Dėl netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto pardavimo ir išlaidų daikto trūkumams pašalinti atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-224-547/2025

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00777-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant ieškovei D. T., jos atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,

atsakovei A. K., jos atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

nedalyvaujant atsakovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. patikslintą ieškinį atsakovams: V. K., A. K. dėl netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto pardavimo ir išlaidų daikto trūkumams pašalinti atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 42 275,07 Eur dėl namo esminių trūkumų pašalinimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog D. T. ir V. K. bei A. K. 2023-04-07 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovai pardavė: 1) žemės sklypą, kurio plotas 0,2305 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatą - gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) Pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė už turtą sumokėjo atsakovams 86.000,00 EUR. Gyvenamasis namas Sutartyje buvo įkainotas 64.400,00 EUR suma (Sutarties 3.2.2 punktas). Pardavėjai Sutartimi patvirtino ir garantavo, kad: 3.1. Pardavė tinkamos kokybės daiktus, jie yra tinkamos būklės naudoti pagal paskirtį (Sutarties 6.5. punktas); 3.2. Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam Ieškovė (pirkėja) j į ketina naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad Ieškovė (pirkėja), apie tuos trūkumus žinodama, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkusi, arba nebūtų už juos tiek mokėjusi (Sutarties 6.6. punktas).

Ieškovė gyvenamąjį namą pirko tikslu jame gyventi. Prieš perkant žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais ieškovė buvo nuvykusi apžiūrėti turtą du kartus.

Pirmą kartą Ieškovė buvo atvykusi kviečiama pačių atsakovų, kuomet jie kreipėsi į ieškovę su prašymu atlikti Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus tikslu įregistruoti gyvenamojo namo antrą aukštą.

Ieškovė antrą kartą atvyko apžiūrėti parduodamą nekilnojamąjį turtą 2023 m. ankstyvą pavasarį (kovo mėnesį). Ieškovė apžiūrėjo gyvenamojo namo pirmą aukštą, žemės sklypą bei kitus statinius. Ieškovei vizualiai patiko nekilnojamas turtas apie ką ji pasakė atsakovams, tačiau kartu paaiškino, kad ji neturi visos pinigų sumos, todėl jai reikalingas laikas, tikslu parduoti turimą kitą nekilnojamąjį turtą ir gauti pajamų. Atsakovai sutiko palaukti. 2023-04-07 šalys sudarė Sutartį.

Supirkus visus būtiniausius daiktus, 2023 m. spalio mėnesį ieškovė persikraustė gyventi į gyvenamąjį namą. Šaltuoju sezonu metu gyvenamasis namas buvo kūrenamas kietuoju kuru, jautėsi nestiprus specifinis kvapas, kuris retkarčiais sustiprėdavo. Ieškovė skambino atsakovams pasiteirauti su kuo tai gali būti susiję, nes baiminosi, kad galimai namo šildymo sistema veikia netvarkingai. Atsakovai ieškovę patikino, kad tai susiję su iš lauko pro gyvenamojo namo duris besiskverbiančiu kvapu. Patikėjusi atsakovais, Ieškovė nutarė įrengti tarp koridoriaus (patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu Nr. 1-1) ir kambarys-valgomasis (patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu Nr. 1-3) duris (jų nebuvo perkant Gyvenamąjį namą).

Atėjus šiltajam sezonui ir atšilus orams nemalonus specifinis kvapas labai sustiprėjo, todėl ieškovė dar kartą paskambino atsakovams tikslu išsiaiškinti nemalonaus kvapo priežastis. Antrojo telefoninio pokalbio metu atsakovai pripažino, kad gyvenamojo namo dalies (vonios kambario, koridoriaus, katilinės) sienos statybai yra panaudota keletas pabėgių rąstų. Lauko oro temperatūrai kylant, nemalonus aštrus kvapas stiprėjo. Be to, ieškovė pastebėjo, kad po praleistos nakties gyvenamajame name kiekvieną rytą skaudėjo galvą ir griaužė akis. Tuos pačius simptomus jautė ir ieškovės sesuo (R. T.), kuri svečiavosi pas ieškovę.

Siekiant išsiaiškinti gyvenamajame jaučiamo nemalonaus kvapo priežastis, ieškovė kreipėsi į UAB,,Varbitas” su prašymu apžiūrėti gyvenamąjį namą, jo išorinių sienų konstruktyvą ir nustatyti nemalonaus kvapo galimas priežastis.

2024-06-03 UAB,,Varbitas” statybos darbų vadovas J. V. atliko gyvenamojo namo apžiūrą ir surašė statinio apžiūros aktą, kuriame konstatavo: “8.30 val. ryte name jautėsi aitrus kvapas, primenantis naftos produktus. Norėdami išsiaiškinti kvapo skleidimo priežastis, kambaryje (plane žymima 1-3, priedas fotofiksacija Nr. 1) ir katilinėje (plane žymima 1-6, priedas fotofiksacija Nr. 2)” nuo išorinės sienos pašalinome medinę apdailą. Išardžius kambaryje nuo išorinės sienos medinę dailylentę paaiškėjo, kad neįrengta garo izoliacija, siena nepilnai apšiltinta mineraline vata ir rąstų sujungimai dažyti neaiškiais skysčiais skleidžiančiais aitrų kvapą, kas aiškiai matosi fotofiksacijoje Nr. 3 ir Nr. 6. Patalpoje Nr. 1-6, katilinėje, atidengus išorinę sieną matosi, kad jinai pastatyta iš naudotų geležinkelio pabėgių, kur aiškiai matosi bėgvinių tvirtinimo skylės ir sklinda pabėgiams būdingas kvapas. Fotofiksacija Nr. 4 ir Nr. 5. Iš įvairių vietų buvo paimta 4 medžio mėginiai laboratorijos tyrimams atlikti.”

Tikslu išsiaiškinti kokia konkrečiai medžiaga yra dažyti gyvenamojo namo išorinių sienų rastų sujungimai bei patvirtinti/paneigti faktą, kad dalis sienų yra pastatyta iš geležinkelio pabėgių, ieškovė kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą su prašymu ištirti kokiomis medžiagomis yra impregnuoti statinio apžiūros metu paimti 4 mėginiai (2 vnt. iš svetainės sienos, kiti 2 vnt. iš katilinės sienos, kuri pastatyta iš geležinkelio pabėgių).

2024 m. birželio 25 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1444(24) išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktos medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalnų, arba medienos ar akmens anglies produktu (kreozotu ar panašiai). Gavusi Ekspertizės aktą, kurio išvados patvirtino faktą, kad gyvenamasis namas yra pastatytas iš gyvybei pavojingų medžiagų ir iš esmės negali būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, ieškovė 2024-07-08 išsiuntė atsakovams reikalavimą (pretenziją), reikalaudama grąžinti už gyvenamąjį namą sumokėtus pinigus 64 400,00 Eur.

Ieškovė ieškinyje daro išvadą, jog gyvenamasis namas neatitinka teisės aktuose įtvirtintų kokybės reikalavimų ir negali būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, nes kelia pavojų gyvybei ir sveikatai. Kreozoto naudojimas medienai apdoroti yra labai ribojamas ir reglamentuojamas pagal Europos Sąjungos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) XVII priedo “Tam tikrų pavojingų medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos, teikimo rinkai bei naudojimo apribojimai” 31 įrašą. Remiantis Reglamento Priedo 31 įrašo 1 punktu kreozotas negali būti naudojamas kaip medienos apdorojimo medžiagos arba preparatuose. Be to, taip apdorotas medis negali būti tiekiamas rinkai. Vadovaujantis Reglamento Priedo 31 įrašo 3 punktu kreozotu apdorota mediena negali būti naudojama 31 įrašo 1 punktu pastatų viduje jokiam tikslui. Pažymėtina, kad Gyvenamojo namo statybos metais (2005-2010) kreozoto naudojimas gyvenamųjų namų statyboje buvo uždraustas Lietuvos higienos normose HN 36:2002 "Draudžiamos ir ribojamos medžiagos", kurios buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-27 įsakymu Nr. 239. Konkrečiai Lietuvos higienos normose HN 36:2002 pateiktame draudžiamųjų ir ribojamų medžiagų sąrašo 32.3 punkte buvo numatyta, kad kreozotu apdorotą medieną draudžiama naudoti gyvenamųjų pastatų viduje.

Atsakovai nei iki Sutarties sudarymo, nei Sutarties sudarymo metu neatskleidė ieškovei fakto, kad gyvenamasis namas yra pastatytas iš naudotų geležinkelio pabėgių bei medinių rąstų, apdorotų kreozotu (cheminių medžiagų junginių visuma būdinga sunkiesiems skalūnų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktams). Sutartimi atsakovai garantavo ieškovei, kad gyvenamasis namas yra tinkamos kokybės, tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį bei neturi jokių paslėptų trūkumų (Sutarties 6.5. ir 6.6. punktai), taigi atsakovai tyčia nuslėpė nuo ieškovės faktą apie tikrąsias gyvenamojo namo kokybės faktines aplinkybes. Atskirai paminėtina, kad ieškovė nei iki Sutarties sudarymo, nei Sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti iš ko yra pastatytas gyvenamasis namas, nes Sutarties sudarymo metu gyvenamasis namas buvo pilnai įrengtas, jame iki Sutarties sudarymo gyveno atsakovai. Gyvenamasis namas buvo apkaltas dailylentėmis, t. y. pritaikytas gyvenimui ir nereikalaujantis jokios papildomos vidinės apdailos.

Atsakovai ginčo gyvenamąjį namą statė savarankiškai, neturėdami statybininko kvalifikacijos ir namo statybai panaudojo senus geležinkelio pabėgius ir medinius rąstus apdorotus kreozotu, pagrįstai spręstina, kad parduotas daiktas (gyvenamasis namas) neatitinka Sutartyje nustatytų sąlygų ir negali būti normaliai naudojamas pagal paskirtį, t. y. nustatyti namo trūkumai, dėl kurių ieškovė negali normaliai jame gyventi. Todėl, remiantis CK 6.399, 6.334 straipsniais, darytina išvada, kad ieškovė turi subjektinę teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti išlaidas, reikalingas pašalinti daikto trūkumus.

Ieškovė kartu su ieškiniu teikia UAB “Varbitas” statybos darbų vadovo J. V. parengtas lokalines sąmatas, iš kurių matyti, kad Gyvenamojo namo remonto darbų kaina sudaro 35.596,41 EUR, konkrečiai: Gyvenamojo namo pirmo aukšto išorės sienų vidaus apdailos nuėmimas, izoliacinio sluoksnio, sienų vėjo izoliacijos įrengimas, apdailos įrengimas (patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais Nr. 1-3,1-4 ir 1-5) remonto darbų kaina yra 16 897,53 EUR; Gyvenamojo namo dalies, kurios sienos pastatytos iš panaudotų pabėgių išardymas pakeičiant medinio karkaso sienomis (vonios kambario, koridoriaus, katilinės patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais Nr. 1-1,1-2 ir 1-6) remonto darbų kaina yra 18 698,88 EUR.

Į šią parengtą darbų sąmatą per klaidą nebuvo įtraukta dalis būtinų statybos rangos darbų, tad Sąmata buvo patikslinta ir bendra gyvenamojo namo esminių trūkumų pašalinimo statybos rangos darbų kaina yra 42 275,07 Eur; iš kurios gyvenamojo namo svetainės (patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais Nr. 1-3) remonto darbų kaina yra 16 897,53 Eur; gyvenamojo namo katilinės (patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais Nr. 1-6) remonto darbų kaina yra 25 377,54 Eur.

Dublike ieškovė nurodė, jog atsakovai meluoja atsiliepime teigdami, kad atskleidė ieškovei visas gyvenamojo namo statybos aplinkybes. Ieškovė neginčija fakto, kad prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, ji teiravosi atsakovų apie gyvenamojo namo statybos faktines aplinkybes, tačiau priešingai nei teigiama atsiliepime, atsakovai nurodė ieškovei melagingą informaciją, o reikšmingą informaciją nuslėpė: atsakovai teigė, kad namas buvo baigtas statyti 2010 metais, kai tuo tarpu atsiliepime nurodoma, kad gyvenamojo namo statybos rangos darbai buvo baigti 2006 metais. Apie tai, kad ginčo gyvenamasis namas pastatytas iš nusikėlimui skirto senojo namo, ieškovė sužinojo jau po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, apie ką jai papasakojo kaimo gyventojai. T. y. ne atsakovai atskleidė ieškovei tikrąsias gyvenamojo namo statybos faktines aplinkybes, o pašaliniai asmenys. Atsakovai taip pat klaidino ieškovę ir dėl įvažiavimo į sodybą. Ieškovei turint galimybes patikrinti informaciją, t. y. patikrinti tikrąsias žemės sklypo ribas, ji prisijungė prie Registrų centro kadastro žemėlapių, patikrino žemės sklypo ribas ir paaiškėjo, kad įvažiavimas į žemės sklypą yra suformuotas ant šalia esančio svetimo (kaimyno) žemės sklypo. Ieškovė iš karto paskambino atsakovams ir pasakė, kad nepirks žemės sklypo su gyvenamuoju namu be įvažiavimo. Ieškovei laikantis kategoriškos pozicijos, atsakovai sutiko išpirkti iš kaimyno dalį žemės sklypo (dalį, kurią užėmė įvažiavimas į atsakovams priklausiusį žemės sklypą), atliko naujus žemės sklypo matavimus ir tik tada ieškovė sutiko pasirašyti su atsakovais preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį.

Ieškovės galimybė patikrinti atsakovų nurodytas faktines aplinkybes apie gyvenamojo namo statybos faktines aplinkybes, nes gyvenamasis namas buvo pilnai įrengtas, namo sienos buvo apkaltos dailylentėmis, todėl, jokių galimybių, neardant sienų apdailos, t. y. nepadarant esminės žalos gyvenamojo namo vidinei apdailai, patikrinti atsakovų nurodytas aplinkybes, nebuvo.

Todėl akivaizdu, kad ieškovė, nors ir būdama protinga, apdairi ir rūpestinga, neturėjo objektyvių galimybių tinkamai įvertinti perkamo gyvenamojo namo būklės ir pastebėti paslėptų statybos trūkumų vidinėse namo konstrukcijose.

Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė negali naudoti gyvenamojo namo pagal jo tikslinę paskirtį - jame nuolat gyventi, dėl name tvyrančio itin nemalonaus kvapo, kuris sukelia ieškovei nuolatinius galvos skausmus, kvėpavimo takų sutrikimus. Formalus nekilnojamojo daikto pripažinimo tinkamu naudoti aktas nepaneigia fakto, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus, o jo trūkumai buvo tyčia paslėpti.

Gyvenamojo namo pirmo aukšto išorės sienų remonto darbai į lokalinę sąmatą yra įtraukti teisėtai, nes sienos pastatytos iš senų rąstų, kurių sujungimai yra pertepti kreozotu, t. y. ne tik katilinės sienos konstrukcijoms buvo panaudota netinkama mediena (naudoti pabėgiai), bet ir gyvenamojo namo pirmo aukšto sienos pastatytos iš senų rąstų, kurie taip pat pertepti kenksminga chemine medžiaga. Nors atsakovai tvirtina, kad ieškovė nutarė padaryti remontą atsakovų sąskaitą, be to darbų dar nėra atlikusi, tačiau nuosekliai suformuota teismų praktika analogiškos kategorijos bylose, pagrindžia, kad gali būti atlyginamos tiek faktiškai patirtos išlaidos, tiek būtinos būsimos išlaidos daikto trūkumams pašalinti.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. T. nurodė, kad apžiūrint namą ji nebuvo informuota apie tai, kad namas pastatytas iš senų rąstų, o juo labiau, kad panaudoti ir pabėgių rąstai. Apie tai ji sužinojo jau vėliau, po sutarties sudarymo, pokalbio telefonu su V. K. metu. Tariantis dėl namo pirkimo buvo pasakyta, kad namas pastatytas iš naujų rąstų. Abejonės dėl namo kokybės kilo kai kaimo žmonės pasakė, kad už senų rąstų namą ieškovė labai daug sumokėjo. Ji paaiškino, kad atvykusi apžiūrėti namo, buvo su medicinine kauke, tai galėjo kvapų gerai ir neužuosti. Taip pat nurodė, kad tikrai nebuvo niekur nuimta apdaila, kad ji galėtų pamatyti, kas yra po apdaila, kokie rąstai panaudoti, kokia jų kokybė.

Atsakovai V. K. ir A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su patikslintais ieškinio reikalavimais nesutinka.

2003 m. rugpjūčio 8 d. Pastatų pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu atsakovai įsigijo viralinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų statinių paskirties kitus inžinerinius statinius (kiemo įrenginius) šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2004 m. gegužės 18 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu atsakovai įsigijo 0,2305 ha ploto žemės sklypą, kuriame stovėjo aukščiau paminėti statiniai. Kadangi nupirktame žemės sklype nebuvo gyvenamojo namo, tais pačiais metais atsakovai išliejo gyvenamojo namo pamatus ir (duomenys neskelbtini) įsigijo nusikėlimui medinį rąstinį namą, kurį ūkio būdu išardė ir visus namo rąstus parsivežė į nusipirktą sklypą. Sumontavus rąstus ant išlietų pamatų paaiškėjo, kad dar trūksta keleto rąstų katilinės statybai. Todėl atsakovai (duomenys neskelbtini), iš fizinio asmens įsigijo ir parsivežė į savo sklypą naudotų pabėgių ir juos panaudojo vienos išorinės gyvenamojo namo sienos statybai. Gyvenamojo namo projektas buvo parengtas pagal faktą, t. y., iš pradžių buvo pastatytas gyvenamasis namas, o vėliau pagal faktiškai atliktus statybos darbus buvo parengtas projektas, tuo pačiu 2005 m. vasario 9 d. gautas statybos leidimas, leidžiantis nusipirktame žemės sklype statyti 68,32 m2 bendro ploto gyvenamąjį namą. Kadangi gyvenamasis namas buvo statomas iš naudotų rąstų, išmontavus jau pastatytą gyvenamąjį namą, namo statybos vyko labai sparčiai. Nuo 2006 m. gyvenamasis namas jau buvo tinkamas apsigyvenimui ir 2006 m. jame apsigyveno atsakovai kartu savo dukra I. Ž. ir jos dvejų metukų sūnumi I., kur kartu gyveno iki 2009 m. 2010 m. gyvenamajame name apsigyveno dukra G. su savo vyru. G. šeima šiame name kartu su atsakovais gyveno iki 2013 metų vasaros.

2023 m. pradžioje atsakovai nutarė parduoti visą Vydenių k. esantį nekilnojamąjį turtą. Skelbimų portale „Aruodas.lt“ atsakovai patalpino skelbimą, jog parduoda dviejų aukštų gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir žemės sklypą už bendrą 120 000 eurų sumą, vėliau kaina buvo sumažinta iki galutinės – 90 000 eurų. Už nurodytą kainą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais statiniais pareiškė norą įsigyti J. G.. Su galima pirkėja buvo pasirašyta Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo sutartis, nes J. G. su šeima ketino pirkti nekilnojamąjį turtą pasinaudodama gauta banko paskola bei parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti. Paskolos bei paramos gavimui buvo būtina atlikti naują inventorizaciją bei parengti naują nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą.

Bylos parengimui atsakovė A. K. kreipėsi į šios srities specialistę D. T. (ieškovę). 2023 m. kovo pradžioje D. T. pirmą kartą atvyko į vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjo visą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir gyvenamąjį namą, atliko kadastrinių matavimų bylos parengimui reikiamus matavimus. Tą pačią dieną D. T. domėjosi, ar atsakovai jau turi „rimtą“ namo pirkėją. Po to, kai atsakovai pasakė, jog kadastrinių matavimų byla reikalinga būtent potencialiam pirkėjui, D. T. pasakė, jog jai labai patiko visa sodyba ir ji norėtų ją nusipirkti. A. K. pasakė, jog jau pasirašyta preliminarioji sutartis su J. G. ir beliko sulaukti, kada bankas suteiks paskolą ir bus gauta parama jaunai šeimai. Tuomet D. T. pasakė, jog galutinis kadastrinių matavimų bylos įregistravimas gali užtrukti nuo keturių iki šešių mėnesių, ir pasiūlė atsakovams gerai pagalvoti, ar J. G. šeima sutiks tiek laiko laukti. Taip pat ieškovė po namo matavimų pareiškė, kad antrojo namo aukšto (mansardos) įregistravimas kainuos labai brangiai – nuo dviejų iki keturių tūkstančių eurų, bet ji sutiktų visą sodybą nusipirkti esamos būklės ir toliau pati pasirūpintų kadastriniais matavimais, jeigu atsakovai parduotų jai sodybą už bendrą 86 000 eurų kainą.

Tuo pačiu metu atsakovų dukra I. Ž. jau buvo pasirašiusi Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo sutartį dėl gyvenamojo namo pirkimo (duomenys neskelbtini). Galutinis atsiskaitymas pagal šią sutartį buvo numatytas 2023 m. balandžio 13 d. Todėl atsakovai, sužinoję, kad kadastrinių matavimų bylos parengimas bei įregistravimas, pasak ieškovės, gali užtrukti nuo keturių iki šešių mėnesių, susidomėjo ieškovės pasiūlymu ir sutiko pagalvoti dėl nekilnojamojo turto pardavimo ieškovei.

Tuomet ieškovė paprašė leisti jai atvykti dar kartą apžiūrėti namą kartu su R. T.. Atsakovams sutikus, 2023 m. kovo viduryje ieškovė atvyko ir dar kartą pati apžiūrėjo visą gyvenamąjį namą. Po apžiūros abi seserys pareiškė, kad namas joms labai patinka ir jos norėtų jį įsigyti.

Dėl susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su kadastrinių matavimų bylos parengimu bei įregistravimu, o taip pat su artėjančiu atsiskaitymo terminu pagal dukters I. Ž. pasirašytą preliminariąją sutartį, atsakovai sutiko sodybą parduoti ieškovei. 2023 m. kovo 20 d. ieškovė atvyko pas atsakovus su parengta Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo sutartimi, pagal kurią atsakovai įsipareigojo parduoti už 86 000 Eur minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovei, o ieškovė – sumokėti už šį turtą nurodytą kainą. Kitą dieną po šios sutarties pasirašymo, t. y. 2023-03-21 ieškovė pavedimu sumokėjo atsakovei 7800 eurų. 2023-04-11 ieškovė už nupirktą nekilnojamąjį turtą pavedimu į atsakovės A. K. sąskaitą sumokėjo 42 200 eurų. Likusią 36 000 eurų sumą ieškovė atsakovei taip pat pavedimu sumokėjo 2023-06-07.

Pažymėtina, kad ieškovės apsilankymų metu atsakovai ieškovei atskleidė visas pastatų bei žemės sklypo pirkimo ir gyvenamojo namo statybos aplinkybes, įskaitant tai, jog gyvenamasis namas buvo pirktas nusikėlimui ir perkeltas į Vydenių kaimą iš kitos vietos, kad viena išorinė siena, pritrūkus rąstų, buvo pastatyta iš naudotų medinių geležinkelio pabėgių. Ieškovė dėl to jokių pretenzijų nepareiškė, tiek preliminariojoje sutartyje, tiek ir pirkimo-pardavimo sutartyje savo parašais patvirtino, kad apžiūrėjo perkamus daiktus ir dėl jų kokybės jokių pretenzijų neturi.

Šalių susitarimu pardavėjams (atsakovams) buvo palikta teisė gyventi gyvenamajame name iki 2023 m. balandžio 30 d. 2023 m. balandžio 30 d. Perdavimo- priėmimo akte ieškovė dar kartą patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl nusipirkto nekilnojamojo turto ji pardavėjams (atsakovams) neturi.

Nepaisant to, atsakovams išsikėlus, ieškovė dar keletą kartų skambino atsakovams. Pirmąkart skambino ir reiškė pretenzijas dėl to, kad atidariusi langą vėliau nesugebėjo jo uždaryti. Kitąkart skambino dėl šildymo katilo, nors atsakovai jai bent keletą kartų jau buvo parodę, kaip naudotis kietojo kuro katilu „Atmos“. Vėliau prasidėjo skambučiai dėl tariamai name sklindančio nemalonaus kvapo.

Kaip minėta, atsakovai ginčo gyvenamajame name gyveno nuo 2005 metų, t. y., apie 18 (aštuoniolika) metų. Tame pačiame name kartu įvairiais laikotarpiais gyveno ir atsakovų dukros su šeimomis. I. Ž. sūnus nuo vaikystės sirgo bronchine astma, tačiau jokių neigiamų reiškinių gyvenant šiame name nei vienas iš namo gyventojų nepatyrė, nemalonių kvapų nejautė, gyveno šiltai ir patogiai.

Paminėtina, kad nemalonų kvapą, sklindantį iš katilinės, jautė ir atsakovas V. K., atvykęs dar kartą paaiškinti ir parodyti, kaip reikia eksploatuoti kietojo kuro katilą „Atmos“. Kvapas akivaizdžiai sklido iš kietojo kuro katilo dėl jame susikaupusio kondensato ir dervų. Šie šalutiniai degimo produktai susidaro netinkamai eksploatuojant kietojo kuro katilus, veikiančius dujų generacijos principu.

Pateiktu ieškiniu jau prašoma tik atlyginti gyvenamojo namo trūkumams ištaisyti būtinas išlaidas CK 6.334 str. 1 d., 3 p. pagrindu. Šį reikalavimą ieškovė grindžia tariamai pažeistais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ Europos Sąjungos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) keliamais reikalavimais.

Atsakovai nesutinka, kad buvo pažeisti minėtų teisės aktų reikalavimai, ieškovei parduotas gyvenamasis namas atitinka visus gyvenamajam būstui keliamus reikalavimus, ieškinys dėl išlaidų trūkumams pašalinti pateiktas neturint tam teisinio pagrindo. Tai patvirtina ir žemiau išdėstytos aplinkybės.

Įrodymų, kad Statybos įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, t. y., kad dėl kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingo kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės yra kilusi grėsmė sveikatai ar, juo labiau, gyvybei, ieškovė nepateikia. Tuo pačiu neįrodomi ir Statybos techninio reglamento reikalavimų pažeidimai, nes įrodymų apie kilusią grėsmę dėl kenksmingų dujų išsiskyrimo ir pavojingų kietųjų dalelių ir dujų atsiradimo ore nupirktame gyvenamajame name ieškovė nepateikė.

Ieškinio 38 p. nurodoma, jog Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga‘ 16 punkte numatyta, kad oro kokybės reglamentavimas yra susijęs su teršalų, įskaitant ir gama spinduliuotę, vidaus aplinkoje ribojimu ar pašalinimu, siekiant, kad statiniuose būtų sukuriama tinkama gyventojų ir pastatų naudotojų sveikatai vidaus aplinka. Šiuo atveju atsižvelgiama į tokius kriterijus: pavojingus produktus, tokius kaip vandens garai, anglies monoksidas, azoto oksidai, anglies dioksidas, angliavandeniliai ir kt. (16.2. punktas). Reikalavimai oro kokybei už tikrinti įgyvendinami draudžiant ar ribojant tam tikrų medžiagų naudojimą (19.2 punktas). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėti reikalavimai buvo pažeisti ir už šį pažeidimą yra atsakingi atsakovai.

Ieškinyje ne kartą minimas draudimas naudoti kreozotą kaip medienos apdorojimo priemonę ir tendencingai bei sąmoningai siekiama įteigti, jog gyvenamojo namo statybai buvo panaudota kreozotu apdorota mediena. Ieškinio 43 p. netgi nurodomas tikrovės neatitinkantis teiginys, kad „faktą“, jog Gyvenamasis namas yra pastatytas iš naudotų geležinkelio pabėgių ir medinių rąstų, apdorotų kreozotu, patvirtina kartu su ieškiniu teikiamas UAB,,Varbitas” surašytas apžiūros aktas bei Ekspertizės aktas.

Prie ieškinio pridėto Ekspertizės akto išvadose yra konstatuota, kad tyrimui pateiktos medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalūnu arba medienos ar akmens anglies produktu (kreozotu ar panašiai). T. y., vienareikšmės išvados, kad mediena buvusi apdorota būtent kreozotu, tyrimą atlikęs ekspertas nepateikia. Dėl medienos pavyzdžių paėmimo bei pateikimo ekspertui, prie ieškinio pridėtame UAB „Varbitas“ Statinio apžiūros akte pažymima, jog „iš įvairių vietų buvo paimta 4 medžio mėginiai laboratorijos tyrimams atlikti“. Kokiu būdu, iš kokių konkrečiai vietų ir kokie mėginiai buvo paimti, kaip jie supakuoti ir kokiu būdu pateikti ekspertiniam tyrimui, nenurodoma. Iš paties ieškinio galima numanyti, kad pavyzdžiai buvo paimti tiek nuo gyvenamojo namo statyboms panaudotų rąstų, tiek ir nuo pabėgių. Tačiau tuomet pagrįstų abejonių kelia eksperto pateiktos išvados, iš kurių galima suprasti, kad visi pateikti mėginiai buvo apdoroti viena ir ta pačia medžiaga.

Vieną iš šių būdų ieškinyje nurodo ir ieškovė, reikalaudama jai atlyginti pirkėjo išlaidas hipotetiniams trūkumams ištaisyti. Šis pareikštas ieškinio reikalavimas savaime reiškia, kad atsakovų parduotas ieškovei gyvenamasis namas yra tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Be to, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas konflikto sprendimo būdas reiškia, jog gali būti atlygintos tik faktiškai patirtos, konkrečiai su galimų trūkumų pašalinimu susijusios išlaidos. Kadangi ieškovė prašo tik hipotetinių išlaidų, kurios tiesiogiai net nesusijusios su jos nurodomais tariamais gyvenamojo namo trūkumais, toks pareikštas ieškinys negali būti patenkintas.

Atsakovų įsitikinimu, ieškovės pareikšti reikalavimai neturi teisinio pagrindo, jais siekiama neteisėtai praturtėti atsakovų sąskaita. Kad atsakovų pastatytas gyvenamasis namas atitinka nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, patvirtina 2010-08-26 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. PTN-10-100184-(14.8). Be to, namo tinkamumą naudoti pagal paskirtį patvirtina ir tai, jog atsakovai su dukrų šeimomis, įskaitant mažamečius vaikus, gyvenamajame name, esančiame Vydenių g. 49, Vydenių k., Vydenių sen., Varėnos r. sav., gyveno nuo 2006 m. iki šio turto pardavimo ieškovei 2023 m. pavasarį, t. y. septyniolika metų.

Atsakovai triplike nurodė, jog dėl gyvenamojo namo statybos aplinkybių atskleidimo atsakovai patvirtina, jog prieš sandorio sudarymą atskleidė ieškovei visas su namo statyba susijusias aplinkybes. T. y., ieškovei buvo atskleistos visos atsakovams aplinkybės apie tai, kad gyvenamasis namas buvo perkeltas iš Trakų Vokės, išmontavus ten pastatytą naują gyvenamąjį namą, kuris sukirstas prastovėjo kelerius metus, taip pat ir informacija apie tai, kad katilinės išorinei sienai statyti pritrūkus rąstų, šios sienos statybai buvo panaudota keletas naudotų pabėgių. Be to, atsakovei buvo nurodytos ir apsigyvenimo šiame name aplinkybės- atsakovai atskleidė, jog gyvenamajame name apsigyveno jau 2006 m.

2023 m. sausio pabaigoje A. V. atliekant pirmąjį ženklinimą buvo nustatyti žemės sklypo ribų neatitikimai su realiai naudojamu žemės sklypu. Kadangi šiame ženklinime nedalyvavo gretimo žemės sklypo savininkai, pakartotinis ribų ženklinimas buvo atliktas 2023 m. kovo mėnesį dalyvaujant gretimo sklypo savininkui. Parengus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), matavimų bylą bei suderinus ją su Nacionaline žemės tarnyba ir sumokėjus apie 108 eurus už atsakovams po tikslinimo papildomai priskirtą 1,44 aro, atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti viešajame registre. Todėl ieškovės teiginiai apie tariamą atsakovų melavimą dėl įvažiavimo į žemės sklypą neatitinka tikrovės – ieškovei aplinkybės apie kadastrinių matavimų bylos rengimą buvo žinomos nuo pat pradžių.

UAB „Varbitas“ Statinio apžiūros akte yra pažymėta, jog „iš įvairių vietų buvo paimta 4 medžio mėginiai laboratorijos tyrimams atlikti“. Tačiau kokiu būdu, iš kokių konkrečiai vietų ir kokie mėginiai buvo paimti, kaip jie supakuoti ir kokiu būdu pateikti ekspertiniam tyrimui, nenurodyta. Nors ne tik ieškinyje, bet ir dublike bandoma akcentuoti, kad gyvenamojo namo statybai panaudota mediena buvo apdorota kreozotu, tačiau Ekspertizės akto išvadose yra konstatuota, kad tyrimui pateiktos medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalūnu arba medienos ar akmens anglies produktu (kreozotu ar panašiai). T. y., vienareikšmės išvados, kad mediena buvusi apdorota būtent kreozotu, tyrimą atlikęs ekspertas nepateikia. Pažymėtina, kad šiame ekspertizės akte net neužsimenama apie galimą medžiagų, kuriomis buvo apdorota mediena, kenksmingą poveikį dabartiniu metu.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl to, kad nupirkto gyvenamojo namo sienos išteptos draudžiamomis naudoti medžiagomis bei kad šiuo metu gyvenant šiame gyvenamajame name dėl draudžiamų naudoti medžiagų panaudojimo kyla pavojus ieškovės gyvybei ar sveikatai.

Taip pat minėta, jog prieš pateikdama teismui ieškinį, D. T. atsakovams pateikė pretenziją dėl netinkamos kokybės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, kurioje buvo nurodyta, kad nupirktas gyvenamasis namas negali būti naudojamas pagal paskirtį, tai yra esminis daikto trūkumas ir sutarties pažeidimas, todėl ieškovė reikalavo grąžinti už gyvenamąjį namą sumokėtus 64 400 eurų, gyvenamąjį namą nusigriauti ar persikelti kitur.

Pateiktu ieškiniu ieškovė jau prašė tik atlyginti gyvenamojo namo tariamiems trūkumams ištaisyti būtinas išlaidas CK 6.334 str. 1 d., 3 p. pagrindu. Šį reikalavimą ieškovė grindė tariamai pažeistais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, Europos Sąjungos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) keliamais reikalavimais.

Atsakovė A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad namą jie pastatė iš senų rąstų, nupirko (duomenys neskelbtini)namą nukėlimui, jis buvo stovėjęs apie 10 metų. Perkėlus namą, jiems pritrūko rąstų verandai, tai vyras nuvažiavo ir nupirko pabėgių rąstų verandai. Atsakovė paaiškino, kad name gyveno ilgai ir tikrai jokio kvapo niekas nejautė, niekam nepablogėjo sveikata. Ji tvirtino, kad ieškovė buvo atvykusi du kartus apžiūrėti namo, vieną kartą buvo su kauke, kitą – be. Atsakovė nurodė, kad apžiūrint namą ir ji pati, ir dukra sakė, kad dvi priestato sienos iš pabėgių. Buvo atvejis, kai ieškovei paskambinus, ji perdavė ragelį vyrui, kad šis paaiškintų, nes jis geriau viską žinojo, nes pats dalyvavo statybose.

Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad namą nukėlimui rado pagal skelbimą ir tą namą perstatė. Jis paaiškino, kad tik priestatui panaudojo pabėgių rąstus. Namo sienų rąstai ir pabėgių rąstai skyrėsi vizualiai. Pabėgių rąstai buvo panaudoti dviejų sienų statybai, bet jos buvo užsandarintos gipso plokšte atsparia drėgmei ir po to išklijuota plytelėmis, tai jokio kvapo ir nesijautė. Dabar kai apdaila yra nuimta, tai kvapas gali jaustis. Atsakovas kategoriškai patvirtino, kad namo sienose nėra naudotų pabėgių, rąstai, kurie buvo panaudoti namo sienoms, jokiomis alyvomis nebuvo tepami, kai buvo perstatomas namas.

k o n s t a t u o j a :

Byloje ištirti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai

2023 m. balandžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovai pardavė: 1) žemės sklypą, kurio plotas 0,2305 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatą - gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) Pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė šį turtą nupirko.

Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui Lokalinę sąmatą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestato perstatymo darbai, kurie įvertinti 18 698,88 Eur bei gyvenamojo namo pirmo aukšto sienų remonto darbai, kurie įvertinti 16 897,53 Eur. Į šią parengtą darbų sąmatą per klaidą nebuvo įtraukta dalis būtinų statybos rangos darbų, tad Sąmata buvo patikslinta ir bendra gyvenamojo namo esminių trūkumų pašalinimo statybos rangos darbų kaina yra 42 275,07 Eur; iš kurios gyvenamojo namo svetainės (patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais Nr. 1-3) remonto darbų kaina yra 16 897,53 Eur; gyvenamojo namo katilinės (patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais Nr. 1-6) remonto darbų kaina yra 25 377,54 Eur.

Taip pat teismui buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-06-25 ekspertizės aktas Nr. 11-1444(24), kuriame nurodoma, kad tyrimui pateiktos keturios tamsiai rudos spalvos, apanglėjusiu vienu šonu medienos atplaišos, skleidžiančios specifinį aštrų kvapą. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad tyrimui pateiktos medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalūnų arba medienos ar akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar panašiai).

Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko dar vieną ekspertizę, kurios išvados surašytos 2025-05-29 ekspertizės akte Nr. 11-1426(25). Tyrimo mėginiai buvo paimti dalyvaujant proceso dalyviams ir sudėti į atskirus plastikinius maišelius su užrašais, iš kur jie buvo paimti. Išvadoje nurodoma, kad tyrimui pateikto medienos drožlės Nr. 3,,Prieškambaris“ yra apdorotos sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos produktu (kreozotu ar kitu). Tyrimui pateiktos medienos drožlės Nr. 1,,Miegam.“ ir Nr. 2,,Svetainė“ sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos produktu (kreozotu ar kitu) neapdorotos.

Teismo ekspertizės aktu 2025-01-29 Nr. 25-04 Ekspertas Sigitas Mitkus konstatavo, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statyba neatitiko 2004-2005 metais galiojusių teisės aktų reikalavimų: 1) Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. numatyto esminio statinio higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimo, kadangi Pastatas pastatytas iš tokių statybos produktų, kurie neužtikrina, kad nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų dujų atsiradimo ore; 2) Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(3):1999,,Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 16 ir 17 p. reikalavimų, kadangi pastatas pastatytas iš tokių statybos produktų, jog nėra užtikrinama tinkama gyventojų ir pastatų naudotojų sveikatai vidaus aplinka. Pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi net ir šiuo metu panaudoti seni (naudoti) pabėgiai ir rąstai yra toksiški, skleidžia stiprų impregnantų (cheminių medžiagų) kvapą, o tai rodo, kad, kad cheminės medžiagos vis dar garuoja.

Atsakovai pateikė UAB,,Getelit“ 2025-09-03 atliktą ekspertinio vertinimo išvadą Nr. GTL2025090301, kurioje nurodė: 1) pastatas konstrukciškai saugus, laikomosios sistemos defektų nenustatyta, avarinio pavojaus nėra; 2) 2025-06-05 oro tyrimų protokolas nerodo ribinių verčių viršijimų; kvapas fiksuotas, tačiau tai diskomforto, o ne realaus pavojingumo rodiklis, kol nėra viršnorminių koncentracijų ar sveikatos pažeidimų; 3) pabėgių/impregnuotos medienos buvimas – formai neatitiktis REACH/HN; tačiau tai savaime nereiškia netinkamumo naudoti be faktinių higienos normų pažeidimų; 4) kvapo priežastys, kvapas polifaktorinis: garo barjerinės plėvelės (kaip kvapų akumuliatorius ir galimas emisijų šaltinis), OSB/klijai, katilo degimo produktai, impregnuota mediena. Vienpusiška kvapo priskyrimo logika – neteisinga; 5) Nepriklausomas S. Mitkaus akto vertinimas. Išvada apie netinkamumą naudoti neparemta instrumentiniais oro matavimais ir alternatyvių šaltinių diferenciacija;,,Kreozoto“ identifikacija LTEC akte nėra vienareikšmė; konstrukcinių rizikų akte nenustatyta, todėl akto išvados laikytinos metodiškai ir faktiškai nepagrįstomis; 6) naudojimas pagal paskirtį – atsižvelgiant į konstrukcinį saugumą, ribinį verčių laikymąsi ir ilgametį realų naudojimą, namas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Trūkumai – taisytini tikslingomis priemonėmis.

Byloje taip pat yra Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2025 birželio 5 d. Oro cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch 4884/2025 – Ch 4887/2025.

Ekspertas V. Š. teisme paaiškino, kad mediena apdorota skalūnu, greičiausiai kreozotu, ilgą laiką nepūna, negenda. Visi keturi gabaliukai buvo apdoroti medžiaga: tai rodė skleidžiamas kvapas ir spalva. Jeigu tokia medžiaga medienos gabaliukas nebūtų buvęs apdorotas, tai vien nuo to, kad jie buvo sudėti į vieną krepšelį, tų savybių nebūtų įgijęs. Buvo apžiūrėtas kiekvienas medienos gabaliukas atskirai, buvo jaučiamas vienodas skleidžiamas kvapas ir intensyvumas. Tada buvo atliekami instrumentiniai tyrimais. Didžiausia tikimybė, kad yra kreozotas. Kreozoto sudėtis taip pat gali būti ne vienoda: viena gali tikti tik pabėgiams, o kita, galbūt, patalpoms. Kreozotu apdorota mediena gali būti naudojama tik lauko sąlygomis. Ekspertas nurodė, kad jų daromas tyrimas yra įteisintas, bet ne akredituotas. Ekspertas paaiškino, kad su pavojingomis medžiagomis ir elgtis reikia atsargiai. Net ir tyrimo metu nusistatė pakankamai didelis kiekis junginių, o kiek jų būtų iš karto po nudažymo negali pasakyti ir dėl jų pavojingumo pasisakyti negali. Kita alyva taip pat būtų antiseptinė ir turėtų agresyvių junginių ir jų sudėtis neturėtų būti iš esmės skirtinga, nes turi tas pačias antiseptines savybes. Tarp skalūnų alyvos ir kreozoto yra skirtumų. Gryna skalūnų alyva negalėtų būti, nes į ją dedami priedai, siekiant tam tikrų savybių.

Ekspertas Sigitas Mitkus paaiškino, kad jis buvo atvykęs į vietą ir padarė tris atodangas. Svetainėje kategoriškos išvados duoti negali, ten gali būti pabėgiai, bet gali būti ir ne. Kvapas būdingas pabėgiams, bet spalva jau kitokio pobūdžio ir nebuvo bėginių skylių. Paaiškino, jog jis pats nuardė dalį apdailos miegamojo kambario lauko sienos po palange. Išvada tokia pati kaip ir Nr. 2, ar pabėgiai – nežino, bet atidengus pasijautė labai stiprus kvapas, aitrus, specifinis, būdingas pabėgiams. Tai cheminės medžiagos su naftos kvapu kvapas. Ekspertas nurodė, kad jo manymu namo sienos buvo apdorotos kreozotu ar panašiomis medžiagomis. Katilinėje nėra abejonių, kad panaudoti pabėgiai: įėjus į namą, į katilinę pasijautė kvapas, bet nebuvo aitrus. Svetainėje kvapas buvo, bet nebuvo intensyvus, atidengus smarkiai suintensyvėjo. Galbūt, jei būtų panaudota sandari izoliacija, kvapo gal ir nesijaustų.

Liudytojas J. V. paaiškino, kad pažįsta ieškovę iš darbo reikalų. Ji skundėsi, kad nusipirko namą, kuriame jaučiasi kažkoks kvapas, todėl su darbuotojais nuvažiavo pažiūrėti. Name jautėsi kvapas, panašus į geležinkelio. Atvėrus sieną didžiajame kambaryje matėsi rąstai, nebuvo izoliacinės medžiagos. Tualete kvapas jautėsi, bet apdaila plytelių, tai jų neardė. Katilinėje siena dengta USB plokšte, o po ja buvo pabėgiai. Svetainėje rąstai ne pabėgių, bet jie impregnuoti. Jis paaiškino, kad statant namus taip pat naudoja impregnantus, bet jie bekvapiai. Taip pat paaiškino, kad jeigu būtų dėta plėvelė, tai kvapą ji turėtų sulaikyti. Liudytojas paaiškino, kad priestatą reikėtų išardyti ir perstatyti, panaudojant gegnes ir stogą tuos pačius, o kitas medžiagas keičiant. Namo viduje, jo manymu, reikėtų nuimti apdailą ir dėti stiklo vatos sluoksnį, tada izoliacinę plėvelę. Reikėtų daryti viso namo išorinių sienų apšiltinimą: išardymą ir sutvarkymą. Liudytojas patikino, kad statybinių medžiagų ir darbų kainos visą laiką tik kilo.

Liudytojas I. I. – žentas, paaiškino, kad šitame name jis nuolat gyveno trejus metus nuo 2011 iki 2014 m. ir niekada jokių specifinių kvapų nejautė. Lankėsi ir jų draugai, bet niekas niekada nieko nesakė. Jis paaiškino, kad atidarius šildymo krosnies duris kvapas jausdavosi. Iš ko pastatytos katilinės sienos, jam nežinoma. Su žmona apie tai, iš ko pastatytas namas, niekada nekalbėjo.

Liudytojas A. Ž., žentas paaiškino, kad jam nežinomos namo statymo aplinkybės. Jis tik patvirtino, kad lankydamasis tame name, gyvendamas, jokio kvapo nejautė. Name ilgiau gyveno jo žmona su vyresnėliu vaiku, kuris serga bronchine astma, bet ir jam jokių pablogėjimų nebūdavo.

Liudytoja G. I. paaiškino, kad name jokio kvapo nejautė. Gyveno 4 metus, trejus kas dieną, kai buvo motinystės atostogose. Liudytoja nurodė, kad ji žinojo, jog buvo naudojami pabėgių rąstai, tačiau jie nėra kenksmingi. Jie kenksmingi tik tada, kai kenksmingos medžiagos patenka į vandenį. Akių, gerklės negrauždavo.

Liudytoja I. Ž. paaiškino, kad jai žinomos aplinkybės, kuomet ieškovė ketino pirkti jų namą ir atvažiavo antrą kartą jo apžiūrėti. Ji su mama apėjo visus kambarius, visas patalpas, buvo ir katilinėje, kur buvo atidengta siena su pabėgiais. Liudytoja nurodė, kad jos sūnui buvo diagnozuota astma. Vaikui buvo 2 metukai, kai atvyko gyventi pas mamą ir buvo ten trejus metus, bet vaikui jokių padažnėjimų priepuolių, ar susirgimų nebuvo. Būdamas devynerių, jis astmą išaugo. Jis buvo alergiškas dulkių erkutėms. Liudytoja patvirtino, kad tėvai pasakė pirkėjai, kad katilinės siena pastatyta iš pabėgių. Pirkėja ne vieną kartą buvo nuėjusi į katilinę. Ji turėjo matyti, kad siena atidengta, ten matėsi pabėgių rąstai. Jokių pretenzijų pirkėja neturėjo. Namas prieš tai nebuvo nei kaip nors specialiai vėdinamas ar kvepinamas. Nusipirkusi namą ieškovė ne kartą skambino jos tėvui, kad langas neužsidaro, boileris neveikia, vandens nėra, šaltas katilas.

Liudytoja D. P. paaiškino, kad atsakovė jos draugė, jai ne kartą teko lankytis jų namuose ir jokių kvapų ji nejautusi, teko būti ir žiemą ir vasarą. Jai labai patiko, kad name buvo šildomos grindys. Liudytoja nurodė, kad jos vyras buvo nuėjęs pas ieškovę parodyti kaip reikia kūrenti tokį pečių. Ji patvirtino, kad nieko nežinojo apie tai, iš ko pastatytas namas, kad buvo naudoti geležinkelio pabėgiai.

Liudytoja V. K. gyvena kaimynystėje su atsakovais, dabar su ieškove. Ji paliudijo, kad lankėsi jų namuose ir jokių kvapų nejautė. Jai žinoma, kad namas rąstinis, bet statybos metu arčiau liudytoja nebuvo. Liudytoja sakė, kad bendravo su ieškovės sese, kuri lankėsi pas ją, pirko sūrį, kiaušinius, sakė, kad gyvens, bet dabar nebesilanko ir nesimato. Liudytoja nurodė, kad jai nieko nežinoma ar statyboje buvo naudoti pabėgiai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to: 1) ar ieškovė žinojo, buvo informuota iki sutarties sudarymo, jog namo priestato dvi sienos pastatytos iš geležinkelio pabėgių; 2) ar šie pabėgiai impregnuoti kenksmingomis žmogaus sveikatai bei aplinkai medžiagomis, ir ar tos medžiagos garuoja, sukeldamos pavojų sveikatai; 3) dėl būtinybės šalinti gyvenamojo namo trūkumus, kuriuos pastebėjo ieškovė, t. y. pakeičiant namo vidaus apdailą, siekiant užsandarinti rąstus, kad kvapas nepatektų į namo vidų.

Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-499/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-499/2009">3K-3-499/2009</a>; nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2010">3K-3-19/2010</a>; nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2010">3K-3-455/2010</a>).

Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu.

Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti.

Konkrečiu atveju atsakovai nepateikė teismui jokių nešališkų, objektyvių įrodymų, kad informaciją apie namo priestato statyboje panaudotus medinius geležinkelio pabėgius atskleidė pirkėjai (ieškovei). Teisme tik atsakovė A. K. ir liudytoja apklausta jos dukra I. Ž. nurodė, kad ieškovei atvykus apžiūrėti namo, jai buvo pasakyta, kad namo statyboje panaudoti pabėgių rąstai. Minėjo, kad ieškovė į tai niekaip nereagavo. Ieškovė tai kategoriškai neigia. Teismas atsakovės ir jos dukters parodymus vertina kaip suinteresuotų asmenų parodymus byloje ir darant išvadas vertina visą bylos medžiagą.

Byloje esantys dokumentai: NTR pažymėjime, kadastrinių matavimų byloje yra nurodyta, jog gyvenamasis namas pastatytas iš rąstų, tačiau niekur nėra žymų, jog buvo panaudoti geležinkelio pabėgių rąstai.

Ieškovė pati atlieka kadastrinius matavimus ir atsakovai nurodė, kad jai turėjo būti žinoma ši informacija, tačiau namas, jo priestatas jau buvo pastatyti seniai, atlikta jų apdaila, tad nebuvo jokių galimybių pamatyti, kas yra po apdaila ir teismas daro išvadą, kad paminėti daikto trūkumai buvo paslėpti, apie juos pirkėja nebuvo informuota, o pirkėja neturėjo kitų galimybių apie juos sužinoti iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo.

Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2009">3K-3-182/2009</a>).

Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-531/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-531/2011">3K-3-531/2011</a>).

Ieškovė buvo atskleidusi atsakovams, jog gyvenamąjį namą perka sau gyvenimui, nes iki sutarties sudarymo ji turėjo parduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą, kad galėtų atsiskaityti su pardavėjais

Dėl daikto savybių, kurios aptartos sutartyje, sprendžiama pagal sutarties sąlygose nurodytus faktus apie daiktą. Ar sudarant sutartį pardavėjas buvo sąžiningas ir pateikė visą turimą, svarbią sutarčiai sudaryti informaciją, sprendžiama palyginant vėliau paaiškėjusius duomenis su aptartais sutartyje. Jeigu nustatomi duomenų skirtumai, tada vertinama, ar jie gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais. Tokie duomenų skirtumai gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais, jeigu, pavyzdžiui, reikalingas daug didesnės apimties remontas ir didesnės išlaidos normaliai daikto būklei atkurti ir palaikyti, yra apribojimų daiktu naudotis, yra neįvykdyti privalomieji reikalavimai dėl daikto sutvarkymo ir pan.

Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo apsiribota bendrųjų sąlygų išdėstymu punktuose 6.5 ir 6.6, kuriuose nebuvo individualizuotos konkretaus parduodamo daikto savybės.

Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą.

Pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai (pvz., kad pardavėjas neatlygintai pašalintų daikto trūkumus ar kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgwLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-180-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-180-695/2018">e3K-3-180-695/2018</a>).

Pareiga nurodyti konkrečius gyvenamojo namo trūkumus ir juos įrodyti tenka pirkėjai (ieškovei), o pardavėjams (atsakovams), siekiantiems paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti, kad gyvenamasis namas buvo parduotas be trūkumų ir ar yra jų atsakomybę šalinantys pagrindai, pvz., kad trūkumai buvo akivaizdūs, kad ieškovei trūkumai buvo atskleisti.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, kartu su ieškiniu pateikė teismui ekspertizės aktą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-06-25 ekspertizės akte Nr. 11-1444(24) nurodoma, kad tyrimui pateiktų D. T. medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalūnų arba medienos ar akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu) ar panašiai.

Vėliau bylą nagrinėjant teisme buvo paskirta statybos ekspertizė. Ekspertas Sigitas Mitkus išvadoje nurodė, kad Pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi net ir šiuo metu panaudoti seni (naudoti) pabėgiai ir rąstai yra toksiški, skleidžia stiprų impregnantų (cheminių medžiagų) kvapą, o tai rodo, kad, kad cheminės medžiagos vis dar garuoja.

Atlikus įsigyto namo oro tyrimus nustatyta, kad etilbenzeno kiekis viršijo nustatytas normas visame name. Taigi, ieškovė įrodė, kad jos įsigytas gyvenamasis namas turi trūkumų.

Atsakovai prašė ieškinį atmesti, nes mano, jog ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad jie atlygintų trūkumų šalinimą, nes ieškovė neįrodė, kad ji nežinojo apie tai, jog namo priestato statybai buvo panaudoti geležinkelio pabėgiai, kurie pakenkė ar kenkia sveikatai, ir todėl nepašalinusi trūkumų negali naudotis gyvenamuoju namu pagal jo paskirtį.

Taigi, konkrečiu atveju atsakovams kilo pareiga informuoti pirkėją, kad namo priestato dvi sienos yra pastatytos iš geležinkelio pabėgių rąstų, nes bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad priestato dvi sienos yra pastatytos būtent iš tokių rąstų.

Ieškovė kategoriškai tvirtina iki pirkimo-pardavimo sutarties tokios informacijos nežinojusi, o jeigu būtų žinojusi, šito namo niekada nebūtų pirkusi.

Atsakovai tvirtina, kad tokią informaciją ieškovei pasakė, kai ji buvo atvykusi apžiūrėti namo. Atsakovė A. K. posėdžio metu tvirtino, kad ji pati ir jos dukra I., kuri dalyvavo pardavimo procese, tokią informaciją buvo pasakiusios. Jau po sutarties sudarymo telefoninio pokalbio metu taip pat ir atsakovas V. K. apie tai informavo ieškovę.

Aplinkybes, kad name nesijautė jokio pašalinio kvapo byloje tvirtino atsakovų žentai I. I., A. Ž., kaimynai V. K., D. P.. Jie nurodė nežinoję ir fakto, kad namo statyboje buvo naudoti pabėgių rąstai.

Ištyrus byloje pateiktą rašytinį įrodymą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus oro cheminių tyrimų 2025 m. birželio 8 d. protokolą Nr. Ch 4884/2025 – Ch 4887/2025, nustatyta, jog ištyrus gyvenamojo namo patalpų orą yra viršijamas leistinas kiekis etilbenzeno, kurio leistina norma yra 0,02. Ginčo gyvenamojo namo svetainėje rasta 0,038, miegamajame – 0,026, svečių kambaryje – 0,044, katilinėje – 0,033.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-06-25 ekspertizės akte Nr. 11-1444(24) nurodoma, kad tyrimui pateiktų D. T. medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalūnų arba medienos ar akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu) ar panašiai.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2025 m. gegužės 14 d. nurodoma, kad antstolė, dalyvaujant atsakovams A. K., V. K. ir jų atstovui advokatui G. Česnulevičiui bei ieškovei D. T., konstatavo tokias aplinkybes: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė D. T. neprieštarauja, kad iš jos nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, pastatyto iš medinių rąstų, būtų paimti medienos mėginiai. Konstatavimo metu buvo paimti trys mėginiai iš skirtingų namo patalpų: svetainės, miegamojo ir koridoriaus (prieškambario), esančių pirmame aukšte. Paimti mėginiai buvo tinkamai supakuoti ir pasirašyti dalyvavusių asmenų. Faktinių aplinkybių protokole nėra jokių atžymų apie tai, kad kuris nors dalyvaujantis asmuo būtų prieštaravęs dėl medienos ėminio paėmimo iš kokios nors vietos. Pažymėta, kad svetainėje D. T. išpjovė dalį izoliacinės plėvelės, o V. K. išgręžė vieną rąstą. Paimti ėminiai buvo perduoti ekspertizei. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, jog buvo daromos nuotraukos ir filmuojama, tačiau ši medžiaga teismui nebuvo pateikta.

Lietuvos teismo ekspertizės centre 2025 m. gegužės 29 d. atlikus ekspertizę, ekspertizės akte Nr. 11-1426(25) nurodoma, kad tyrimui pateiktos medienos drožlės Nr. 3,,PRIEŠKAMBARIS“ yra apdorotos sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar kitu). Tyrimui pateiktos medienos drožlės Nr. 1,,MIEGAM.“ Ir Nr. 2,,SVETAINĖ“ sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar kitu) neapdorotos.

Teisme išklausytas liudytojas J. V. patvirtino, kad priestato sienos pastatytos iš pabėgių, nes juose matosi specifinės tvirtinimo angos. Analogiškus parodymus davė ir teisme išklausytas ekspertas S. Mitkus, kuris nurodė, kad padarius atodangą miegamajame ir svetainėje, jis negali duoti kategoriškos išvados, jog panaudoti pabėgiai, gali būti ir kitokie rąstai. Jis nurodė, kad nuo jų buvo juntamas pabėgiams būdingas kvapas.

Taigi, teismas daro išvadą, kad neginčijamai byloje nustatyta, jog gyvenamojo namo prieškambario dvi sienos yra pastatytos, panaudojant medinius geležinkelio pabėgius, kurie yra apdoroti sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar kitu).

Pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovai garantavo, kad pardavė tinkamos kokybės daiktus, kad jie yra tinkamos būklės naudoti pagal paskirtį (Sutarties 6.5 punktas). Taip pat pardavėjai patvirtino, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovė jį ketina naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovė (pirkėja), apie tuos trūkumus žinodama, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkusi, arba nebūtų už juos tiek mokėjusi (Sutarties 6.6 punktas).

NTR kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad namas, jo priestatas pastatytas iš rąstų.

Namo įsigijimo momentu, name buvo padaryta apdaila, tad ieškovė neturėjo galimybės pamatyti, kokie rąstai yra po apdaila. Nors ieškovė yra statybos inžinierė, ji atlieka pastatų kadastrinius matavimus, taip pat ji supranta informaciją apie statinio medžiagas, tačiau, nematydama panaudotų medžiagų, neturėdama informacijos apie panaudotus geležinkelio pabėgių rąstus, negalėjo žinoti apie tokius daikto trūkumus. Aplinkybes, kad ieškovė buvo informuota apie tokius panaudotus rąstus atsakovai įrodinėjo savo paaiškinimais teisme, liudytojos I. Ž. parodymais.

Kaip jau buvo nurodyta byloje buvo atliktos dvi cheminės medžiagos ekspertizės, kurias atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausiasis ekspertas V. Š.. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-06-25 ekspertizės akto Nr. 11-1444 (24) analizės rezultatuose nurodyta, kad visuose keturiuose pavyzdžiuose ekstraktų chromatogramose plačiu nulinės linijos pakilimu užregistruoti C15-C40 eilės policikliniai aromatiniai, n-alkanai, izoalkanai ir kitų klasių angliavandeniliai, fenoliniai, heterocikliniai ir kiti junginiai, kurių visuma yra būdinga sunkiesiems skalūnų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktams, įskaitant kreozotą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025-05-29 ekspertizės akto Nr. 11-1426 (25) analizės rezultatuose nurodyta, kad viename iš trijų pateiktų pavyzdžių su užrašu,,PRIEŠKAMBARIS“ ekstraktų chromatogramose plačiu nulinės linijos pakilimu užregistruoti C15-C40 eilės policikliniai aromatiniai, n-alkanai, izoalkanai ir kitų klasių angliavandeniliai ir kitų klasių junginiai, kurių visuma yra būdinga sunkiesiems skalūnų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktams, įskaitant kreozotą. 2024 metų Išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktos medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar panašiai). 2025 metų Išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktos medienos drožlės Nr. 3,,PRIEŠKAMBARIS“ yra apdorotos sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar kitu). Tyrimui pateiktos medienos drožlės Nr. 1,,MIEGAM.“ Ir Nr. 2,,SVETAINĖ“ sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar kitu) neapdorotos.

Byloje yra surinkti prieštaringi įrodymai dėl rąstų, kurie buvo panaudoti namo statybai. Atsakovas V. K., kuris rūpinosi jų pirkimu ir statyba, paaiškino, kad rąstai buvo patamsėję, bet jie nebuvo juodi, jie buvo pilki, jie nebuvo apdirbti jokia alyva. Kai gyvenamasis namas jau buvo sukirstas, tada paaiškėjo, kad trūksta rąstų priestatui, kuriuos jis nupirko iš kito pardavėjo ir įsigijo jau žinodamas, kad perka pabėgių rąstus. V. K. nurodė, kad tie rąstai akivaizdžiai skyrėsi nuo rąstų, iš kurių buvo pastatytas namas: jie buvo tamsesni, kampuoti.

Teisme liudytoju apklaustas J. V. ir ekspertas S. Mitkus nurodė, kad negali duoti kategoriškos išvados, jog ir gyvenamojo namo sienų rąstai yra pabėgių rąstai.

Atliekant cheminių medžiagų ekspertizę 2024 metais medžiagų drožles ekspertizei paėmė ieškovė. 2025 metais medžiagų ėminius paėmė dalyvaujant visoms ginčo šalims ir antstolė neužfiksavo, kad būtų kokių nors prieštaravimų iš dalyvavusių asmenų. Ekspertas S. Mitkus ekspertizės akte nurodė, jog atidengus atodangą Nr. 3 miegamajame pasijautė pabėgiams būdingas kvapas, tačiau atlikus cheminę medžiagų ekspertizę, buvo gauta išvada, kad iš miegamojo pateiktame ėminyje teršalų nerasta. Taigi teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog ir gyvenamojo namo rąstai buvo apdoroti skalūnų alyva (kreozotu ar kitu).

Akivaizdu, jog paminėtuose tyrimuose buvo identifikuotos iš esmės tos pačios cheminės medžiagos – toksiniai poliaromatinių angliavandenilių, alkanų, fenolių, krezolių bei kiti junginiai, kurių visuma yra būdinga sunkiesiems skalūnų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktams, įskaitant kreozotą. Atlikus gyvenamojo namo patalpų oro tyrimą, buvo nustatytas etilbenzeno kiekio viršijimas. Todėl teismas, remdamasis šiais įrodymais konstatuoja, kad gyvenamojo namo, esančio Varėnos rajono savivaldybėje, Vydenių kaime, Vydenių g. 49, priestato dvi sienos pastatytos iš panaudotų medinių geležinkelio pabėgių, kurie buvo impregnuoti sunkiaisiais skalūnų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktais, išlikusiais tuose pabėgiuose iki šiol. Šiuo pagrindu teismas taip pat pripažįsta visiškai nepagrįstu atsakovų argumentą, kad jie daugiau nei 15 metų gyveno name, su jais gyveno ir mažamečiai vaikai, kurie nejautė jokio papildomo kvapo, nejautė jokių sveikatos pablogėjimų, todėl tokios medžiagos nesukėlė jokių nepatogumų.

Dabartinio teisinio reguliavimo požiūriu statyti namus iš panaudotų geležinkelio pabėgių negalima, nes tokie pabėgiai po išmontavimo turi būti tvarkomi kaip pavojingos atliekos ir nėra galimybių šiuos pabėgius sertifikuoti kaip statybines konstrukcijas. Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 31 punkte nustatyta, kad kreozotu apdorota mediena negali būti naudojama pastatų viduje jokiam tikslui. Įvairūs orą teršiantys cheminiai junginiai, mišiniai gali sukelti kvapus, kurie gali daryti poveikį žmonių sveikatai.

Liudytojas ekspertas V. Š. paaiškino, kad visi akmens anglies ir skalūnų chemijos pramonės produktai, dervos yra priskiriami prie pavojingų bei nuodingų medžiagų, su nuodingomis medžiagomis ir elgtis reikia atitinkamai.

Ekspertas Sigitas Mitkus išvadoje nurodė, kad kadangi net ir šiuo metu panaudoti seni (naudoti) pabėgiai ir rąstai yra toksiški, skleidžia stiprų impregnantų (cheminių medžiagų) kvapą, o tai rodo, kad, kad cheminės medžiagos vis dar garuoja.

Šalys daiktų kokybės sutartyje neaptarė, todėl atsakovai privalėjo perduoti ieškovei tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDUtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-345-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-345-248/2017">3K-3-345-248/2017</a>, 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkzLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-193-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-193-421/2020">e3K-3-193-421/2020</a>). Nepaisant ginčo daikto atitikties formaliems jo kokybės reikalavimams (pvz., statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas), ekspertizės akto išvados, kurias patvirtina kiti aukščiau paminėti įrodymai leidžia teigti, kad iš medinių geležinkelio pabėgių pastatytas gyvenamojo namo priestatas neatitinka kokybinių rodiklių ir pagal savo prigimtį nėra tinkamas naudoti kasdieniam gyvenimui, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai, todėl teismas pripažįsta, kad iš kenksmingų sveikatai medinių geležinkelio pabėgių pastatyto priestato prie gyvenamojo namo perdavimas ieškovei, neatskleidus šių aplinkybių, yra esminis Sutarties pažeidimas.

Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-569/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-569/2010">3K-3-569/2010</a>). Taigi, byloje pareiga nurodyti konkrečius gyvenamojo namo trūkumus ir juos įrodyti tenka pirkėjui, o pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti, kad gyvenamasis namas buvo parduotas be trūkumų ir ar yra jo atsakomybę šalinantys pagrindai. Atsakovai pateikė oro tyrimo protokolą, kuriame nustatytas etilbenzeno kiekio viršijimas visame gyvenamajame name, cheminių medžiagų ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog kenksmingų medžiagų buvo rasta tik iš priestato paimtame ėminyje ir tai atitinka atsakovo V. K. teigimą, jog tik priestato dvi sienos buvo pastatytos iš geležinkelio pabėgių. Tačiau, kaip jau buvo paminėta atsakovai neįrodė, kad tokias aplinkybes jie buvo atskleidę ieškovei iki sutarties pasirašymo.

Minėta, kad pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatas pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Bylos duomenys patvirtina, jog paslėpti gyvenamojo namo priestato defektai (kad gyvenamojo namo priestatas pastatytas iš pabėgių) atsirado statybos metu, t. y. iki ginčo daikto perdavimo ieškovei, o ieškovė apie juos nežinojo ir jie nebuvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Ekspertai akte pažymėjo, kad šių medžiagų garavimas padidėja šiltuoju metu ir tai atitinka ir ieškovės aiškinimą, kad rudenį, jai pradėjus gyventi name, tas kvapas nebuvo toks ryškus. Jis sustiprėjo atšilus orui kieme. Atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovės įrodinėjamų aplinkybių nepaneigė, o atsakovų argumentai apie tai, kad jie patys name tokiomis sąlygomis gyveno daugiau nei 15 metų ir nejautė nei kvapo, nei sveikatos pablogėjimo neturi teisinės reikšmės.

Bylos šalims nesutariant dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, aktualus tampa procesinės įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. CPK 178 straipsnis numato, jog šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-02 nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104/2014">3K-3-104/2014</a>). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus šioje byloje nustatė, kad šalims sudarant gyvenamojo namo, jo priklausinių ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovai ieškovei neatskleidė visų gyvenamojo namo priestato statybų reikšmingų aplinkybių.

Atsakovai nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl trūkumų šalinimo būtinumu, kad būtinas yra remontas gyvenamajame name ir priestate, tačiau teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, nes atsakovai negali nuspręsti už pirkėją, kokia teise ji gali naudotis, siekdama apginti turtinius interesus. Be to atsakovai nepasiūlė jokių kitų ginčo sprendimo galimybių. Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 punkto 4 papunktyje nustatyta, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Akivaizdu, kad šiuo atveju eliminuoti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai galima ieškovės pasirinktu būdu – išardant ir iš naujo iš naujų medžiagų perstatant ginčo objektą – gyvenamojo namo priestatą ir investuojant lėšas šitų kenksmingų statybinių atliekų utilizavimui.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, yra pagrindas teigti, kad nustatyti gyvenamojo namo priestato kokybės defektai pažeidžia esminius statinio reikalavimus, dėl kurių ieškovė negali juo saugiai ir sveikai naudotis, todėl, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisingumo principus, teismas sprendžia, kad ieškovės patikslintas reikalavimas dėl jos įsigyto namo trūkumų pašalinimo tenkinamas iš dalies, tenkinant dėl gyvenamojo namo priestato perstatymo darbų ir medžiagų kainos – 25 377,54 Eur. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Ieškovė pateikė UAB,,Varbitas“ Lokalinę sąmatą, kurioje yra užfiksuota, kokius darbus yra būtina atlikti išardant priestatą ir jį perstatant, kokias medžiagas bus galima panaudoti, o ką reikės pirkti iš naujo. Atsakovai šių įrodymų iš esmės neginčijo.

Atsakovai teigė, jog paskutinė atlikta ekspertinio vertinimo išvada konstatuojama, kad nors ir pripažįstami tam tikri statinio trūkumai, tačiau jie nėra tokie, kad gyvenamuoju namu nebūtų galima naudotis, neįrodyta grėsmė sveikatai, todėl namu naudotis galima, o trūkumai taisytini tikslingomis priemonėmis.

2025-09-03 ekspertinio vertinimo išvadoje Nr. GTL2025090301 fiksuojama: katilinės išorinėje sienoje ir prieškambario išorinės sienos dalyje identifikuota panaudotų medinių pabėgių atkarpų: matomos tipinės bėgvinių tvirtinimo skylių žymės; juntamas būdingas impregnantų kvapas; Tai yra netipinė ir normatyviškai neteisinga medžiaga gyvenamajam pastatui <...> (12.2 punktas); Vien kvapo,,šuolis“ nuėmus plėvelę neįrodo, kad vien mediena lemia diskomfortą (13 skyriaus tarpinė išvada); aptariama teisinė kreozoto/analogiškų medžiagų padėtis. ES REACH 1907/2006 XVII priedo 31 įrašas draudžia kreozotą kaip medienos apdorojimo medžiagą privatiems tikslams ir draudžia kreozotu apdorotą medieną naudoti pastatų viduje. Lietuvos HN 36:2002 šią logiką įtvirtino nacionaliniu lygmeniu. Tai reiškia, kad statybos metu panaudotos kreozotinės ar į jas labai artimos medienos elementai neatitiko normatyvų jau tuo metu (14.2 punktas); oro tyrimų protokolas 2025-06-05 patalpų ore tirtų medžiagų koncentracijos ribinių verčių neviršijo. Kvapas yra subjektyvus diskomforto indikatorius; sveikatai pavojus konstatuojamas, kai teršalų lygis viršija ribines vertes arba nustatomas realus žalingas poveikis žmonėms. Šiuo atveju nei vienas iš šių kriterijų neįrodytas (15 punktas).

Teismas ištyręs šį rašytinį įrodymą, lygindamas su kitais byloje surinktais įrodymais, daro išvadą, kad pati ekspertinė išvada yra prieštaringa, jos išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams pvz.: pabėgių/impregnuotos medienos buvimas – formali neatitiktis REACH/HN, tačiau tai savaime nereiškia netinkamumo naudoti be faktinių higienos normų pažeidimų. Motyvuojamoje dalyje buvo nurodoma dar informacija, jog panaudoti mediniai pabėgiai, kurie yra netipinė ir normatyviškai neteisinga medžiaga gyvenamajam pastatui <...>. Akte tvirtinama, kad 2025-06-05 oro tyrimų protokolas nerodo ribinių verčių viršijimų, tačiau teismas atlikęs nurodytų duomenų analizę nustatė, kad nustatyti etilbenzeno kiekiai viršija maksimalius leistinus. Galiausiai ekspertiniame akte nurodoma, kad namas gali būti naudojamas pagal paskirtį, o trūkumai taisytini tikslingomis priemonėmis, t. y. iš esmės patvirtinamas ieškovės reikalavimas, nes ieškovė ir prašo priteisti trūkumų šalinimui būtinas išlaidas.

Taigi šis aktas nors ir kritikuoja kitus byloje atliktus tyrimus, jų išvadas, kartu patvirtina, kad trūkumų yra ir jie taisytini. Teismui jau aukščiau konstatavus, jog ieškovė nebuvo informuota apie geležinkelio pabėgių naudojimą priestato sienų statyboje, atsakovams kyla atsakomybė dėl šių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Dėl palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų ieškovių naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2024-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjYtNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-66-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-66-469/2020">e3K-3-66-469/2020</a>).

Teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 60 proc., o atmesta – 40 proc. (25 377,54 x 100 : 42 275,07=60,02).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė prašo priteisti 4 748,63 Eur patirtų išlaidų, iš kurių 860 Eur žyminis mokestis (ieškinys ir patikslintas ieškinys), 2 750,00 Eur atstovavimo išlaidos, 1 800 Eur išlaidos už statybos ekspertizę, 198,63 už cheminių medžiagų ekspertizę ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškinį patenkinus iš dalies ir nenustačius, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos viršytų maksimalius jų dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), ieškovės prašymas priteisti minėtas išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktai, 98 straipsnis). Ieškovei priteistina iš atsakovų solidariai 2 849,18 Eur (4748,63x60%:100%=2849,18) bylinėjimosi išlaidų, 516 Eur ((860x60%:100%=516) žyminio mokesčio.

Atsakovai taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų: 1 660,00 Eur atstovavimo išlaidos, 1 800 Eur išlaidos už ekspertinio vertinimo aktą, 426,16 už cheminių medžiagų ekspertizę, 416,20 Eur oro taršos protokolą, 100 Eur už eksperto S. Mitkaus atvykimą į teismą liudyti, 400 Eur faktinių aplinkybių surašymo protokolą, iš viso 3 142,36 Eur ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kaip jau buvo nurodyta ieškovės ieškinys netenkintas 40 proc., tad šioje dalyje atsakovų patirtos išlaidos atlyginamos jiems priteisiant iš ieškovės 1 880,94 Eur (664 Eur atstovavimo išlaidų ir 1 256,94 Eur kitų išlaidų).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovų nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260, 268 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 377,54 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, 5 proc. (penkių procentų) dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2 849,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 516,00 Eur žyminio mokesčio D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 664,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 1 256,94 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.

Teisėja Silvana Girdenienė