Baudžiamoji byla Nr. 1-925-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27484-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1.1; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 30 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,
sekretoriaujant G. N.,
dalyvaujant prokurorui T. B.,
kaltinamajai O. V.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), teista Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikusi (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamoji O. V. (duomenys neskelbtini) apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ((duomenys neskelbtini) 15.29 val. nustatytas 3,63 promilių girtumas).
Kaltinamoji O. V. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad ji su mama I. ir vyru D. V., kuris vairavo jų prieš 4 mėnesius įsigytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero pasimaudyti. Ten trise išgėrė po butelį alaus ir 0,5 l talpos butelį degtinės. Vyras nuėjo į automobilį miegoti, o kaltinamoji su mama dar išgėrė dar tris butelius alaus ir vieną 0,5 l butelį degtinės. Kol vyras miegojo, ji rado variklio užvedimo spynelėje paliktus raktelius, galvojo, kad yra pakankamai blaivi ir galės pavairuoti automobilį, todėl sėdo prie vairo ir važiavo namo. Vyras miegojo tame pačiame automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ją sustabdė policijos pareigūnai, nustatė 3,69 promilių girtumą, antru pūtimu – 3,90 promilių. Vyras supyko, pradėjo ant kaltinamosios rėkti, paėmė automobilio raktelį ir, nematant pareigūnams, prie parduotuvės išmetė. Ji prieš tai alkoholį buvo vartojusi prieš 2 metus, buvo užsikodavusi, dvejus metus negėrė alkoholio. Susisiekė su savo psichiatre, vėl vyks koduotis, stengsis tvarkytis gyvenimą, rūpintis vaiku. Teisės vairuoti transporto priemones nebuvo įgijusi. Prašo neskirti realios arešto bausmės, nes neturės kur palikti savo (duomenys neskelbtini), kuri dar nelanko darželio. Vyras pagal individualios veiklos pažymą dirba (duomenys neskelbtini), vienintelis išlaiko šeimą. Ji pati gauna (duomenys neskelbtini) eurų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Vyras uždirba apie (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį.
Be pačios kaltinamosios O. V. prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę patvirtina ir byloje surinkti bei teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys.
(duomenys neskelbtini) V. M. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbo įvykyje ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal pranešimą, jog 15.21 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) ežero pranešėjas matė vyrą vartojant alkoholį, dabar vyras (duomenys neskelbtini) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuojant link įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas važiuojantis nurodytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), ties maisto prekių parduotuve (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo O. V., paklausta ji nesugebėjo atsakyti, kur važiuoja. Nurodė jai užgesinti automobilį ir išlipti. Paklausta, ar yra vartojusi alkoholio, moteris pasakė, kad vartojo alkoholį prieš tris valandas. Automobilio priekyje sėdėjo ir jo savininkas D. V., gale – kiti žmonės. Alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai O. V. 15.29 val. nustatytas 3,63 promilių girtumas, o 15.50 val. antru pūtimu jai nustatytas 3,90 promilių girtumas. O. V. nurodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, nėra įgijusi teisės vairuoti. Jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini). Iškviestas tralas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ nuvežė į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini). O. V. surašytas neblaivumo nustatymo aktas (1 t., b. l. 8 – 9). Pateiktas nešiojamojo vaizdo registratoriaus įrašas CD laikmenoje (1 t., b. l. 10).
Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje ties parduotuve (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelis nerastas (1 t., b. l. 16 – 24).
Neblaivumo nustatymo (duomenys neskelbtini) akte užfiksuota, jog O. V. alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 15.29 val. nustatytas 3,63 promilių girtumas, 15.50 val. nustatytas 3,90 promilių girtumas. O. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą. O. V. su parodymais sutiko, akte pasirašė (1 t., b. l. 25 – 28).
Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad transporto priemonės – lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, atitinkančio kaltinamosios vairuoto automobilio gamybos metus ir technines charakteristikas, vidutinė kaina Lietuvoje (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo 3 790 eurų su PVM (1 t., b. l. 36).
Iš (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra D. V. (1 t., b. l. 35).
Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 13.00 val. su žmona O. V. ir jos motina I. K. jo vardu registruotu automobiliu,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero pasimaudyti. Šį automobilį pirko prieš maždaug 3 mėnesius, iki ežero atvairavo jis pats, atsivežė du 0,5 l talpos degtinės butelius ir šešis 1 l talpos butelius alaus. Prie ežero visi trys gėrė degtinę ir alų. Jis stipriai apgirto ir nuėjo į automobilį pamiegoti, nepamena, kur buvo palikęs raktelius, paprastai juos palieka automobilio salone ant priekinės panelės arba daiktadėžėje. Jį, miegantį priekinėje keleivio sėdynėje, prikėlė policijos pareigūnai. Iš karto nesuprato, kas įvyko, kol policijos pareigūnas pasakė, kad automobilį vairavo neblaivi O. V. Savo žmonai vairuoti automobilio nedavė ir niekada neduoda, nes ji neturi vairuotojo pažymėjimo (1 t., b. l. 43 – 46).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vadovaujantis bylos duomenimis – pačios kaltinamosios parodymais, jog vairavo automobilį, būdama išgėrusi alaus ir degtinės, neblaivumo nustatymo aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūno V. M. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, policijos pareigūno nešiojamojo vaizdo registratoriaus įrašu, Policijos registruojamų įvykių registro išrašu, liudytojo D. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad kaltinamoji O. V. (duomenys neskelbtini) apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kai (duomenys neskelbtini) pirmuoju tikrinimu 15.29 val. nustatytas 3,63 promilių girtumas. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamoji O. V. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi ji suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). O. V. anksčiau buvo nuteista tris kartus, ankstesni du teistumai išnykę, paskutinis teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 73 – 78), per pastaruosius penkerius metus šešis kartus bausta administracinėmis nuobaudomis, nusižengimai padaryti jai esant neblaiviai, sumokėta tik viena iš paskirtų baudų (1 t., b. l. 79 – 86, 87). Kaltinamoji (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88 – 89), (duomenys neskelbtini), tačiau abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra (1 t., b. l. 102 – 103, 104).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį asmuo laikomas turinčiu teistumą trejus metus nuo bausmės atlikimo, jeigu jis buvo nuteistas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Pagal paskutinį nuosprendį kaltinamoji bausmę atliko (duomenys neskelbtini), todėl jos teistumas už nesunkų tyčinį nusikaltimą neišnykęs. Įvertinęs šias įstatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad O. V. šį nusikaltimą padarė turėdama vieną neišnykusį teistumą už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai, kuris padarytas jai būnant pilnamete. Dabar ji yra padariusi vieną nesunkų nusikaltimą kelių eismo transporto saugumui (BK 11 straipsnio 4 dalis). Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamosios asmenybę, jos daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyviste ir tai, kad šį nusikaltimą padarė recidyvistė, laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį (nesunkus nusikaltimas), jo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes (kaltinamoji vairavo automobilį, kai jai buvo nustatytas sunkus girtumas, kuris žymiai viršijo sunkaus neblaivumo minimalią ribą (2,5 promilės), kaltinamosios asmenybę (teista ir bausta administracinėmis nuobaudomis), į nustatytą vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybes, skirtinas areštas didesniam nei šios bausmės vidurkis terminui.
Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajai šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamoji gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 128), kuris dar (duomenys neskelbtini). Kaltinamosios sutuoktinis dirba. Aplinkybių, dėl kurių jai negali būti skiriamas areštas, teismui nėra žinoma (BK 49 straipsnio 6 dalis). Teismas teigiamai vertina tai, kad O. V. sumokėjo jai paskirtą 300 eurų administracinę baudą už tai, kad įvykio metu vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 137), yra vėl pasiryžusi spręsti alkoholio vartojimo problemą, duomenų, kad netinkamai prižiūrėtų savo (duomenys neskelbtini), nėra. Todėl teismas, siekdamas išlaikyti kaltinamosios socialinius ryšius, daro išvadą, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas, bausmės vykdymą atidedant 9 mėnesiams ir skiriant pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 10 punktai).
BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs O. V. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį girta, esant sunkiam neblaivumo laipsniui, kai nustatytas sunkus neblaivumas ženkliai viršija sunkaus neblaivumo minimalią ribą (2,5 promilės), tai, kad ji anksčiau už vairavimą neblaiviai bausta nebuvo, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, ketveriems metams. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajai skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kadangi byloje nustatyta, kad nusikaltimą O. V. padarė neblaivi vairuodama sutuoktinio D. V. vardu (duomenys neskelbtini) įregistruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Pagal bylos duomenis, kaltinamoji (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. V., taigi automobilis įgytas jai esant santuokoje. Po santuokos sudarymo pradedamas taikyti bendro turto teisinis režimas (bendra jungtinė nuosavybė), jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Duomenų apie sudarytą vedybų sutartį teismas neturi, todėl kaltinamosios vairuotas automobilis yra jos ir jos sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė. Apklausiamas D. V. nurodė, kad savo žmonai vairuoti automobilio nedavė ir niekada neduoda, nes ji neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau jis tam nesutrukdė, priešingai, būdamas girtas, užmigo automobilyje, keleivio sėdynėje, palikęs jo užvedimo raktelius laisvai prieinamoje vietoje, tokiu būdu jis neužkirto kelio nusikaltimo padarymui. Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji vairavo jai su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę ir kaltinamosios sutuoktinis sudarė visas sąlygas kaltinamajai padaryti nusikaltimą. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose kaltinamosios vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, O. V. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jai su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) įregistruotą D. V. vardu.
Kaltinamajai (duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Policijos pareigūnų nešiojamu vaizdo registratoriumi filmuotas vaizdo įrašas, įrašytas DVD laikmenoje (1 t., b. l. 10), paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
O. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti areštu šešiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti O. V. galutinę bausmę – areštą keturiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, O. V. bausmės vykdymą atidėti devyniems mėnesiams, įpareigojant ją per šešių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti O. V. recidyviste.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti O. V. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, ketveriems metams, specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, saugomą transporto priemonių aikštelėje (duomenys neskelbtini).
O. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vaizdo įrašą, įrašytą DVD laikmenoje, palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Inga Liubinienė
