Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-9463-1231/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03233-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: J. M., R. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT prie AM), valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. priėmė palikimą po mamos A. M. mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas nurodo, jog A. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. A. M. Sutuoktiniai A. M. ir A. A. M. susilaukė dukros R. M. (dabartinė, po santuokos pavardė R.), sūnaus A. M. ir dukros J. M. (dabartinė po santuokos pavardė M.). (duomenys neskelbtini) mirė A. A. M. Kadangi A. A. M. testamento nebuvo sudaręs, jo palikimą priėmė sutuoktinė A. M. 2007 m. birželio 13 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurta A. A. M. nuosavybės teisė į 1,23 ha žemės plotą, suteikiant naudoti 0,0779 ha ploto žemės sklypo dalį bendrame 0,1201 ha ploto namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu, A. M. parduota 0,0422 ha ploto žemės sklypo dalis, bendrame 0,1201 ha ploto namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Nurodo, kad mirusio A. A. M. palikimą, priėmė sutuoktinė A. M., tačiau galimai dėl įstatymų nežinojimo, ji dėl 2007 m. birželio 13 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų faktų, vietos notaro neinformavo, dėl ko 2007 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus r. 2-ojo notarų biuro notarės M. B. išduotame paveldėjimo teisės liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) šis turtas nenurodytas ir dėl to paties Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše iki šiol yra išlikęs kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė. 2020 m. sausio 10 d. Alytaus m. 3-ąjame notarų biure buvo sudaryta dovanotojos A. M. ir apdovanotojo A. M. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 0,0779 ha žemės sklypas esantis bendrame 0,1201 ha žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) šioje sutartyje liko nenurodytas, kadangi galimai dėl žmogiškos A. M. klaidos, t. y. įstatymų nežinojimo, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše išliko įregistruotas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, t. y. neperregistruotas į A. M. nuosavybę. Taigi, šia dovanojimo sutartimi, apdovanotasis A. M. įgijo nuosavybės teisę tik į 2007 m. birželio 13 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. parduotą 0,0422 ha ploto žemės sklypo dalį bendrame 0,1201 ha ploto namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. M. mirė. Testamento palikėja A. M. nebuvo sudarius, o pareiškėjas manydamas, jog visas palikėjos nekilnojamasis turtas yra jam perleistas 2020 m. sausio 10 d. Alytaus m. 3-ąjame notarų biure sudaryta dovanotojos A. M. ir apdovanotojo A. M. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), į vietos notarą su pareiškimu dėl turto kuris palikėjos A. M. buvo sukauptas per visą jos gyvenimą, tarp kurio ir mažaverčiai smulkūs apyvokos daiktai, nesikreipė, nes po motinos mirties turtą perėmė faktiniu valdymu, kadangi jau kuris laikas gyveno kartu. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus kuriais išreiškė savo valią priimti A. M. palikimą – velionės asmeninius, namų apyvokos daiktus ir taip pat ir turtą, kurį ji įgijo paveldėjusi sutuoktinio A. A. M. palikimą. Pareiškėjas nepertraukiamai iki ir po palikėjos mirties gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir prižiūri ne tik likusį palikėjos ūkį, bet ir moka priklausančius mokesčius.

Suinteresuotas asmuo NŽT prie AM atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo klausimas spręstinas teismo išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjo A.

M.

Suinteresuoti asmenys J. M. ir R. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. M. ir A. A. M. sudarė santuoką, santuokoje susilaukė R. M., A. M., J. M. Iš Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės M. B. 2007 m. rugpjūčio 17 d. liudijimo matyti, kad mirus A. A. M. jo palikimą priėmė sutuoktinė A. M. Po palikimo priėmimo, 2007 m. birželio 13 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. M. atkurta nuosavybės teisė į 1,23 ha žemės plotą, suteikiant naudoti 0,0779 ha ploto žemės sklypo dalį bendrame 0,1201 ha ploto namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 10 d. dovanojimo sutarties su uzufrukto teise pagrindu A. M. A. M. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 422/1201 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 2025 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog 779/1201 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą atkurta jau mirus palikėjui A. A. M. bei jo sutuoktinei A. M. priėmus sutuoktinio palikimą. Iš 2025 m. liepos 11 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad mirus A. M. paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notaro biure nebuvo užvesta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. M. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Pateikti mokėjimų kvitai patvirtina, kad A. M. po palikėjos A. M. mirties prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą – mokėjo mokesčius.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis).

CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė motinos A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjas po motinos mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija), nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo motinos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis