimybes atlikti teroristinius aktus. Šiomis aplinkybėmis L. C., S. M., B. M., M. C., siekdami minėtų tikslų, susitarė Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturėdami leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų – automatų, snaiperinių šautuvų, pistoletų, granatsvaidžių, granatsvaidžių išmetamųjų variklių, šovinių, detonatorių, laikrodinių sprogdiklių su kapsulėmis, padegamąją, detonuojamąją virvę, granatų, sprogstamųjų medžiagų (toliau – ginkluotė) – ir įgytą ginkluotę neteisėtai, nepateikdami jos muitinės kontrolei, kitaip jos išvengdami, neturėdami leidimo, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos per Europos Sąjungos šalių teritorijas į Airiją L. C., S. M. bei kitiems tyrimo nenustatytiems asmenims. Be to, nurodytomis aplinkybėmis L. C., S. M., B. M., M. C. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys susitarė užmegzti ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kurie organizuotų teroristinės grupės TARA narių mokymus naudotis ginkluote, ir aptarė planuojamos įgyti ginkluotės rūšis, kiekį, ginkluotės įgijimo, įgytos ginkluotės gabenimo bei mokymų naudotis ginkluote finansavimo ir apmokėjimo klausimus. Nusikalstamoms veikoms įgyvendinti L. C. paskirstė S. M., M. C., B. M. vaidmenis: pavedė S. M., M. C., B. M. rengti slaptus susitikimus ginkluotės įgijimo, jos gabenimo kontrabandos būdu bei paramos teroristinei grupei TARA teikimo klausimais, šių susitikimų metu laikytis konspiracijos, surasti ir susitikti su asmenimis, galinčiais padėti įgyti ginkluotę Lietuvoje, ją gabenti kontrabandos būdu iš Lietuvos į Airiją bei apmokyti ja naudotis. Taip pat tomis pačiomis aplinkybėmis L. C. nurodė S. M., M. C., B. M. planuojamos įsigyti ginkluotės rūšis bei kiekį, paskyrė 100 000 Eur ginkluotei įgyti, gabenti kontrabandos būdu bei teroristinės grupės TARA narių mokymams naudotis ginkluote.

1.2. Vėliau S. M., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su L. C., B. M., M. C. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis bei tęsdamas nusikalstamas veikas, susitikimų, vykusių 2007 m. sausio 30 d., 2007 m. kovo 8 d., 2007 m. balandžio 1 d. Dublino oro uoste, Airijos Respublikoje, metu sukurstė, t. y. paprašė R. M. J. (R. M. J.), veikiančio su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės saugumo tarnybos (toliau – saugumo tarnyba) žinia, padėti įgyti iš Lietuvoje gyvenančių asmenų ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų – automatų, šautuvų, pistoletų, granatsvaidžių, granatsvaidžių išmetamųjų variklių, šovinių, detonatorių, laikrodinių sprogdiklių su kapsulėmis, padegamąją, detonuojamąją virvę, granatų, sprogstamųjų medžiagų teroristinės grupės TARA veiklai užtikrinti – teroro aktams rengti, susitarti su minėtais Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kad šie už piniginį atlygį įgytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabentų iš Lietuvos į Airiją, Lietuvoje pademonstruotų ginkluotę ir organizuotų teroristinės grupės TARA narių mokymus ja naudotis. R. M. J., veikdamas su saugumo tarnybos žinia, susitikimų, vykusių 2007 m. kovo 8 d., 2007 m. balandžio 1 d. Dublino oro uoste, Airijoje, metu S. M. įvardijo asmenį vardu Tomas, t. y. liudytoją Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas Nr. 5), galintį realizuoti ginkluotę, pergabenti įgytą ginkluotę iš Lietuvos į Airiją bei organizuoti TARA narių mokymus ja naudotis. Tuo pačiu laikotarpiu Airijoje S. M. šią informaciją perdavė L. C., M. C. bei B. M. Vėliau S. M. ir L. C. surengtų susitikimų, vykusių 2007 m. birželio 1 d. Šiaurės Airijoje, 2007 m. liepos 2 d. viešbutyje „Hilton“, Paryžiuje, Prancūzijoje, 2007 m. rugpjūčio 24 d. šalia Silverbridžo kaimo, Šiaurės Airijoje, metu L. C. pakartotinai paprašė R. M. J. padėti įgyti iš liudytojo Nr. 5 S. M. prieš tai nurodytą ginkluotę, sužinoti jos kainas, įgytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabenti iš Lietuvos į Airiją bei susitarti su liudytoju Nr. 5, kad šis už piniginį atlygį organizuotų ginkluotės demonstravimą ir TARA narių mokymus naudotis šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis bei sprogstamosiomis medžiagomis.

1.3. Tuo pačiu metu, 2007 m. rugpjūčio mėn., Airijoje ir Šiaurės Airijoje L. C. perdavė M. C. ir B. M. pinigus ginkluotei įsigyti bei ginkluotės demonstravimo, įgytos ginkluotės gabenimo išlaidoms apmokėti, nurodė M. C. ir B. M. Lietuvoje dalyvauti liudytojo Nr. 5 bei jo galimų bendrininkų surengtame ginkluotės demonstravime, neteisėtai disponuoti ginkluote, siekiant ją įgyti, ir išsiaiškinti jos panaudojimo galimybes teroristiniuose aktuose, įgyti iš liudytojo Nr. 5, bendrininkų ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, susitarti su liudytoju Nr. 5, bendrininkais dėl įgytos ginkluotės gabenimo kontrabandos būdu iš Lietuvos į Airiją, nurodyti galutinę įgytos ginkluotės pristatymo vietą Airijoje, taip pat susitarti dėl TARA narių mokymų naudotis ginkluote.

1.4. Vėliau, 2007 m. rugpjūčio 29 d., sodyboje, Lietuvos Respublikoje, Raseinių rajone, R. M. J., veikęs pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, nurodė M. C. ir B. M. liudytoją Nr. 5, veikiantį pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, kaip asmenį, galintį realizuoti ginkluotę. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. C. ir B. M., tęsdami nusikalstamas veikas, paprašė liudytojo Nr. 5 realizuoti jiems ginkluotę ir vėliau tą pačią dieną miške Raseinių rajone, neturėdami leidimų, neteisėtai nešiojo liudytojo Nr. 5 ir liudytojo Nr. 4, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas Nr. 4), veikiančio pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, pateiktus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis – šautuvą SVD, automatą „AK-74“, pistoletą „Makarov“, pistoletą TT, pistoletą PSM, 30 šovinių šiems šaunamiesiems ginklams – ir pasikeisdami iššovė iš minėtų šaunamųjų ginklų 30 šūvių. M. C., B. M. išreiškus ketinimus įgyti įvairesnių ginkluotės rūšių ir įgytą ginkluotę pervežti iš Lietuvos į Olandiją ar Belgiją, liudytojai Nr. 4 ir Nr. 5 M. C. ir B. M. įvardijo liudytoją Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas Nr. 1) ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, kaip asmenį, galintį realizuoti įvairesnes ginkluotės rūšis.

1.5. Vėliau M. C. ir B. M., tęsdami nusikalstamas veikas, 2007 m. rugpjūčio 30 d. nuo 12.00 iki 15.00 val. Kauno rajone, Rokų poligone, apžiūrėjo liudytojo Nr. 1 ir liudytojo Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas Nr. 3) ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, pateiktus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas – pistoletą-kulkosvaidį UZI, 2 automatinius šautuvus „Beril“, pistoletą-kulkosvaidį „MP-5“, snaiperinį 12,7 mm kalibro šautuvą „Barrett M82A1“, snaiperinį šautuvą „Sako TRG 22“, snaiperinį šautuvą „FRF2“, šovinius šiems šaunamiesiems ginklams, 675 gramus trotilo, 4 vienetus detonuojamųjų kapsulių „KD8A“, 15 vnt. detonuojamųjų kapsulių „SPTR46B“, 20 metrų detonuojamosios virvės, 20 m padegamosios virvės „Krutstubin“, 7 padegamuosius vamzdelius „SPTR46“, 2 laikrodinius sprogdiklius „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 2 mechaninius sprogdiklius „M48“ su kapsulėmis, 2 detonuojamąsias kapsules „MD-2“, 250 gramų plastinės sprogstamosios medžiagos „Sprangdeg 46PTR“, 2 vienkartinius granatsvaidžius „RPG-22“, 2 granatsvaidžio „RPG-7“ šaudmenis, 2 rankines granatas „RGD-5“, 2 rankines granatas „RGO-78“ – ir neteisėtai, neturėdami leidimų, nešiojo automatą „Beril“, pistoletą-kulkosvaidį „MP-5“, pistoletą-kulkosvaidį UZI, 85 vnt. šovinių šiems šaunamiesiems ginklams, snaiperinį šautuvą „FRF2“, snaiperinį šautuvą „Sako TRG 22“, mechaninius sprogdiklius „M48“ su kapsulėmis, granatos skeliamuosius mechanizmus, du granatsvaidžius „RPG-7“ bei pasikeisdami iššovė iš automato „Beril“, pistoleto-kulkosvaidžio „MP-5“, pistoleto-kulkosvaidžio UZI 85 šūvius, M. C. iššovė vieną šūvį iš šautuvo „Barrett M82A1“, o B. M. iššovė vieną šūvį iš granatsvaidžio „RPG-7“. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. C. ir B. M. paprašė liudytojų Nr. 1 ir Nr. 3 paaiškinti trotilo, plastinės sprogstamosios medžiagos veikimo mechanizmą, galingumą, pademonstruoti jų veikimą, nurodyti sprogstamųjų medžiagų kiekį, kurio pakaktų policijos, vyriausybiniam šarvuotajam automobiliui susprogdinti, ir susipažino su šių medžiagų veikimo mechanizmu, taip pat paprašė paaiškinti galimas saugias ginkluotės slėpimo vietas, nurodyti ginkluotės kainas ir paprašė liudytojo Nr. 1 realizuoti jiems (M. C., B. M.) ginkluotę, t. y. paaiškino liudytojui Nr. 1, kad įsigis iš jo už 350 Eur (1207,5 Lt) 1000 vienetų elektroninių detonatorių, detonuojamosios virvės, detonatorių, už 3000 Eur (10 350 Lt) – 100 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis, plastinės sprogstamosios medžiagos, granatsvaidžių „RPG-7“, „RPG-22“, granatsvaidžių „RPG-7“ išmetamųjų variklių, elektrinių degiklių, už 4000 Eur (13 800 Lt), automatą „Beril“, už 2400 Eur (8280 Lt), 60 vnt. trotilo briketų po 400 g, t. y. 24 kilogramus trotilo, vieną ritę sprogstamosios virvės, šautuvą „Barrett M82A1“, paaiškino liudytojui Nr. 1, jog iš jo minėtą ginkluotę įsigis per kelis kartus, paprašė liudytojo Nr. 1 įgytą nurodytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabenti iš Lietuvos į Airiją, nurodyti įgytos ginkluotės galimą gabenimo iš Lietuvos į Olandiją ar Prancūziją kainą, taip pat paprašė ir susitarė su liudytoju Nr. 1 dėl kelių TARA narių apmokymo už piniginį atlygį naudotis ginkluote, gaminti sprogmenis ir sumokėjo liudytojui Nr. 1250 Eur (862,5 Lt) už ginkluotės demonstravimą. Vėliau, tą pačią dieną, sodyboje, esančioje Raseinių rajone, M. C. ir B. M. už 5000 Eur (17 250 Lt) neteisėtai įgijo iš liudytojo Nr. 5 šaunamąjį ginklą – šautuvą SVD – ir paprašė liudytojo Nr. 5 nurodytą šautuvą laikinai laikyti Lietuvoje.

1.6. Po to, kai 2007 m. rugsėjo mėn. pradžioje Airijoje M. C. ir B. M. pranešė L. C., S. M. apie minėtas ginkluotės įgijimo ir apmokėjimo aplinkybes Lietuvoje ir suteikė L. C., S. M. informaciją apie sprogstamųjų medžiagų rūšis, jų veikimo mechanizmą ir panaudojimo galimybes, vėliau S. M. telefonu perdavė L. C. nurodymą R. M. J. susisiekti su liudytoju Nr. 5, kad šis perduotų liudytojui Nr. 1 minėtą 5000 Eur sumą kaip avansą už planuojamus įgyti iš liudytojo Nr. 1 1000 vnt. elektroninių detonatorių, detonuojamąją virvę, detonatorius, 100 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis, plastinę sprogstamąją medžiagą, granatsvaidžius „RPG-7“, „RPG-22“, granatsvaidžių „RPG-7“ išmetamuosius variklius, elektrinius degiklius, automatą „Beril“ bei 60 vnt. trotilo briketų po 400 gramų. Po to, 2007 m. rugsėjo 6 d., Lietuvos Respublikoje liudytojas Nr. 5, vykdydamas L. C., S. M., B. M., M. C. nurodymą, perdavė per greitųjų siuntų tarnybą liudytojui Nr. 1 5000 Eur sumą.

1.7. Vėliau M. C., tęsdamas nusikalstamas veikas, 2007 m. spalio 25 d. apie 15.00 val. Ispanijos Karalystėje, Marbeljos mieste, perdavė liudytojui Nr. 1, atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, lapelį su granatsvaidžio „RPG-7“ reaktyvinės prieštankinės raketos „PG-7“ modifikacijos duomenimis, paprašė ir susitarė su liudytoju Nr. 1, kad šis realizuos, o jis iš pastarojo neteisėtai įgis ir du lapelyje užfiksuotos granatsvaidžio modifikacijos išmetamuosius variklius, taip pat paprašė liudytojo Nr. 1 surasti asmenų, kurie už piniginį atlygį pergabentų įgytą ginkluotę iš Lietuvos į saugią vietą Olandijoje, paaiškindamas, kad koreguoja ginkluotės užsakymą, ir susitarė su liudytoju Nr. 1, kad iš pastarojo už 4900 Eur (16 905 Lt), kuriuos 2007 m. rugsėjo 6 d. liudytojas Nr. 5 perdavė liudytojui Nr. 1, neteisėtai įgis 2 granatsvaidžio „RPG-7“ išmetamuosius variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 30 vnt. po 400 gramų trotilo briketų, t. y. 12 kilogramų trotilo, 250 m sprogstamosios virvės, du granatsvaidžius „RPG-22“, 300 vnt. elektrodetonatorių, 300 vnt. mechaninių sprogdiklių, bei paaiškino liudytojui Nr. 1, kad šią ginkluotę įgyja, kaip pirmą siuntą, taip pat pakartojo liudytojui Nr. 1 prašymą realizuoti jam šautuvą „Barrett M82A1“ ir už piniginį atlygį išmokyti kelis TARA grupės narius naudotis ginkluote.

1.8. Po to M. C., tęsdamas nusikalstamas veikas, skambindamas iš Airijos į Lietuvą, telefoninių pokalbių, vykusių 2007 m. lapkričio–gruodžio mėn., metu pakartotinai paprašė liudytojo Nr. 1 surasti asmenų, kurie kontrabandos būdu pergabentų įgytą ginkluotę iš Lietuvos į Airiją, ir pažadėjo už ginkluotės pervežimą perduoti piniginį atlygį.

1.9. 2008 m. sausio 21 d. apie 20.00 val. restorane „La Mama“ Vilniuje M. C., tęsdamas nusikaltimus, paprašė ir susitarė su liudytoju Nr. 1, kad iš šio neteisėtai įgis antrą ginkluotės siuntą, paaiškino, kad taip pat pirks granatsvaidžių „RPG- 22“, sprogstamąją medžiagą C4, 7,62 mm kalibro „Springfield“ šovinių, granatų bei snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1“.

1.10. 2008 m. sausio 22 d. apie 11.30 val. M. C., tęsdamas nusikalstamas veikas, garaže, esančiame Valstybinės visuomeninės sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teritorijoje, Vilniuje, Kalvarijų g. 153, patikslino ir susitarė su liudytoju Nr. 1, kad iš šio su antra ginkluotės siunta neteisėtai įgis 1000 vnt. šovinių, 100 vnt. granatų, ir susitarė su liudytoju dėl apmokymų Lietuvoje naudotis ginkluote. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. C. apžiūrėjo liudytojo Nr. 1 pateiktus šaunamuosius ginklus, sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas – du granatsvaidžius „RPG-22“, 200 metrų detonuojamosios virvės, 40 metrų padegamosios virvės, 30 briketų po 400 gramų trotilo, t. y. 12 kilogramų trotilo, du reaktyvinio granatsvaidžio „RPG-7“ granatos „PG 7“ išmetamuosius variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 27 vnt. mechaninių sprogdiklių „M48“, 27 vnt. detonatorių mechaniniams sprogdikliams „M48“, 300 vnt. elektrodetonatorių EDP, 200 vnt. detonuojamųjų kapsulių „KD8A“, patvirtino, jog įgyja, ir neteisėtai įgijo iš liudytojo Nr. 1 šią ginkluotę už 5000 Eur, kuriuos 2007 m. rugsėjo 6 d. liudytojas Nr. 5 perdavė liudytojui Nr. 1, taip pat apžiūrėjo ir už 1000 Eur (3450 Lt) avansą neteisėtai įgijo iš liudytojo Nr. 1 šaunamąjį ginklą – snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1M“. Taip pat nurodytomis aplinkybėmis M. C. nurodė liudytojui A. D., atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, du granatsvaidžius „RPG-22“, 200 metrų detonuojamosios virvės, 40 metrų padegamosios virvės, 30 briketų po 400 gramų trotilo, t. y. 12 kilogramų trotilo, du reaktyvinio granatsvaidžio „RPG-7“ granatos „PG 7“ išmetamuosius variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 27 vnt. mechaninių sprogdiklių „M48“, 27 vnt. detonatorių mechaniniams sprogdikliams „M48“, 300 vnt. elektrodetonatorių EDP, 200 vnt. detonuojamųjų kapsulių „KD8A“ už 10 000 Eur (34 500 Lt) piniginį atlygį neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, kitaip jos išvengiant, neturint leidimo, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos į Airiją, sudarė ginkluotės kontrabandos veikimo planą, t. y. aptarė su A. D. šios ginkluotės gabenimo būdą, pristatymo laiką ir vietą, kontaktų palaikymo būdą – nurodė minėtą ginkluotę transporto priemone pristatyti į vietovę, esančią 60 km atstumu nuo Dublino, Airijoje, perduodant ginkluotę kontaktuoti SMS žinutėmis, apsikeitė nusikalstamai veikai įgyvendinti būtinais telefonų numeriais ir perdavė liudytojui A. D. 5000 Eur (17 250 Lt) avansą už neteisėtą ginkluotės gabenimą iš Lietuvos į Airiją, tačiau nusikalstamos veikos – ginkluotės kontrabandos – nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pareigūnų.

2. Teismai konstatavo, kad dėl B. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2504 straipsnio 1 dalyje, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas baigėsi dar iki baudžiamąją bylą perduodant teismui, t. y. 2018 m. sausio 22 d. Tokią išvadą teismai padarė pripažinę, kad nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne pagal prokuroro nurodomą BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio redakciją, galiojusią 2013 m. liepos 2 d. (kai įsigaliojo kaltinamajam inkriminuota ir palankesnė BK 2504 straipsnio 1 dalies redakcija, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas buvo 15 metų), o pagal atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio redakciją, kuri nustatė 10 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad apkaltinamojo nuosprendžio dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos priėmimo terminai yra pasibaigę, jie nebuvo sustoję ar nutrūkę, o kaltinamojo B. M. gynėja nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, baudžiamoji byla nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

II. Kasacinio skundo argumentai

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Urbelis kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kasaciniame skunde nurodoma:

3.1. Vienoje byloje taikyti skirtingų redakcijų (vienos – galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu, kitos – galiojusios nusikalstamos veikos nagrinėjimo metu) BK straipsnius nėra kliūčių, jei tai darant išlaikomas Baudžiamojo kodekso vientisumas, t. y. nėra sisteminės sąsajos tarp sprendžiamų klausimų, juos galima sureguliuoti atskirais įstatymais.

3.2. Iš 2010 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo bei papildymo, Kodekso papildymo 170(2) straipsniu ir Kodekso priedo papildymo įstatymo Nr. XI-901, kuriuo, be kita ko, pakeistas BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis, už sunkaus nusikaltimo padarymą nustatant penkiolikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, turinio matyti, kad aptariamu BK 95 straipsnio pakeitimu nebuvo įgyvendinamas joks teisės aktas. 2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 25, 250, 2501, 251 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 2491, 2502, 2503, 2504, 2505, 2521 straipsniais įstatymo Nr. XII-497 12 straipsnyje nurodoma, kad, BK papildant 2504 straipsniu, buvo įgyvendinamas 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/919/TVR, iš dalies keičiantis Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu. B. M. galimai padarytai nusikalstamai veikai taikant jos padarymo metu galiojusius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, kurie buvo susieti ne su BK 2504 straipsnio 1 dalyje, o su BK 250 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika, įvertinant ir faktą, kad BK 250 straipsnio 6 dalyje nustatyta nusikalstama veika buvo priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, būtų pažeidžiamas BK vientisumas.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai savo sprendime rėmėsi kasacinės instancijos teismo nutartimis Nr. 2A-7-4/2014 ir 2K-162-303/2017, kurių metu taikytos skirtingų BK straipsnių redakcijos, nes nutartyje Nr. 2A-7-4/2014 teismas tik nurodė, jog, nustatydamas skirtinos baudos dydį, teismas, be kitų aplinkybių, taip pat turėjo atsižvelgti ir į BK 47 straipsnyje iki 2011 m. balandžio 21 d. pakeitimų buvusius baudos dydžius (galiojusius nusikalstamos veikos padarymo metu), ir už BK 226 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 100 MGL dydžio baudą. Tokio dydžio bauda galėjo būti skiriama ir vadovaujantis BK 47 straipsnio redakcija po 2011 m. balandžio 21 d. pakeitimų (remiantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu (2011 m. balandžio 21 d. įstatymas), už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama iki 1000 MGL dydžio bauda). Taigi šioje nutartyje BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, nebuvo tiesiogiai taikoma, į šioje redakcijoje nustatytus baudos dydžius tik atsižvelgta, vertinant visas bylos aplinkybes kaip visumą, parenkant baudos dydį. Nutartyje Nr. 2K-162-303/2017 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nuteisė asmenį pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. redakcija) už 2008 m. vasario 6 d. padarytą veiką, nors pagal veikų padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją, t. y. 2003 m. balandžio 10 d. redakciją, buvo suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, tačiau baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017, priešingai nei šioje baudžiamojoje byloje, nusikalstamos veikos, dėl kurių pritaikyta nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK bendrosios dalies straipsnio redakcija, proceso metu nebuvo perkvalifikuotos, priskiriant kitai nei nusikalstamų veikų padarymo metu priskirtai nusikaltimų kategorijai.

3.4. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminų, susietų ne su BK 2504 straipsnio 1 dalyje, o su kitai nusikaltimų kategorijai priskirtina BK 250 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika, taikymas neabejotinai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties dėl B. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos klausimą, turėjo būti taikoma 2013 m. liepos 2 d. įstatymo priėmimo metu (baudžiamąją atsakomybę už veiksmus, susijusius su parama teroristinėms grupėms, įtvirtinus BK 2504 straipsnio 1 dalyje) galiojusi BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio redakcija, sunkiems nusikaltimams nustačiusi penkiolikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio redakcijos, galiojusios B. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, taikymas, sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą, pažeidė BK, kaip vientiso teisės akto, taikymo sąlygas.

3.5. Įvertinant tai, kad B. M. inkriminuojama nusikalstama veika galimai padaryta laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. sausio 22 d., o 15 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 2504 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos šioje baudžiamojoje byloje suėjo 2023 m. sausio 22 d., baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro A. Urbelio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 95 straipsnio taikymo

5. BPK 3 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Terminai, kuriems suėjus asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalyje. To paties straipsnio 2–8 dalyse nustatytos terminų skaičiavimo taisyklės (be kita ko, senaties eigos sustojimo sąlygos), o 9 dalyje išvardyti nusikaltimai, kuriems nėra senaties.

6. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (šio straipsnio 2 dalis), kiekvienu konkrečiu atveju ir dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 95 straipsnyje nustatyti senaties terminai baigiasi būtent apkaltinamojo, o ne kitos rūšies teismo proceso baigiamojo akto priėmimo dieną, nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme jis priimamas. Šioje byloje neginčijamas galimai padarytos nusikalstamos veikos laikas, tačiau, kadangi keitėsi BK 95 straipsnio redakcija, keliamas klausimas, kuri iš jų turėjo būti taikoma. Todėl bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl BK 95 straipsnio galiojimo laiko atžvilgiu.

7. Baudžiamųjų įstatymų draudimai visuomet yra nukreipti į ateitį. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta: „Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali būti skiriama griežtesnė bausmė negu ta, kuri galėjo būti taikyta nusikaltimo padarymo momentu.“ Analogiškas reguliavimas įtvirtintas ir Baudžiamajame kodekse, kurio 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo draudimas įtvirtintas BK 3 straipsnio 3 dalyje, kur nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, grįžtamosios galios neturi (išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus, kurie su nagrinėjama byla nėra susiję) (BK 3 straipsnio 3 dalis). Visose šiose normose yra suformuluoti du pagrindiniai baudžiamosios teisės principai: nullum crimen sine lege ir nulla poena sine lege, kurie, be kita ko, reiškia ir tai, kad asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už tokią veiką, kuri jos padarymo metu buvo nurodyta baudžiamajame įstatyme kaip nusikaltimas, ir kad draudžiama taikyti asmeniui griežtesnę bausmę, nei nustatyta įstatyme, galiojusiame veikos padarymo metu. Tik išimtiniais atvejais įstatymų leidėjas, specialiai tai aptaręs, gali nustatyti baudžiamojo įstatymo grįžtamąjį galiojimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas).

8. B. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu (nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. sausio 22 d.) atsakomybė buvo įtvirtinta BK 250 straipsnio 6 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Šioje normoje baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų – buvo nustatyta tam, kas kūrė teroristinę grupę, kurios tikslas – šiame straipsnyje nurodytais veiksmais bauginti žmones arba neteisėtai reikalauti iš valstybės, jos institucijos ar tarptautinės organizacijos atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, arba dalyvavo jos veikloje, taip pat finansavo arba teikė materialinę ar kitokią paramą tokiai grupei. Tokiu būdu ši veika priskiriama labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis). Tuo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) labai sunkiems nusikaltimams nustatė 15 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, o sunkiems – dešimt metų (1 dalies 1 punkto d ir e papunkčiai).

9. Lietuvos Respublikos 2010 m. birželio 15 d. įstatymu Nr. XI-901 BK 95 straipsnis buvo pakeistas, nustatant penkiolikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį už sunkius nusikaltimus ir dvidešimt penkerių metų – už labai sunkius nusikaltimus. Kasacinio teismo praktikoje analogiški atvejai, kai naujojoje įstatymo redakcijoje buvo nustatyti ilgesni apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, toks įstatymas laikomas kitaip sunkinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir pagal BK 3 straipsnio 3 dalį neturi grįžtamosios galios. Šiuo atveju taikytinos BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-697/2015). Taigi ši įstatymo redakcija negalėjo būti taikoma (BK 3 straipsnio 3 dalis).

10. Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-497 BK 250 straipsnis buvo pakeistas ir atsakomybė už B. M. inkriminuotus veiksmus nustatyta naujoje normoje – BK 2504 straipsnio 1 dalyje. Už šią veiką nustatyta švelnesnė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų, kartu šį nusikaltimą priskiriant nebe labai sunkiems, o sunkiems nusikaltimams. Taigi, šis įstatymas, lyginant su pirmiau aptarta BK 250 straipsnio 6 dalimi (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), laikytinas švelnesniu baudžiamuoju įstatymu, kuris pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Pagal šį įstatymą byla buvo perduota nagrinėti teisme.

11. Taigi, susidarė situacija, kai šioje byloje nagrinėjamu aktualiu atveju buvo priimti du įstatymai – griežtinantis baudžiamumą ir švelninantis. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad abu šie įstatymai turi būti taikomi kartu, priešingu atveju būtų pažeistas BK vientisumas. Su tokia pozicija bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

12. BK 95 straipsnio pakeitimas buvo priimtas po inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Dėl pirmiau aptartų motyvų jis laikomas kitaip sunkinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl jo grįžtamasis taikymas negalimas (BK 3 straipsnio 3 dalis). Tuo labiau kad ir įstatymų leidėjas, priimdamas šį įstatymą, jo grįžtamojo galiojimo nenustatė. Taigi, šiuo atveju taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija, kuri už sunkaus nusikaltimo padarymą, numatė 10 metų senaties terminą.

13. Kaip minėta, B. M. byla teismui perduota nagrinėti ne pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą (BK 250 straipsnio 6 dalį), o pagal vėliau priimtą jo atsakomybę švelninantį įstatymą (250 4 straipsnio 1dalį), pagrįstai taikant BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios. Susidariusioje situacijoje, pritaikius atsakomybę švelninantį įstatymą, B. M. padaryta veika laikytina sunkiu nusikaltimu, todėl taikant BK 95 straipsnį, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis turėtų būti skaičiuojama pagal veikos padarymo metu galiojusią senaties skaičiavimo tvarką, numačiusią, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėjo dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas.

14. Tokią apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties skaičiavimo praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas. Analogiškoje nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingoje situacijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429-303/2015) kasacinės instancijos teismas taikė skirtingu laiku galiojusias BK bendrosios ir specialiosios dalių straipsnių redakcijas. Šioje byloje asmeniui, nuteistam pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 2008 m. nuo spalio 5 d. iki spalio 6 d., taikyta 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, kurios pagrindu veika perkvalifikuota į baudžiamąjį nusižengimą, o nuosprendžio priėmimo senatis skaičiuota ne pagal 2010 m. birželio 15 d. įstatymu pakeistą BK 95 straipsnio redakciją (senaties terminas – treji metai už baudžiamuosius nusižengimus), o pagal galiojusią veikos padarymo metu (senaties terminas – dveji metai). Paminėta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429-303/2015 laikytina precedentu nagrinėjamai bylai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko), Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad abiejų instancijų teismai, taikydami BK 95 straipsnio (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nuostatas ir nutraukdami B. M. bylą dėl BK 2504 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, laikėsi BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Todėl naikinti skundžiamus sprendimus kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Artūro Urbelio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas